paliepà sf. (3b), pãliepa (1) Als
1. S.Dauk, Tv votis piršto gale (po nagu), aptaka, ėduonis: Tris nedėles panagė[je] išsinešiojau pãliepą, o nė vieną kartą nesuaikčiojau Slnt. Paliepà į pirštą įsimetė, tai dabar jau trečia savaitė, kaip šaukiu Brs. Apliepėjo į visą rinkį nago – būs paliepa ar parauga Šts. Apsiliepėja paliepa aplei nagą J. Į pirštą auga paliepa nuo įdūrimo, lipėdama panagėmis J. Paliepai įsimetus, reikia tuojaus taukais aptepti ir lakatėliu aprišti M.Valanč.
2. LTII433 bot. atauga, atžala, išauga: Paliepa yra stiebas liaunas, ant žemės gulįs, iš šaknių išaugąs, kuris iš cielo savo apatiniojaus paviršio leidžia šakneles P.
3. Krtn bot. didžioji nasturtė (Tropaeolum majus).