liaudiškas priešfrontinių plunksninių debesų pavadinimas

kaip (kai, kap) árklio uodegà
1. Jo plaukai šiurkštūs kaip arklio uodega. LVP 648 (Jnš).
2. Tavo peisai jau kap árklio uodegà. LzŽ 190. Mano troba kai degė, tai ant aukšto buvo išmintų linų, tai kai arklio uodegos. LVP 682 (Grz).
kaip (kap, keip) aviẽs (avẽlės, gėriùko) uodegà (uodegė̃lė)
1. Varpos paaugo kaip avių̃ úodegos (didelės). KlvrŽ. Būdavo, įeini medžian (miškan), net raudonuojas: tos kekės kap avių̃ úodegos. Vlk. Apynių spurganos tokios kaip avių̃ úodegos. Žr. Žiūrėk, kokios didelės apynio spurgos – kaip avelės uodegėlės. LVP 648 (Sk). Kviečių varpos kaip avies uodega didumo. LVP 648 (Žg). Raudonųjų serbentų šiemet daug bus – nukarę kaip avies uodega, raudonuo[ja] tik vien. LVP 648 (Žg). Tas serbentų krūmas, kur prie pirties auga, šiemet labai pilnas: visas aplipęs kaip avies uodega geltonom kekėm. LVP 648 (Sk). To, kur prie priesienio, apynio spurgos kaip gėriukų uodegėlės. LVP 682 (Sk).
2. Tavo liežiuvis tabaluoja kaip avẽlės uodegà (apie plepų). Aln.
3. Tyli kaip aviẽs uodegà. Kp.
4. Širdis virpa tuk tuk tuk kaip aviẽs uodegà. Sd.
5. Sprandas kap aviẽs uodegà (plonas). Žal.
kaip ãvino uodegà Ko virpi kaip avino uodega?. LPP I 248 (Krt).
kap bùliaus uodegà Nu ir laksto kap bùliaus uodegà. Švn.
kaip (kai) gaĩdžio uodegà
1. Tęsias kai gaĩdžio uodegà andarokas – i sušlampa. KltŽ 344.
2. Užsidegiau kaip gaĩdžio uodegà (apie karštakošį). Skd.
kaip (kap) jáučio po úodega iron. Švaru kap jáučio po úodega. Vlkv. Čysta kaip jaučio po uodega. LPP II 490 (Brt).
kaip jáučiui uodegà Liežuvis bobai kaip jaučiui uodega. LPP II 486.
kap kárvės uodegà Jau ir aš kap kárvės uodegà žemyn augu. Švn.
kaip (lyg) katė̃s uodegà
1. [Apynių] spurgai lyg katė̃s úodegos. Šmn.
2. Jos kasa nutriaušėjus kaip katė̃s uodegà. Jnš.
3. Ko čia ardaisi (pyksti, širsti) kaip katė̃s uodegà?!. Pln.
kaip kãtino uodegà
1. Apšepęs kaip uodegà kãtino, o dar girias, kad gražus. Srd.
2. Būk lankstus kaip katino uodega, nesigailėk poniai direktorienei į rankutę pukštelti ir dar šio to, ko jos nublankusi širdužė trokšta – kilsi kaip ant mielių. A.Gric.
kai kãtinui uodegà Moteris vyrui kai kãtinui uodegà, vairas. KzRŽ II 433.
kaip kumẽlės uodegà Ūsai kaip kumẽlės uodegà (ilgi). Ps.
kaip lãpei uodegà Painiojas kaip lãpei uodegà. Šmk.
kaip lãpės uodegà Apsusęs kaip lãpės uodegà. Kl. Nušapo kaip lãpės uodegà (nususo, nusigyveno). Šv.
kap màno uodegà Ko eini užpakaly kap màno uodegà?. Žž.
kai (kaip) pelė̃s (pelýtės) uodegà Apsusę visi plaukai kai pelė̃s uodegà. Švnč. Mano motiniukės buvo storos kasos, o daba paliko kaip pelytės uodega. LVP 649 (Sk).
kaip póvo uodegà Gražus kaip povo uodega. KrvP (Ps). LVP 649 (Sk).
kaip su šū́dina úodega Pašovė, kaip su šū́dina úodega užkirto (stačiokiškai, nemandagiai ką pasakė). DūnŽ 382.
kai su úodega Šneki kai su úodega (niekus, kvailai). Dglš. Nu ką tu čia daba pašnekėjai kai su úodega. Ar.
kaip (kai) šuñs (šùnio) uodegà
1. Tabaluoja kai šùnio uodegà. Ds.
2. Moters liežuvis visada juda kaip šuns uodega. V.Krėv.
3. Eik gražiai, ką čia makaluojies po kojom kaip šunio uodega!. LVP 649 (Sk). O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga!. (rš). Vizgėk kaip šùnio uodegà. Ds.
kaip tẽlio uodegà Būdavo, dirbi, plėšais, arklys zylioja, širdis plakas kaip telio uodega. Ds.
kaip (kap, lyg) uodegà
1. Ko byzdini paskui kap kokia uodegà?!. Brt. Sekioja paskui kap uodegà. Dkš. Velkas iš paskos kaip uodegà. Žg. Tai velkas ir velkas kaip uodegà iš paskos. Kri. Ko velkies paskui kap uodegà?!. Rdm. Vaikas sekioja kaip uodegà, nė žingsnio nepasitraukia. Jnš. Kaip uodegà – vis paskui ir paskui. Nmk. Mato juos bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo ir bėginėdami paskui ją kaip uodegos kiekvienas savo balsu šaukia. V.Krėv.
2. Stoviu kap uodegà ažu jo. Tvr. Ir aš kaip uodega už jų stovėjau: nieko negavau – pasibaigė dešrelės. LVP 648 (Sk).
3. Ir eina pasipūtęs kap uodegà. Vrn.
4. Vapa visokius niekus lyg uodegà. Jrb. Eik nevapėjęs lyg uodegà!. Jrb.
5. Tylia kaip uodegà. Jrb.
kaip uodegà svečiuõs Tyli kaip uodegà svečiuõs. Ukm. Kogi tyli kaip uodegà svečiuõs?!. Ut.
kaip uodegà už pakãlos Traukias kaip uodega už pakalos (už nugaros). Msn.
kaip vélnio uodegà Gavo tokį kriaučių, gerą piršlį, kaip vélnio úodegą: ir sumezga, ir atamezga. Kp.
kaip ir vil̃ko uodegà Dieve, kad augo [apyniai], net gražu, kaip ir vil̃ko úodegos spurgai. Plvn.
kap vil̃ko uodegà aketė̃j Sukinėjas kap vil̃ko uodegà aketė̃j. Smn.
kaip zel̃zino uodegà Užsirietęs kaip zel̃zino (gaigalo) uodegà. Škn.
kaip žálčio uodegà Smailus kaip žalčio uodega. MTt III 179 (Kdn).
kai (kaip, kap, keip) žiùrkės (žvynė̃s) uodegà (uodegė̃lė, uodegùtė) Plonos kaselės kai žvynė̃s uodegė̃lės. Kp. Mano buvo stora čiupra (plaukai), tik daba kai žiùrkės uodegà. Jnš. Ką te benešioja tokias kasas – keip žvynė̃s (žiurkės) úodegos. Slm. Prasti vaiko plaukeliai – kaip žiurkės uodegėlė kasytės. LVP 649 (Sk). Šaknis [gėlės] kap žiùrkės uodegùtė – neišmaitina. Pv.

