įrankis skylėms, įduboms, grioveliams ir pan. kietoje medžiagoje iškalti: Figū̃rinis mẽdžio káltas. Elektri̇̀nis káltas. Káltų galándimas. Darbúotis káltu.

medicininis įrankis kauliniam audiniui smulkinti, kaulų ertmėms atverti ir pan.: Chirùrgas káltu pašãlino dãlį káulo.

įrankis skylėms, įduboms, grioveliams ir pan. kietoje medžiagoje iškalti: Figū̃rinis mẽdžio káltas. Elektri̇̀nis káltas. Káltų galándimas. Darbúotis káltu.

medicininis įrankis kauliniam audiniui smulkinti, kaulų ertmėms atverti ir pan.: Chirùrgas káltu pašãlino dãlį káulo.

sàvo dū̃dą pū̃sti savaip elgtis: Kai atėjo, kiekvienas savo dūdą pučia. Žml.
sàvo dū̃dą ryliúoti savaip elgtis: Jis savo dūdą ryliuoja, ir gana. Alvt.
víena dūdà apie labai sutariančius: O gal Cipras su Baltrum viena dūda, kai nuolatos pečius surėmę.... Mač. Advokatas su daktarais – viena dūda. Dovyd.
víeną dū̃dą pū̃sti sutarti: Jie visi vieną dūdą pučia. Skr.
visomìs dū̃domis pū̃sti plačiai raginti, informuoti: Ėmus pūsti visom dūdom apie žiemos sportą, susigundžiau slidėmis. Andr.
dū̃dą paléisti pravirkti: Pasakiau žodį, ir paleidė savo dūdą. Jnšk.
dūdàs paléisti pravirkti: Dūdukas iš anksto žino, kas jam lemta. Nieko nelaukdamas savo dūdas paleido: bee, mee!. Žem. Vienas bin, kitas bin – ir paleido visi vaikai dūdas. Kp. Pranukas stovi prie spintelės ir paleidęs dūdas bliauna visa gerkle. Vencl.
dū̃dą paródyti verkti: Dėkui Dievui, dar atėjus svečiuosna neparodo dūdelės!. An.
(kieno) dū̃dą pū̃sti pataikauti: Nuo pat pirmos dienos ėmė jo dūdą pūsti. Paukš.
dūdàs pū̃sti Šd. garsiai verkti: Kaip pradėsiu aš tau mušti, tuoj pradėsi dūdas pūsti. Zr.
dū̃dą pū̃sti po velė́nos juok. pražūti: Trukt sustabdė [mašiną], tai išlikau gyva, o būčiau po velėnos dūdą pūtusi. Krš.
dūdàs sùkti verkti: Jau vėl pradedi dūdas sukti. Rdm.
į dūdàs pradeda verkti: Parėjęs ėmiau bartis, tuoj į dūdas. Dkš. Jei tik žodį pasakai, tuoj į dūdas. Brt. O vaikas – timpt timpt lūpą – ir į dūdas. Vencl. Ot, tu jiem visą maršrutą kaip ant delno išdėstai, pasakoji taip, kad net širdis pačiam džiaugiasi, o jie tuojau į dūdas. Lauc.
į víeną dū̃dą pū̃sti sugyventi, sutarti: Net pilve jam kurkė atsiminus, jog gera valia išsirauna iš tų, su kuriais gulė kėlė per šešias dešimtis metų, su kuriais vienon dūdon nuo giliausių amžių pūtė visi jo bočiai probočiai. Vaižg. Anys vienon dūdon pučia. Grv. Anie dabar į vieną dūdą pučia. Krž.
į dūdàs įvarýti pravirkdyti: Šipatuodamas (išjuokdamas) senis marčią į dūdas įvarė. Grš.
į dū̃dą patáikyti sugyventi, sutarti: Amžinai negalėsiu pataikyti į dūdą: per daug asketas – išjuoks, per daug smaguris – nuplaks!. rš.
į (kieno)dū̃dą pū̃sti pataikauti: Tokie apšaukiami išdavikais. Štai kas, jaunuoli. Pūsk į jų dūdą išsproginęs akis, tai dar gyvensi. Marc. Gal tai buvo spaustuvės vadovų socialdemokratų kerštas, kad „Trečias frontas" nepradėjo pūsti į jų dūdą. Vencl.
į dūdàs pū̃sti garsiai skleisti gandus: Ko žmonės neprišneka. Buvo pradėję į dūdas pūsti, kad ir manasis per brolį ant duonos medų tepa. Marc.
pagal̃ (kieno)dūdẽlę šokinė́ti aklai ko klausyti: Nešokinėsiu pagal tavo dūdelę. rš.
pagal̃ (kieno)dūdẽlę šokìnti priversti besąlygiškai klausyti: Taigi Lievša galėjo tuos žydus šokinti pagal savo dūdelę. Kudir.
pagal̃ (kieno)dū̃dą šókti besąlygiškai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys... Ir visi turės pagal jų dūdą šokt.... rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą. Avyž.
su dūdà verkdamas: Kas gi kaltas, kad išsižiojusi! Na, ir parėjo su dūda. Paukš.
sulìg (kieno)dūdelè šókti besąlygiškai klausyti: Šeimininkė buvo pratusi, kad samdininkai sulig jos dūdele šoktų. Mont.
kaĩp dūdà apie liesą: Kūda kaip dūda. Ml.
kaĩp dū̃dą pū̃tęs nieko nepešęs: Išėjo kaip dūdą pūtęs. Škn.
kaĩp į dū̃dą pū̃tęs nieko nepešęs: Parėjo kaip į dūdą pūtęs. Krž.
kaĩp iš dū̃dų smarkiai (lyja): Tai smarkiai lyja, kaip iš dūdų pila. Kt. Pliaupia lietus kaip iš dūdų. Drsk. Kad pila kaip iš dūdų. Grl.
avies dūda žr avis
kaukšt kaulo dūdelė žr kaulas
Vilniaus dūda žr Vilnius

smegenų̃ sumaĩšymas pamišimas: Sumaišymą smegenų atnešu. Dk.
minkštì smẽgenys nenuovokus: Tavo smegenys visai minkšti. Šv.
smẽgenos apsìvertė pakvaišo: Turbūt smegenos jai apsivertė, kad jo klauso. Jnš.
smegenaĩ atsirìšo pakvaišo: Atsirišė smegenai, ėmė maišytis galvoj nuo vyno. Dg.
smẽgenis džiovìnti neig.
1.mokytis, vargti, rūpintis: Daugis žmonių džiovina savo smegenis. Tat. Jei mums, lietuviams inteligentams, ilgus metus džiovinusiems smegenis prie mokslo knygų, tektų paskui arklą vilktis, tai kuriems velniams ta nepriklausomybė. Marc.
2.kelti rūpestį, rūpinti: Nuolat tos ir panašios mintys smelkėsi jai į galvą, džiovino smegenis, tampė nervus. Paukš. Dėl ateities nedžiovino sau smegenų. Švaist.
smegenų̃ ieškóti šiknojè vlg. priekabiauti be pagrindo: Ieškai šiknoje smegenų. Kt.
smegenų̃ ieškóti po šikìnę vlg. priekabiauti be pagrindo: Ieško po šikinę smegenų. Ds.
smegenų̃ ieškóti po šiknà vlg. priekabiauti be pagrindo: Neieškok po šikna smegenų. Klvr.
smẽgenis išdžiovìnti neig. iškvaršinti galvą: Redakcijos darbas ir vasaros saulė išdžiovino redaktoriaus smegenis, nėra apie ką rašyti. Pt. Kol tuos mokslus pasieki, reikia gerai smegenis išdžiovint. Sk.
smẽgenys išdžiū́vo pakvaišo: Man smegenys galvoj išdžiūvo dėl tų rūpesčių. Klvr.
smẽgenis išė́sti iškvaršinti galvą: Man smegenys išėsti – kas nori, tas tevaldai. Vn.
smẽgenis išpláuti
1.paprotinti: Man tik dabar jie smegenis išplovė, tik dabar supratau, kas čia buvo kaltas. Ukm.
2.sukvailinti: Turbūt jie tau smegenis išplovė, kad tu jais ėmei tikėt. rš.
smẽgenis jùdinti galvoti, mąstyti: Žmogus – ne peteliškė, žmogui reikia judinti ne sparnelius, bet smegenis. Andr. Reikia gerai smegenis judint, kol supranti. Ker.
smẽgenis krim̃sti neduoti ramybės, kvaršinti: Kai reikės, ir viskas bus! Nebekrimsk man smegenų.... Žem.
smẽgenys nusẽko išprotėjo: Visas kūnas jo sunyko, o ir smegens jam nusenka. Mač-Kėk. Jai smegenys nuseko, išvežė į pablūdėlių namus. Užv.
smẽgenis pajùdinti pagalvoti: Pajudink, vaikeli, smegenis ir mokėsi. rš.
smẽgenis pakrùtinti pagalvoti: Tik tu pakrutink smegenis ir suprasi. rš. Tu moki su tais mužikais pašnekėt, turi pažįstamų provincijoj, taigi pakrutink savo smegenis. Andr.
smẽgenys pasẽko išprotėjo: Motinai smegenys paseko, blogai jiem. Sl.
smẽgenis sùkti
1.galvoti: Suki smegenis, o kas iš to?. Čb.
