kaip (lyg) gìrnų (malū̃no) klapãtė (klabãdė)
1. Niekada nenustoja girgždėjęs lyg gìrnų klabãdė. Ps. Jam nesunku klapnoti (klibėti, klapsėti) kaip girnų klapatė. Blv.
2. Terška (tauškia) kaip malūno klapatė. Blv.

klapãtė sf. (2) K
1. girnų lentelė, į kurią įstatomas viršutinis milinio galas: Miegas ir taip saldus…, o čia dar ū ūūū girnelės, klebekš, klebekš klapatė Vaižg. Klapãtė kleba, negalima malt Pkr. Prikalki tvirčiau klapãtę KzR. Klapãtė palaiko milinį Srv. Pritvirtink klapãtę, kad neklibėtų Vlkv. Išsidilino klapãtė, išpuola milinys Skrd. Prikalk klapatę tep, kad skylė klapatės būtų ties girnų skyle Prn. Kai klapatė išsiklebetuoja, tai malant girdėt klapat, klapat Rm. Įkalk geriau klapatę, aš teip negaliu malt Pš. Suk girnas lygiai, netrūkčiok, ba klapatę nutrauksi Grl. Klapatai, klapatai ir klepsi milinio galas po klapatè palubėj Ps. Žiūria – gi juodas katinas, atsisėdęs ant klapatės LMD(Šlv). Klapãtė, arba leketas, aukštai, o gervė, arba skersis, žemai J. Milinys įkištas į klapãtę ir gervę J. Tu vakar lyg tyčia pririšai klapatėlę (ąsą miliniui) su supuvusia virve Šd.
^ Jo liežuvis – ne klapatė, reikalauja poilsio rš. Terška kaip malūno klapatė Blv.
2. prk. uodega: Duok katei per klapatę Grž. Pabučiuok katę į klapatę! Jnšk.
3. girnų rankena: Senųjų girnų klapãtė ranką labai spaudžia Pbr.
4. prie ratelio pakojos lazdelė, su kuria sukamas ratas, kalytė: Jonuk, nuvyk man virvutę – man nutrūko klapãtė, ir nebegaliu todėl verpti Brž. Užkabink klapãtę, mat, atsikabino Rm. Klapačiukė suka ratą Br.
5. dalgį plakant, ašmenyse padarytas nelygumas, plampa: Dalgę plakant, kartais išmuša klapatę Srv. Kas taip plaka dalgį – vienos klapãtės Pg. Paduok tokiam piemeniui dalgę plakti, tai tik klapãčių pridarys Srv. Pridarei klapačių – negalėsi nei pjauti Krkn.
6. Rs laikrodžio švytuoklė (?): Karalystė yra ziegorius su daug ratų, ratelių, plunksnelių, rodykle ir klapate Blv.
7. durų velkė: Padaryk gerą klapatę: dabar daug yra vagių! LMD(Švnč).
8. Grž kuliamosios mašinos stalo atsparos, paspyriai.

girnų lentelė, į kurią įstatomas viršutinis milinio galas.

prie ratelio pakojos pritaisyta lazdelė, sukanti ratą

dalgio ašmenų išlinkimas

plakẽlė sf. (2) Tvr girnų lentelė, į kurią įstatomas viršutinis milinio galas, klapatė.

kai klabãtė
1. Liežuvis klabatuoja kai klabãtė (klapatė). Prng.
2. Čia jau jo arklys kai klabãtė (prastas, senas). KltŽ 112.