žvi̇̀ngauti, -auja (-auna), -avo intens. žvengti:
1. S.Dauk, K, BzF204, L, BŽ489, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kč Arkliai po mišką žvi̇̀ngauja kits kitą nesuvokdami J. Žvi̇̀ngauna arkleliai, pririšti stovi DrskŽ. Ūkinykai jodinėja ant eržilų, sprandai išriesti, o tie žvi̇̀ngauja Graž. Žirgas gi tartum suprasdamas jausmus savo valdono glaudėsi prie jo žvingaudamas iš lėto V.Piet. Paskui jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko žvingaudamas eržilas, krizendamos kumelės M.Katil. Žirgai trypdamys žvingavo S.Dauk. Nei šaukė, nei laukė mane brolelis, žvingavo žvingavo stainioj žirgelis LTR(Rm). Težvi̇̀ngau žirgelis po rūtų daržą, težibur žiedelis ant baltų rankų (d.) Tlž. Žvi̇̀ngau[ja] žirgužėlis rugelių pūdymėly LB25. Ei užtars užtars manę žirgeliai, į manę žiūrėdami, teip balsiai žvingaudami ArchIV597(Vlkš). O aš nuėjau į žirgų stainią, žirgeliai žvi̇̀ngau[ja], brolelio nėra JD23.
^ Geležinis eržilas su linine uodega padangėmis žvingau[ja] (varpas) KlvK104.
2. KŽ Mergos žvi̇̀ngauna kuldamos J. Merga, nežvi̇̀ngauk, eik prie darbo! J. Žvi̇̀ngauja mergos su bernais, teip buvo, teip bus Ukm. Vakarais nežvi̇̀ngaus liuob, būs nusidirbę Krš. Dar̃ čia leisiu bernus, kad jiej žvi̇̀ngautų! DrskŽ. Nežvi̇̀ngaukit, gavėnia, geriau pagiedokit graudus verksmus Rdm. Ko čia žvi̇̀ngauji su tais vaikiais kaip kumelė?! Grg. Atlaidas – geria, prisigėrę žvi̇̀ngauna, mušasi Brš. Pasigeria ir žvi̇̀ngaudamas lekia Krs. Nei prie kvailiojančių berniokėlių, nei prie žvingaujančių merginų nepritampa V.Bub. Ko čia žvingauji kaip treigys? Žmonės pabus M.Katil.
išžvi̇̀ngauti Rtr, KŽ intens. išžvengti 1: Arkliai visą naktį išžvi̇̀ngavo Š.
nužvi̇̀ngauti intens. nužvengti 1: Tėvelio žirgeliai nužvingavo, per visą girelę nuskambėjo (d.) Tvr.
pažvi̇̀ngauti NdŽ, pažvingáuti KŽ intens. pažvengti:
1. Atrodo, tabūnas žirgų baltakarčių ištrūko palaigyt, pažvingaut iš tvartų! rš. Da pažvi̇̀ngaus kumeliokas, be kumelės likęs Ds.
| refl.: Bėga žirgeliai pasižvingáudami JV348.
2. refl. Jis lauke arė pasidūsaudamas, aš karčemo[je] geriu pasižvi̇̀ngaudama JV834.
sužvi̇̀ngauti NdŽ
1. intens. sužvengti 1: Išgirdę Andriaus balsą, tvarte sužvingauja arkliai, sumūkia karvė V.Bub. Sužvingavo žirgelis, sudrebėjo rūtelės LLDII573(Kl).
2. intens. sužvengti 3: Suklegam, sužvingaujam, o Antanas dar užmeta V.Bub.
užžvi̇̀ngauti intens. užžvengti 1: Paskui užžvi̇̀ngavo [kumeliukas] ir nubėgo toliau DrskŽ.

uodegõs galẽlis ko nors likutis, truputis: Kad Dievas duotų, kad nors koks uodegos galelis atitektų – vis jau būtų šis tas. Paukš.
už uodegõs gãlo nutvérti likučius gauti: Sėdėjai visą savaitę, marinai ir tik už uodegos galo tenutvėrei!. Paukš.
uodegõs vìzginimas pataikavimas: Nuo uodegos vizginimo geriau gyvena, įtinka vyresniesiems. Krš.
kas úodegą kel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas šuniui uodegą kels, jei pats nepasikels. Skr.
kas úodegą pakel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas gi šuniui uodegą pakels?. Švn.
sàvo uodegõs bìjosi labai smarkus, visko baidosi: Mūs arklys kai pastovėjo, tai savo uodegos bijosi. Arm.
senà uodegà senis: Kokis sena uodega, o pervirsdo ant jaunų – mergiotės reikia. Grv.
víenos úodegos lìko užsikrimto: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kitas kitą užsikrimtę. Vaižg.
víena úodega šìkti vlg. labai draugauti: Kur vienas, ten ir kitas – abudu viena uodega šika. Ėr.
úodegą atmèsti
1.atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą. Rdm.
2.sirgti: Skraidė skraidė basa ir atmetė uodegą. Arm. Šį pavasarį ir aš buvau atmetęs uodegą. Dkš. Plikas lakstei ir atmetei uodegą. Krš.
3.pastipti, žūti: Jautis pimt ir uodegą atmetė. Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą. Rod. Lapė tik perkando [jauką su nuodais] ir iš karto uodegą atmetė. Vlk.
úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ėjau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis uodegą atpūtė. Prng.
úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina uodegą atpūtus. Klt. Ko vaikščioji kaip kalakutas uodegą atpūtęs. Rod.
úodegą atsùkti į durìs Vkš. mirti:
úodegą atsvíesti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, atėjo pavasaris, ir atsviedė uodegą. Tvr.
uodegà atšìpo nusibodo (sėdėti): Atšipo uodega besėdint. Šln.
uodegomìs badýtis ankštai būti trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegomis badomės visos. Grl.
úodegą bìmbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bimbtelėjo uodegą. Alvt.
uodegà dìlga sakoma apie labai judrų: O tau jau uodega dilga, negali nusėdėt. Alk.
uodegà gręžtà per žemaĩ sakoma apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodėl ne, ale uodega per žemai gręžta. Jrb.
úodegą įkìšti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Poviliuk, tu neklausyk bobų, – perspėjo mano vyras, – neužsidėk su užgintais raštais! Galite visi įkišti uodegas. Kam to reikia?... Žem. Kad manasis ir kvailas. Ką tik pamatė, tam pasakojas, tą vaišina... Įkiš kada nors uodegą. Marc. Lįsk lįsk, kol uodegą įkiši. Šv. Bet kur nesivalkiok, ba kad įkiši uodegą, tai niekas neištrauks. Mrj. Tu nežinai, kur gali įkišt uodegą. Bgt.
2.apsigauti: Įkišo uodegą tą mergą paėmęs. Krš.
3.ištekėti (ppr. blogai): Būdavo, inkišei uodegą – ir nepabėgsi: dabar skiriasi, pasimeta nesutikę. Ant.
úodegą įmer̃kti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Kad reiktų saugotis, tai tuoj įmerktume uodegą. Gs. Dar ir tu kada įmerksi uodegą. Rs. Oi įmerksi uodegą, jei nesiliausi taip daręs. Ss. Sėmė pinigus kaip iš balos, kol uodegą įmerkė. Ps. Pasisaugok ir Mortūno... Ne iš piktos valios – yra uodegą įmerkęs, ir tiek. Ap.
2.apsigauti: Jis, tą žemę pirkdamas, įmerkė uodegą. Skr.
úodegą įskíesti priversti klausyti, prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos. Krėv.
úodegą įsū́dyti patekti į kalėjimą: Žodį pasakyčiau, kaip matai įsūdytum uodegą!. Skr.
úodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęs. Avyž.
uodegà išdỹgs sakoma norinčiam pasirodyti žinovu: Nesenauk – uodega išdygs. Lkš.
úodegą iškìšti neig. ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur uodegą iškišti. Gs.
úodegą išpū̃tęs neig. be atodairos, nerimtai: Jeigu ta mergučė laksto uodegą išpūtus, tegu laksto – man jos nereikia. Jrb. Jos ėjo ir nuėjo uodegą išpūtę. Drsk.
úodegą išsipìnklioti pasisekti, nenukentėti: Išsipinkliojai uodegą, tai ir džiaukis. Ktk.
úodegą išsiskìrti iš visõs mėsõs prastumo nepastebėti: Bet ir tatuliukas skyrė skyrė, iš visos mėsos ir išsiskyrė uodegą, – juokėsi Juozapas. Žem.