2.kamuoti: Ko tu man smegenis suki, eik, kad jau taip dega!. Sk.
smegenaĩ sùkasi svaigsta galva: Mano smegenai sukasi. Lz.
smẽgenys suminkštė́jo išprotėjo: Matyt, jo smegenys suminkštėjo, jei nesupranta. Mrj. Jeigu eisi su manim maudytis, tai dar pagalvosiu, gal nesuminkštės smegenys nuo saulės. Andr.
smẽgenis suñkti iš kakõs iš niekų norėti naudos: Ji baisi nagas, iš kakos smegenis sunktų. Snt.
smẽgenys susisùko antraĩp nesiorientuoja, nesuvokia: Susisuko smegenys antraip, ką čia beatminsi. Žr.
smegenų̃ turė́ti galvojè būti gabiam: Kitas nieko neturėjo galvoj smegenų. Tt.
smẽgenis vartýti galvoti: Tylėti – sunkiausia. Vartau savo smegenis, ką dar bus pasakojęs Valiulis. Dovyd.
ant smegenų̃ sùkasi nuolat prisimenama: Man tai viena daina sukas ant smegenų. Pls.
be smegenų̃ kvaišas: Jo boba be smegenų, jisai gal ką pavepeliuos. Btg.
į smẽgenis įstrìgti savaime įsidėmėti: Tu man šitaip įstrik į smegenis!. Kudir.
į smẽgenas ką́sti svaiginti: Ta tavo braškė (alus) kanda gerai į smegenas. Šln.
ikì pat smegenų̃ labai smarkiai: Mokydami gavėti, melstis, mylėti artimą, jie yra patys veidmainiai, išdykę ir pagedę iki pat smegenų. Mač-Kėk.
iki kaulo (kaulų)smegenų žr kaulas
raganos smegenys žr ragana

krim̃sti, krem̃ta, krim̃to
1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti A.Strazd. Karvė atrają kremta Trak. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės J.Jabl. Tasai viedmorius (raganius) krim̃to krim̃to tą medžią (mišką), paka neperkrimto sau kelio (ps.) Lz. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą Lz. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį Up. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Grž. Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga Užp. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta Vnž. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu J. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti M.Valanč. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami DvD369. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk Trgn. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu (lengvai graužiu) Žvr. Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ Rk. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! (d.) Ml. Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta BsPIV49. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? NS223. Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės P. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų LTR(Kltn).
| Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst (kasyti), kai niežti? Ds.
| Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta (kerta, muša) Smn.
| Rūdis … krims kūnus jūsų BtJokL5,3. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną A1884,351.
^ Sudžiūtsubinė kaulus kremta (mintuvai ir linai arba kanapės) ST455. Kremta kaip šuo blusas PPr376. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų P.Cvir. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa B, Erž. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) Gs. Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam KrvP(Sk). Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti TŽIII378.
| refl. tr.: Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri! I.Simon.
2. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė NdŽ. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką Vkš.
| Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi B.Sruog. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto Tat. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti P. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną Ašb. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta Trgn. Krem̃ta močia marčią kaip ragana Ktk. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų Slnt. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Užv. Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta M.Valanč. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo BsMtII21. Kremta kitus apkalbomis brš.
| Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti (erzinti) Vaižg.
| refl.: Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas Vrb. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis Dkk.
3. jaudinti, kankinti, graužti (apie mintis, jausmus ir pan.): Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos A.Vencl. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo J.Paukš. Abejonės jį ėmė krimsti J.Bil. Tai širdį kremta N. Mano sąžinė mane nekremta B. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? I.Simon. Sąžinė jį krem̃ta KI543. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio Ašb. Kremtą žodžiai N. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename rš. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? Vnž. To ak gailiuos, tai kremt mane PG. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią Ns1832,5. Juos … kremta jų pikta siela DP244. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą BPII304. Nuo kremtančios skolos atvalnytas MšK. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių MšK.
4. rūpintis, sielotis: Tu krimsies, kam tuomet bareisi S.Nėr. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami A.Vien. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis V.Myk-Put. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs Dkk. Kogi taip be priežasties kremties? V.Kudir. Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis Mair. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs J. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis Ut. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus Mtl. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų Vvr. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis Up. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi Trs. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi MPas. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės LC1883,31. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68.
5. prk. žįsti: Moteriškę vaikas kremta Mrc. Jau dideli [paršai], o da kiaulę krem̃ta Gs. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt Mrs. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert Lš. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama Stl. Veršis karvę krem̃ta (žinda be reikalo) Rs.
◊ gálvą krim̃sti neduoti ramybės ko reikalaujant: Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Žem. Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo Rp. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu! Jnšk.
kai̇̃p lẽdą (ri̇́ešutą, rópę, rópes) krim̃sti lengvai (ką daryti): Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam (labai gerai kalbame) Dv. Ruskai – kàp lẽdą kremtù Azr. Drožia iš knygos, kai̇̃p rópes krem̃ta (labai gerai skaito) Rz. Jis skaito, kai̇̃p rópę krem̃ta Km. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto V.Kudir. Skaityk – kaip ledą krimsk (aiškiai skaityk), tai gražu! Vl.
kei̇̃merį krim̃sti toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių LTR(Kltn). Kas su manim krims keimerį? Prk.
krỹžiaus gãlą krim̃sti beviltiškai stengtis: Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi LMD(Rs).
nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti(s) graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės Vvr. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi Slnt. Ė dabar nagàs krem̃ta OG283. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs Pg.
pelès krim̃sti žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta Vlk.
ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto V.Krėv. Ponas barzdą krim̃sdamas sako Dglš. Nuvažiav[o] anas bar̃zdą krim̃sdamas (raukydamasis) Dglš.
apkrim̃sti, àpkremta, apkrim̃to tr. K, Š; SD220, Q77 apgraužti, apkramtyti: Kaulą apkrimtaũ J. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto M.Valanč. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s Klt.
atkrim̃sti, àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to
1. tr. Š nugraužti, nukąsti; atkąsti: Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas M.Valanč. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos V.Krėv.
| refl. tr.: Atsikrim̃sk cukraus ir gerk su [v]andeniu Ds. Te, atsikrim̃sk mano kaulo! (sakoma supykus) Ds. Pusę barzdos atsikrim̃to pats sau Dglš.
2. intr. atrajoti: Karvės sugulė ir atkrem̃ta Nmn.
3. refl. atsigauti, pasitaisyti: Jau an ma[no] motulės kapo avis išbėgus atsikrim̃stų (paėstų, taip apžėlęs žole) Rod. Kap tik išej[o] arkliai ganiavon, tai žu dievaičio (per mėnesį) ir atsikrim̃to, ką ir kaulų neprast Rod. Kap išeis stotkelis an žolės – atsikrim̃s Rod. Paganinėk tu ją po saradelią, moža ana atsikrim̃s nedaugį Arm. Paganindinėjau arkliu[i] dobilus, dabok, kap greitai atsikrimto Pls.
4. refl. kandant atsikirsti, sutraškėti tarp dantų: Krimst atsikrimto į kažką dantis Grž.
5. tr. atšipinti, atkirsti (dantis): Nuo rūgštynių labai dantis àtkremti Ds.
6. tr. prk. prikankinti ujimu, priekaištavimais: Atkrim̃s da juos senė, paki numirs Trgn.
7. refl. prk. iki soties, iki pačiam nusibostant rieti, priekaištauti: Sunku ir apsakyt, kaip iš pradžios krimto, o dabar tykesnis – matyt, atsikrim̃to Dkk.
įkrim̃sti, į̇̃kremta, įkrim̃to tr.
1. Kos33, N, I įstengti graužti, įkąsti: Tokį kietą sūrį kaip tu įkrimtai̇̃? J. Senis nebegali žiauberies įkrim̃sti Š. Kieta kremzlė – neiñkremtu Alv.
| prk.: Jau patį darbo sunkumą įkrimtáu (įveikiau) Varn.
2. N prk. nuvarginti, įkyrėti plūdimu, barimu, nedavimu ramybės, įskaudinti: Kaip aną pati į̇̃kremta, tas nė miego nebužmiegta Užv. Ar ten ponia įkremta, ar darbo nevalioja… Tokia išbalusi Žem. Bet, da norėdama biškį įkrimsti, pridėjo Sz. Ir įkrim̃to gi mane pati už pinigų pametimą Š.
| Mane tiek kartų įkrimto iki skausmų rš.
iškrim̃sti, i̇̀škremta, iškrim̃to tr.
