Įvykių horizonto gaubiama erdvės sritis, iš kurios negali ištrūkti jokios elektromagn. bangos ir dalelės; kosm. objektas, susidarantis dėl žvaigždės, kurios masė viršija Čandrasekaro ribą, gravitacinio kolapso iki gravitacinio spindulio. Juodosiomis skylėmis tampa tos pagr. sekos žvaigždės, kurių pradinė masė >8 Mi{S}. Evoliucionuodama tokia žvaigždė netenka kelių Mi{S} medžiagos dėl žvaigždžių vėjo, medžiagos išmetimo į aplinkinę erdvę supernovos sprogimo metu arba medžiagos pertekėjimo į gretimą glaudžiosios dvinarės žvaigždės narį. Krintanti į juodąją skylę medžiaga skleidžia rentgeno ir gama spindulius. Manoma, kad dvinarių rentgeno šaltinių Gulbės X1 ir Didžiojo Magelano Debesies X3 nematomieji nariai yra juodosios skylės.