Termino paieška - kas trys valandos

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (55)

kàs trỹs vãlandos

Atitikmuo (-ys)

lotynų kalba - quáque tértia hóra

rusų kalba - каждый третий час

Daugiau informacijos

vebinãras

Apibrėžtis

Interaktyvus internetu vykstantis seminaras.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kai turiu laisvo laiko, ypač Meksikoje, aš skaitau, mokausi, dalyvauju webinaruose (virtualūs kursai, - aut. past.) arba kuriu saviugdos programas.

Primename, kad šiandien, kaip ir kiekvieną antradienį, 21.00 val. vyks lietuviškas vebinaras (prezentacija internete). Užsiregistruokite pateiktoje nuorodoje ir į savo el.paštą gausite nuorodą, per kurią prisijungsite į vebinarą.

Nemokamas webinaras “Trys paprasti žingsniai, kaip atpažinti trendo apsisukimą realiu laiku“ įvyks vasario 2 dieną, 10 val. Planuojama trukmė – apie dvi valandos.
Praktiniai užsiėmimai webinaro tema vyks atvirame forume [...] vasario 4-8 dienomis. Jų metu galėsite užduoti iškilusius klausimus bei pasitreniruoti atpažinti judėjimo krypties pasikeitimą realiu laiku kartu su akademijos komanda.
Organizatorius – Masterforex-V Akademija

Dalinamės 30 min. trukmės nemokamu vebinaru apie dar nežinomas google skaidrių galimybes. Ar žinojote, kad jų pagalba galite pasidaryti e-knygas?

Nors pirmas internetinių paskaitų (webinarʼų) blynas ir buvo šiek tiek apsvilęs, tačiau norėdami tobulėti ir turimas teorines žinias apie internetinį marketingą paversti rezultatu arba entelechija, darome seminarus dar kartą. Šį kartą ir temų daugiau, ir kalbų.
Taigi, balandžio 7 dieną planuojami šie vebinarai: [...].

