Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (21)
li̇́esas pi̇́enas
mágermilch
ãpžind‖is
Apibrėžtis
žindamas pienas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Veršiukas liesas, mažą ~į teturėjo
píenas
Atitikmuo (-ys)
Vokiečių kalba - Milch
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
píeno prodùktai
píeno spalvõs
kondensúotas ~
líesas
líesas
1
Reikšmė
Apibrėžtis
kurio organizme mažai riebalų
apkūnùs, drū́tas, kūnìngas
kurio organizme daug riebalų
Iš miestų ir kaimų su šaudyklėmis pasipila liesi ir drūti medžiokliai rš.
apkūnùs, drū́tas, kūnìngas
kurio organizme daug riebalų
Iš miestų ir kaimų su šaudyklėmis pasipila liesi ir drūti medžiokliai rš.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris su išsekusiais, be riebalų raumenimis
riebùs
kurio organizme daug riebalų
Ar esi buvusi toje viralinėje, kur ant lentynų guli gardūs sūriai, kur palubėje kaba kumpiai, kur galima prilipus ant lašinių šokti, kur įeini liesa, o išeini soti, riebi Balč.
Kol riebusis sulys, liesasis padvės Ps.
Visi riebieji išbėgiojo, aš viena, liesoji, belikau Grg.
Išbrido septynios karvės, gražios ir riebios ir kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos ŠR. 2 kuriame mažai riebalų
riebùs
kuriame daug riebalų
Riebiausias pienas yra vakaro, o liesiausias – ryto rš.
Bus riebesnis kąsnis – bus malonu, bus liesesnis – nurysiu alkiui suraminti Simon.
Geriau liesos taikynės nekaip riebios peštynės prk. Pkl.
riebùs
kurio organizme daug riebalų
Ar esi buvusi toje viralinėje, kur ant lentynų guli gardūs sūriai, kur palubėje kaba kumpiai, kur galima prilipus ant lašinių šokti, kur įeini liesa, o išeini soti, riebi Balč.
Kol riebusis sulys, liesasis padvės Ps.
Visi riebieji išbėgiojo, aš viena, liesoji, belikau Grg.
Išbrido septynios karvės, gražios ir riebios ir kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos ŠR. 2 kuriame mažai riebalų
riebùs
kuriame daug riebalų
Riebiausias pienas yra vakaro, o liesiausias – ryto rš.
Bus riebesnis kąsnis – bus malonu, bus liesesnis – nurysiu alkiui suraminti Simon.
Geriau liesos taikynės nekaip riebios peštynės prk. Pkl.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
kurio organizme mažai riebalų
stóras, tùkęs
kurio organizme daug riebalų
Ji liesutė kaip šarka, o jis storas kaip skilandis Dkšt.
[Norvegų mokslininkai] nustatė, kad žmonės, kurie nėra labai stori ar liesi, gyvena ilgiausiai rš.
Dūsauja abi – ir storoji, ir liesoji rš.
O kad jie (vilkai) pagiry užpuola kaimenę linksmą, tai nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė Donel.
stóras, tùkęs
kurio organizme daug riebalų
Ji liesutė kaip šarka, o jis storas kaip skilandis Dkšt.
[Norvegų mokslininkai] nustatė, kad žmonės, kurie nėra labai stori ar liesi, gyvena ilgiausiai rš.
Dūsauja abi – ir storoji, ir liesoji rš.
O kad jie (vilkai) pagiry užpuola kaimenę linksmą, tai nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė Donel.
klikýti
Apibrėžtis
klikýti, kli̇̀ko, kli̇̀kė tr. varginti, cypinti: Bakanauskis Mikė lenkų metą Giedrą klikė Šts, Plt.
nuklikýti tr. nuvarginti, nuplikinti: Nucipyti, nuklikýti buvom vokyčių Gršl.
| Pienas nusiklykęs, arba nuklikýtas (prastas, liesas) Ggr.
| refl. prk.: Nusikliko širdis vien saldžiu pienu, norias rūgšto Ggr.
suklikýti tr. išvarginti, nukamuoti: Kojos muni sukliko, užvis priš oro atmainą Šts.