úodegą išsùkti pavykti atsisakyti, išvengti: Tai išsukai uodegą nuo darbo?. Klvr. Kazimiera po savo kūrybinių pergalių pagaliau išsuko uodegą iš partsekretorės pareigų. Trein.
úodegas ištiẽsti pasirodyti daug geresnėmis: Kam mum bruka visokias Dotnuvos paneles (kiaules), kai mūsų lopuotės joms uodegas išties. Trgn.
úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judinti. Avyž.
úodegą káišioti tarp dùrų mėginti kenkti: Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą, ir nekaišiok man tarp durų, nes aš tau ją taip priversiu, kad eisi per laukus kniaukdamas kaip morčinis katinas!... Myk-Put.
úodegas karpýti šunìms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpyti šunims uodegų. Mrs.
úodegą kélti
1.rengtis išvykti, išvažiuoti: Anoji neseniai išvažiavo, o dabar ir toji jau kelia uodegą. Sb. Jau iš pat ryto uodegą kelia, nerimsta. Pnd.
2.didžiuotis: Joną tik pagirk, tai uodegą kelia visais kampais. Vrn.
úodegą kraipýti
1.suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Dabar jis visaip kraipo uodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos. Jnš. Kraipai uodegą, poete! O aš baudžiavos nemačiau. rš.
2.maivytis: Kraipo uodegas mergos, nebžino kaip išsidirbti. Rdn.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis uodegą krapšto už pečiaus. Ėr.
úodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegą krutinti, maž ir man neišeis marška įmerkt. Aln.
úodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko skubat, ar velnias uodegą laužia!. Šauk. Niekas man uodegą nelaužia: nenorėsiu – neparduosiu!. Krš.
úodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mezga uodegą į skaistaturgį. Kair.
úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada merks uodegą. Mrj.
úodegą mė́tyti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Jis šiaip ir taip mėto uodegą, bet jau nieko nebus. Alk.
úodegas mezgióti ganyti: Kiaulėms uodegas mezgioti. Grž.
úodegą mìrginti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Gali uodegos nemirginti, aš viską girdėjau. Alv.
úodegą mìrmindamas strimagalviais: Išlėkė uodegą mirmindama. Sur.
uodegà nenutrū̃ks nieko neatsitiks, garbės nenuplėš (ką darant ar padarius): Gali nueiti – uodega nenutrūks. Mlt. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrūko uodega, o dabar – viena karvė ir teliukas. Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kaip per penketą metų po dešimtinę atiduoda. Vaižg. Nutrūks čia tau uodega, kad nueisi pas kaimyną. Srv.
uodegõs nepàkelia nuo lóvos Srv. serga:
úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo, nė nenusišypsodavo į savo motutę paprastu būdu: lyg ne jam tai buvo tarta. Vaižg.
uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šuniui uodegos neužmezgėt!. Lp.
úodegą nuléisti nusiminti: Lindo lindo visur, dabar nuleido uodegą – niekas jos nepriima. Tršk. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius daktaras Avižonis uodegą nuleido. Vencl.
úodegas nusikramtýti visiems peralkti: Be pašaro per naktį arkliai uodegas nusikramtys. Rs. Reik eit šertis, kiaulės uodegas nusikramtys. Šln. Arkliai vargsta uždaryti, gali uodegas nusikramtyti. Vlkv.
úodegą nusitvérti prastai gauti: Nuo vilko bėgus uodegą nusitvėriau tiktai – šitą pirkelę nusipirkau. Ut.
úodegą nuvìzginti nudvėsti: Kai dėsiu, ir nuvizgins uodegą. KlvrŽ.
úodegą pabrùkęs
1.jausdamasis kaltas, susigėdęs: Išrūko boba uodegą pabrukus. Srv. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, uodegą pabrukęs, ir nubindzina. Ds. Šunes nėrė pabrukę uodegas, ir tik pasilikę įnikdavo loti. Katil.
2.nieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs. Grk. Ir parvažiavo uodegą pabrukęs. Kair.
uodegà padìlgo užsimanė, panoro (bėgti): Padilgo jam uodega bėgt. Gs.
úodegą padìlgti labai panorėti: Jis padilgo uodegą. Jabl.
úodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte?. SnV. Ar uodegas pagulėt, kad taip ilgai nesikeliat?. Gs.
úodegą pakélti
1.imti smarkiai bėgti: Kai karvės išgirdo byzdėlę, tuoj pakėlė uodegas. Mlt. Pakėlė uodegą ir kažin kur nubizdeliojo per krūmus. Kp.
2.pulti ką nors daryti: Ir vėl uodegą reiks pakelt pavasarį. Klt. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – uodegos pakeltos. Dkk. Jau buvo pakėlęs uodegą skirtis, ale paskui susileido, nusmuko noras. Krš.
úodegą pakė́lęs išdidus: O dabar vaikšto uodegą pakėlęs, kad ir penkios dienos, bet pirmininkas. Sur.
úodegą pakélti apie pagyrūną: Kas rudžiui uodegą pakels, kad pats nepakels. Brž. Kas žaliui pakels uodegą, jei pats nepasikelia. Dkš.
úodegą pakìšti sukliudyti: Būčiau gavęs, bet Jonas man uodegą pakišo. Mrj.
úodegą pakliudýti įkliūti: Kramėkis kramėkis viršum ant jo, tik nepakliudyk uodegą. Jnš.
úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklojai uodegą. Pg.
úodegą pakreĩpti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina uodegą pakreipęs. Krš.
úodegą pakuĩžinęs susirietus, susisukus (eiti): Ko čia vaikštai uodegą pakuižinus, ar sergi?. Šln.
uodegojè palìkti smarkiai pralenkti: Genetika paliko visus kitus mokslus toli uodegoje. Žil.
úodegą pamègzti sujusti, sukrusti: Uodegą pamezgu ir lekiu. Srd.
úodegą pamẽzgęs strimagalviais, paknopstomis: Bet tu dantų man nerodyk, tu pasakyk tikrą teisybę, kur taip lakstai uodegą pamezgęs... gaspadoriai turi žinoti. Paukš. Pamezgęs uodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt. Jnšk. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę!. rš. Ir lakstys uodegą pamezgus. Jrb.
úodegą panèšti (vos) paeiti: Tavo šita cibalkė (kumelpalaikė) kaip tik uodegą paneša. Lp.
úodegą papū̃sti
1.išeiti (iš namų): Kaip užaugs, tai uodegą papūs ir neužvysi, o mama kaip nori sau. Ad. Jauniem kas, papūtė uodegą ir išlėkė. Krč. Auginau, mylėjau, o ot papūtė uodegą, ir gana. Ds.
2.nubėgti, nukurti: Kiškis tik papūtė uodegą į mišką. Jnš.
3.imti didžiuotis: Pamatysi, jis uodegą vėl papūs. Skr. Martele, martele, o toji martelė uodegą papūtus vaikščioja. Pv. Duoda valią bobai, tai ir siunta uodegą papūtus. Trgn.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus!. Krėv. O mes kaip paršeliai lakstom aplink uodegas parietę. Kin.
úodegą paródyti
1.pamesti, palikti, išeiti: Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą!. Žem. Rodos, kaip svietas auginome, sveikatą dėjome, mokėme, o jie tau tik uodegas parodė, ir tiek. Vaikykis juos dabar, kad nori.... Paukš. Ta merga jiems uodegą parodys, man rodos. Alk. Netikusį tokį [vyrą] turėjo, parodė uodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais. Krš.
2.pabėgti: Vaikas iš kailio nerias, kad pavytų kiškį, bet tas tik parodė uodegą ir nustriksėjo. Ps.
úodegą partrū́kti neig. parsidaužti, sugrįžti: Nepartrūksta uodegą tas, jau reikia eit gulti, dabar daužysis per visą naktį. Pkr.
úodegą pasimẽzgęs strimagalviais: Ji tik paknybo prie knygų kelias minutes ir lekia uodegą pasimezgus lakstyti. Skr.
úodegą paspáusti išsigąsti: Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegas kaip katinai, pieną palieję... O anksčiau tai kaip ciuckiai lojote!. Myk-Put. Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžia. Vaižg.