Daugiau informacijos

atskaitýti

Apibrėžtis

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

Daugiau informacijos

pasuskaitýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

sutrùkti

Apibrėžtis

1 trùkti, truñka, trùko intr. KBII159, Š, DŽ, KŽ; N, ŠT195
1. Tv, Plšk, Rg, Rtg kurį laiką vykti (apie veiksmą, būseną): Pasaulio evoliucija truñka iki mūsų laikų FT. Tai netur ilgiaus kaip tris dienas trukti KBI36. Tai ilgai truñka K. Bet užtvinimas truko tikt kokius tris ar keturis minutus Kel1853,151. Ilgai trunkantis lietus ŽŪŽ61. Draugyste, kuri tebetruñka lig šiolei NdŽ. Tie penki kilometrai pusę valandos truñka pėsčiam Vlkv. Ma[n] tąsyk tei ilgai trùko tas kosulys Smln. Šitai būsenai trunkant, žmogui neatsigaunant, kūnas tikrai pavojuje, jis suserga Vd.
2. impers. praeiti tam tikram laikui: Yra tokių, ka atsiima algą, truñka keturios dienos – jau eina duonos skolyt Slv. Valandai trukus, pakilo sausas, troškus vėjas V.Kudir. Pirmiau jijė mirė, o kiek čia trùko – ir jisai Jrb. Valandos netrùks, būs lytaus Šts. Netrùko pusvalandžio, ka pasiuto muni virpinti Trk. Šimtą metų netruks, kaip mūsų visų nebebūs I. Ilgą valandą trùko, kol karaliaus bėgūnai, mierį aplenkę, beparbėgą pasirodė Jrk31. Ligi aš parvažiuosiu, visai neilgai trùks Vrb. Ilgai netrùkus tura i vyrai pareiti End. Nei̇̀lga trùkus pasvijo tėvas Švnč. Rugius nupjausiam, zaras, kiek netrùkus reik vežti, vežimai kriauti Sd. Nekiek trùkus ima tas žaltys ir ateina (ps.) Plv.
3. SD150, H163, R, MŽ, Sut, N, KBII159, J gaišti: Trunku ilgai, gaištu SD7. Trunku, … dirbu ką SD1205. Eik, tik susimildamas netrùk! Š. Trukti, peslioti, marūdėti, du šuniu lupti I. Eik, bet netrùkdamas Šts. Tik neilgai, trùk, ateik LB251. Ko jie teip ilgai trunka, gaišta, neina į vidų Sln. Ilgai netrùkiatav, pareikiatav Ms. Neilgai trùkę juk parejov Šv. Ko čia betrùkti? NdŽ. Kelyje tyčia truko, kad namiškiai, sugrįžę iš bažnyčios, turėtų laiko pavalgyti ir apsitvarkyti Vaižg. Nieko netrukę, išplaukėm iš uosto J.Balč. Aš netruksiù, vandinio pasisemiu ir ateinu DrskŽ. Ne metus trùksiu, išskalbsiu veikiai Šts. Skaldžiau i suskaldžiau [malkas], ne kiek netrukáu Ms. Petruk, netrùk, gysim jaučius in Šilaičius DrskD235. Oi dukrele mano, oi jaunoji mano, kam teip ilgai trunki? D34. Dukrele mano, jaunoji mano, kame buvai, kame trukai? LTR(Šl). Sugrasykit seserėlę, kad daugiau netruktų LTsII92. Aš negaliu trukti anei valandėlės LTR(Vdžg). Niekumet būtinai veltuo netruk: bet ar skaityk, ar rašyk M.Valanč. Paprastai ara sau medžio noragus po juosta pakišusys, idant vienam nulūžus netrukdamys kitą antmautum S.Dauk. Pardiegus tabokus reik, kaip sakiau, tą pačią dieną netrunkant aplaistyti S.Dauk. Netrunkant, veikiai, netrukus I. Kurie drauge trunka ant vyno …, tiems bėda IM1863,25. Pabusk, žmogau! Ko tu trunki? Ns1832,2. Steikias[,Viešpatie,] mūsump ir netruk Mž483. Ateik netrukdamas mūsump PK97. O Ehud buvo išbėgus, jiemus netrunkant BBTeis3,26. Pakelingas žmogus, priimtas namuosna kieno, neilgai trunka, bet veikiai iž jų ižsieit SPII239. Kuo greičiausiai nieko netrukdamas nusibėk tump šventump žadėjimump Abrahomo MP240. Ir kaip ji nieko netruko, bei tekina tekėjo greitai ir su rangčia DP475.
^ Kap moki – netrunki̇̀ (greitai padarai) Pv. Kai moki – netrunki Plv.
| impers.: Tuoj vakaras, reik ma[n] netrùkt, važiuot namo Plv.
| refl. impers.: Dieną teip ir truñkas, kol apsižygiuoju M.Unt.
4. kartu su bendratimi (paprastai neigiant) nusako veiksmo greitumą: Netrùksiu tavęs pakarti NdŽ. Aš netruksiu pareit namo, palauksit nevalgę, kolei pareisiu Rod. Kiek aš trukau pareiti! Trk. Nebesušals, trukstà čia parvažiuoty Slm. Kiek ten ta pirtis truks išdegti Šts. Trùks ana nueit namo Dglš. Trùko jis čia atvežt Lp. Kiek čia truñka tie vaikai paaugti – kaip baravykai iš po nakties LKT91(Vvr). A vaikai truñka užaugt: čia mažiukai, o čia jau, žiūrėk, su vaikais Jrb. Netruñka suaugt [vaikai] Bsg. Netruko praeiti metai, ir jis turėjo keliauti J.Balč. Truñka tiej metai prabėgt, va, jau dvidešimt septyni metai Pv. I netruñka mūsų amželis praeiti: čia vargai, čia vaikai, čia nelaimės Skdv. Trùks praeit: kaip bezdalas, kaip dūmas iš paperoso – papūtė, ir nuejo žmogaus gyvenimas Žl. Kelias dienas tetrùksi pjauti Pln. Keturi nueisma, neilgai teliūbam trùkti iškulti Trk. Skarelė plona – ar trùks nuplyšt Rm. Kojinė netruñka suplyšt Jrb. Truñka te balana sudegt Šmn. Netrùks bulbos išvirt Aln. Netrùks tos žuves susvalgyt – kepsiu dar Drsk. Nekiek trùksiu sulopyti tau tus kailinius Trk. Kai uogų daug, netrunki̇̀ pribraukyt Ktk. Turiu dvidešimt vištų, a čia trunki̇̀ sudedinti Jdr. Pabūk, aš netruksiu palaidyt karvę Nč. Nuo jaunimo tėvynės meilė netruks pereiti į visuomenę TS1897,1. Viešpats mano trunka grįžt Ch1Mt24,48.
| impers.: Takai tai netrùkt išaust, greita Pv. Apsiženyt – netrùkt, bet apsiženijai, tai kai žu sienos žuvirtai Asv. Dabar netrùkt žmogų įskųst Rm. Ar tai trùkt prapult?! Lp. Ale su juo netrùkt (jis tikrai galėjo taip pasielgti) – geras diegas! Plv. Kiek čia trùko pareiti skersai kelio Lk. Kai dviračiu nuvažiuoji, tai kiek čia truñka suvažinėt Slv. A ilgai truñka čia tuos pinigus išleist, a kiek čia jų gauni Jrb.
^ Ar trunki̇̀ smertį sutikti? Bt. Ar čia trùko šuva įkąst? (apie blogą žmogų) Lnkv. Netruks velnias uodegon įlįsti LTR(Jnš).
| refl. impers.: Netruñkas atvažiuoti – kas čia yr Kuršėnai Rdn. Netrùktųs padirbti, ale nenoras pradėti Krš. A čia truñkas išplauti – išplausu Rdn. Netrùksias pakepti [grybus], jei tik nėra sukirmėję Pvn.
5. žr. 1 trikti 4: Moteriškė truko, triko R, MŽ.
