Kompiuteris, kuris vienu laiku atlieka operacijas su keliomis duomenų grupėmis.

Kompiuteris, turintis kelis vienu metu veikiančius procesorius.

Kompiuteris, turintis kelis procesorius, kurie veikia vienu metu.
Tam, kad jie būtų gerai panaudojami ir paspartėtų darbas, jiems rašomi lygiagretieji algoritmai.

Algoritmas su išskirtomis veiksmų grupėmis, kurias galima vykdyti tuo pat metu.
Algoritmui užrašyti reikalinga programavimo kalba, turinti lygiagretinimo priemones. Lygiagretusis kompiuteris tokį algoritmą gali vykdyti sparčiau, negu įprastą nuoseklų, kadangi nepriklausomas lygiagrečias algoritmo šakas gali paskirstyti tarp atskirų jo turimų procesorių.

Einantis greta, gretutinis.
Elektros grandinėse apibūdinantis komponentų sujungimą, kai jų visų įėjimai sujungti į vieną tašką, o išėjimai – į kitą.

Duomenų persiuntime apibūdinantis bitų porcijos (baito, dviejų baitų) kiekvieno bito persiuntimą atskiru laidu.
Duomenų apdorojime apibūdinantis kelis procesus, vykstančius vienu metu ir naudojančius skirtingus išteklius.

Duomenų apdorojimo įrenginys: priima duomenis, juos apdoroja pagal programą ir pateikia rezultatus.
Tai bendras visų kompiuterių požymis, pradedant dideliais (pagal užimamą vietą, o ne pagal galimybes) pirmaisiais kompiuteriais, tada vadintais elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir baigiant šiuolaikiniais asmeniniais kompiuteriais ir superkompiuteriais.
Kompiuteriai klasifikuojami įvairiai. Pateiksime tris klasifikavimo variantus.
Pagal galimybes: centrinis kompiuteris, mini kompiuteris, asmeninis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris (delninukas ir kt.), superkompiuteris.
Pagal kartas: pirmosios kartos (lempiniai, apie 1950 m.), antrosios (tranzistoriniai, po 1960 m.), trečiosios (integrinių schemų, apie 1965 m.), ketvirtosios (didelės integracijos schemų, apie 1975 m.) ir būsimi penktosios kartos kompiuteriai, kuriuose tikimasi dar didesnės integracijos ir iš esmės naujų funkcinių galimybių, tokių kaip dirbtinis intelektas ir pan.
Pagal veikimo principą: analoginiai ir diskretieji. Analoginiuose duomenų reikšmės vaizduojamos tolydžiai kintančiais elektriniais dydžiais, diskrečiuose – diskrečiaisias, paprastai dviem lygiais, atitinkančiais dvejetainį nulį ir vienetą. Šiais laikais praktiškai visi kompiuteriai yra diskretieji.