1. SD412, K, Š išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtai̇̃? Ds. Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti PP33. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų danteliai išvirto Tvr.
| prk.: Pagatavas su dantim iškrimst (atimti) nuo manęs LTR(Ds).
iškrimstai̇̃ adv.: Lapų pakraščiai iškrimstai dantyti Mt.
2. daug ko sukrimsti: Čielą tarbą riešutų aš iškrimtaũ J.
3. R45, N prk. išvaryti barimu, plūdimu, išėsti: Uošvė žentą iškrim̃to, išvairėjo J.Jabl. Iškrim̃to marčią iš namų Ktk. Užsimanė iškrimsti mane iš Šelpiamojo komiteto rš.
| refl. tr.: Katra marti katrą išsikrim̃s iš namų Š.
4. prk. išgauti, išreikalauti nuolat prašant, neduodant ramybės, priekaištaujant: Sūnų ir sūnienę krimto jis tik tol, kol rudenį neiškrimto visos išimtinės Vaižg.
5. refl. prk. kurį laiką išsisieloti, susirūpinusiam, neramiam prabūti: Visą vakarą išsikrim̃to motyna, vienus vaikus namie palikusi Š.
6. prk. išžįsti: Gana tau, vaikel, krimst mane, jau paskutinį lašą iškrimtai̇̃ Ds.
7. prk. išnaikinti: Visus miškus iškrim̃to, nei medelio parodai nepaliko Tvr.
◊ gálvą iškrim̃sti privarginti rūpesčiais: Tas šelmis iškrim̃to gálvą Mtl. Vaikas su prašymais iškrimto galvą Jnš.
nukrim̃sti, nùkremta, nukrim̃to tr.
1. SD379, Q8, N, K nukąsti, nukramtyti, nugraužti: Jis virvelę nukrim̃to J. Pikta koja tave (medelį) sutremps, galvijai nukrims J.Avyž. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio] šiaudų galus nukrimstų S.Dauk. Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges dygstančio medžio rš.
^ Glostyk pono šunį, kad nelotų – kol tau ranką nukrims KrvP(Krs).
| refl. tr.: Nusikrim̃to ans nagus lig pat gyvnagių Vvr.
2. sukandžioti, sugilti: Arklio pečiai nukrimsti musių, net baisu žiūrėt Ds.
3. prk. nugalėti kremtant keimerį: Su Onele krimtau keimerį, bet ji mane nukrimto Pkr.
pakrim̃sti, pàkremta, pakrim̃to
1. tr. K graužiant pažeisti: Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti S.Dauk. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to Lz.
| Rūbus jūsų kandys pakrimto WP11.
2. tr. pergraužti, perkąsti: Siūlą pakrim̃sk J. Šuo pakrim̃to virvelę ir pabėgo Up. Krimto krimto [vilkai eglę], bet pakrimsti jos negalėjo Mc. Taksis lapės nebepaleido, gerklę pakrimto PP40. Kada tai nusiduos? – Kada boba kaltą pakrims LTR.
3. tr., intr. kiek užvalgyti (užėsti), pakąsnoti; suvalgyti, sukrimsti: Seniau jie ir rugienių šiaudelių pakrim̃sti gaudavę Grž. Griežčio pakrim̃tęs sotus nebūsi Ds. Gera, kai yr gerų obuolių pakrim̃st Ds. Išsitraukęs iš kišenės pakrimtau duonos plutą rš. Aš jau pakrimtáu – nenoriu daugiau Rsn. Pakrimskim riešutų, kolei yra Ds.
| Pamerks anas arbaton baranką ir pakrim̃s Gdr.
| refl. tr.: Daili ji mergina, nors ir vargo spaudžiama augusi ir ne kartą juodos duonelės su druska pasikrimtusi dirbo I.Simon. Pasikrimtus ridikėlių į turgų važiuosi JV256.
4. tr. prk. šiek tiek pabarti, paerzinti, neduoti ramybės: Jam užeina noras pakrimsti senutę P.Cvir. Virkšnos tik ieško, ką čia saviškių dabar radus pakrimsti: tu kaltas, tu kaltas! Vaižg. Čepienė be kokio reikalo pakremta savo marčią Sz.
pérkrimsti, perkrim̃sti Slm
1. tr. SD295, R, M perkąsti, pergraužti: Riešutą párkrimsk, parkąsk J. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą párkrimsti Krkl. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir pérkremta Ds. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė ją krimsti; krimto krimto, bet perkrimsti jos negalėjo rš. Ar gali vilkai eglę parkrim̃sti, žmogui nuo jų įlipus? Š.
2. intr. kiek užkąsti: Atsigulė ant pabalėlio šiek tiek pasilsėti ir perkrimsti Vb.
3. tr. prk. įsigilinti, išnagrinėti, perprasti: Supraskit jūs, perkrimskit, kada ką pikta pasergėsit srš.
4. tr. prk. nukankinti barimu, plūdimu, paėsti: Parkrim̃s mošos greit savo marčią Š.
prakrim̃sti, pràkremta, prakrim̃to tr.
1. K prakąsti, pragraužti: Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo V.Krėv. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà Ds.
| refl. tr. K.
2. prk. kurį laiką pražįsti: Apžios vaikas spenį ir prakremta pernakt Ds.
◊ gálvą prakrim̃sti neduoti ramybės, nuvarginti priekaištais: Kada išvytas iš karčemos Maušius važiavo lauk iš kaimo, Maušienė visą galvą jam prakrimto rš.
prikrim̃sti, pri̇̀kremta, prikrim̃to tr.
1. prigraužti, privalgyti: Tai prikremtu an juos nuejęs obuolių! Ds.
| prk.: Aš prikrimtau, tėvukeli, rūstųjų žodelių Prng.
| refl. tr.: Ten prisikrimsi obuolaičių, ten prisikrimsi riešutaičių Grž.
2. prk. privarginti, įkyrėti (barimu, ujimu, prašymu): Kiek jie mañ' pri̇̀kremta! Trgn. Kiek tu mañ' prikremti su savo prašymais! Ds.
3. prk. nuvarginti žindimu: Junkysiu jau kada vaiką, gana mane prikrim̃to Ds.
sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to tr.
1. R, K, Rz sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus Ėr. Negaliu sukrim̃st dantim Ck. Te ir tu saują riešutų sukrimsk J. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto Tat. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos] Bsg. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu Trgn. Nė kaulelio negavau sukrimsti J.Jabl. Šunys ir kaulus sukrim̃to Krkl. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego Lz. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius Btg. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto Brt.
| prk.: Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) Ds.
^ Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi S.Dauk.
| refl. tr.: Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs Ds. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis Lp.
2. prk. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto Alv. Svetimos bėdos sukrim̃to Ktk.
| Mirė vėžio sukrimstas rš.
3. prk. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši Pbs. Mūsų vi̇̀sa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) Ds. Jau, padla, sukrimtai̇̃ tokią gražią torielką Vrn.
4. prk. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr Žem.
5. refl. prk. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto EncVII892. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt Rk.
6. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių J.Dov. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto rš. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs Žg. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės A.Baran. Močia susikrim̃to dėl vagystės Ds. Ir aš buvau labai susikrim̃tus Užp. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Gž. Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Šl. Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali Bsg. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs LTR(Rs).
| Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) Ldk.
7. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to Ėr. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta Ėr. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina Sml.
užkrim̃sti, ùžkremta (užkrem̃ta), užkrim̃to
1. tr., intr. užkąsti, užvalgyti: To sauso sūrio biškiuką užkrim̃su, daugiau nėko nevalgysu Užv. Užkrimsti nespėja rš.
2. tr. negyvai užkandžioti, papjauti: Buldogas visus užkrimtęs negyvai, nors ir pats buvęs stipriai sužeistas Blv. Šunys, uodegėlę nutvėrę, lapę iš olos išvilko ir užkrim̃to Jrk50.
| refl. tr.: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kits kitą užsikrimtę Vaižg.
3. tr. sukąsti: Veidas pavyto ir pagelto, atsirado daugybė raukšlių, užkrimstos lūpos reiškė slopinamą sopulį LzP.
4. tr. prk. užuiti: Mergiotė nepratus – užkrim̃s šeimyna Ktk. Kokia tu močia! Vaikai užaugę taũ (tave) užkrim̃s už tokius tavo darbus! Trgn.
5. tr. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Mane vaikas užkrem̃ta, o kas tau – dyka Ds. Reikia atskirt paršai nuo kiaulės, ba jau kiaulę gražickai užkrim̃to Nč. Ką čia bevažiuosi kumele – vaiko užkrimsta Ds. Mūs kiaulė nekap atrodo, ba paršų užkrimstà Lš.