1 ištrùkti intr. sugaišti, užtrukti: Ištrukáu tris dienas kelionė[je] Šts. Kelias dienas ištrukus, Otokaras su kariauna sukos į pietus S.Dauk. Aš tai ilgai neištruksiu (neišgyvensiu) – reiks jau dangun keliaut Lb. Ižganytojas mūsų … visą naktį ant maldos ižtrunka DP620.
1 nutrùkti intr.
1. MitV158(WP197) žr. 1 užtrukti 4.
| refl.: Kur teip ilgai, kur teip ilgai buvai nusitrukus? NS1138.
2. atsilikti: Daba apsirgo, nutrùks i nu mokyklos End.
1 patrùkti intr.
1. Kel1881,19 kurį laiką vykti, būti: Kas bus, jei taip dar kelerius metus patruks? A.Sm. Tai patruko tiktai vieną mirksnį J.Šliūp.
2. praeiti tam tikram laikui: Trys dienos patrùko, ir kitą viščiuką nunešė Skr.
3. Sut, S.Stan, NdŽ, Ms, Pln, Up užgaišti, užtrukti: Tu ten nuvykęs patrukai̇̃ ilgai J. Kiek aš tę patruksiu! Sugrįšiu Mrj. Patrùko visą dieną jomarke Šts. Valandelę patrukęs, sūnus išspūdino laukan M.Valanč. Viešnia, neilgai patrukus, nori atsisveikinti ir išeiti M.Katk. Reikėjo dar patrukti, būtumei radęs bešokant Žem. O tenai kad patruko dvi nedėli, pagrįžo numon, atrado numus sudegusius DS123(Šmk). O kur, močiute, patrukai̇̃, ar klėtelė[je] pamigai? (d.) Plk. Oi ko patrukai̇̃ aukšton klėtelėn? (rd.) Kb. Jei Ponas patruks, lauk Jo MT195. Bet neilgai patruksiu, vėl ateisiu jūsump MP188. O kaip jaunikis patruko, pastojo visas mieguostas ir užumigo VlnE182. Patrukom septynias dienas BtApD20,6.
| refl.: Dukteryte mano miela, kur taip pasitrukai? LTR(Ob).
4. M kiek uždelsti, pavėlinti (ppr. su bendratimi): Patrunku daryti ką N. Taipo apsistojo saulė viduje dangaus ir patruko nusileisti mažne visą dieną LC1880,40.
1 pritrùkti intr. NdŽ kiek užgaišti, užtrukti: Norėjo pamatyti tamstą i pritrùko Všv.
1 sutrùkti NdŽ
1. žr. 1 užtrukti 1: Vienas [žodyno] rašymas gali sutrukti ben 2–3 metus K.Būg. Ilgam laikui sutrunka magisterio egzaminai K.Būg.
2. Š, ŠT195, KŽ, Žlb, Kl, Šts, Rdn, Kair žr. 1 užtrukti 4: Jug papuldavo sutrùkti, vėliau pareiti Pgr. Motyn, tik nesutrùk, greit pareik Pvn. Vaikai, nesutrùkiat, eisma daržo svadinti Užv. Ilgai sutrùko pas mumis Trš. Kaip tik dieną sutrunki̇̀, pasku i nespėji Bt. Bars mane motutė, kad ilgai sutrukau LTR(Ldvn). [Vytis] toje kelionė[je] metus sutrukęs S.Dauk. Geresnė yra viena diena parbūta namūse Tavo, nekaip tūkstantė dienų, sutruktų kur kitur M.Valanč. Tie sutruko tuomi, jog, nežinodami tikrai kur žirgai, per atsargumą nujojo apžiūrėti įlankį žemės į ežerą V.Piet.
| refl.: Užveža pieną į pieninę, tai ir sutruñkas Užv.
3. intr. KŽ atsilikti: Kainavo daktaras, sutruko moksle, uždavė tėvams širdies skausmo V.Piet.
1 užtrùkti K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. intr. tam tikrą laiką vykti: Dar tai valandą užtruks R28, MŽ37, N. Šis mūsų vizitas neužtruko ilgai LKXIV487. Darbas prasideda kiekvieną rudenį, kai iš laukų atvežami pirmieji grūdai, ir užtrunka vos ne iki pavasario, kol jie galutinai išvalomi ir išrūšiuojami rš. Regėjimas, kurį šis reg, ilgai užtruks BBEz12,27.
2. intr. pasidaryti ilgesnės trukmės: Užtruks tekėjimas sulos, o medžiui didžiai [v]odys S.Dauk. Jeigu kada nepagada užtrùkdavo, tada ilgai [šienapjūtė] Šln. Todėl ir ankstybas lytus tur užtrukt, ir nei joks vėlybas lytus neužeit RBJer3,3. Priėmimo procedūra užtruko, laukti saulės atokaitoje buvo net malonu rš.
3. intr. impers. praeiti tam tikram laikui: Šimtą metų užtruko, kol pastatė korabių I. Pas mus ilgai užtruñka, kol laiškus gauname Stak.
4. intr. SD1209, SD225, H156, R, MŽ, Sut, P, Lž, Žr, Pln, Kv, Stak, Dkš užsibūti, užgaišti: Ažutrunku, apleidžiu SD1113. Užsiliekmi (paskutinis), užtrunku R95, MŽ124. Kur užtrukai̇̃ taip ilgai? J. Ilgiaus neužtruk, kai tit tris dienas Sln. Tris dienas keliui užtrukau N. Kad ilginius [šiaudus] krės, da daugiau užtrùks Nv. Užtrùkom arti pirmos valandos Grž. Bais ilgai ažtrukaũ, jau ir vakaras atejo Lel. Kiek kartų buvo pas mane ilgiau užtrukęs, tiek kartų kiaulės į žirnius ar bulves buvo suėjusios ar kuri visai dingus Mš. Velnias žino, kiek mes ten užtrùksam End. Gaspadoriau, apsisuk, o kad eini, neužtrùk JD144. O jūs, svotai, kur buvot, kur buvot? Kur tep ilgai užtrùkot, užtrùkot? (d.) Str. Ei išbars išbars mane motynėlė per ilgai užtrùkus, namo neparėjus LB14. Šitame paviete magistras bei kunigaikštis užtruko dvi dieni A1883,101. O jam užtrunkant, sugavo anie vyrai jį ir jo moterį BB1Moz19,16. O nenusigąsk nei sylvartuok, jei kuo užtrukai tingėjime savo MP96.
| Jeigu laiškas neužtrùks ilgai kely, tai ji ma[n] greit parašys Stak.
5. intr., tr. Sut užgaišti, uždelsti, suvėlinti ką padaryti: Užtrukaũ atsakyti DŽ1. Su pietumi užtrùkom GrvT50. Bars manę motynėlė, ką užtrukau vandenėlio KrvD26. N'užtruk, karaliau dangiškas! N'užtruk lankyt šalis visas Ns1832,6. Neužtrukiat, broliai, seserys, manęs skaityti Mž9. Idant galėtų nusiduoti malda, kuri užtrukoma stojas veizdint ant mūsų nevertystės MT87. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtrùko Viešpaties pavadinimo DP275. Neužtruks Viešpatis žadėjimą savo, bet kantriai laukia drin mūsų …, idant visi sugrįžtų gailėjimop DP569. Tačiau neužutruk su anuo raupsuočiu šaukt jop MP76. Kursai vaikščioja pagal valios jo o niekad neužutrunka ant padėjimo jamui MP72. Čia veizdėk ant tavo stano pagal dešimties prisakymų… Jei kurį pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Kad medeliui jau sprogsta, negal vasara užtrukti brš.
^ Nori užtrukti, tai skubinkis M.
| refl. impers.: Ilgai eina, su tais laiškais užtruñkas Krš.
6. intr. užsikirsti: Bekalbėdamas užtrukti N.
7. intr. užsilaikyti, užsiturėti: Kvapas jam užtrunka N.

