Klaidų aptikties kodas, kuris automatiškai, nenaudodamas grįžtamojo ryšio kanalo, ištaiso dalį aptiktų klaidų.

Klaidų aptikties kodo atmaina, skirta tam tikro tipo klaidoms automatiškai taisyti.

Duomens kodas¹, kuris, pakeitus jame bet kurio bito² reikšmę, tampa neleistinas ir iš kurio galima nustatyti pakeistą bitą ir ištaisyti klaidą.

Duomens kodas, kuris pakeitus jame bet kurio bito reikšmę, tampa neleistinu ir iš jo galima nustatyti, kuris bitas buvo pakeistas ir ištaisyti klaidą.
Panaudojamas perteklumas, t. y. duomeniui skiriama daugiau bitų, negu koduojant įprastu būdu. Paprasčiausias kodas – duomens kodas pakartotas tris kartus, t. y. užrašytas trimis vienodomis bitų eilutėmis. Tada pakeitus kurį nors vieną bitą bus aišku, kad teisingos tos dvi eilutės, kurios tarpusavy lygios, ir pagal tai atkurti sugadintą eilutę. Tačiau tai labai neekonomiška, nes reikalingos atminties kiekis patrigubėja.
Yra ekonomiškesnių būdų, paremtų kodų pozicijų skirtumu. „Atstumas“ tarp tikrų duomenų kodų turi būti ne mažesnis kaip trys pozicijos. Vieno bito pakeitimas pakeičia kodą per vieną poziciją. Todėl įvykus klaidai galima vienareikšmiškai nustatyti poziciją, buvusią prieš įvykstant klaidai. Taip koduojant, pavyzdžiui, vienam šešioliktainiam skaitmeniui pakanka trijų papildomų bitų, t. y. skaitmens kodas pailgėja 75 %.

Sistemos gebėjimas normaliai veikti sugedus (sutrikus) daliai jos komponentų.

Sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, laikyti, slėpti.