krim̃sti, krem̃ta, krim̃to
1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti A.Strazd. Karvė atrają kremta Trak. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės J.Jabl. Tasai viedmorius (raganius) krim̃to krim̃to tą medžią (mišką), paka neperkrimto sau kelio (ps.) Lz. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą Lz. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį Up. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Grž. Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga Užp. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta Vnž. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu J. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti M.Valanč. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami DvD369. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk Trgn. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu (lengvai graužiu) Žvr. Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ Rk. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! (d.) Ml. Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta BsPIV49. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? NS223. Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės P. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų LTR(Kltn).
| Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst (kasyti), kai niežti? Ds.
| Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta (kerta, muša) Smn.
| Rūdis … krims kūnus jūsų BtJokL5,3. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną A1884,351.
^ Sudžiūtsubinė kaulus kremta (mintuvai ir linai arba kanapės) ST455. Kremta kaip šuo blusas PPr376. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų P.Cvir. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa B, Erž. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) Gs. Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam KrvP(Sk). Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti TŽIII378.
| refl. tr.: Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri! I.Simon.
2. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė NdŽ. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką Vkš.
| Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi B.Sruog. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto Tat. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti P. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną Ašb. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta Trgn. Krem̃ta močia marčią kaip ragana Ktk. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų Slnt. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Užv. Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta M.Valanč. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo BsMtII21. Kremta kitus apkalbomis brš.
| Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti (erzinti) Vaižg.
| refl.: Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas Vrb. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis Dkk.
3. jaudinti, kankinti, graužti (apie mintis, jausmus ir pan.): Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos A.Vencl. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo J.Paukš. Abejonės jį ėmė krimsti J.Bil. Tai širdį kremta N. Mano sąžinė mane nekremta B. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? I.Simon. Sąžinė jį krem̃ta KI543. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio Ašb. Kremtą žodžiai N. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename rš. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? Vnž. To ak gailiuos, tai kremt mane PG. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią Ns1832,5. Juos … kremta jų pikta siela DP244. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą BPII304. Nuo kremtančios skolos atvalnytas MšK. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių MšK.
4. rūpintis, sielotis: Tu krimsies, kam tuomet bareisi S.Nėr. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami A.Vien. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis V.Myk-Put. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs Dkk. Kogi taip be priežasties kremties? V.Kudir. Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis Mair. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs J. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis Ut. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus Mtl. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų Vvr. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis Up. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi Trs. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi MPas. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės LC1883,31. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68.
5. prk. žįsti: Moteriškę vaikas kremta Mrc. Jau dideli [paršai], o da kiaulę krem̃ta Gs. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt Mrs. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert Lš. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama Stl. Veršis karvę krem̃ta (žinda be reikalo) Rs.
◊ gálvą krim̃sti neduoti ramybės ko reikalaujant: Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Žem. Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo Rp. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu! Jnšk.
kai̇̃p lẽdą (ri̇́ešutą, rópę, rópes) krim̃sti lengvai (ką daryti): Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam (labai gerai kalbame) Dv. Ruskai – kàp lẽdą kremtù Azr. Drožia iš knygos, kai̇̃p rópes krem̃ta (labai gerai skaito) Rz. Jis skaito, kai̇̃p rópę krem̃ta Km. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto V.Kudir. Skaityk – kaip ledą krimsk (aiškiai skaityk), tai gražu! Vl.
kei̇̃merį krim̃sti toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių LTR(Kltn). Kas su manim krims keimerį? Prk.
krỹžiaus gãlą krim̃sti beviltiškai stengtis: Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi LMD(Rs).
nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti(s) graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės Vvr. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi Slnt. Ė dabar nagàs krem̃ta OG283. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs Pg.
pelès krim̃sti žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta Vlk.
ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto V.Krėv. Ponas barzdą krim̃sdamas sako Dglš. Nuvažiav[o] anas bar̃zdą krim̃sdamas (raukydamasis) Dglš.
apkrim̃sti, àpkremta, apkrim̃to tr. K, Š; SD220, Q77 apgraužti, apkramtyti: Kaulą apkrimtaũ J. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto M.Valanč. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s Klt.
atkrim̃sti, àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to
1. tr. Š nugraužti, nukąsti; atkąsti: Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas M.Valanč. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos V.Krėv.
| refl. tr.: Atsikrim̃sk cukraus ir gerk su [v]andeniu Ds. Te, atsikrim̃sk mano kaulo! (sakoma supykus) Ds. Pusę barzdos atsikrim̃to pats sau Dglš.
2. intr. atrajoti: Karvės sugulė ir atkrem̃ta Nmn.
3. refl. atsigauti, pasitaisyti: Jau an ma[no] motulės kapo avis išbėgus atsikrim̃stų (paėstų, taip apžėlęs žole) Rod. Kap tik išej[o] arkliai ganiavon, tai žu dievaičio (per mėnesį) ir atsikrim̃to, ką ir kaulų neprast Rod. Kap išeis stotkelis an žolės – atsikrim̃s Rod. Paganinėk tu ją po saradelią, moža ana atsikrim̃s nedaugį Arm. Paganindinėjau arkliu[i] dobilus, dabok, kap greitai atsikrimto Pls.
4. refl. kandant atsikirsti, sutraškėti tarp dantų: Krimst atsikrimto į kažką dantis Grž.
5. tr. atšipinti, atkirsti (dantis): Nuo rūgštynių labai dantis àtkremti Ds.
6. tr. prk. prikankinti ujimu, priekaištavimais: Atkrim̃s da juos senė, paki numirs Trgn.
7. refl. prk. iki soties, iki pačiam nusibostant rieti, priekaištauti: Sunku ir apsakyt, kaip iš pradžios krimto, o dabar tykesnis – matyt, atsikrim̃to Dkk.
įkrim̃sti, į̇̃kremta, įkrim̃to tr.
1. Kos33, N, I įstengti graužti, įkąsti: Tokį kietą sūrį kaip tu įkrimtai̇̃? J. Senis nebegali žiauberies įkrim̃sti Š. Kieta kremzlė – neiñkremtu Alv.
| prk.: Jau patį darbo sunkumą įkrimtáu (įveikiau) Varn.
2. N prk. nuvarginti, įkyrėti plūdimu, barimu, nedavimu ramybės, įskaudinti: Kaip aną pati į̇̃kremta, tas nė miego nebužmiegta Užv. Ar ten ponia įkremta, ar darbo nevalioja… Tokia išbalusi Žem. Bet, da norėdama biškį įkrimsti, pridėjo Sz. Ir įkrim̃to gi mane pati už pinigų pametimą Š.
| Mane tiek kartų įkrimto iki skausmų rš.
iškrim̃sti, i̇̀škremta, iškrim̃to tr.
1. SD412, K, Š išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtai̇̃? Ds. Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti PP33. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų danteliai išvirto Tvr.
| prk.: Pagatavas su dantim iškrimst (atimti) nuo manęs LTR(Ds).
iškrimstai̇̃ adv.: Lapų pakraščiai iškrimstai dantyti Mt.
2. daug ko sukrimsti: Čielą tarbą riešutų aš iškrimtaũ J.
3. R45, N prk. išvaryti barimu, plūdimu, išėsti: Uošvė žentą iškrim̃to, išvairėjo J.Jabl. Iškrim̃to marčią iš namų Ktk. Užsimanė iškrimsti mane iš Šelpiamojo komiteto rš.
| refl. tr.: Katra marti katrą išsikrim̃s iš namų Š.
4. prk. išgauti, išreikalauti nuolat prašant, neduodant ramybės, priekaištaujant: Sūnų ir sūnienę krimto jis tik tol, kol rudenį neiškrimto visos išimtinės Vaižg.
5. refl. prk. kurį laiką išsisieloti, susirūpinusiam, neramiam prabūti: Visą vakarą išsikrim̃to motyna, vienus vaikus namie palikusi Š.
6. prk. išžįsti: Gana tau, vaikel, krimst mane, jau paskutinį lašą iškrimtai̇̃ Ds.
7. prk. išnaikinti: Visus miškus iškrim̃to, nei medelio parodai nepaliko Tvr.
◊ gálvą iškrim̃sti privarginti rūpesčiais: Tas šelmis iškrim̃to gálvą Mtl. Vaikas su prašymais iškrimto galvą Jnš.
nukrim̃sti, nùkremta, nukrim̃to tr.
1. SD379, Q8, N, K nukąsti, nukramtyti, nugraužti: Jis virvelę nukrim̃to J. Pikta koja tave (medelį) sutremps, galvijai nukrims J.Avyž. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio] šiaudų galus nukrimstų S.Dauk. Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges dygstančio medžio rš.
^ Glostyk pono šunį, kad nelotų – kol tau ranką nukrims KrvP(Krs).
| refl. tr.: Nusikrim̃to ans nagus lig pat gyvnagių Vvr.
2. sukandžioti, sugilti: Arklio pečiai nukrimsti musių, net baisu žiūrėt Ds.