Daugiau informacijos

apveizė́ti

Apibrėžtis

veizė́ti, véizi (véiza, véizia), -ė́jo K žr. veizdėti:
1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizė́k iš arčiau ir matysi DūnŽ. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Véizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! End. Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza Kl. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas Lnk. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s (nesistengs pagydyti) End. Véiza akis išsprogenęs Kv. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš Rdn. Ans liuob veizė́s iš paniūros Varn. Jonis véiza teip kaip par maurus (apsiblausęs, prisimerkęs) End. Plačiums akiums visi véiza (gobšai, visko nori), nepatenkinti Krš. Mas tik véizam ausis iškėlę Sd. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė Varn. Veizė́te véiza, bet nemato Pln. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu Rdn. Bobos šmūkšt sulindo i véiza Pj. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu Skd. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina Tl. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza Pln. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti (nereikėjo laikrodžio) End. Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr (apie vėlai pasėtus rugius) Kl. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr Plik. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis (d.) S.Dauk. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė Kl. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant] Bdr. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau (pajuokiami, kurie giriasi matę) Krš. Kaimo žmogus žiūri̇̀ žiūri̇̀ į tvarkas i veizė́t pradedi (juok.) Kž. Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema (priekabių žmonių pašiepimas) Krš. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi Pkl. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo[ja] (pašiepiami žemaičiai) LD11(Jrb). Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi (juok.) Trk. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare Skd. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr End. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė[je] End. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y[ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę Yl. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės Kv. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! Šts. O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę Pln. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba (ps.) Žr. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo BM303(Pvn). O ta (tai) tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ (nieko nepešę) Trk. Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti prš. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti LMD(Klp). Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė LTR(Plt). Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis (d.) Slnt. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama LTR(Vkš). Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo KlpD40. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį KlvD46. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu (d.) J.Jabl(Grz). Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti S.Dauk. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J.Bil. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant S.Čiurl.
| prk.: Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta rš. Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra Vkš. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo D17. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties Skd.
^ Ko véizi kaip katinas į lašinius? Trkn. Veiza kaip karvė (kaip asilas Lk) į naujus vartus Kv. Ko veizi kaip avis į berlinką? Dr. Veiza akis išplėtęs[is] kaip driežas į gegužę D(167psl.). Véiza pasišiaušusi kaip šeškas Varn. Véiza kaip varlė akis išpūtęs Kltn. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi Plt. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę Klp. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas Žr. Veiza kaip ožys baltoms S.Dauk. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu Šts. Ar su avižomis veizi, kad nematai? prš. Akys ištįso beveiziant VP5. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti Krtn. Nekuomet miręs beveizįs D(166psl.). Iš miško parejęs (gautas D(166psl.), kilęs Pln) į mišką ir veiza LTR(Plt). Miško paukštis į mišką i véiza Slnt. Dovenotam arkliui neveiza į dantis S.Dauk. Dovenoms niekas neveizi į dantis Žem. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana Jdr. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza End. Giltinė neveiza į dantis S.Dauk. Smertis į dantis nevéiza Yl, Slnt. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats Brs. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato End. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį (vlg. sakoma, kai kas žiopso į dirbantį) Grg. Kas miegodamas véiza? (zuikis) Tl. Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką (kirvis) Yl. Du véiza, du girda, vienas rėka (akys, ausys, burna) Pln.
bevéizint netrukus, greit, tuoj pat: Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo BM310(Šll). Kaip bevéiziant blynų privariau (prikepiau) Lkv. Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė KlbVI31(Trk). Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės Žem.
| refl.: Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro PP42. Motriška turi̇̀ veizėti ir veizė́ties (turi būti apdairi) Krš. Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs LKT52(Skd). Tas akis ana išbalinusys i véizas KlbX126(Krtn). Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs[is] į vedvi (buvo matomai padėtas) Ms. Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs Šts. Vaikas tą pakį sugrobęs[is] i véizas, ka kas neatimtų Dr.
^ Ko veizys kaip su smetonais (baltakiuodamas)? Dr. Veizias kaip čerapakas į kiaušius Sim. Veizėkis yt karvė į naujas karkles Skd.
besivéizint adv. tuoj pat, labai greitai: Besivéizant padariau alaus Šts.
ǁ tr. stebėti, sekti akimis: Nevéizu [futbolo], nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka Krš. Véizam televizorių, radijos klausomos Sd. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą Krš.
| refl.: Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč.
ǁ intr. domėtis kitos lyties asmeniu: Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs Sd. Jis į muni nevéiza Rsn. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas Trk. Ko véizi į tokį jauną piemenį? Trk.
| refl.: Kaip paaugom, ta (tai) tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties Lnk.
ǁ intr. stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y[ra] gyventi jaunimuo Trkn. Senam genda krau[ja]s daba į tvarką véizant Krš. Nu dabar vedu ta (tai) jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens Krt. Mums véizant (mūsų supratimu), čia lengvus darbas Krš. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! (stebintis) Grdm. Ar tu véizi tiktai (mat kaip): galįs ir basas vaikščioti! Šts.
| refl.: Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus Trkn. Véizuos, kas čia būs prigėrus Rdn. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis Šts.
ǁ refl. būti matomam: Pri lango toki didelė šviesa véizas Gršl.
ǁ refl. praleisti šviesą, persišviesti: Stogas jau véizas Skd.
| Tie akulioriai neveizas teip gerai Šts.
2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura Sd. Veizė́k, ko vaikas kroka Šv. Pusrakį (pusę perėjimo laiko kiaušinį) veizėjo (tikrino) pryš saulę Vkš. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo Pč. Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà Žr. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti (d.) S.Dauk.
ǁ tr. apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi DūnŽ. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? M.Unt. Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos Rdn.
3. Rsn, Žr, Vkš Ans sako: eitu darbo veizė́ti Krtn. Veizė́k vyro pagal savo nosę Mžk. Nesastikdžiau (nesusitikau) tokio, kad mañ veizė́t LKKXIV228(Grv). Mus[t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors Kl. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto Lnk. A stalčiuo[je] nebrandi, a skrynelė[je] veizė́jai? LKT54(Trk). Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k Krš. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško S.Dauk. Kaipo švento[je] vieto[je] globos sau veizėjo S.Dauk. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti D5. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti D41. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau (d.) S.Dauk. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę KlpD3.
^ Nepadėjęs neveizėk, neieškok S.Dauk. Veizėti reik žodžiui vietos S.Dauk.
| refl. Vkš: I pasmirs (senmerge paliks) pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties Krš. Eik į svietą veizė́ties sau duonos Dr. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo Krš. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo (ragina anyta marčią po vestuvių) Trš.
ǁ tr. DūnŽ ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: Builių dar nėkas pry mūso nevéiza Šv. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m.] Šts.