nuklikýti tr. nuvarginti, nuplikinti: Nucipyti, nuklikýti buvom vokyčių Gršl.
| Pienas nusiklykęs, arba nuklikýtas (prastas, liesas) Ggr.
| refl. prk.: Nusikliko širdis vien saldžiu pienu, norias rūgšto Ggr.
suklikýti tr. išvarginti, nukamuoti: Kojos muni sukliko, užvis priš oro atmainą Šts.
paválgymas
Apibrėžtis
válgymas sm. (1) K, Š, DŽ, (3a) GrvT131, Pls, Mžš, Kp
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
pérsivalgymas
Apibrėžtis
válgymas sm. (1) K, Š, DŽ, (3a) GrvT131, Pls, Mžš, Kp
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
praválgymas
Apibrėžtis
válgymas sm. (1) K, Š, DŽ, (3a) GrvT131, Pls, Mžš, Kp
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.
kaulas
Apibrėžtis
káukšt káulo dūdẽlė Grž. sakoma užduodant kam per skaudamą vietą:
ikì káulo geluoniẽs labai (peršalti, permirkti): Kai žmogus šlapias, peršalęs iki kaulo geluonies, o mirtis ant nosies, labai jau sunku nenorėti, kad visa tai greičiau pasibaigtų. Avyž.
ikì káulų gývuonio labai (įkyrėjo): Sunkvežimių dundėjimas, polismeno švilpukas, negro, petnešų pardavėjo, klyksmas, atidaryto saliūno muzika, ir bildesys, ir triukšmas, drebinimas iki kaulų gyvuonio, iki smegenų, iki širdies. Cvir.
káulų láužymas didelis susigrūdimas: Prie vakarėlio durų buvo kaulų laužymas. Jnš.
ikì káulo smegenų̃
1.tikras: SS buvo jisai iki kaulo smegenų. Sruog. Dainininkų rengimas konservatorijoje patikėtas Nisen – vokietei ligi kaulo smegenų. rš.
2.labai (įkyrėjęs, įsipykęs): Dvarus padalino ne rusai, o patys mūsų broliai lietuviai, kuriems buvo ligi kaulo smegenų įkyrėjusi ponija ir žemės badas. Dvd.
ikì káulų smegenų̃ labai smarkiai: Įsipyko iki kaulų smegenų. Kt. Tu man įsipykai iki kaulų smegenų. Ldvn. Ligi kaulų smegenų įsiėdė mokesčiai, skolos, kelių taisymai. Balt.
juodàsis káulas žemos kilmės žmogus: Ir tu turi sūnų, kurį rengiesi mokyti, bet žinoki, kad ir jo dalia – juodojo kaulo dalia, Chamo palikuonio dalia!. Vien.
liaunų̃ káulų lankstus, vikrus: Kai iš kariuomenės pareisi, ir tu būsi liaunų kaulų. Grdm.
paslankių̃ káulų lankstus, vikrus: Nepaslankių kaulų mergina, o pačiame dar jaunume. Šts.
vienì káulai labai liesas: Iš jo vieni kaulai. Kt. Iš kumelės vieni kaulai paliko. Rs. Tai sulysęs, vieni kaulai. Mrj. Dabar išvis vieni kaulai, aptraukti gelsvu pergamentu. Avyž.
víeno káulo nejudrus, nerangus: Vieno kaulo kai vilkas. Švnč. Tu kaip ir vilkas, vieno kaulo. Kp.
víeną káulą gráužti sunkiai verstis: Visi suvažiavę Kaunan ir graužia vieną kaulą, kuriame nedaug beliko mėsos. Andr.
vienì káulai ir skūrà labai liesas: Tai graži figūra, vieni kaulai ir skūra. Btg.
káulus apčiul̃pti viską suvalgyti: Šitie pragarai greit jau ir mūsų kaulus apčiulps, o žodžio jiems, matai, nepasakyk!. Balt.
káulus aplámdyti primušti: Geruoju nesusikalbėsi, reikia kaulus aplamdyti. Jnš.
káulą apvélti truputį papenėti: Kaip paršą skerdžia, tai sako: tik kaulą apvėlė ir paskerdė, – nenupenėjo. Krok.