úodegą paspáudęs apie pabėgimą, išėjimą: Jaunas, uodegą paspaudęs ir miestan. Šmn. Nesitikėjęs to meistras labai nusistebėjo ir paspaudęs uodegą (turbūt iš gėdos) dūlino pro duris. Bil.
úodegą paspráudęs susigėdęs: Ir išėjo uodegą paspraudęs. rš. Vyriausybė, uodegą paspraudusi, nieko nedrįsta, nes neteisi yra. rš.
úodegą pastatýti Krš., neig. nusibaigti:
úodegą pasvìlęs be atodairos (laksto): Pati laksto uodegą pasvilus, o namai pastyrę. Srv.
úodega paviksnóti įkliūti: Ans paviksnos uodega kokioj tvoroj už grobstinėjimą. Šts.
úodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegos nepavelku. Rdm.
úodegą pavìzginti
1.įsiteikti, prisigerinti: Kas uodegą pavizgina, liežuvį paplonina, iš pirmininko daugiau ką išpeša. Krš. Uodegą pavizgina, nagus pablizgina ir algą susižeria. Krč.
2.parodyti dėkingumą: Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki. LzP.
úodega pavìzginti įsiteikti, prisigerinti: Moka visos uodega pavizginti, gerinas, tyko ko. Drsk.
úodegą prikir̃pti
1.suvaržyti laisvę: Tėvas prikirpo uodegą, ir nebeina sūnelis pas mergas. Škn. Zara jai prikirps uodegą, kaip atvažiuos vaikas. Lz.
2.nubausti: Prikirps jam dar uodegą už kyšius. An.
úodegą primýgti nusiraminti, nelakstyti (prispaudus bėdai): Primygs jau dabar uodegą ir Sidukienei, kai močia numirė. Skdt.
úodegą primiñti prigriebti, prispausti: Labai nosį rietė, kol uodegos neprimynė. Rs.
úodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Priries kada uodegą merga – bus ramus. Drsk.
úodegą prirìšti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą. Ppl. Kad jau esi pririšta uodega, tuojau bėgi namien. Yl. Vaiką turi, pririšta uodegėlė. Krš.
úodegą prisė́sti apsiraminti, aprimti: Kai šmaukšteliau per kiškas, tai tuoj prisėdo uodegą. Alk. Palakstė palaksčius ir prisėdo uodegą: mato, kad niekas neišeis. Vl. Ar tu neprisėsi uodegos, bjaurybe tu!. Skr. Sušliok diržu, tai prisės uodegą!. Slm.
úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę. rš.
úodegą prispáusti
1.suvaržyti laisvę: Diedoko uodega prispausta (vedė). Dbk. Vieną rozą uodegą prispaus, ką vogia. Azr.
2.ištikti (nelaimei): O kad kokia uodegą prispaustų, nebijok, prie namų glausis. Trgn.
3.suteikti vargo: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia. rš. Dabar abu geri, kai bėda uodegą prispaudė. KrvP.
úodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant: Sėdėkit uodegas prispaudę namuose. Kv.
úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi. prš.
úodegą prišálti ilgai užtrukti: Išėjo boba rasalo ir uodegą prišalo. Mrj.
uodegà prišãlo patyrė vargo: Prišalo [vokiečiams] uodega, nuklydus į Rusijos šaltas gilybes. Trein.
úodegą pritráukti apraminti nubaudus: Pritrauks jiems uodegas. Lp.
úodegą privérti suvaržyti: Privėrė uodegas viršininkams, nebegali ūžti, vogti. Krš.
úodegą raitýti
1.gerintis, pataikauti: Uodegą raito – tik duok. Rdn. Su vyrišku neužsitikėk: pamato gražesnę ir raito uodegą. Krš.
2.jaudintis, džiaugtis: Mergos uodegas raitys, kad atvažiuos kavalieriai. Krš.
úodegą riẽsti
1.didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiu. Nėr. Didelis čia daiktas, neriesk uodegos!. Blnk.
2.gretintis norint pagauti: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukių uodegą riečia. Rs.
úodegą ródyti būti nedėkingam: Aš jam gerą darau, o jis man uodegą rodo. Vel.
uodegà rukčiója ima baimė: Dabar ir ano uodega rukčioja. Krkl.
úodegas subèsti labai draugauti: Ar nebepersiskirs – abudu uodegas subedę lig vakaro išsėdi. Ėr.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė. rš.
úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą. Paukš.
úodegą sùkti
1.stengtis išvengti (bėdos), išsisukinėti: Dabar kiekvienas suka uodegą. Mlt. Dabar šiaip sukęs uodegą, taip sukęs – nieko nepadaro. Vlkv. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eiti prie kūlimo. Lkč. Kitą savaitę pristatysit man sąrašus, kurie gali, bet nedirba ir visokiais būdais uodegą suka. Mark. Nesuk uodegos kaip sena lapė! Aš jau žinau, ko čia atėjai!... Gran.
2.stengtis: Suksma uodegą, kad jie nesusitiktų. Sb.
3.nedorai elgtis, svetimauti: Ana bjauri, uodegą sukė, o anas juokėsi. Šlčn.
4.meilintis: Jau anos uodegas suka, tos katės. Grž.
5.džiaugtis: Vilkas kaip šoko ant kiškio ir griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – ir uodegą suka. Vlk.
úodega sùkti meilintis: Gudri lapė: tai uodega suka, tai vėl įkanda. Kudir.
úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau uodegą į rundą sukt, bene nežinau, ką dirbai. Stak.
úodegą suraũkus strimagalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraukęs uodegą. Svn.
uodegomìs susimierúoti susilyginti: Su beržais uodegom nesusimieruosi. Dkš.
úodegą užleñkti pastipti: Kaip pašėrėjo čystais šiaudais karvę, tai ir ažulenkė uodegą. Arm.
úodegą užmègzti sujusti, sukrusti: Purkšt, uodegą užmezgė ir išdūmė. Grž.
úodegą užmẽzgęs strimagalviais: Uodegą užmezgęs laksto per bobas. Grk.
úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Uodegą užpūtė ir išlėkė. Pvn.
úodegą užriẽsti
1.supykti: Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko užrietė uodegą. Jnš. Uodegą užrietė ir į Telšius išvažiavo. Krš.
2.pradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegą. Bub.
úodegą užriẽtęs
1.strimagalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė uodegą užrietus pinigų skolint, gal gert pritrūko. Krs. Jaunas [vyras] irgi blogai – ir laksto palei mergas uodegą užrietęs. Svn. Nemokos krupė, tik laksto uodegą užrietusi. Krš.
2.apie tinginiavimą: Kad martelę gaučiau, aš gulėčiau uodegą užrietęs. Šd. Jis tik bezda uodegą užrietęs. Gs.
úodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: [Merga] uodegą net ant nugaros užriečia [įsigijus vaikiną]. Lp.
úodegą užver̃sti supykti, užsiožiuoti: Nulėkė uodegą užvertusi. Krš.
úodegą vìrbinti bijant pataikauti: Seniau uodegas virbino prieš Maskuvą, dabar ničnieko čia nebijo, vagia be sarmatos. Krš.
úodegą vìzginti
1.būti nuolankiam, pataikauti: Prie seno pirmininko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vizgina uodegą. Krs. Mano vaikai ne šunyčiai. Prieš kiekvieną uodegos nevizgins. Marc. Danielius vėl tylės, Klemas vėl kalbės, suks, vizgins uodegą. Bub. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau. Mik. Uodegas visi vizgina, – pirmininkas vis geriau paskiria. Krš.
2.džiaugtis: Be reikalo vizgini uodegą. Blnk.
3.išsisukinėti, slėpti tiesą: Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant. Saj.
4.vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: Jau grabu atsiduoda, o uodegą dar vizgina. LTR.
úodega vyzgóti pataikauti: Prie ponų glaustis, uodega vyzgoti. Vaižg.
ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: Ant savo uodegos tai kožna gaspadinė. Drsk.
ant sàvo uodegõs atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai: Atsisėdo ant savo uodegos, dabar pažins. Mlt.
ant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašalimo ir pati ant uodegos atsisėdo!. Žem.
ant uodegõs mìnti sekti iš paskos, eiti pridurmui: Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. rš.
ant uodegõs nunèšti dingti: Gailėjai dolerio stikleliui išlenkti – gyvenimo suodžiams ir sielvartams nuo širdies nuplauti, o dabar viską ant uodegos nunešė – viską!. Marg.
ne į úodegą dė̃sis nėra kitos išeities: Paknigždės ir ažmigs, ne uodegon dėsis. Ktk.
į úodegą eĩk toks keiksmas: Rytoj bus svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais!. Dr.
į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas!. Myk-Put.
į úodegą įkrė̃sti prilupti: Reikia jam gerai uodegon įkrėst. Sv.
į úodegą įlį̃sti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, dabar į uodegą įlindo. Grnk.
į úodegą įpìlti prilupti: Kai gerai jam dabar įpylė uodegon, tai tuoj geresnis liko. Ds.
į (kieno)úodegą įsikìbęs apie sekiojimą paskui: Su kamisorium nieko nesuvoksi, – prabilo Jonas: – buvo žadėjęs ir pats streikuoti, o dabar jis į ponų uodegą įsikibęs laksto, abiem pusėm ariamas. Žem.
į úodegą įsikìšti piktai sakoma atmetant: Į uodegą įsikišk tuos savo pinigus, dabar man jų nereikia!. Skr.
į úodegą įsisègti nuolat sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisegęs į uodegą. Jnš.
į úodegą įsitvérti sekioti: Įsitvėręs į uodegą bėgai iš paskos ir klausei. Katil.
į úodegą kir̃sti mušti: Jis – kalinių atstovas valdžioje. Kam reikia į uodegą kirsti, jis kerta. Sruog.
į úodegą kìšti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinas, – kam man jų reikia?. Žem.
į úodegą lį̃sti labai pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o dabar nebenori nieko padėt. Pkr. Lįsk lįsk jam į uodegą – pamatysi, kaip bus!. Šln.
į úodegą lį̃sti be muĩlo Krš. labai pataikauti:
į úodegą pàpterti padėkoti: Dar tu šitam diedui uodegon papterk, kad anas visa ką padaro. Klt.
į úodegą pàpterk nieko negali padaryti: Pripjauta guli gal penki vežimai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Slk.
į úodegą papū̃sk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Kad aš išeisiu, papūskit man į uodegą!. Šln. Prisiskolino pinigų, važiavo ir išvažiavo – papūskit uodegon. Pv. Va tau, išdūmė su visais pinigais, ir papūsk jam uodegon!. Mžš. Nuvažiavo autobusas, o dabar papūsk į uodegą!. Šil. Dabar gali jam į uodegą papūsti!. Jrb. Papūsk man į uodegą – negausi iš manęs nė cento!. Krč.
į úodegą pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnypšk man į uodegą. Kv.
į úodegą pašvil̃pk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Pašvilpk į uodegą, nebėr piningų. Krš. Pašvilpk man į uodegą!. Šll.
į úodegą patur̃k nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Paturk man į uodegą, aš tavęs neapstoviu. Krok.
į úodegą pū̃sk
1.nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Ką tu bernui padarysi – pūsk jam uodegon. Ant.
2.dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėr. Šts.
pãlei úodegą nebaisus: Protokolas mums palei uodegą. Gs.
pãskui (kieno)úodegas pasekióti kiek paganyti: Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis. Balt.
pãskui (kieno)úodegą sekióti ganyti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų paskui kiaulės uodegą sekiojo. Mlt. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą. Mik.
per úodegą vos vos: Aš tik tik per uodegą išsisukau nuo šluotos. Jrb.
po úodega išeĩti būti išleistam, išeikvotam: Turėjau pinigų, po uodega išėjo viskas. Krk.
po uodegõs lakstýti sekioti, prižiūrėti: Rast ten velnius varinėja, jug po uodegos nelakstau. End.
prie uodegõs
1.visai arti (laiko atžvilgiu): Smertis buvo prie pat uodegos. Bsg.
2.visai arti (vietos atžvilgiu): Vokietys yr prie pat uodegos. Akm.
prie uodegõs prisisẽgęs apie sekiojimą: Vaikas visą dieną sekioja prisisegęs prie uodegos. Jnš.
prie uodegõs stovė́ti prisistójus stropiai prižiūrėti: Ans pats nestovi prisistojęs prie kožnos uodegos. End.
nė̃ prie uodegõs visai nepatinka: Ans man nė prie uodegos. Kl.
su ùždegta úodega skubant, trumpam (atvykti): Vis atvažiuoji su uždegta uodega. Vj.
už uodegõs gáudyti prispirti atiduoti: Kai pradėjo už uodegos gaudyti, pradėjo po miestelį lakstyti skolintis. Kl.
už uodegõs griẽbti priversti už ką atsakyti, prigriebti, pričiupti: Na, o tave tuoj – už uodegos! – pakėlė balsą draugas. – Ir ką tatai beištaisysi: nugara su uodega vis grečiom. Kad griebs, tai griebs... – atsakė jam Kasparas. rš.
už uodegõs kẽliamas sunykęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų keliamos. Jnš.
už uodegõs nesimãto pil̃vo labai liesas: Taip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. iron.
už uodegõs nugriẽbti pagauti darantį nusikaltimą: Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
už uodegõs pagriẽbti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia tokius pagriebt už uodegos, kam tokie neteisingi. Mžš.
už uodegõs paim̃ti Dg. priversti už ką atsakyti, pričiupti:
už uodegõs prikir̃pti pagauti darius nusikaltimą: Jau tave prikirpo už uodegos. Lkš.
už uodegõs stvérti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia viršininką stvert už uodegos, ką nesumokėjo. Drsk.
už uodegõs turė́ti
1.griežtai prižiūrėti: Už uodegos turėjo boba, tai negėrė. Kb.
2.sučiupti, išaiškinti: Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizaciją. Kudir.
kaĩp uodegà apie sekiojimą: Ir eina paskui manęs kaip uodega. Krš. Nieko neveikdama, kiekviena eina ir eina įkandin savo vyro: viena mažiau, kita didžiau atsilikusi velkasi paskui kaip uodegos. Žem. Kam tu mane sekioji kaip uodega?. Krs.
kaĩp úodegą prisvìlęs apie ilgai kur sėdintį: Ko čia sėdi kaip uodegą prisvilęs?. Rs.
kaĩp į úodegą įgéltas apie nerimstantį, šokinėjantį: Julius laksto kaip uodegon įgeltas. Grž.
kaĩp į úodegą į̃kirptas apie nerimstantį, šokinėjantį, bėgantį be atodairos: Straksi kaip į uodegą įkirpta. Vlkv. Vaikai zylioja po kluoną kaip uodegon įkirpti. Alz. Lakstė kaip uodegon inkirpti, kad šieno duotų paspjaut. Aln.
kaĩp į úodegą įką́stas apie nerimstantį, šokinėjantį: Tu kaip į uodegą įkąsta lakstai. Slnt.
kaĩp į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, taip ir parėjome kaip ing uodegą papūtę. Bs.
arklio uodega nenutrūks žr arklys
kaip avis į uodegą įkirpta žr avis
dagį pakišti po uodega žr dagys
[kaip] dagys po uodega žr dagys
dantys dygsta uodegoje žr dantis
kaip su dirse uodegoje žr dirsė
druskos paberti ant uodegos žr druska
gaidžiui papūsti į uodegą žr gaidys
kaip gaidžio uodega žr gaidys
nei galvoje nei uodegoje žr galva
nei į galvą nei į uodegą žr galva
giltinė suka apie uodegą žr giltinė
gyvatės uodega žr gyvatė
jautį sukti už uodegos žr jautis
kaip iš kalės uodegos žr kalė
po kalės uodegai nueiti žr kalė
paskui karvės uodegas [pa]sekioti žr karvė
katės uodega žr katė
katė nuneš ant uodegos žr katė
kaip katės uodega žr katė
kaip katė su pūsle prie uodegos žr katė
katino uodegoje žr katinas
kaip katinas uodegą laužomas žr katinas
kiaulių uodegas mezgioti žr kiaulė
nuo kiaulių uodegos neatrištas žr kiaulė
paskui kiaulės uodegą sekioti žr kiaulė
kipšas uždėjo uodegą žr kipšas
kojos sulindo į uodegą žr koja
kregždės uodega žr kregždė
kumelė kumeliui, kumelys uodegai žr kumelė
kaip iš kumelės uodegos ištrauktas žr kumelė
lapės uodega žr lapė
lapės uodegą rodyti žr lapė
kaip lapė su uodega žr lapė
lopetinskis prie uodegos žr lopetinskis
ožio uodegą laikyti žr ožys
ožkos uodega žr ožka
pempės šveičia uodegas žr pempė
pipirų užberti ant uodegos žr pipiras
pirštai uodegoje žr pirštas
rankos uodegoje žr ranka
smėlis byra iš uodegos žr smėlis
iš po startos uodegos išsprūdęs žr starta
šarka nuneš ant uodegos žr šarka
šyvį laikyti už uodegos žr šyvis
šuo šunį šuns uodega viks žr šuo
šuns uodega žr šuo
šuns uodegoje žr šuo
šuns uodegos klausyti žr šuo
ant šuns uodegos žr šuo
į šuns uodegą žr šuo
trumpas šuo prie uodegos žr šuo
šuniui atiduoti ant uodegos žr šuo
šuniui mesk ant uodegos žr šuo
šuniui nueiti ant uodegos žr šuo
šuniui nuleisti ant uodegos žr šuo
šuo nunešė ant uodegos žr šuo
šuo nusinešė ant uodegos žr šuo
šuniui nušvilpti ant uodegos žr šuo
šuo paneštų ant uodegos žr šuo
šuniui pilamas ant uodegos žr šuo
šuniui sudėti ant uodegos žr šuo
šuo užklotų uodega žr šuo
nei šuo nei uodega žr šuo
šuo prie uodegos žr šuo
į velnio uodegą žr velnias
(kieno) velnio uodega ilgesnė žr velnias
velnias įsuko uodegą žr velnias
velnias laužia uodegą žr velnias
velnias nu[si]nešė ant uodegos žr velnias
velnias uždėjo uodegą žr velnias
velnias užkišo uodegą žr velnias
veršio uodega žr veršis
kaip viksva uodegoje žr viksva
vilko uodega žr vilkas
bėgusio vilko uodega žr vilkas
kaip iš vilko uodegos žr vilkas
sulig vištų uodegų eiti žr višta
zuikiui ant uodegos žr zuikis

vadẽlės sf. pl. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ
1. SD171, SD32,132,401, N, M, L, ŽŪŽ32, DrskŽ, Dv virvės ar šikšnos arklį valdyti, atvarslai: Vadẽlės tai dviejų virvelių nebus, tai vis trečią, tai jos lygios ir stiprios Kp. Buvo prastos vadẽlės kasdienai ir pintos i austos – šventinės Skp. Vadelès išaudė lentelėm, raštuotas Klt. Vadẽlės būna ir virvinės, ir skūrinės Btrm. Vadelès sukėm kanapines LzŽ. Pančius vydavo vyrai, vadelès iš linų Kvr. Žėdnam būdavo darbas: berniokas veja vadeles, viržius, vadžias, mat seniau visa ką rišdavo Ps. Paėmė vadelès ir atavedė arklį Dgp. Vienoj rankoj diržas, kitoj rankoj vadelės, ir važiuojam LTR(Srv). Aš kap sujudinau vadelès, kap sukrutinau arklius Sn. Arklį kap pakinkė, an vadẽlių nešė vežimą (labai smarkiai važiavo) Sem. Kumelys staininis – stipriai laikyk vadelès Šmn. Tik atleisk vadelès, tuoj arklys šoka lėkt Ėr. Kapgi be vadẽlių važiuot?! Btrm. Kap šoko, ienukės nukrito ir vadẽlės, viskas Srj. Tu pamislyk, kaip arklys mane tęsė, o aš turiuos vadẽlių insistvėrus, nepaleidžiu Slk. Jam (arkliui) botago nei nerodyk, tik vadeles pakrutinai, tai ratuosa tik laikykis! Lš. Rankos kai ugne dega nuo vadẽlių Smal. Kabink vadelès padangtėn, kad nesulytų Ob. Vadẽlės tep subrinko, kad kap kuolas pasdarė Lš. Paieškok vadelių te kur apie klaimą KlbIII80(Mlk). Insipantaroj[o] arklys vadelėsa Lš. Vadẽlės[na] susvyniojęs, suspančiavęs arklys ir guli Skdt. Paleidau vadeles ir sėdžiu, tegu arklys eina, kur nori LTR(Igl). Išmokyti [jaučiai], tai ir nieko nereikia, nei vadẽlių, nieko jiem nereikia Pb. Du jaučius pakinkis ir varo be vadẽlių Ker. Be vadẽlių eina jaučiai junge Žln. Insivilgo vadeláites, tai kap duos, duos (muš) Pv. Anuočės vadẽlėm kaip šers par blauzdas – ir kaip puodynės blauzdos Skdt. Privažiavus prie daubos, tas velnias tuoj griebęs jam už vadelių ir traukęs tiesiog in daubą BsV285(Graž). Užsikinkė niekotelėn kiaulę, žarninėm vadelėm užsivadelėjo, sėdos abi su dukteria ir važiuoja LTR(Tvr). Senis veja vadeles, boba kepa bandeles. Boba bėgt su bandelėm, senis vyt su vadelėm LTR(An). Kad tėvelis sužinotų, tai vadelėm išvanotų LTR(Grv).
^ Net kabelės nebekabina – siūlas kai vadẽlės Ut. Bernioką laikė kai ant vadẽlių (nedavė valios) Tr. Važiuoja kaip be vadẽlių Ds. Vieno gyvenimas – viena pusė vadẽlių Dg. Par man bus vadẽlės, par jį – pinigai, tada bus parduota Grv. Davei vadelès, duok ir botagą Ds. Rasiu kelią be vadelių Tsk. Kieno kumelės, to ir vadẽlės Dkš. Ne mano kumelė, ne mano vadẽlės, ne aš ir važiuosiu Pnd. Besiginčijo pernai dėl vadelių, šiemet dėl kumelių KrvP(Ašm). Vadelių neturėjęs, arkliu nepajodinsi LTR(Auk). Šikna ne vadẽlės – neužtrauksi (sakoma „pagadinus orą“) Kt. Kas be vadelių važiuoja? (vėjas) LTR. Be vadelių veda kelią, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) LTR(Antz). Kumelėlė žabalėlė veda kelią be vadelių (valtis) LTR(Sdk). Kumelė geležinė, uodega lininė, veda keliu be vadelių (adata su siūlu) LTR(Antz). Ąžuolas be šakų, dirvonas be takų, kumelė be ūmo, botagas be šniūro randa kelią be vadelių (laivas) LTR(Slk). Trumpos vadelaitės, bet toli siekia (akys) LMD(Vlk).
2. žr. vadžios 1: Vadẽlės šienui pririšt, pastarankos būdavo Vdn. Apriš’ vežimą vadẽlėm, kad neišbirėt [šienas] Dglš. Duok vadeláites aprišt vežimą Rud. Sudvilinkuočiau marlę i pasdaryčiau vadelès atsisėst (įsitverti ligoniui sėdantis) Ukm.
◊ perkū́no vadẽlės J.Jabl, KŽ žaibolaidis.
už vadẽlių laikýti vadovauti: Kap ji už vadẽlių lai̇̃ko įtempus, tai gyvena Plv.
vadelès atidúoti (pérduoti) perleisti vadovavimą: Jei tik jūs atiduosite jiems vadeles ir pasisodinsite ant savo sprando, tai jie žiūrės į jus kaip į jaučius A.Vien. Senis Jakštonis karšti eina, sūnums perdavė vadeles J.Balt.
