Slapukas, kurį įrašo į lankytojo kompiuterį tiesiogiai lankoma svetainė (ta, kurios tinklalapis rodomas naršyklėje).

Slapukas, kurį įrašo į lankytojo kompiuterį tiesiogiai lankoma svetainė (ta, kurios tinklalapis atvertas naršyklėje).

Slapukas, išsiunčiamas iš svetainės lankytojo kompiuterio į tos svetainės serverį.
Išsiunčiamą slapuką suformuoja lankytojo kompiuteris iš jame jau esančio slapuko, prieš tai gauto iš lankomos svetainės ir papildo naudotojo duomenimis. Tai panašu į atsakymą į laišką. Tiktai jį „rašo“ kompiuteris, reaguodamas į prieš tai gautą laišką-slapuką.

Slapukas, kurį gali įrašyti tiesiogiai nelankoma svetainė.

Slapukas, kurį gali įrašyti tiesiogiai nelankoma svetainė.
Pavyzdžiui, svetainė www.lankoma.lt, gali naudoti paveikslą iš kitos svetainės, tarkime iš www.svetima.net. Tada, lankantis svetainėje www.lankoma.lt, naršyklė kreipiasi į svetainę www.svetima.net paveikslo, o tuo metu pastaroji gali įrašyti slapuką į lankytojo kompiuterį.
Naršyklės dažniausiai turi priemonių svetimiems slapukams valdyti, pavyzdžiui, įspėti apie juos arba atmesti.
Plg: lankomos svetainės slapukas.

Duomenų rinkinys, kurį sukuria svetainė ir įrašo į lankytojo kompiuterį.
Tai informacija, kuri paspartina arba supaprastina darbą vėl kreipiantis į tą pačią svetainę, pavyzdžiui, įsimenama anksčiau užpildyta anketa ir nebereikia jos pildyti iš naujo.
Slapukai gali kelti ir pavojų. Pavyzdžiui, su jais į kompiuterį gali patekti virusai, per juos gali būti išgauta slapta informacija. Todėl naršyklės, prieš priimdamos slapukus, dažniausiai paklausia svetainės skaitytoją, ar jis leis tai daryti.