káulo atsikrim̃sk sakoma pykstantis ir erzinant: Te, atsikrimsk mano kaulo!. Ds.
káulas áuga pilvè apie nerangų, lėtą žmogų: Ko kėblini taip palengva, ar kaulas pilve auga?. Šk.
káulu įstrìgti gerklėjè būti nepakenčiamam: Tuo metu dalinys vokiečiams jau kaulu gerklėje įstrigo. rš.
káulus įsū́dyti apkalbėti, šmeižti: Jėzau mano, tokio melavimo – mano ir kaulelius visus įsūdė!. Slm.
káulus iškratýti primušti: Amerikoje, bra, tokį šunį kad nutvertų, tai kaulus iš jo skūros iškratytų. Mont.
káulus išnárstyti primušti: Išnarstysiu kaulus, jei dar čia pasirodysi!. Varn.
káulus išnèšti išsigelbėti: Garbin Dievą kaulus beišnešęs. Dauk.
káulus ištiẽsti žūti: Frontas pajudės, tai kur mes? Pasiliksim? Arba kaulus ištiesim. Marc.
káulus jùdinti dirbti (kai sunku): Judink, seni, kaulus!. Dauk.
káulus láužyti labai spraustis kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė. Jnš. Žmonės kaulus laužo prie kasos. Prn.
káulus láužytis labai spraustis: Visi kaulus laužos tame autobuse. Varn.
káulai mãtosi liesas: Nuo arbatos kaulai matos. LTR.
káulus nárstyti apkalbėti: Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose, priemenių duryse, prie šulinių ir narstė jaunosios Rečiūnienės kaulelius. Vien.
káulų neatnèšti negrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo. Ut.
káulai neatvė̃so grabè neseniai mirė (priekaištaujant): Ai, kas iš to vaiko pasidarė! Tėvo dar kaulai grabe neatvėso – žiūrėk, kaip jis riečiasi, kaip šėlsta. Cvir.
káulų neláužia neverčia, nesunku: Kaulų niekas nelaužia. Yl.
káulas nepanóksta káulo apie labai nuvargusį: Atgulus kaulas kaulo nepanoks – taip būsi pavargęs. Šts.
káulų nesuriñkti
1.užsimušti (nukritus): Nesisverk ant lango – pultum, tai kaulų nesurinktum!. Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir kaulų nesurinksi. Trgn. Aš vis tiek drąsiai tebetupiu ant palangės ir tebežiūriu, nors siūbuojanti koja gali kas mirksnį atsivėdėti ir taip man spirti, kad kaulelių nesurinkčiau. Žil.
2.būti smarkiai sumuštam: Kitaip jie mus ištaškytų, kad mes nė savo kaulų nesurinktume. Myk-Put. Kad duosiu, tai net kaulų nesurinksi!. Sb.
káulus nèšti bėgti, sprukti: Nešì kaulus, kad nė neatsisuki tenai. Jnk.
káulai nèvarva Šil. šykštus:
káulą numèsti menkai atlyginti: Čia tau bus numestas kaulas!... Ap.
káulus padė́ti miegoti: Einava, Jonuk, kaulų padėt. Šk.
káulus paguldýti būti palaidotam: Norėjo jis čia savo kaulus paguldyt. rš. Man tik tiek norėjosi... Paguldyti savo senus kaulus Lietuvos žemelėje. Dvd.
káulus pajùdinti kiek padirbėti: Pajudink ir tu kaulus, juk rankos nenutrūks. Varn.
káulus paklóti žūti: Neskubėk, yra dar laiko pakloti kaulus. Avyž.
káulus pakratýti pašokti (senam): Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus. Gs.
káulus paláužyti sunkiai padirbėti: Norint tuos tris rublius uždirbti, reikia gerai privargti ir kaulus palaužyti. rš.
káulus palìkti mirti (toli nuo namų): Kur jis kaulus nabagas paliko, mirė kur ten Rosijoj. Ss.
káulus pamèsti pavargus atsigulti: Kai nuvargus, tai bet kaip kaulus pametu, ir gerai. Gs.