(kieno) vadelès paim̃ti (suim̃ti) į rankàs imti vadovauti: Noroms nenoroms vėl paėmė į rankas pirmininko vadeles A.Vien. Suėmęs į savo rankas visas dvaro vadeles, Papartis kartais net pamiršdavo, kad jis čia ne tikras ponas, o tik urėdas rš.
vadelès laikýti vadovauti: Stengiausi jaunuomenės, ypač mergaičių, apšvietos vadeles laikyti savo rankose Žem.
vadelès atléisti (paléisti) imti lengvabūdiškai gyventi: Buvo per daug vadelès atléidęs VšR. Kai paléidžia vadelès, teip ir nuvažiuoja žmogus Ktk.

kaip (kai, kaip ir, kap, keip ir, lyg) arklỹs
1. Kas jį gali pargriaut, itokį meškiščią – ãnas kap arklỹs dužas (stiprus, tvirtas). Vrnv. Drūtas (stiprus) kap arklỹs. Gž. Mrk. Tvirtas kaip arklỹs. Pp. Stiprus kaip arklys. LPP I 199 (Vdkt). Macnas (stiprus) kaip arklys. LPP I 199 (Ukm). Tu kaip arklys. Ašb.
2. Didelis kaip arklys, durnas kaip veršis. KrvP (Grnk). Ale varlės kad dideli tie briedžiai keip ir arkliaĩ. Svn. Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta (avelė). LPP I 198 (Pšl). Gimė vaikas kaip arklỹs. Upn. Užsigriovėm (paskerdėme) meitėlį kai árklį. Vlk. Nusivežė sūrį kaip árklį. Srd. Blusos tos kaip arkliaĩ, o šokinės, o šokinės po patalynes!. End.
3. Jis dirba kaip arklỹs, ale ir kašelėja (daug valgo). Trgn. Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys. KrvP (Vlkv). Gaidykstėms kelsmos, javus kulsma, dirbsma kaip arkliaĩ. DūnŽ 87. Aš šiandie lupiau (daug dirbau) kap arklỹs. Sn. Dirbi, dirbi čia žmogus kaip arklys, o vis skatiko nematai – ir gana. V.Krėv. Dirbsi kaip arklỹs pas ūkininką kitą kartą. Pp. Dirba kaip arklys, šika kaip dramblys. LPP I 200 (Vlkj). Dirba, pluša kaip arklys. LPP I 198 (Rs).
4. I triauškys kaip arklỹs pry ausų, a ėsti dorai nemoki?!. Vvr. Lumtoja (negražiai valgo) kap arklỹs. Dglš. Ko čia dabar pliurpi kaip arklỹs, a nemoki žmoniškai valgyti?!. Gr. Ką čia raumaloji (sunkiai valgai) kaip arklỹs!. Rk.
5. Valgau kaip arklỹs, dirbu kaip gaidys. Šts. Dirba kaip gaidys, valgo (ėda JT 223) kaip arklỹs. Slm. Ėda kaip arklys, veža kaip gaidys. LPP I 200 (Pn). Valgo kaip arklys, dirba kaip žvirblis. LPP I 200 (Rk). Dirba kaip svirplys, ėda kaip arklys. LPP I 200 (Vdkt). Suėda kap arklys, prišika kap trys. LPP I 200 (Šn). Ryja kaip arklys. LPP I 199 (Slk). Žiba kaip žaltys, ėda kaip arklỹs (dalgis). SkrT 50. AED 295. Ėdrus kaip arklys. KrvP (Mrk). Tu kaip arklys – niekad neprivalgai. LPP I 199 (Vrnv). Prie stalo – kaip arklỹs, o prie darbo – kaip gaidys. Rd. Prie darbo kai gaidys, prie ėdimo kai arklys. LPP I 200 (Škn).
6. Jis pampsta (daug geria) kaip arklỹs. Rmš. Triūbija vandenį kaip arklỹs. Ut. Geria kaip arklys. LPP I 199 (Ut).
7. Nežvenk čia kaip arklỹs, bet dirbk. Krp. Jis kugena (juokiasi) ir kugena kap arklỹs. Dglš. Ko čia krizeni lyg arklỹs?!. PnmR. Nežvenk kaip arklys – avižų negausi. LPP I 210 (Rd). Ko žvengi kaip arklys?. LPP I 210 (Vl).
8. Kad rėkdavau tai rėkdavau – kaip arklỹs. Šmn.
9. Jis trūkuoja (sunkiai kvėpuoja) kaip arklỹs. Všn. Šniokia (Šnypščia Ds) kai arklỹs. Ds. Tatai tau buvo basinėti (basam vaikščioti), dabar ir plunkšti (šnarpšti) kaip arklỹs. Brs. Knarks kai arklys. LPP I 208 (Žg).
10. Ko čia spardais kap arklỹs?!. Krkš. Bernai dūksta, spardos kaip arkliaĩ. Jnš. Spardos kai arklys. LPP I 209 (Žg).
11. Drengias kaip arkliaĩ visą dieną!. Lnkv. Ar neatsisėsi, ko driumbi kaip arklỹs?!. Žvr. Ko jodotės kaip arkliaĩ?!. Ds.
12. Bernai trypia kaip arkliaĩ, neduoda miegot. Jnš. Ko čia strepleni (trypi) kap arklỹs?!. Pns.
13. Muistosi kaip arklys. LPP I 209 (Ut).
14. Lekia kaip arklỹs. Trgn. Eina kaip arklỹs – nieko nežiūri. Brž. Atlupėjai (atbėgai) kaip arklỹs išsižiojęs. Vvr.
15. Sveika kaip arklỹs buvau. Krk. Sveikas kai arklỹs – jam šimto bobų reikia. KltŽ 303. Anas sveikas kaip arklỹs – iš karto kilogramą lašinių suvalgo. Ktk. Jis vyras sveikas kaip arklỹs, visi darbai jam eina kaip reikiant. Jnš. Mes visos sveikos kaip arkliaĩ. Ant.
16. Dykas (be darbo) kaip arklys, linksmas kaip gaidys. KrvP (Srv).
17. Esu plūdė[je] (suprakaitavęs) kaip tas arklỹs. DūnŽ 270.
18. Vaikai po smėlį voliojas kaip arkliaĩ. Šmn.
19. Mirkčioji apsiputojęs kap arklỹs. DrskŽ 212.
20. Valgo (Ėda Lpl, Dirba End) kaip trys, šika kaip arklỹs. Dr. Dirba kai gaidys, o šika kai arklys. LPP I 200 (Slnt).
kaip arklỹs apušóte Snaudžia kaip arklỹs apušóte. Ds.
kaip arklỹs ãvižas Žiaužekoja (lėtai kramto) kaip arklỹs ãvižas. Ktk. Žėboja žėboja kaip arklỹs ãvižas – to vieno pradėjimo. Brž.
kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs Ko rizeni (kikeni) kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs?!. Ds. Ko krizeni kaip arklỹs, ãvižas pamãtęs?!. An.
kaip arklỹs, avižomìs šẽriamas Gražus kaip arklys, avižomis šeriamas. KrvP (Ss).
kaip arklỹs avižų̃ Ko žvengi kaip arklys avižų?. LPP I 210 (Šmk).
kaip arklỹs, avižų̃ priė́dęs Spraunus (vikrus, žvalus) kaip arklỹs, avižų̃ priė́dęs. Šk.
kaip arklỹs čigõno Bijo kaip arklys čigono. KrvP (Jnš).
kaip arklỹs, dãgį po úodega gãvęs Bėga kaip arklỹs, dãgį po úodega gãvęs. Žvr. PPr 318 (Mrj).
kaip arklỹs dvãsią matýdamas Šnirpščia kaip arklỹs dvãsią matýdamas. Grk.
kaip arklỹs dveigỹs Nu tas senis, strainybė – kaip tik arklys dveigys. LPP I 209 (Akm).
kaip arklỹs į ãvižas Žiūri kaip arklys į avižas. LPP I 210 (Bsg).
kaip arklỹs in baidỹklę Ko čia skersuoji (skersakiuoji) kaip arklỹs in baidỹklę?!. Vj.