3. prk. nugalėti kremtant keimerį: Su Onele krimtau keimerį, bet ji mane nukrimto Pkr.
pakrim̃sti, pàkremta, pakrim̃to
1. tr. K graužiant pažeisti: Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti S.Dauk. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to Lz.
| Rūbus jūsų kandys pakrimto WP11.
2. tr. pergraužti, perkąsti: Siūlą pakrim̃sk J. Šuo pakrim̃to virvelę ir pabėgo Up. Krimto krimto [vilkai eglę], bet pakrimsti jos negalėjo Mc. Taksis lapės nebepaleido, gerklę pakrimto PP40. Kada tai nusiduos? – Kada boba kaltą pakrims LTR.
3. tr., intr. kiek užvalgyti (užėsti), pakąsnoti; suvalgyti, sukrimsti: Seniau jie ir rugienių šiaudelių pakrim̃sti gaudavę Grž. Griežčio pakrim̃tęs sotus nebūsi Ds. Gera, kai yr gerų obuolių pakrim̃st Ds. Išsitraukęs iš kišenės pakrimtau duonos plutą rš. Aš jau pakrimtáu – nenoriu daugiau Rsn. Pakrimskim riešutų, kolei yra Ds.
| Pamerks anas arbaton baranką ir pakrim̃s Gdr.
| refl. tr.: Daili ji mergina, nors ir vargo spaudžiama augusi ir ne kartą juodos duonelės su druska pasikrimtusi dirbo I.Simon. Pasikrimtus ridikėlių į turgų važiuosi JV256.
4. tr. prk. šiek tiek pabarti, paerzinti, neduoti ramybės: Jam užeina noras pakrimsti senutę P.Cvir. Virkšnos tik ieško, ką čia saviškių dabar radus pakrimsti: tu kaltas, tu kaltas! Vaižg. Čepienė be kokio reikalo pakremta savo marčią Sz.
pérkrimsti, perkrim̃sti Slm
1. tr. SD295, R, M perkąsti, pergraužti: Riešutą párkrimsk, parkąsk J. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą párkrimsti Krkl. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir pérkremta Ds. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė ją krimsti; krimto krimto, bet perkrimsti jos negalėjo rš. Ar gali vilkai eglę parkrim̃sti, žmogui nuo jų įlipus? Š.
2. intr. kiek užkąsti: Atsigulė ant pabalėlio šiek tiek pasilsėti ir perkrimsti Vb.
3. tr. prk. įsigilinti, išnagrinėti, perprasti: Supraskit jūs, perkrimskit, kada ką pikta pasergėsit srš.
4. tr. prk. nukankinti barimu, plūdimu, paėsti: Parkrim̃s mošos greit savo marčią Š.
prakrim̃sti, pràkremta, prakrim̃to tr.
1. K prakąsti, pragraužti: Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo V.Krėv. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà Ds.
| refl. tr. K.
2. prk. kurį laiką pražįsti: Apžios vaikas spenį ir prakremta pernakt Ds.
◊ gálvą prakrim̃sti neduoti ramybės, nuvarginti priekaištais: Kada išvytas iš karčemos Maušius važiavo lauk iš kaimo, Maušienė visą galvą jam prakrimto rš.
prikrim̃sti, pri̇̀kremta, prikrim̃to tr.
1. prigraužti, privalgyti: Tai prikremtu an juos nuejęs obuolių! Ds.
| prk.: Aš prikrimtau, tėvukeli, rūstųjų žodelių Prng.
| refl. tr.: Ten prisikrimsi obuolaičių, ten prisikrimsi riešutaičių Grž.
2. prk. privarginti, įkyrėti (barimu, ujimu, prašymu): Kiek jie mañ' pri̇̀kremta! Trgn. Kiek tu mañ' prikremti su savo prašymais! Ds.
3. prk. nuvarginti žindimu: Junkysiu jau kada vaiką, gana mane prikrim̃to Ds.
sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to tr.
1. R, K, Rz sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus Ėr. Negaliu sukrim̃st dantim Ck. Te ir tu saują riešutų sukrimsk J. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto Tat. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos] Bsg. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu Trgn. Nė kaulelio negavau sukrimsti J.Jabl. Šunys ir kaulus sukrim̃to Krkl. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego Lz. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius Btg. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto Brt.
| prk.: Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) Ds.
^ Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi S.Dauk.
| refl. tr.: Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs Ds. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis Lp.
2. prk. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto Alv. Svetimos bėdos sukrim̃to Ktk.
| Mirė vėžio sukrimstas rš.
3. prk. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši Pbs. Mūsų vi̇̀sa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) Ds. Jau, padla, sukrimtai̇̃ tokią gražią torielką Vrn.
4. prk. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr Žem.
5. refl. prk. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto EncVII892. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt Rk.
6. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių J.Dov. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto rš. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs Žg. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės A.Baran. Močia susikrim̃to dėl vagystės Ds. Ir aš buvau labai susikrim̃tus Užp. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Gž. Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Šl. Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali Bsg. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs LTR(Rs).
| Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) Ldk.
7. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to Ėr. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta Ėr. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina Sml.
užkrim̃sti, ùžkremta (užkrem̃ta), užkrim̃to
1. tr., intr. užkąsti, užvalgyti: To sauso sūrio biškiuką užkrim̃su, daugiau nėko nevalgysu Užv. Užkrimsti nespėja rš.
2. tr. negyvai užkandžioti, papjauti: Buldogas visus užkrimtęs negyvai, nors ir pats buvęs stipriai sužeistas Blv. Šunys, uodegėlę nutvėrę, lapę iš olos išvilko ir užkrim̃to Jrk50.
| refl. tr.: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kits kitą užsikrimtę Vaižg.
3. tr. sukąsti: Veidas pavyto ir pagelto, atsirado daugybė raukšlių, užkrimstos lūpos reiškė slopinamą sopulį LzP.
4. tr. prk. užuiti: Mergiotė nepratus – užkrim̃s šeimyna Ktk. Kokia tu močia! Vaikai užaugę taũ (tave) užkrim̃s už tokius tavo darbus! Trgn.
5. tr. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Mane vaikas užkrem̃ta, o kas tau – dyka Ds. Reikia atskirt paršai nuo kiaulės, ba jau kiaulę gražickai užkrim̃to Nč. Ką čia bevažiuosi kumele – vaiko užkrimsta Ds. Mūs kiaulė nekap atrodo, ba paršų užkrimstà Lš.

vil̃ko akìs
1.menkas žiburėlis, spingsulė: Uždegė lempukę, vilko akį. Mrj. Vilko akis degė, ir verpė, ir pančius vijo. Dsm. Tenai toli toli vilko akis regėt. Pls. Tik įbauginus žadėjimu uždegti nupirko lemputę, vadinamą „vilko akis". Lauc.
2.langiukas duryse: Policijos vadas pasižiūrėjo į kameros vidų pro vilko akį. rš. Per visą tą laiką niekas nepravėrė durų, net vilko akies nepajudino. Marc.
vil̃ko ãšara labai mažai: Jau tau ten tiek įpylė – vilko ašarą. Krok.
vil̃kas aviẽs káilyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat – vilkas avies kaily!. Žem.
vil̃kas avìkailyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Mat kokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje. LzP.
vil̃ko bìlietas uždraudimas būti mokiniu: Pedagogų taryba griežtai draudžia [robaksus], dar sugaus inspektorius, viešas papeikimas, o ko gero ir vilko bilietas. Andr. Puodžiūniokui norėta duoti „vilko bilietą" ir išvyti „šunims šėko pjauti". Vien. Vilko bilietą gavo, ir eik dabar sau šunų lodyti. Grž.
vil̃ko brólis apie nerangų: Gal vilko brolis, kad nesusirangai?. KrvP.
vil̃ko dal̃gis irisas: Pažiogriais vėlek supiltas pervien molas, tenai žydi jurginai, bačiukai, vilko dalgiai, geltonosios lelijos, žemčiūgai. Žem. Liuobam žaisti su tais vilko dalgiais. Krg.
vil̃ko dantìs žibalinė lemputė be stiklo: Uždek vilko dantį, jau temsta. Sv.
vil̃ko dantimìs godžiai: Atsikando vilko dantim. KrvP.
vil̃ko dañtys nasruosè piktas: Karvelio plunksna už kepurės, o vilko dantys nasruose. LTR.
vilkų̃ diẽnos niūriausias metų laikas žiemos pradžioje: Kaip žiema liuob prasidės, tai motušėlė sakys: vilkų dienos, tamsi, šalta, dieną prie žiburio sėdėsma. End.
vil̃ko gerklė̃ neig. girtuoklis: Gražus Grigoniukas, labai gražus ir šnekus, ale gerklė vilko. Mžš. Kad ir sidabro nagai, ale vilko gerklė, t. y. prastas žmogus. J. Aukso nagai, vilko gerklė. Jabl.
vilkų̃ giminė̃s apie nerangų, rambų: Gal tu vilkų giminės, kad nepajudi?. KrvP.