káulus panèšti sunkiai paeiti nusilpus, sulysus: Ką ir kelsis, kad pavasarį kita karvė vos savo kaulus paneša, – kalbėjo Jankauskas. Myk-Put.
káulais pasìremiant klupsčiomis (ką daryti): Kaulais pasiremdama diegiau daržus, bet dabar nebegaliu. Šts.
káulu pastatýti sukaustyti (iš baimės): Vyras parėjo girtas, tai mane kaulu ir pastatė. Prl.
káulus pavil̃kti sunkiai paeiti: Taip pat nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki ir tylėk. Paukš. Nedaug turim [šienauti], ale kaulų nepavelkam. Krž.
káulus skal̃bti mušti: Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojos ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas, kad ir už akių. Vaižg.
káulus sudė́ti žūti: Tas vienas jų sūnus Pranukas, pašauktas kariuomenėn, daugiau nebegrįžo, ir nežinia, kur jis sudėjo savo jaunus kaulus. Vien.
káulus sumal̃ti primušti: Aš jam visus kaulus sumalsiu. rš.
káulus suskaitýti primušti: Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu. rš.
káulai šą̃la darosi baisu: Kai aš paveizu į jo gyvenimą, man kaulai šąla. Vkš. Kaulai šąla, kokie prasti rugiai!. Trk.
káulą tùri pilvè apie nerangų: Ko nepasilenki, ar pilve kaulą turi?. Mrj.
káulas užlū́žo sakoma apie labai susirūpinusį: Tau jau užlūžo kaulas. Pnd.
káulas užlū́žo šiknojè vlg. apie labai susirūpinusį: Jam jau užlūžo kaulas šiknoj. LTR.
káulai užšãlo pasidarė baisu: Kaulai užšalo iš baimės. Ggr. Kai paveiza iš padilbų, tai ir kaulai užšąla. Vkš.
į káulą
1.labai (sudžiūti, sudžiovinti): Toks karštis per porą dienų sudegins rugius į kaulą. Vvr. Ragaišio neišėmė iš pečiaus, tai į kaulą sudžiūvo. Pc. Lašinėliai kėpso ant balanėlės sušalę į kaulą. Šeškas nepajudino, nė artyn nėjo. Balt.
2.labai (sušalti): Šalta, tu gi sušalsi kaulan. Str. Į kaulą sustirau. Varn.
į gývą káulą labai (įkyrėti): Į gyvą kaulą įgriso savo plepalais. Bor.
į káulus gáuti būti sumuštam: Eik lauk, o neklausysi, tai gausi į kaulus. Graž.
į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam: Senam žmogui šykštumas į kaulus įsisėdęs. Prn.
į káulus įskal̃bti prilupti: Parėjo namo rėkdama, kai dviratuką pavogė, tai dar motina įskalbė į kaulus. Kbr.
ikì káulo
1.labai (įkyrėti): Įkyrėjo jau lig kaulo. Slnt. Ta škrabalienė įsiėdė lig kaulo. Jdr. Taip atsibodo, taip atsibodo [anūkė], lig kaulo. Sur.
2.labai (įžeisti): Jis tą žmogelį lig kaulo užgavo su savo liežuviu. Ds.
ikì káulų labai, kiaurai (perimti): Ar visą vakarą sėdėti urve, ar eiti ir peršalti iki kaulų?. LzP. Karštas vėjas perdžiovino iki kaulų prakaitu įsūdytą kūną. Avyž. Važiavome ilgai, buvo žiema, ir, nors pasitaikė atmėtys, kol privažiavome iki Būdviečių, mane šaltis ir drėgmė perdrengė ligi kaulų. Vencl. Drėgmė smelkiasi iki kaulų, ir vėl reikia šokinėti, daužyti rankomis šonus. Zur. Per kelias įtempto gyvenimo ir darbo dienas nuolatinis automatizmas įsigręžė iki kaulų. Ap.
ikì bálto káulo labai (įkyrėti): Ot garmalius, jis man daėdė šiandien iki balto kaulo. Čk.
