Ženklų eilutė, kurios ilgis neribojamas 255 ženklais.
Ankstesnėse programavimo kalbose eilučių ilgis buvo ribojamas 255 ženklais. Tokio ilgio pakako, kai tekstas buvo laužomas į eilutes. Dabar tekstą įprasta laužyti į pastraipas, o programose pastraipa apdorojama kaip eilutė. Todėl vis dažniau imamos naudoti ilgosios eilutės. Operavimas ilgomis (ir plačiomis) eilutėmis yra vertinga programavimo kalbos savybė.
Terminas vartojamas, kai tame pačiame tekste kalbama ir apie įprastas „trumpąsias“ eilutes.

(ką) daug kartų ar daugelyje vietų laužti: Tvoràs láužyti. Láužyti dúoną. Vė́jas láužė mẽdžių šakàs. Katė̃ lándžioja tar̃p vazònų ir̃ láužo gėlès. Velenai̇̃ ri̇̀tasi linãminės stalù ir̃ láužo linų̃ šiaudeliùs (tekst.). Ùpė láužo ledùs. Trepsė́damas mažomi̇̀s kojýtėmis vai̇̃kas láužė balùčių ledùką. Jõs kója láužyta keli̇̀s kartùs. | neig. (ko): Šilumà káulų neláužo (flk.).

(ką) skainioti, skabyti: Pavãsarį láužėme (mai̇̃stui skirtų̃) bùlvių dáigus. Močiùtė nuė̃jo į̇̃ dar̃žą, láužo kopū̃stlapius.

(ką) labai skaudinti: Reumãtas są́narius láužo. Šal̃tis kū́ną láužo. Suñkūs darbẽliai rankelès láužo (flk.). | beasm. (ką, kam) labai skaudėti, gelti: Gál priẽš óro ãtmainą mán tai̇̃p strė́nas láužo. Ser̃gant gripù skaũda gálvą, spáudžia aki̇̀s, láužo káulus.

(ką) nesilaikyti, nepripažinti ar keisti tai, kas nusistovėję, įsigalėję: Įstãtymus láužyti. Láužyti sẽną tvar̃ką [tradi̇̀cijas, dogmàs]. | neig. (ko): Neláužyk dúoto žõdžio. • plg. ardyti, griauti.

(ką, kuo, į ką) kompiuterijoje – skaidyti tekstą į puslapius, pastraipas, eilutes: Láužyti dokumeñto tèkstą pùslapiais [į̇̃ pùslapius]. Láužyti eilutès. | psn. (ką) išdėstyti puslapiais, skiltimis (spaustuvinį rinkinį): Láužyti tèkstą.

sngr. šnek. varžytis, gėdytis (kartais apsimestinai): Kõ čià láužais?! Nesiláužyk, im̃k, jéigu dúoda.

Teksto skaidymas į puslapius, pastraipas, eilutes.
Terminas yra atėjęs iš ikikompiuterinės tipografijos laikų, kai buvo liejamos ilgos švininės teksto eilutės, po to laužomos, kad tilptų į spaudinio puslapio arba skilties plotį.
Kompiuteryje su tekstu elgiamasi panašiai. Tekstą galima rinkti ištisai, o po to, kai jis sutvarkytas, suredaguotas, sulaužyti tik galutinį jo variantą, pateikiamą rodyti ekrane arba spausdinti. Kol kompiuteriuose buvo tik lygiaplotis šriftas ir paprasčiausios grynojo teksto rengyklės, tekstas buvo laužomas rankiniu būdu, į reikiamas teksto vietas įterpiant eilučių ir puslapių skirtukus. Tobulesnės tekstų rengyklės ėmė pačios laužyti tekstą priderindamos prie ekrano pločio arba puslapio matmenų.
Į renkamą tekstą rankiniu būdu eilučių ir puslapių skirtukus pakanka įterpti tik ten, kur būtinai reikalingi – kur reikia rašyti iš naujos eilutės arba pradėti naują puslapį (pvz., rašinio skyriaus pradžioje). Rašyklė rodomą arba spausdinamą tekstą laikinai sulaužo, kai jis rodomas ekrane arba spausdinamas. Eilutė skaidoma tik tam, kad būtų visa matoma ekrane arba išspausdinama. Faile ji lieka neskaidyta. Pakeitus ekrano (puslapio) plotį arba teksto ilgį, eilutės skaidomos iš naujo.
Raiškiojo teksto rašyklės pripažįsta dar vieną teksto elementą – pastraipą. Paprastai pastraipa kompiuteryje laikoma kaip viena ilga eilutė, o kai tekstas rodomas arba spausdinamas, sulaužoma į eilutes. Išlikusi, nors ir rečiau vartojama, ir eilutės sąvoka: pastraipoje gali būti vietų, kur reikia rašyti iš naujos eilutės, pavyzdžiui, ką nors išvardijant.