vilkų̃ ìštąsa toks šuns keiksmas: Išt lauk tu, vilkų ištąsa!. rš.
vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Ką kęs, ale kaip apsisegs vilko kailiu, tai atiduos visa, dar su procentais. Arm.
vil̃ko káiliu apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, nereaguoti: Apsisiuvęs vilko kailiu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk. Lp.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti būti nedoram, suktam, veidmainiui: Kad jau apsivilko vilko kailiu, tai ir bus. Ds. Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai. Šmn. Ko tu vaidini vilko kailiu apsivilkus?. Ut.
iš vil̃ko káilio išsiliñdęs apsimetęs geru: Sunku anus (plėšikų pagalbininkus) iškreščiuoti: daug yra iš vilko kailio išsilindusių. Grd.
ant vil̃ko káilio máutis aviẽs kailẽlį stengtis atrodyti geresniam: Koks gudrus! ant vilko kailio maunas avies kailelį ir mano, kad niekas nesupranta. Šl.
vil̃ko káilį nešióti būti nedoram, suktam: Tas žmogus jau seniai vilko kailį nešioja. Šl.
vil̃ko kãklą apsikabìnus labai (verkti): Bliausi vilko kaklą apsikabinusi, bet bus po visam. Ms.
vil̃ko ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tai sninga – vilko kąsniais drepina. Slnt. Kad pradėjo vilko kąsniais drepinti, ir akys užlipo. Kl. Vilko kąsniais sninga. J.
vil̃ko ką́sniais godžiai ir negražiai: Ką darai, ryni vilko kąsniais – apsirgsi. Pls.
vil̃ko káulo neig. rambus: Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali?. KrvP.
vil̃ko kaulẽlį rãdo apie besijuokiantį be priežasties: Tai ko juokies, ar vilko kaulelį radai?. Pkr.
į vil̃ko káulą suáugo apie neklusnų žmogų: Itas vilko kaulan suaugo. Grv.
vil̃ko kraũją turė́ti būti kerštingam: Ji iš prigimties turi vilko kraują. Rdd.
vilkù lapè mė́tytis visaip stengtis: Žmogus mėtais ir vilku ir lape, ale antai vis taip pat šlapi (blogai gyveni). Pls.
vil̃ko ligà sir̃gti tinginiauti: Vilko liga serga, tai ir nedirba. Ds.
vil̃ko mė́nuo gruodis: Vilko mėnesį sniegas ne vieną senelį ant pečiaus užveja. Všk.
vil̃ko mėsà neig. apie niekam tikusį gyvulį ar žmogų: Itoj, vilko mėsa, vaikščios po pūdymą, – kaip tik paleidai, tai ir nuėjo per arimą. Arm. Ak tu, vilko mėsa, ar neisi vaga!. Vrn. Ai tu, vilko mėsa, ažutingai jau!. Str.
vil̃ko nasraĩ Ėr., neig. girtuoklis:
vil̃ko plaukaĩ švyliai: Vilko plaukai nuog išgąsčio gerai. Pls. Kaip anžysta vilko plaukai, tada šienauna. Pls.
vil̃ko pláuko neig. apie nekenčiamą: Jis vilko plauko, kad visi uja. Gs.
vil̃ko pláuką turė́ti neig. sakoma apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Vilko plauką turi bjaurybės, pamatai ir nusigąsti. Sv. Ar jis vilko plauką turi, kad visi jo bijo?. Ar. Jis turi vilko plauką, jo arkliai labai bijo. Klvr.
vil̃ko põpieriai pašalinimais iš mokyklos be teisės įstoti į kitą: Artinantis Kalėdoms, vieną kitą apvagindavo, prigrasydavo išduosiąs vilko popierius. Cvir.
vil̃ko põteriai
1.kokia nors proga sakomi posakiai, pajuokavimai: Mano mama ant kiekvieno žodžio visokių vilko poterių žino. Dr.
2.burtų žodžiai: Ana moka vilko poterius, t. y. žavėti. J.
vil̃ko pùpos LBŽ. baltažiedis lubinas:
vil̃ko pùsė nedorėlis: Ar supranti tu, vilko puse, ką padarei?. Gr.
vil̃ko rugiaĩ tokia žolė: Skinsma vilko rugius ir plaksma [draugams] kojas – aštriai buvo. Rdn.
vil̃ko rūtà LBŽ. robertinis snaputis:
vil̃ko skūrà neig. toks šuns keiksmas: Tasai šuva, vilko skūra, jis suėdė sūrį. Kp.
į vil̃ko skū̃rą įlį̃sti ką bloga padaryti: Nerimsta vilko skūron įlindęs. Ds.
vil̃ko šeriùkai prastas šienas: Menkas šienas buvo, vilko šeriukai vadindavo. Auk.
vil̃ko šúolį mèsti mažai keisti padėtį: Ant švento Petro saulė vilko šuolį meta atgalio. Vlk.
vilkų̃ takaĩs nueĩti neig. išdykti, pasileisti: Tas vaikesas vilkų takais nuėjo. Pln.
vil̃ko uodegà toks žaidimas: Išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkšt kartelę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto... To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegą. Valanč.
bė́gusio vil̃ko uodegà turto likučiai: Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega. Prng.
vil̃ko úoga Pls. šaltekšnio vaisius: Ant krušynų vilko uogos auga. Btrm.
vil̃ko vyšnià LBŽ. vaistinė šunvyšnė:
bitìnis vil̃kas urvinių vapsvų šeimos vabzdys: Išgaudė bites bitiniai vilkai. Rdš.
gývas vil̃kas daugybė: Turiu patalynės gyvą vilką. Vn. Gyvą vilką prisikvietei svečių!. Skdv.
gudrùs vil̃kas gudruolis: Margevičius – gudrus vilkas – viską matė ir suprato, kuo tai kvepia. Paukš. Oi gudrus vilkas, o durną ir košia – kur dėsies, gyvas į žemę nelįsi. Sml.
jū́rinis vil̃kas I. ryklys:
kurių̃ vilkų̃ ko, kodėl: Kurių vilkų aš ten eisiu!. Ul.
sẽnas vil̃kas daug patyręs, gudrus žmogus: Senas jis vilkas. B. Seno vilko neapgausi. Valanč. Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Pt. Senas vilkas eketėn uodegos nekiša. Ut. Aš girią gerai žinau, aš senas girių vilkas. Mrj. Mane pažįsta visi kaip seną vilką. Žem. Švitrys – senas vilkas, turįs gerą uoslę. Vencl.
vil̃kas sótus ir avìs sveikà apie interesų suderinimą, išeities radimą: Dėl mano tokio elgesio lieka ir vilkas sotus, ir avis sveika. Mont. Reikia taip daryt, kad būtų vilkas sotus ir avelė sveika. Žem.
tegùl šim̃tas vilkų̃ toks keiksmas, sakomas reiškiant nepasitenkinimą ar nuostabą: Amerikas! Amerikas! tegul šimtas vilkų, kas jį pramanė. Kiek ten mūsų svieto vargsta ir daugybė žuvo!. Žem.
vilkù dùriamas apie tinginį: Tu vilku duriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas. J.
vil̃kas neiškeñčia nekaũkęs apie kieno nors blogą įprotį: Nors pono Balandžio darbininkai myli savo ponus, niekaip nenori nuo jų išeiti, vienok, kaip yra sakoma, neiškenčia vilkas nekaukęs. Tai ir jie, neiškenčia nepakručavę ar ką neiškirtę. Žem.
vil̃ką mìnim, vil̃kas čià LTR. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas neĩtų iš mìško apie labai prastą orą: Toks oras negražus – vilkas iš miško neitų. Upn.
vil̃ko nẽštas ir pàmestas apie suktą ar apsukrų žmogų: Prie ekėčių, prie darbo, po talkas – visur aš esu vilko nešta ir pamesta. Ms. Apie tai sužinojo ir toks valkata Mikšys – iš savo krašto, bet bjauresnis negu vilko neštas ir pamestas. Bor.
vil̃kui nẽšant pakylė́ti iron. apie ką nemėgstamą: Taip tave mylėsiu, kad ir vilkui nešant pakylėsiu. Vvr.
vil̃kas nevedžiótų vaikų̃ apie neįeinamą, nuošalią vietą: Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų nevedžiotų. Lkv.
vilkaĩs nueĩti žlugti: Ir visa svotba nuėjo vilkais. Aps.
vil̃kas pérbėgo kẽlią pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo. Lp.
vil̃kas pérbėgo per kẽlią pasisekė: Tau šiandien vilkas per kelią perbėgo. Dkš.
vil̃ko rýtas ir ìššiktas vlg. apie gudrų, suktą žmogų: Jis vilko rytas ir iššiktas. B.
vil̃ką suė́sti apie labai alkaną: Svečiuose išbadėjote, parvažiavę vilką suėstumėt. Lnkv.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti. Žem.
vil̃ką šnẽkam, vil̃kas čià Dkš. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas užšìko gérklę vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip sako, vilkas gerklę užušiko ir – negali parėkt. Dgl.
vil̃kas užšìko kõserę Švn., vlg. labai išsigandus neprašnekėti:
vil̃kas užšìko nasrùs vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip nusigąsti, tai būni išsižiojęs, tai sako: vilkas nasrus užšiko. Pls.
vil̃kas žìno nežinia: Ar vilkas ten žino, neaišku, kaip ten buvo. Pn. Nugi vilkas čia žino. Brž.
vilkaĩ žìno nežinia: Vilkai žino, kodėl jie taip vadinami. Pmp.