gérvė sf. (1) K, gervė̃ (4) Zt; T.Ivan
1. zool. didelis, ilgu snapu ir ilgomis kojomis pelkių paukštis (Grus grus): Šaukia gervė, klykauja tarp pelkių A.Vencl. Gérvė ilgasnapė Pn. Tur gérvė, tur gervẽlė ilgą snapą JD838. Gervė turliuoja (rėkia) OG461. Tu, gervele pilkuonėle, ir atskridai mūsų šalin, užsileidei ant miežienos NS101. Nurudėm lekia gervės J. Prieš lietų gérvės kliurksi Dkš.
^ Laukia nei gervė giedros B. Trokšta kaip gervė giedros Sim. Veiza atsivertęs kaip gervė į uzboną Šts. Ilgai mislija kaip gervė už marių skristi Tr. Teip greitai savo kulnis pakelia kaip gervė Tat. Visko yra, tik gérvės pieno nėra Ėr. Gervės pusrytį nusinešė (rudenį, gervėms išlėkus, žmonės jau prieš dieną valgo pusrytį) J.Jabl. Pavasarį plikoms kojoms neeik – gervės kojas sukapos (suskirs kojos) Kv. Kojos gervių sukapotos M.Valanč. Pilk rugius gervių gerklėn, ne uodegon (sėk rugius prieš išskrendant gervėms, o ne išskridus) TŽIV506. Gérvių giedros prasidėjo (prasidėjo gražus oras) J.Jabl.
2. Užgavėnių, vestuvių persirengėlis: Eina gérve Dglš. Per Užgavėnes parėdyta gérvė, kad puodą muša arba taiksto su snapu įkirsti jeibi kam J. Įkišęs į skrandos rankovę pagalį ir skranda apsimovęs, berniokas veselio[je] publiką kai gervė kapoja Gs. Gérvė kad knobs su snapu į nugarą [linų mynėjui] Lnk.
3. svirtis; svirties kartis, permėtė: Nulūžo gérvė Brž.
4. bulvių kasamoji mentė, kauptukas: Pradėjo kasti bulves su gérvėms Tl. Nusipirkau gervę, grąžtą, kūjį J.Jabl. Bul'bakasiui nusipirk gérvių Gd. Su gérve pakirtai šaknis bekapstuodamas Lž.
5. girnų dalis: Gérvėje yra įtaisyta varpstė, kuri, perkišta per apatinį girnų akmenį, atsiremia viršutinio girnų akmens skersinio Sr.
6. medelis, laikantis milinį prie girnų: Gérvė visai išdilo Sdb. Gérvė žemai, kur milinis įkištas, o aukštai klapatė J. Pririšk naują gervę, ir galėsi gerai malti Pš.
7. L177 prietaisas sunkenybėms kiloti, kranas.
8. (neol.) tech. variklio dalis (?): Jei norėsime variklį sustabdyti, tereikės tik pasukti gervės svirtį, ir variklis atsistos į rimties padėtį rš.
9. rš toks ketaus indas.
10. Zp gervuogė.
11. toks indas: Į lauką išnešk pilną gervę vandens Grš.
12. dalgio lenktoji rankena: Vakar, šieną bepjaudamas, gervę nulaužiau Rt.
13. astr. Enc Pietų dangaus žvaigždynas (Grus).

kabaldúoti, -úoja, -ãvo intr., kàbalduoti, -uoja, -avo
1. sunkiai eiti, krypuoti, vos vilktis: Tas arklys teip sunkiai kabaldúoja, matyt, senas Dgl. Avys kàbalduoja su branktais Šk. Supančiotas arklys kabaldúoja kabaldai, kabaldai Ukm.
2. šlubuoti, raišti: Raišas kabaldúoja Sb. Visiškai arkliukas kabaldúoja ant trijų kojų Lnkv.
3. kabėti nukarus; kabant judėti, spardytis, makaruoti, maskatuoti: Akmuo prie virvės pririštas kabaldúo[ja] J. Bepig gyventi: keli kumpiai ant gryčios kabaldúoja Šmn. Užmušus varną reikia pririšti prie karties, ir tegul kabaldúoja, tai kitos bijos lįsti prie viščiokų ir dangčių nedraskis Ds. Pašauta zuikiui koja visai kabalduoja Škn. Važiuoji ir nematai, kad virvė iš ratų kabaldúoja Kp. Tu be reikalo kojom kabalduoji rš.
| refl.: Jo automatas kabaldavosi ant kaklo vamzdžiu žemyn rš.
4. šuoliais, kabalda bėgti, liuoksėti, šuoliuoti: Kabaldavo ristele rš. Žiūrėkit, koks didelis vilkas kabaldúoja per pievas! Sv.
5. klibėti, judėti, krutėti: Mūsų širmei jau padkava kabaldúoja ant dešinės, reiks vesti į kalvę suvaržyti Jnšk. Kàbalduoja girnų klapatė, stiprios rankos sukama Krsn. Jo sunerta akėčia kabaldãvo iš pradžių, kol nepertaisiau Ds. Jie kabaldavo balnuose rš. Tu meluoji, net tau ausys kabalduoja Vb.
atkabaldúoti intr.
1. atšlubuoti: Atkiūtino, atkabaldãvo lazoms pasiramsčiuodamas Užv.
2. atjoti kabalda: Žiūrėkit, kas ten pas mus atkabaldúoja Srv.
3. atbėgti kabalda, atšuoliuoti: Atbėga vilkelis, atakabaldúoja Kp.
įkabaldúoti intr. Š sunkiai įeiti: Kerėbla įkabaldãvo į vidų Lnkv.
iškabaldúoti intr.
1. sunkiai, kerėpliškai išeiti, išsivilkti: Iškabaldãvo vienas Pl.
2. išjoti kabalda: Parlėkė be dvasios ant arklio ir vėl iškabaldãvo Srv.
nukabaldúoti intr.
1. sunkiai nueiti, nusivilkti; nušlubuoti: Man koją skauda, aš nenukabalduosiu Bsg.
2. nujoti kabalda: Jonas nukabaldavo į Juodžiūnus Ldk.
3. refl. J.Balt nusilpti einant.
pakabaldúoti intr. kabalduojant paeiti: Teip pavargo arklys, kad vos bepakabaldúoja Kp.
parkabaldúoti intr.
1. pareiti raišam, paršlubuoti: Pasimušė kojos, kano kaip aš čia ir beparkabaldúosiu namo Km. Arklys apšlubo kely, led led parkabaldãvo Všk.
2. parjoti: Rodos, kiek čia buvo parkabaldúot, o dėlto arklys po viena puta (labai sušilęs) Srv.