4. Sd, Lž Vienas nu kito grobstomos (vaginėjame), nėko nevéizam teisybės Krš. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza Rdn. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Krš. Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau,] į karą, i tiek Rdn. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta (nieko nepaiso) Krš. Šiandien į turtą nevéiza Plik. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana Vvr. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta Prk. O kitas ans (ūkininkas) sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo Žlb. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų Sd. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav End. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza End. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas] End. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti Yl. Bendrovė[je] visų viskas, visi taip i veizė́s Krš. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos Pln. Ūkė[je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo[ja] Krš. Kas ten veizė́jo meilių, da[r] ko: eik, būsi paėdusi! Rdn. Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti Krš. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas] Prk. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Krš. Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du KlvrŽ. Ir neveizė́k ant piktumo mano DK140. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V[iešpačiui] savam DP153. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija DP250. Braidžio[ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko M.Valanč.
^ Daryk gudriai (mandriai Lk, End), veizėk galo Švn, LMD(Pln). Neveizėk į pradžią, bet į pabangą Lkž. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą S.Dauk. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių VP50. Nevéiza giltinė į metus Pvn.
| refl.: Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Krš. Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties Pln. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai Krš.
5. Krtn, Trg, Vgr Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti End. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako Žeml. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie Rdn. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką Krš. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza Krš. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra Rdn. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko Rdn. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos Krš. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza Yl. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza Krš. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro Rdn. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs S.Dauk. Gal anie lyginties (užmokėti), i veizė̃tumiam [žąsiukus] Pvn. A veizė́jai bitis savo? Tl. Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai J.Jabl(Žem). Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Ans veizė́jo, ar visi dirba Klp.
^ Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių Krš. Tevei̇̃zie savo dukteries rūtų, ne kitas gano Trš.
| refl.: Senam i nu vėjo reik veizė́ties Krš. Motriškai reik veizė́ties (prisižiūrėti, apsitvarkyti), reik priš veidrodį staipyties Rdn.
6. Matau, kad ans (šeimininkas) nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai] Kl. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais Trk. Reiks veizė́ti įsitiekti Krtn. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties Rsn. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram Rsn. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį (ps.) Užv. Anie tik veizė́jo į savo kišenę Sd. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti Trk. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turi̇̀ veizė́ti Rdn. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti Šts. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo End. Veizės muni uždegti, primušti Nt. Pamotė tik veizė́jo pykibti Klp. Ne ana nora, ne ana véiza Trk. Senovės raštininkai pasako[ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus M.Valanč.
^ Motriška tevei̇̃zie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką DūnŽ.
| refl. Trk: Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties Rdn. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias Krš. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai Rdn. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo[je] Krš. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais Rdn. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto (nori įsikurti mieste) Štk. Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties Krš. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti Rdn. Veizas (svarbu), kad būtų lengvesnė kultuvė Šts.
7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti J.Jabl(Žem). Veizė́k, kiaulėms lapų suskink Šv. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks Trkn. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi Pp. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs Krš. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras Sd.
◊ baltomi̇̀s (iš baltõs) veizė́ti(s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens Brs. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys Lpl. Ko tu taip baltõms véizi į muni? Lž. Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs Krš.
į aki̇̀s véiza arti̇̀ (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į aki̇̀s véiza Sd. Jau smertis yr į aki̇̀s veizė́jęs Plt.
į bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) Krš.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų End.
į kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs Lkv.
į (kieno) rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu Vn. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti DūnŽ. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza Krš. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę Krš.
kreivà akimi̇̀ (kreivomi̇̀s akimi̇̀s) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti BM342(Dr).
nė̃ skersà akimi̇̀ (nė̃ skersomi̇̀s, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau Užv. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą Trk. Kiti nė̃ skersomi̇̀s nevéiza Jn. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs M.Valanč.
per akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias Šts.
per dúoną dúonos veizė́ti LKKXIII132(Grv) nepasitenkinti tuo, ką turi.
per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį DūnŽ.
antveizė́ti (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk.
apveizė́ti
1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur Bdr. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas PP13. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius Akm. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų S.Dauk. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus M.Valanč.
| refl. tr., intr. P: Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti Šv. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų Kv. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų Sr. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą Pln. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu Prk. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava Yl. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs Šts.
2. D.Pošk žr. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk Krš. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio[ja], i gyvolius apveiza Skd. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų Rdn. Visus priima, visus vargdienius apveiza P. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą Pvn. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai)? Šv. Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio S.Dauk. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė S.Dauk.
| refl. tr. D.Pošk, Vkš: Būk, kol gali apsi̇̀veizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk) Krš. Negali savęs apsi̇̀veizėti – kam i begyventi Rdn. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi Krš.
3. P, J, Bdr, Rdn žr. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu Lkv. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo M.Valanč. Šiandieną patys (lietuviai) tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys S.Dauk. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos prš.
| refl.: Ligonis pats tura apsi̇̀veizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan.) Krš. [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo P.
atveizė́ti
1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk.
ǁ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau (d.) Krtn. Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjau (d.) Krtn.
2. refl. žr. atveizdėti 2 (refl.): Aš tik tui tui [vilkui], ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai Vgr. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo Lnk.
| prk.: Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́jo Skd.
3. refl. žr. atveizdėti 3 (refl.): Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė Krš. Gražus, atsiveizėti negal Skd. Čia yra tatai gražybė (puokštė gėlių) nemieruota – atsiveizė́ti negal End. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį (d.) Kl.
ǁ prk. iki valios patirti: Kol vyrą gauna, galus daros (labai stengiasi ištekėti), o kaip greitai tos laimės atsivéiza! Pvn. Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi] Pvn.
4. intr. atsižvelgti: Valdžia neatvéiza į žmogų Šts.
| refl. LMD(Žg): Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą Trš. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo) brš.
5. intr. atrodyti: Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas Yl. Ana toki daba štarki atvéiza Trkn.
6. refl. žr. atveizdėti 5 (refl.): Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada Užv. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjauri̇̀ Lkv. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi Ggr. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži Vvr. I saulė atsivéiza, i lyna Grg. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo Žem.