į vil̃ką pavir̃to apie blogai išdirbtą žemę: Jau žemė pavirto į vilką. Graž.
nuo vil̃ko bė́go, mẽšką užbė́go vengiant vienos nelaimės ištinka kita: Persikėlė į kitą vietą. Kaip yra sakoma, nuo vilko bėgo – mešką užbėgo, taip ir čia. Žem. Pas savo krikštasūnį Šmukštaras užsibuvo, bet bėgdamas nuo vilko užbėgo ant meškos. Vien.
po vilkaĩs nežinia kur: O ką tu bepadarysi, ėjo ir išėjo po vilkais. Klk.
po vilkų̃ nežinia kur: Išvažiavo po vilkų, gal jau mirė. Pj. Turi visus [paršus] vežti po vilkų, čia nebepriima. Pj.
po šim̃to vilkų̃ nežinia kur: Nuo to karto ir gyvena visi vienoj vienybėj, o šiaučių ir kriaučių išginė po šimto vilkų. LTR.
eĩk po vilkaĩs toks keiksmas: Eik tu nuo manęs po vilkais su savo pasakom!. Krč.
po vilkaĩs nueĩti veltui dingti, žūti: Gal, sakyt, kokie ketveri penkeri piningai ėjo nuėjo po vilkais. Žg.
neĩ po vilkù, neĩ po meškà Pnd. apie nešališką sprendimą: O aš sakau, – pridėjo kitas: – nei po vilku, nei po meška! Nei čia prūsas, nei maskolius kaltas.... Žem.
neĩ po vil̃ko, neĩ po meškõs apie nešališką sprendimą: Neinant nė po vilko, nė po meškos, reikia pasakyti. Krkl.
prie vil̃kui tinginys: Ir žemė prasta buvo, ir anas pats prie vilkui. Dkk.
su vilkaĩs kaũkti elgtis taip, kaip reikalauja galingieji: Ką darysi, reikia su vilkais kaukti, – išsprūsta jam kartais. Simon.
kad (tave...)vilkaĩ toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Kad tave vilkai, užmirštu pavardę!. Adm.
kad (tave...)vil̃kas toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Jam pirštus nukirto, kad jį vilkas!. Akn. O kad tave vilkas, kaip negardu!. Svn. Tieji kūliai užpuolė – kad juos vilkas!. Rtn.
màt (jį...)vil̃kas tiek to: Mat jį vilkas, reikia nueit. Nč.
kaĩp vil̃kas apie vienišių, viengungį: Toks jau jo ir gyvenimas – vienas kaip vilkas. Trgn. Vienas dabar gyvena kaip vilkas, bobą išmušė. Ut. Aš čia viena kaip vilkas. Grv.
kaĩp vil̃ko akìs apie silpną žiburėlį: Lempikė žliburiuoja kaip vilko akis. Grg. Tai žiba žibanakčiai kaip vilko akys. Vrn. Smuklės žiburys kaip vilko akis atsimušė į prisiartinančio vežimo priekį. SnV.
kaip už vil̃ko ausìs daug (pelnė): Palupė kaip už vilko ausis. Lp.
kaĩp vil̃ko nagè apie daug vargstantį: Kaip vilko nage esu buvusi, kad su vyru gyvenau. Lnkl.
kaĩp vil̃kas į kūmùs apie įkyruolį: Siūlos kaip vilkas į kūmus. Pnd.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s apie susiraukšlėjusį drabužį: Visi drabužiai kai iš vilko gerklės. Jnš.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s ištráuktas Plv. apie susiraukšlėjusį drabužį: Ištrauktas drabužis kaip iš vilko gerklės. Ad.
kaĩp vil̃ko viduriuosè vidutiniškai, pusėtinai (gyvena): Nei šilta nei šalta, kaip vilko viduriuos. Kal.
jūros vilkas žr jūra
tarp meškos ir vilko žr meška
ar meška ar vilku verskis žr meška
nei meškai nei vilkui žr meška
ir ožka sveika, ir vilkas sotus žr ožka

ė́sti, ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma Lz, ė́dma), ė́dė (ė́do)
1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant): Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neė́da remunių J. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Sml. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą J.Jabl. Čia kiaulių ėdamas lovys J.Jabl. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio Š. Skardeliuos labai ėdamà žolė Ds. Galvijai neturia ko ė́stienai Pl. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant Ds. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius JV260. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką JD792. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų DP113.
^ Sermėga sermėgą ėda D167. Astanka ėsti neprašo D168. Nei šunies pamestą neėstum (pat.) D167. Pigią mėsą šunes ėda Sim. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są Ss. Arklys neė́dęs arklo netraukia Mrk. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi Bsg. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Sch74. Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų Sim. Per daug ir kiaulė neėda Grv.
| refl. tr.: Lapė žuvis ė́das Dv.
ǁ lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias Vlkv.
2. (dial.) intr., tr. SPII106 valgyti: Ans daug ė́da Kv. Mum ė́st noris Zt. Prašom ė́sti, sveteliai Zt. Pati ė́di, o jai neduodi Pls. Tu neė́sk taip daug tos męsos Plik. Ėmi (valgau) SD147, SD78. Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs Šts. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk Krš. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų…) K. Vaikai, eikiat ė́sti! Pgr. Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau Yl. Ė́s neė́s, by tik po nose turės Up. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti Mž420. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui DP488.
^ Nearsi nesėsi – duonos neėsi PPr46. Neėsi padažytą, bet nulaižytą B. Ne ėst prašo zopostas B. Kur dirbi, ten ir ėsk Krp. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys Vvr. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv.
ǁ intr. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos Šts.
3. intr. menk. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs Mrj. Ėda kai iš badų parėjęs LTR(Jz). Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei[p] ė́di? Skr. A, ta ragana dar ė́da! J. Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Grž. Nor ėsdami̇̀ nutilkit – da užspringsit! Dkš.
^ Nei pats ė́da, nei kitam duoda Trgn. Ėst – ponui, dirbt – žmogui PPr74.
4. tr. kąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius Gs. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda A.Strazd. Blusų ė́damas vaikas Grž. Mane ėmė utės ėst Plv.
5. tr. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai rš. Visas drapanas baigia pelės ė́st Jnšk. Beveliji, idant rūbus … kandės ėstų DP242.
ǁ pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da Jrb.
6. tr., intr. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis Sdk. Druska ė́da ronoj K. Jaujoj dūmai labai akis ė́da Jnšk. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da Up. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės Žd.
| Rėmuo ėda Prk.
7. tr. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da Al. Rūkymas sveikatą ė́da Rm. Landuonis piršto kaulą ė́da Als. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina Skd. Vėžys vidurius ė́da Rm. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą rš. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė LTR(Lš). Kirmėlės mane ėsti (ėda) SD316.
ǁ skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana Trk. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą KlvrŽ. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv.
ǁ refl. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn KI564.
8. tr. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da Sdk. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da Slm.
9. tr. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės J.Avyž. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da Užp. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai rš. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos rš. Meilės ugnis jį ė́da KI441. Susierzinimas ėste ėda žmogų rš. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas V.Kudir.
| refl.: Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės rš. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį Upt.
10. tr. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da Mlt. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus (visad gruoblėtas kelias) Gs.
ǁ Plš naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą Lš.
11. tr. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom Jnšk. Ir tas viršaitis mane ė́da Pc. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Jrb. Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja J.Jabl. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos rš. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku Vb. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį Šmk. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) Grž.
| refl.: Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi Gž. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien Arm. Ė́dasi kaip šunys Jnš. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim Sn. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą Gs.
12. tr. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Lp. Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom Lz. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja)! Lp.
| refl.: Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis LTR(Alv). Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės] Lp.
◊ akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų J.Balt. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio rš.
aki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda rš.
gálvą ė́sti
1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie Ėr. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą BsMtI120.
2. Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą Brt.

kei̇̃marį ė́sti JII65 toks žaidimas.
ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom J.Marc.
apė́sti tr. K; SD197
1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš.
| refl.: Eik parkelk karves, juk apsiė́dė Brs.
ǁ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds.
ǁ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus Krn.
2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę Ds. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė Ds. Neapė́sk tu jį dideliai J.
| prk.: Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje Vaižg.
3. refl. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt Erž. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja] Trk. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo Pc.
| Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) Rm.