1 žymint vietą, esančią viršuje
žemaĩ
žymint vietą, esančią apačioje
Vienu ritmu barška mašinėlės, skamba telefonai kairėje ir dešinėje, aukštai ir žemai Gruš.
Išsižioja gijos [audžiant], vienos aukštai, kitos žemai Všk.
Varnos aukštai tupinėja ir mėto žemai plunksnas – snigs Pl.
Aukštai musės, žemai blusos, ant suolelio kieta (nėra kur pasidėti) Gs.
Klapatė, arba leketas, aukštai, o gervė, arba skersis, žemai J.
Leketas aukštai, o skersis žemai, kur milinis, suktuvis įkištas J.
Vilkas riogsojo aukšesniai, o avinėlis daug žemesniai stovėjo Dauk.
Auga galūnėlė aukštesniai, linksta pašakėlės žemesniai JD.
Jei žąsys ir gervės skrenda aukštai, bus ilgas ruduo, žemai – greit užšals rš.
Skrisdami pavėjui, paukščiai kyla aukštai, jeigu pučia priešinis vėjas, lekia kuo žemiau rš.
Viena [žiurkė] aukštai veiza (žiūri) įsisprengusi, kita žemai Žr.
Rąstą pakėlė aukštai an tokio aukšto ožio, nu i tas vienas [pjovėjas] pasilipo aukštai an to rąsto, antras žemai stovėjo Lpl.
Nešok aukštai, ba (nes) žemai nutūpsi LTR. Kš.
Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP. Kdn.
Aukštai skrenda, žemai krenta Nj.
Gražiai vadino – aukštai sodino. O kad jau nešė – žemai paguldė Marcin.
Jei aukštai saulė, namon važiuosim, jei žemai – čion nakvosim d. Bs.
Nekilk aukštai, pulsi žemai flk.
Aukštai šoksi – žemai pulsi flk.
Tas kelias buvo žemai, tas takas aukštai buvo Klk.
Pakelk aukščiau vąšą, par žemai puodas Lc.
Jeigu voverė daro lizdą žemai – žiema bus šalta, jeigu aukštai – žiema bus su atlydžiais flk.
Kam taip aukštai kali, leisk žemiau [vinį] Vb.
Gaidys ant ąžuolo šakų aukštai pasitaisė sau laktą, šuo žemai išduboj pasitaisė sau kinį ps.
Aukštai apžėlęs, žemai plikas (riešutas) LTR. Grk.
Aukštai stovi, žemai žiūri, galas laukas, pats apžėlęs (riešutas) LMD. Klvr. 2 nusakant garsą, kurio virpesių amplitudė mažesnė, plonai
žemaĩ
nusakant garsą, kurio virpesių amplitudė didesnė, storai
Orfėjo himnuose išlikęs Apolono paveikslas; jis griežia kitara, kuria kosminę harmoniją, žemai skambančios stygos yra žiemos, o aukštai – vasaros rš.
Nekelk taip aukštai balso, leisk žemiau Rm. 3 nusakant nuopelnus, žymint garbingumą
žemaĩ
pabrėžiant neigiamas ypatybes, žymint menkumą
Deja, tenka priminti ir aukštai kilusį, ir žemai puolusį asmenį, nors šventės dieną to mažiausiai norėjome rš.
Nesielk per daug familiariai nei su tuo, kas yra aukščiau už tave, nei su tuo, kas žemiau už tave rš.
Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta, kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji Simon.
Pasaulis taip sutvertas: kas aukščiau – jau Dievas tam, kas stovi kiek žemiau... Gruš. 4 žymint išdidumą
žemaĩ
žymint nuolankumą
Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš.