Bendroji kalbų mokymo teorija, ↗didaktikos šaka, analizuojanti kalbos mokymo bendruosius principus, ↗metodus, ↗mokomosios medžiagos išmokimo dėsningumus. Lingvodidaktika glaudžiai siejasi su mokymo objektu, kalba, t. y. kalbos struktūros ypatybėmis, lingvistine medžiaga. Lingvodidaktika nustato mokymo principus ir metodus, ↗pratimų ir ↗mokomosios medžiagos pobūdį. Lingvodidaktikos pamatiniai mokslai – kalbotyra, ↗pedagoginė psichologija, amžiaus tarpsnių psichologija, ↗psicholingvistika, logika. Lingvodidaktikos šakos – ↗gimtosios kalbos didaktika, ↗svetimosios kalbos didaktika, ↗dalykinės kalbos didaktika. Lingvodidaktikos principais remiasi kalbos mokymo metodika.

Minčių reiškimas žodžiu arba raštu.

Psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro žmogaus ↗mokymo, ↗mokymosi ir auklėjimo procese. Pedagoginė psichologija padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus. Lingvodidaktika siejama su pedagoginės psichologijos žinių įsisavinimo bei įgūdžių ir gebėjimų įgijimo, mokytojo ir mokinio santykių, mokymo ir mokymosi motyvacijos ir kt. aspektais.

Siūlomų ↗kalbos mokymo kriterijų, pedagoginės veiklos būdų, ↗vertinimo visuma, integruojanti kai kurių lingvistinių, psichologinių ir didaktinių teorijų principus, ypač atsižvelgiant į mokinių poreikius (pvz., profesiją, amžių, gimtąją kalbą, ir ↗mokymosi strategijas). Mokymo kryptis, mokymo ↗metodas ir mokymo technika yra kertinės šiuolaikinės ↗lingvodidaktikos sąvokos.

Teksto visuminis supratimas, dažniausiai vartojamas gimtosios kalbos tekstų supratimui vadinti.

Bendrasis suaugusių žmonių, ne jaunesnių kaip 18 metų, švietimas, t. y. pažinimo poreikių tenkinimas, profesinės kvalifikacijos suteikimas ar kėlimas, papildomų kvalifikacijų įgijimas. Suaugusiųjų mokymas dažnai susijęs su neformaliuoju švietimu. ↗Lingvodidaktikoje suaugusiųjų mokymas dažnai siejamas su ↗dalykinės kalbos mokymu, reikalingu profesinei kvalifikacijai. Suaugusieji svetimųjų kalbų gali mokytis ir tenkindami pažinimo, asmenybės tobulinimo poreikius. Mokydamiesi kalbų jie dažnai taiko kitokias strategijas nei vaikai, turi daugiau ↗pamatinių žinių.

Pedagogikos šaka, mokslas apie mokymą ir mokymąsi, tiriantis mokymo ir mokymosi procesą, principus, metodus (pvz., iliustracinis, reprodukcinis, interpretacinis, lekcinis, heuristinis, tiriamasis), būdus, formas, kryptis bei ↗mokymo tikslus ir ↗mokymo turinį. Didaktika analizuoja ir nustato dalyko turinio rengimo principus, mokomosios medžiagos išmokimo dėsningumus. Didaktikos tyrimų objektas yra ir ↗pamoka, t. y. tikslai, turinys, struktūra, tipai, mokymo priemonės ir mokymo diferencijavimas. Pagrindinis didaktikos tyrimų metodas – metodinis eksperimentas. Didaktikos pamatiniai mokslai – ↗pedagoginė psichologija, ↗socialinė psichologija, amžiaus tarpsnių psichologija.

Mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus; mokslas apie individų bei grupių mintis ir elgesį. Psichologija turi ypač glaudų ryšį su ↗pedagogika (↗edukologija). Be psichologijos neįmanoma pažinti ugdomojo subjekto, ugdytojo, jų psichologinių tarpusavio ryšių, tos reikšmės, kurią ugdytiniui daro žmonės ir aplinka. Lingvodidaktika remiasi psichologijos žiniomis apie gimtosios ir svetimųjų kalbų įsisavinimo dėsningumus, kalbinės veiklos mechanizmus, mąstymo procesą, individualias psichines mokinių savybes. Tam tikri lingvodidaktikos metodai remiasi psichologijos kryptimis: ↗biheiviorizmu, humanistine psichologija. Lingvodidaktiką ir psichologiją sieja ↗psicholingvistika.

Konkretaus dalyko mokymo ir mokymosi veiksmų visuma. Skirtingai nei ↗didaktika, metodika apima konkrečius mokymo ir mokymosi veiksmus: didaktika nagrinėja, ko turi būti mokoma ir mokomasi, t. y. ↗kalbos mokymo turinį ir ↗kalbos mokymo tikslus, o metodika – kaip turi būti mokoma ir mokomasi, t. y. kaip mokymo turinys turi būti pateiktas ir apdorojamas, kad mokiniai kuo efektyviau išmoktų. Metodika yra susijusi, pvz., su ↗pamokos struktūra, ↗mokomosiomis priemonėmis, pamokos formomis, pamokos organizavimu, t. y. nustato, kaip mokoma ir mokomasi, kokia ↗mokomosios medžiagos seka, kaip atskiros mokymo proceso dalys susietos tarpusavyje. Kalbos mokymo metodika nustato ir nagrinėja konkrečius kokios nors kalbos mokymo ir mokymosi veiksmus. ↗Lingvodidaktika numato, pvz., „Slenksčio“ lygio mokymo turinį, t. y. gramatinę ir leksinę medžiagą, ↗komunikacines intencijas ir jų raišką, ↗abstrakčiąsias sąvokas ir ↗konkrečiąsias sąvokas, ↗kalbinių gebėjimų kokybę, transakcines ir interakcines situacijas ir t. t., o kalbos mokymo metodika nagrinėja ir parenka konkrečius ↗metodus, kokia tvarka, kokiais pratimais ir kokiomis mokymo formomis šį ↗kalbos mokymo turinį perteikti mokiniams.

Kalba, kurios mokoma ar mokomasi. Tikslinė kalba dar vadinama ↗mokomąja kalba, dažnai priešinama ↗gimtajai kalbai.