4. refl. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga Kv. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? J.Balt. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia Grš.
^ Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? Mlt.
5. apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys Ds.
6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus Pls.
| Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s Vrnv.
ǁ sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀ Ds.
7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė Arm.
8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da Lš.
◊ ši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dė Rod.
atė́sti
1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48.
2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė Kp.
3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da Ds. Ans didžiausį vyrą atė́da Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi Šts.
4. refl. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni rš. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali Srv. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno Arm.
5. refl. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst Rdm. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų Skr. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) KlvrŽ.
ǁ refl. įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė Ds. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė Š.
6. tr. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra Arm.
7. tr. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys Trk.
^ Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja) Rdm.
| refl. tr.: Arkliai dantis atė́dės Als.
8. tr. atšipinti: Dalgę atė́džiau Rdm.
| refl.: Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima Lš.
9. tr. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau Trgn.
10. refl. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi Ds.

×daė́sti (hibr.) intr.
1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn.
2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daė́da stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj.
^ Daėdė kaip davatkai poteriai PPr321.
| refl.: Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo Kdn.
◊ ši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdį Azr.
įė́sti; R113
1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg.
2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist DP488.
3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn.
4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7.
5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs TP1880,40.
| prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš.
ǁ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš.
6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds.
7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts.
8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš.
| refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv.
10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv.
| [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
išė́sti tr. K; SD412, R43
1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė Slnt. Galvijai išė́dė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv.
| refl.: Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) Ėr.
2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą J.Jabl.
3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Skr. Vaikai išė́sią visus barščius J.
4. refl. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį Šts. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą Šv. Išsiė́dęs kaip jautis Ll. Išsiėdęs kai barsukas LTR.
^ Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė PPr76.
ǁ refl. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka Šts.
5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams Šts. Visi kopūstai vikšrų išėsti rš.
6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą Krd.
ǁ prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė Skdv. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st Sdk.
7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė Skdv. Valgo cukerkas, ir išėda dantis Gdl.
ǁ sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų V.Kudir. Jam akuotas išė́dė akį Ėr.
^ Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės Sim. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s Azr.
ǁ sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! Skr.
8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda Ds.
ǁ refl. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda Rod.
9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles Grg. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula Šts. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Ėr. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! rš.
| Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką Lp. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) Lp. Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)! Lp.
10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna Nč. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto Lz.
11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų Alv.
| refl.: Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! Lp.
12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot Ut. Berną merga išė́dė iš tos vietos Alk. Susitarė ir išė́dė jį iš namų Ėr.
◊ aki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema Skdt. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s Švnč.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti Žem. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti IM1857,47.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą Rs. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą Ėr. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų Šts. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams Šts.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk Šts.
protą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais KlvrŽ. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį Vaižg. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts.

×nadė́sti (hibr.) intr. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent Brsl.
nuė́sti tr.; R5
1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė KI35. Žiūriu – avižos nuėstos J.Jabl. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip J. Štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė Pc. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai Šts.
| refl.: Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko Užv. Nusiė́dė kumelė, parkelk Šts. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda Krš.
2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs Gs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da Užv. Didesni paršai nuė̃s mažesnį Ėr. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai Šts.
3. (dial.) nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko Kv.
4. refl. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša Jnš. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi Ds. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra Pc. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis Kp.
5. apkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelis Grž.
6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai rš.
| Suskis nuėdė karčius Skd.
| prk.: Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos Lnkv.
7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos rš. Šarmas kruvinai nuėda rankas Ėr. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė Skr.
8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas rš.
^ Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni Slnt.
9. prk. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt Al.
◊ kei̇̃mariu nuė́sti Kal žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti
1. intr. pasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs rš. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st Jnšk. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti MPs.
| refl.: Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas Ml. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda A.Strazd.
2. tr. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Rod. Ir parinko tas baronkas, paė́dė Arm.
3. (dial.) intr. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau Kv. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro Šts.
| refl.: Ar gana jau pasiė́dei? Zt. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu TDrVII176. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) Šts. Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną Šll.
4. intr. menk. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi Kp.
^ Begėdis vis paėdęs LTR.
5. tr. K iš apačios pagraužti.
6. tr. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro Jnšk.
7. tr. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo Vlk. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei Šts.
8. tr. prk. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta rš.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų Ds. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo Up.
10. tr. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus rš.
◊ dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! Lkš.
ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims Šts. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Užv. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei! Lk. Žiema paė́dė man širdį Š. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Paėdei tu man širdį Skm.
parė́sti tr.
1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė Lp.
2. prk. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ds. Ji mane ir parė́dė, o ne kitas Skr.
◊ danti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau! An.
ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi VŽ1905,184.
pérėsti
1. intr. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau Kp.
2. refl. K per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta Kp. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs Plv. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų rš.
3. (dial.) refl. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo Grk. Mes neturam meisos lig pársiėdant Šts. Ans riaugia pársiėdęs J. Gal pársiėsti, tiek daug ėda Kv.
4. refl. menk. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi Skr.
5. tr. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė Skr.
ǁ refl. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė Al.
6. tr. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė Ėr.
7. tr. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo rš.
8. tr. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę Kv. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis Vdžg.
9. refl. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit Bsg.
◊ ši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą Ėr. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį Šts. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios JD432. Parėda kraujį vaikai tėvams Šts.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
praė́sti
1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg.
2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč.
3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko Užv.
4. tr. menk. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus KlvrŽ.
| refl. tr.: Jūs viską prasiė́sit! Skr.
5. tr. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą J.
6. tr. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė Up.
ǁ pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas rš.
ǁ ėdant ar valgant sudilinti:
^ Dantis praėdęs, proto neįgijęs S.Dauk.
◊ danti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis Lkč. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) Sv.
priė́sti K
1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J.
^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65.
| refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel.
2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds.
3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz.
^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd.
| refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv.
4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt.
| refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl.
^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl.
5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ ši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
suė́sti tr.; R
1. sunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da Sb. Šuva suėdė vištuką Mrs. Arklys suė́dė gubą Kp. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20.
^ Laižos kaip katinas, pelę suėdęs Sim. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės NžR.
| refl.: Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da Ds.
2. (dial.) suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio Kv. Daug ana tų cukierkų suė́da Pls. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam Dr.
| refl. tr.: Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! Jrk128.
3. menk. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Žg. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą Ds.
^ Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą Sln. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti Jnš. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega LTR(Kv).
4. refl. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys Šts. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko J.Jabl.
5. sukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali Smn. Uodai kad pikti, gali suėsti Gg.
^ Šimtas uodų kumelę suėda Kv. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! B.
6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra Krn. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius Ėr. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti SE124.
7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda rš. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų Lš.
8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės Kt. Garai man galvą suė́dė Ar. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da An. Esu visa ligos suėsta Šts. Šaltis suė́dė kojas Km.
ǁ sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas Ėr. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė rš. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė J.Avyž.
^ Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas Sim.
| refl. tr.: Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą Žem.
9. refl. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti Pp. Ko toks susiė́dęs atrodai? Up.
10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus Ėr. Jo naudą liepsnos suė́dė KII121. Malka ugnies suėdamà KBI48. Šviežias sniegas senąjį suė́da Btg.
| prk.: Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelną rš.
11. prk. pražudyti: Suė́dė ans mane amžinai Kv. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė Rm. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane Dbk. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė Upt. Tu man visą gyvenimą suėdei rš. Suė́dė jis mano jaunas dienas Sv. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles JD775. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti K.Bor.
^ Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda Krč. Kad tave laukai suėstų! J. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį! Arm.
suėstinai̇̃ adv.: Ėda vienas kitą suėstinai Blv.
| refl.: Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė Šts. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių Up. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs Up.
ǁ suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju R147.
ǁ sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę Pp. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė Kl. Katė ir vėl suė́dė puodynę Stč. Ans jau suėdė šukas Dr.
ǁ sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko rš.
ǁ refl. sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da Rod.
ǁ refl. būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatos Šts.
12. refl. susirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų KzR. Susiė́dam kap šunys Drs. Kad susiė́dė anyta su marčia! Rod. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis Gs. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilo Jnš.
13. sumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs Gž.
ǁ būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)! Ėr. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si Pc. Liaukis rėkti – suė́si diržą! Skr.
◊ akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėsti Sv.
be dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu! An. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos Gs. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėsti Jnšk.
kei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.
ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.
ši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir gana Žem.
užė́sti
1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč.
2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR.
3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš.
| refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv.
4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls.
5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš.
| refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt.
^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR.
6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt.
7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš.
8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp.
ǁ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm.
9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm.
ǁ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp.
10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp.
11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv.
užėstinai̇̃ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj.
| refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok.
12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč.
ǁ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp.
◊ ši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė Ds.