×daveizė́ti (hibr.) intr.; D.Pošk (su neiginiu) neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti:
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk.
įveizė́ti
1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizė́jau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo Akm.
2. žr. įveizdėti 1 (refl.): Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip Krš. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba Pln. Įsiveizė́jau, pažinau vagį Rdn. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus Krš. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas Krš. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! KlvD95. Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio[ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti IM1878,33.
ǁ įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato Pvn. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam Trk.
^ Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles End.
ǁ tr., intr. prk. įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsi̇̀veizėjo į tokį – nė šioks, nė toks End. Įsi̇̀veizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs Trkn. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina Eig. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Kv.
^ Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies End.
3. tr. galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi Akm. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos Krš. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni Krš. Piningai maži, senam sunkiai įveizami̇̀ Rdn. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi Rdn. Tamsi̇̀, nėko nebįvéizu Krš. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna Krš. Ar įvéizi [fotografiją]? Lkv. Anku, nebįvéizu i televizoriaus Klk.
^ Kaimynai i par sieną įvéiza Krš.
| refl.: Turi įsi̇̀veizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs Krš.
4. refl. KlvrŽ atrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo Šts.
5. intr. suvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti prš.
6. BzF196, KŽ žr. suveizėti 6.
išveizė́ti
1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti S.Dauk. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras S.Dauk. Jūs turiat kuo metu noris patys jį (bitiną) išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat S.Dauk.
ǁ tr. išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: Išveizėtos bulvės, jau kastos Šts.
2. žr. išveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika Plng. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo Pln. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais Kv. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs Plik. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza? PP82. Tai išvéizia gražiai! Smln. Anos (jos) girnos kiteip išvéiza Sg. Jūs jau žinot, kaip ji (bičių motina) išveiza S.Dauk. Vasarojas labai menkai išveizi LTI99(Bs). Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus Vd. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi P.Vaičiūn.
^ Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė[je] žaltį slepa Pln.
| impers.: Išveizė́jo, ka gausiam lytaus Sg. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs Jrk70. Mun išveiza, Leinė yr senesnė Vyž. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais (trisdešimt šeštais metais) Šlu. Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli NmŽ. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus Vkš. Išvéiza munie, ka blogai būs Vn.
| refl.: Da tu jauna dideliai išsivéizi Žd.
| impers.: Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų (apie norėjusį šimtą metų išgyventi) Rt.
3. žr. įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirpti Krš.
4. tr. žiūrint pasiekti kokį rezultatą: Veizėk, a gerai [susiuvau]? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si! Krš. Veizu veizu – nėko neišvéizu Pj.
^ Čerapakas kiaušius išvéiza (bežiūrėdamas išperi) Vkš.
5. tr. kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiai Krš.
6. tr. pajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra Krš. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso Trk. Jeigut ans (vilkas) įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́si Plt.
7. tr. KlvrŽ atsižvelgti, paisyti: Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti Šts. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves], nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė] Kl.
8. žr. išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtų Žem.
9. tr. žvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia Krš. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza Krš. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč.
nuveizė́ti
1. KŽ žr. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau Krš. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą Brs. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti Jdr. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių Grd. Turi̇̀ akį, nuvéizi, kas kam tinka Rdn. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo Lž. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas Šts. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs End.
| Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom), ir širdis ką neparplyšo Ms.
| refl.: Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas Šts. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė Pj. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius Šts. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą S.Dauk.
2. tr. įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti? LzP.
| refl. tr.: Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė Krš. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti Kv.
3. tr. įstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi! Krš.
4. tr. nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti KlvrŽ.
5. tr. numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo Rp.
6. tr. BzF196, KŽ užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų Prk. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo (priet.) Prk.
7. žr. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles KlvD245.
8. tr. Šts numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus Dr.
9. refl. atrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus? Šts.
10. refl. sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si Rdn.
paveizė́ti žr. paveizdėti:
1. KŽ, Šln Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu Akm. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo Mžk. Pavéiza pavéiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas End. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai Trk. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos Krš. Ka paveizė́s [blogų akių moteris], tie gyvoliai i susirgs Sd. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta Krš. Paveizė́k, kaip čia gražu Všv. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė[ra] panaši Tl. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys Gršl. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis Trk. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti Šts. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti Trk. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti Sd. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi KlbXXXV65(Nv). Pavéizam – nėko neišmanom Krg. Paveizė́ti krūmas (stiprus), ale jėgos neturiu Grd. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos BsPII6(Kl). Ans gera paveizė́damas J.Jabl(Als). Kaip būs vakarelis, ta (tai) tujau ans ir ateis paveizė́ti Kv. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs LTR(Ms). Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių (d.) S.Dauk. Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį LTR. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti (d.) Mžk. Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio (d.) J.Jabl. Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti Rdn. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t MitI68(Klp).
| prk.: Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų End.
^ Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk M. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito Slnt. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas (svogūnas) Sd. Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka (svogūnas) S.Dauk. Graži graži panelė, paveizant reik verkti LTR(J.Jabl).
| refl. Jn: Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės Rdn. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti Kl. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties Bdr. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos Krš. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai], pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo Krš. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda Rdn. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti Plt. Pasivéiza piktums – bijau marčios Krš. Pasi̇̀veizėjau – burna vienos piešos End. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi! Als.
ǁ tr. stebėti (kieno elgesį, veiksmus): Pečius traukau, ka pavéizu, kaip daba dirba Yl.
| refl.: Tepasivei̇̃zie, kaip žmonys gyvena i teemies proto Krš.
2. Važiuosu nors priš smertį Vilniaus paveizė́ti Krš. Atvažiavo tamstos (ligonės) paveizė́ti. A žinai, kas čia? Krš. Eisu paveizė́ti: sako, apsirgo Lk. Kelkiat, panos, paveizėkiat, ko loj ruds šunelis (d.) S.Dauk. Eisiu laukan paveizė́ti, koks vėjelis puta Vkš. Ką tik ketinau eiti prie jūsų paveizėti, bene išdvėsėt Žem. O ka dega žiuburys, reik eiti paveizė́ti, kas ten ką dirba Žeml. Ka tu nueisi į peklą, paveizė́k, kaip y[ra] ponams (ps.) End. Buvau į savo tėvynę nuvažiavusi paveizė́ti Krš.
| refl.: Pasiveizė́ti eikiav į sodnelį – muno diegtas Eig. Sako [Vaižgantas]: – Šiandie atejot pasiveizė́ti, koks tas nau[ja]s klebonas, koki ano nosė yr LKT44(Lž). Eisime pasiveizėt, kokia mano gaspadorysta BsMtII91(Srd). Vyriškas da pasivéiza, pagalvo[ja], o boba – e… Krš.
ǁ J.Jabl(Als) Jug karvė ne višta, nepaveizėsi, ar su kiaušiu Šts.
3. Šėmmargei paveizė́k stipresnį sietą, ka nenusitrauktum Slnt.
| refl. tr.: Kitą vietą vėl pasiveizė́jau, vėl ten nuvažiavom su valte Štk.
4. tr. Skd prižiūrėti, aptvarkyti: Vaikali, a paveizė́jai karves? Rdn. Myliamos karvelės: pavéizam, pamyliam geru kąsneliu Rdn. Arklį paveizė́suos, viską, o tu galėsi apsišerti tas kiaules Pln.
| refl. tr.: Arklius pasivéizu i miegtu Krš. Pavéizas [daržus], i užauga Rdn. Vedi paveizė́svos [, ar nesusišlapinęs vaikas], eikiatav judu mokyties Kl.
ǁ pasaugoti, pagloboti: Paveizė́k, ka vaikas į šulnį neįkristum Kv. Sakom, reiks jau pakeravoti, paveizė́ti Trk.
| refl. tr.: Vaikai kitas kitą pasivéiza Rdn.
5. tr. parūpinti: Nei ans anai medžio paveizė́jo, nei teip ką padirbo End.
| refl. tr., intr.: Kas vasarą ugnakuro nepasivéiza, tam šalta žiema Vvr. Žalnierius pasiveizėjo (susirado) dar du draugu TDrVII80.
^ Pasiveizė́k aple savi, ne aple muni Pvn.
ǁ intr. parodyti dėmesį, padėti: Paprastas žmogus vargsti kaip musis, i ka tau tie didiejai paveizė̃tų – tik šampanus trūbija Krš.
6. žr. paveizdėti 4: Kas bepavéiza į savi: velkas i senės strugus [drabužius], i gan Rdn.
| refl.: Reik žmoguo pasiveizė́ti į savi (per daug nesididžiuoti, neperdėti savo vertės renkantis žmoną ar vyrą) Grg. Pasivéiza (apsižiūri) vyrai, imdami mergą, by kokios neema Krš.
^ Žmogus į savi nepasivéizas, kitas tiktai velnias Krš.
◊ į stiklẽlio dùgną paveizė́ti gerti svaigalus: Visuomet buvo linksmas ir dažnai mėgdavo į stiklelio dugną paveizėti rš.
pérveizėti KŽ, perveizė́ti Rtr
1. M žr. perveizdėti 1: Párveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra Slnt. Atvažiavo kamisija párveizėti, partikrinti Rdn. Veizi párveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda Krš. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę parvažiavo ir parveizėjo kaipo popiežiaus pasiuntinys M.Valanč. Teip pat tankiai turi parveizėti, ar nerados plyšės kamine, kakalėj, o parvis sienose, kur ugnavietė yra S.Dauk. J. Boduėnas de Kurtenė, kada tik buvo Kazaniuje spaudinant dainas, visados parveizė́davo drauge su manimi kožną lakštą korektūros JDIII(XVpsl.). Zosė net tekina laksto, kožnai bobai padeda, parveizi Žem.
| refl. KŽ: Pársiveizėties ateita visi į jaunojo gyvenimą Sg.
ǁ tr. mintyse peržvelgti, prisiminti, apmąstyti: Parveizėk save, kaip apsiejai kožnoje valandoje par visą dieną brš.
2. tr. permesti akimis, peržvelgti: Žvilgt párveizėjo – i mato, koks žmogus Rdn. Sakydavo, kitas tura tokias akis: párveiza – ir nesekas tas daiktas Rsn.
3. tr. nuodugniai apžiūrėti, aptikrinti (ligonį): Párveiza, paršvieta, jei sveikas – ir į karūmenę Pvn. Párveizėjo muni, išlankstė – sveika Pj.
4. tr. visą peržiūrėti pasklaidant, ką ne ką perskaitant: Visus laikraščius turu párveizėti, parsklaidyti Žr. Nebnoru to laikraščio, párveizėjau ir išskaičiau šmotą jau End.
5. tr. ilgu žiūrėjimu sugadinti, nusilpninti, nuvarginti: Veizėtos párveizėtos akės, jug aš devintą [dešimtį metų] žengu Krš.
| refl. KlvrŽ, Šts: Tiek metų, pársiveizėjusios akės Krš.
6. tr. veizėjimu įveikti, nugalėti, nurungti: Mes buvom susilažinę, katras katrą párveizėsma Užv.
7. žr. praveizėti 6: Senoji matušėlė šį vakarą ir langelius parveizėjo, kur buvusi šoks pri lango, apsidairys po trobelę, šėpelę pravers, pasižiūrės, nuo puodelio museles nubaidys ir – vėl žiūri pro langą Žem.
8. refl. KŽ, Slnt, Jdr prastai pamatyti, apsirikti žiūrint: Pársiveizėjai, taip nebuvo Rdn. Bene tu pársiveizėjai – negalia būti dvidešimt penki šilumos End. Pársiveizėjau: ne du buvo, vienas Krš.
ǁ neapsižiūrėti, suklysti: Ei dienos, dienos, ką aš jauna padariau: persiveizėjau, žvejuką suderėjau KlvD36.
pieveizė́ti (dial.) žr. priveizėti:
1. Aš aną pyveizė́jau Dov.
2. refl. Pysiveizė́jo visokių juokų Plik.
praveizė́ti
1. intr. pradėti matyti: Jau akimis praveizė́jo [žąsiukas], gal nesprogs DūnŽ.