kap arklỹs nuo asiū̃klių Būsi riebus kap arklỹs nuo asiū̃klių. (iron). Vlk.
kai arklỹs nuog varmų̃ Lumbuoja (linguoja) kai arklỹs nuog varmų̃. Vlkv.
kai arklỹs nupenė́tas Nenustovi kai arklỹs nupenė́tas. Str.
kai arklỹs paliū̃tėj Snaudžia kai arklỹs paliū̃tėj. Dkk.
lyg arklỹs pas nepéršokamą tvõrą Ko staipaisi lyg arklỹs pas nepéršokamą tvõrą?!. VšR.
kap arklỹs patrū́kęs Be vyro ūkis – kap arklỹs patrū́kęs. Srj.
kaip arklỹs per lẽdą Bėga kaip arklys per ledą. KrvP (An, Gdr).
lyg arklỹs po dárbo Voliojasi lyg arklỹs po dárbo. Auk.
kaip arklỹs po žagrè Nusivariau kaip arklỹs po žagrè. Skr.
kaip arklỹs pry avižų̃ Ir smeigas (braunasi, veržiasi) kaip arklỹs pry avižų̃. Vvr.
kaip arklỹs prieš keliõnę Dūsauna kaip arklỹs prieš keliõnę. Trgn.
kaip arklỹs prieš líetų Ko snarpsai kaip arklỹs prieš líetų, nuleidęs nosį?. Vb.
kaip (kap) arklỹs pri tùščio ùžėdžio (prie tuščių̃ ė́džių) Knobuo[ja] (knapsi) kaip arklỹs pri tùščio ùžėdžio. Varn. Snapso kap arklỹs prie tuščių̃ ė́džių. Dkš.
kap arklỹs strapáila Ko spardaisi kap arklỹs strapáila?!. Lbv.
kaip arklỹs su nùgara Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M. TŽ V 616.
kaip arklỹs šešė́lio Baidosi kaip arklỹs šešė́lio. Zp.
kap arklỹs šiẽno Pavalgęs pieno kap arklỹs šiẽno, ilgai netęsi. Mrc.
kaip arklỹs trakė́nas Greitas kaip arklỹs trakė́nas. Šk.
kaip arklỹs ùžžandėms Ko tu plunkšti (šnarpšti) kaip arklỹs ùžžandėms?. Skd.
kaip arklỹs, vẽpelę atléidęs Nestovėk kaip arklỹs, vẽpelę atléidęs. Vvr.
lyg arklỹs, vilkų̃ vẽjamas Apsiputojo lyg arklys, vilkų vejamas. KrvP (Vlkv).
kai ažušértas arklỹs Tampos kai ažušértas (prastai šeriant suliesintas) arklỹs. Zr.
kaip baikštùs arklỹs sàvo šešė́lio Baidosi kaip baikštus arklys savo šešėlio. KrvP (Zp, Vlk).
kaip (kap) čigõno (cigõno) arklỹs
1. Baikštus kaip čigono arklys. KrvP (Jnš). Išbaikštytas kaip cigono arklys. LPP I 410 (Jnš). Ko bijai kaip cigono arklys?. LPP I 410 (Jnš).
2. Upartas (užsispyręs) kap čigõno arklỹs. Smn.
3. Greitas kaip čigono arklys. KrvP (Zp). Miklus kaip čigono arklys. LPP I 412 (Šmk).
kaip čigõno arklỹs botãgo Išsiilgo kaip čigõno arklỹs botãgo. (iron). Dkk.
kap gãladienis arklỹs Eiklus kap galadienis arklys. (iron). LPP I 201 (Vrn).
kai Gustaĩnio arklỹs Rambus [žmogus] kai Gustaĩnio arklỹs. ZnŽ I 58 (Šk).
kaip júodas arklỹs Dirba kaip júodas arklỹs. Krž. Aš viena dirbsu dirbsu kaip júodas arklỹs. Akm. Čia reikė[jo] dirbt kaip juodám árkliui. KzR.
kap márgas (laũkas) arklỹs Apsišaukei (apsigarsinai) kap laũkas arklỹs. Švn. Nusišauksi kap márgas arklỹs. Dkš.
kaip márgas arklỹs po balnù Graži kaip margas arklys po balnu. (iron). KrvP (On).
kap naravìstas arklỹs Užsispyręs kap naravìstas arklỹs. Klvr.
kaip nusistovė́jęs arklỹs Eina strimpsėdamas (šokuodamas) kaip nusistovė́jęs arklỹs. Vžns.
kaip nuvarýtas arklỹs
1. Petys bjauriai apdegęs, pienininkas dreba kaip nuvarytas arklys. J.Ap.
2. Strimpsi (šokuoja) kaip nuvarýtas arklỹs. Vžns.
kaip pavydùs arklỹs Lenda priekin kaip pavydus arklys. TŽ V 627.
kaip pijõko arklỹs Blogas (menkas) kaip pijoko arklys. PPr 319 (Ds).
kai pìktas arklỹs Raukos kai pìktas arklỹs. Ds.
kaip prū́sų arklỹs Ko vampsai kaip prūsų arklỹs, galvą nuleidęs?. Krtv.
kaip puõdžiaus (žỹdo skudùrininko) arklỹs prie kiekvienų̃ var̃tų (ties kiekvienaĩs var̃tais) sustóti Greitas kaip puodžiaus arklys prie kiekvienų vartų sustoti. KrvP (Nmn). Greitas kaip žydo skudurininko arklys ties kiekvienais vartais sustoti. KrvP (Vlk).
kaip rambùs arklỹs botãgo Bijo (Baidosi KrvP (Vrn)) kaip rambus arklys botago. (iron). KrvP (Mrk).
kaip rambùs arklỹs su botagù Apsiprato kaip rambus arklys su botagu. KrvP (Švnč).
kaip rýtmečio arklỹs Šiandien miegojom visi kaip rytmečio arkliai. KlK 42, 73 (Slnt).
kaip stainãvas arklỹs Ans attriso kaip stainãvas arklỹs, t. y. atbėgo. J I 167.
lyg šukúojamas arklỹs Šis nė nesigynė, tik atsuko jiems nugarą ir stovėjo sau lyg šukuojamas arklys (ramiai). J.Balt.
kap šveñto Jùrgio arklỹs Ščyras kap šveñto Jùrgio arklỹs. (iron). Vs. Ščyras kap švento Jurgio arklys: šventas Jurgis bažnyčioj, o arklys an kumelės. LPP II 535 (Lzd).
kaip tur̃guje čigõno (naravìstas) arklỹs Giriamas kaip turguje čigono (naravistas KrvP (Btr)) arklys (nepelnytai). KrvP (Mrj).
kaip tur̃guje pas čigõną išmainýtas arklỹs Geras kaip turguje pas čigoną išmainytas arklys. (iron). KrvP (Btr).
kaip Zel̃mono arklys Nebūk toks otrus (greitas), patrūksi, pūslioką (dusulį) gausi kaip Zel̃mono arklỹs. DūnŽ 227.
kaip žemaĩčio arklỹs Darbštus kaip žemaičio arklys. KrvP (Rs).
kaip (kap) žỹdo arklỹs
1. Rambus kaip žỹdo arklỹs. Grk. Slinkas (tingus) kaip žỹdo arklỹs. Vvr. Greitas kaip žydo arklys. (iron). KrvP (Al).
2. Dirba kaip žỹdo arklỹs (lėtai). Vb. KrvP (Skdv).
3. Dribso (drybso) kaip žydo arklys. KrvP (Vlk).
4. Prie griovių kasimo nusivarė kaip žỹdo arklỹs. Jnš. Nusivažinėjęs (nuvargęs važinėjant) kaip žỹdo arklỹs. Vdk. Nušilęs kaip žỹdo arklỹs. Vkš.
5. Kap žỹdo arklỹs pakiemiu stoja. Dkš.
kaip žvigìnis arklỹs, pakinkýtas į árklą Ūkyje pasijutom kaip žviginiai arkliai, pakinkyti į arklą. Žem.