ikì gývo káulo
1.labai (įkyrėti): Ir mums visa tai iki gyvo kaulo įsiėdė, ir tau, Nakuti, gal įkyrėjo. Vien. Kieme ne ką tėvas bepadirba, tik įkyri iki gyvo kaulo savo niurzgėjimu ir pamokslais. Gric. Kasdien meditacijos, ilgi poteriai, pamokos, silenciumai, – per savaitę, per mėnesį gali įgristi ligi gyvo kaulo. Myk-Put. Vidmantui ir pačiam buvo iki gyvam kaului įgrisę ir ta didelė išimtinė, kuri reikėjo egzekucininko būdu atsiimti. Vaižg. Jis man įsisakė iki gyvo kaulo. Kt. Įkaršia tie vaikai lig gyvo kaulo. Vb. Tu man įsipykai iki gyvo kaulo. Mrj.
2.labai (įžeisti): Bet šis įžūlus jo paneigimas į akis įžeidė jį iki gyvo kaulo. Vien. Išeidama iš posėdžio jinai šypsojosi tokia šypsena, kad neatbukusiam žmogui galėjo gelti iki gyvo kaulo. Simon. Jaunesniųjų patarimus aš priėmiau karšta širdžia, bet senesniųjų prašymai iki gyvo kaulo užgavo mane. Lauc.
3.labai (persiimti, susidomėti): Ir Andriukas tais nuostatais persiėmė iki gyvo kaulo. Gric.
4.labai (nuskriausti): Jį nukaršė iki gyvo kaulo. Žlb.
5.labai (sujaudinti): Šiurpus įvykis sukrėtė iki gyvo kaulo. rš.
ikì gývo káulo pasíekti sujaudinti: Tu mane pasiekei lig gyvam kaului. Švnč.
per káulus išlį̃sti daug vargo pridaryti: Ale ta alga išlįsdavo per kaulus. Graž.
po kauliùką išnárstyti primušti: Jei būtų nutvėrę, būtų po kauliuką išnarstę. Užv. Tik nepaklausyk, aš tave po kauliuką išnarstysiu!. Snt.
prie káulo liesas: Karvė prie kaulo. Ds.
káulai ir odà apie labai liesą: Po ligos iš jo liko tik kaulai ir oda. Gs. Iš tėvo to paveldėjęs vežimą ir palvą kuiną – kaulai ir oda. Mont.
kaĩp káulas apie ką labai, neįprastai kietą: Įdžiūvo kai kaulas. Švnč. Pienas labai tirštas surūgsta, kaip kaulas. Aln.
kaĩp káulo apie gerai surūgusį pieną ar varškę: Pieno kaip kaulo!. Trgn. Išsisunks, varškės bus kaip kaulo. Klt.
kaĩp víeno káulo
1.apie nerangų: Kas tau, kad tu nerangus, lyg vieno kaulo, kai vilkas. Mrj. Ko bijai pasilenkti, it vieno kaulo. Brž. Ponia sustingo, lyg vieno kaulo pasidarė. Vaižg.
2.apie tinginį: Dirba kaip vieno kaulo būdamas. Krs.
kaĩp káulą prarìjęs apie nerangų: Eina lyg kaulą prarijęs. Šll. Neišsitiesia lyg kaulą prarijęs. Mrj.
kaĩp káulą pilvè turė́damas apie nerangų: Dirba kaip kaulą pilve turėdamas. Grk.
kaĩp be káulų lengvai, vikriai: Šokdavom kaip be kaulų. Graž.
kaĩp iš víeno káulo sustyręs, nerangus: Sustipęs yra, kaip iš vieno kaulo. Pj.
bobos kaulai žr boba
dūšelė įsprausta į kaulus žr dūšelė
juoko kaulelis žr juokas
juokų kauliukas žr juokas
juoko kauliuką atrasti žr juokas
juokų kauliuką rasti žr juokas
kaip juokų kauliuką radęs žr juokas
kailis pametė kaulus žr kailis
novės kaulas žr novė
oda ir kaulai žr oda
raganos kaulai žr ragana
skūra [ir]kaulai žr skūra
varna neatneš kaulo žr varna
varna nenešė kaulo žr varna
varnas neatneš kaulų žr varnas
varnas nenunešė kaulo žr varnas
vilko kaulo žr vilkas
vilko kaulelį rado žr vilkas
į vilko kaulą suaugo žr vilkas