| refl.: Įsiveizu – prasivéizu, o taip kaži kas užkremta Krš. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstant Ggr.
2. intr. galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo akys vaiko – nebipravéiza Šts. Pats vos bepraveiza, mirs veikiai Šts.
| refl.: Akės skausta, rytą neprasivéizu Krš.
3. refl. praleisti kurį laiką žiūrint: Visą dieną į tuos stebuklus prasiveizėjau rš.
4. tr. praleisti nežiūrint ką rodomą, nepamatyti: Nežinot i pravéizat visas [televizijos] naujynas Krš.
5. tr. veizėjimu pralenkti: Į tolumą munęs nepraveizėsi, muno šviesios akys Šts.
6. tr. Užv, Krtn ilgu žiūrėjimu paveikti, dažnais žvilgsniais lyg prasiskverbti: Kada lauku, kada lauku – galėjau i langus praveizė́ti! Plt. Nei pakarti, nei paleisti – langus praveizėjome Žem. Lauka [vaikai motinos], tą pusę pravéiza, kol parvažiuoju Rdn. Mažne tą pusę praveizėjau tavęs belaukdamas Šts. Lygiuosius laukelius aš praveizė́jau, kol savo martelę aš paregėjau JD1495.
7. tr. pajėgti prižiūrėti, patvarkyti: Senė praveizė́s dar visus vaikus, dar nemirs Šts.
8. tr. parinkti bulvių iš po kero: Eik bulvių praveizė́k pietums Brs.
9. tr. apleisti, neprižiūrėti: Praveizė́ta, smirda meisikė Rdn.
◊ aki̇̀s praveizė́ti labai ilgai įtemptai žiūrėti ko laukiant: Akis praveizėjau belaukdamas VP5, S.Dauk. Ir akes praveizė́jau – kur buvai užvirtęs?! Krš.
pro šãlį praveizė́ti abejingai stebėti, nereaguoti: Aš pro šãlį pravéizu – nėko nesakau [už vaikų kvailiojimą] DūnŽ.
priveizė́ti NdŽ, KŽ, pryveizė́ti KlbIX67(Lks)
1. D.Pošk, Als, Lnk žr. priveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizė́tas, išpucytas, viskas kaip reikiant Krš. Vyrą turi priveizė́ti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai Krš. Senis apiplautas, privéizamas – marti aptvarko Krš. Papunis liuob dagios skalas i priveizė́s šeimyną, kad dirbtų LTR(Pln). Lakštuos, čiulbės: – Babulel, babulel – i priveizė́si [provaikaičius], supsi Krš. Turi vaiką – reik priveizė́ti Rdn. Nepriveizė́ti vaikai visai pasiunta, nesušnekami Pvn. Vaikai, labiáu mergikės, buvo priveizė́ti, ka iš kelio neitų Krš. Kaimynų paprašiau, kad priveizė̃tum [gyvulius] Rdn. Da reik tus veršiukus priveizė́ti Yl. Muno tėvas buvo apiekūnu pridėtas, ans turėjo priveizė́ti tą žemę Yl. Kas čia dabar privéiza bažnyčią? J.Jabl. [Perdėtinis] išsiuntė į Žemaičius vieną zokaninką, kad koplyčias su klioštoriu statant priveizėtum M.Valanč. Kalti jau ir kunigai, kad nepriveiza ir neragina, idant kožnas turėtų bažnyčioje „Šaltinį“ TS1901,2–3. O čia vis reik sugaišti su vaikais, tai pečių priveizėti Žem. Gerai priveizimas veršiukas greit į bulių išauga sp. Anais laikais buvo tvirtos kainos, priveizė́ta buvo Krš.
| refl.: Nėkas nepriveizė́s, jei tamsta pati neprisiveizė́si Rdn. Vyriškuo viskas tinka, o motriška turi̇̀ labai prysi̇̀veizėti Pj.
2. tr. KŽ daug matyti, prisižiūrėti, patirti: Visako primatęs, priveizė́jęs – geras vaikiukas Krš.
| refl. tr. Grd, Krtv: Nu jau jomarke šiandien prisiveizė́jom visko Kv. Par amžių esu prisiveizė́jusi visako, ne naujyna! Rdn. Nuvažiuoju pas vaikus, prisivéizu visako iš tos radijos, kur kiną rodo Rdn. Ten tokių baisybių prisi̇̀veizėjau Tl. Da spėsi i tas kelnes prisi̇̀veizėti, nesistrošyk [ištekėti] (juok.) End.
3. tr. M žiūrėti, stebėti:
^ Priveizė́sam, kas juoksias paskutinis Lpl. Ko akimis nepriveizėsi (nesaugosi, neprižiūrėsi), tą kišene užmokėsi S.Dauk. Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene užmokėsi VP25.
4. žr. priveizdėti 3 (refl.): Prisivéiza iš vaikų i dirbas Krš. Būkiat patys [tėvai] geri, vaikai prisiveizė́s, ar (irgi) būs geri Krš. Prisiveizė́s anų vaikai, anus irgi stumdys senatvė[je] dar labiau Krš. Eik ir prisiveizėk į skruzdėlių kupstą ir mokinkis teip dirbti Tat. Žvilgterėk ant manęs, o prisiveizėk gerai ir užvožk P.
5. refl. žr. priveizdėti 4 (refl.): Storokias visu pirmu pirm spaviednės gerai parkratyti ir prisiveizėti sunkumo griekų savo P.
6. refl. atsižvelgti, paisyti: Vyriškas juo prisivéiza (atsižvelgia į sąlygas, aplinkybes), o motriška marma, kas užplūdo Krš.
7. intr. galėti, įstengti gerai matyti: Sena sesutė, jau ana neprivéiza Vkš.
suveizė́ti NdŽ, KŽ žr. suveizdėti:
1. Brs, Kltn Tebėr visi žygiai nežygiuoti, gyvoliai nesuveizėti Ggr. Kas ten tokį skruzdėlyną vaikų suveizė́s! Up.
| refl.: Susiveizė́sma i pašvęsma kapą Krš.
2. Eik, suveizė́k adatą su siūlu Slnt. Suveizėk peilius, šaukštus – būs svečių Šts. Jei vaikas užmigs, eisi tujau kiaulėms žolių suveizė́ti a bulbes skusti Lpl. Ka būtumiam gerą daktarą iškart suveizė́ję, būtų viskas gerai buvę Trk.
| refl. tr.: Reik pečšluostes susi̇̀veizėti, kaminą reiks čystyti Vvr.
3. tr. apžiūrėti, patikrinti: Ar neišsiskleis [sukrautas] vežimas vidurkelė[je] – suveizė́ti reik Rdn. Apvažiuo[ja] zalatekninkė (zootechnikė), suvéiza gyvolius Rdn.
| refl.: Turu susi̇̀veizėti, ko da reik pirkti Šv.
4. tr. sužiūrėti, supaisyti: Tu jų nesuveizė́si Trg. Eik suveizė́k (ką čia gali suprasti), kam kunigai neleida balsuoti į seimą Plng.
5. žr. suveizdėti 4: Suveizė́jau šįryt vištas, buvo septynios su kiaušiniais Jrb.
6. intr. BzF196, KŽ nuvažiuoti pražvalgoms, susitikti prieš sužieduotuves.
7. refl. susižvalgyti: Susiveizėjo į vienas antrą Šts.
užveizė́ti
1. Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Akm, Yl žr. užveizdėti: Ana yra gerai užveizamà, nėko anai netrūksta Užv. Pri dukteries galėjo būti, duktė geriausiai užveizė́jo End. Anie brangiau mokėjo, geriau valgyti davė ir užveizė́jo tus vaikelius Krtn. Užvéiza be meilės (labai) tą vaiką Vž. Pamotė i pamotė – kas ten teip jau užveizė́s Lnk. Į Klaipėdą aną išvežė, geri daktarai užveizė́jo Sd. Pensininkai tura būti užveizami̇̀ žmonys Eig. Parašė, ka tėvas neužveizamas Varn. Teip y[ra] arklys neužvéizamas, ano tie karčiai nulinkę Sd. Žiūrėk, ka būtų gyvolis užvéizamas, ka būtų šeimyna pašerta Gd. Užveizėjo kožną daiktelį motinelės nabaštikė, o vaikai viską paleido Šts. Užveizėk žemę, iškartok, darbuokis, kad ir lėdniai, ir badu nemirsi – ne kaukoze! Ggr. Šieninykas užveizėjo, kad visos pievos būtų girėse išpjautos S.Dauk. Kaip naujai įtikėjusius žemaičius užveizėti klojos, tiesą pasakius, nežinom M.Valanč. Duokš visus raktus! – šaukė. – Man tavęs nebereikia, aš pats užveizėsiu Žem. Bet kad sunkiai ir nepigiai buvo apaštolams užveizėti visa, todėl išrinko septynis vyrus išmintingus, kuriems pavedė rūpestį brš.
2. refl. užsižiūrėti, užsižiopsoti: Užsiveizė́jau i pradėjau kitką valgyti Rdn. Užsiveizė́jęs par sąsuką gali̇̀ po mašinos pakliūti Krš.
3. tr. iš anksto numatyti, paskirti kokiam reikalui (?): Este apsunkinti darbais, užveizamos yra jūsų valandos brš.

Daugiau informacijos

paveizė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

grafi̇̀tis

Apibrėžtis

Gatvės meno žanras – užrašas, piešinys ant sienos ir kitokios plokštumos viešoje vietoje, dažniausiai purškiamas dažais.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Londono gatvės menininkas Richas Simmonsas papuošė sieną karalienės grafičiu, kurio britų monarchė gal ir neįvertintų, bet kuris neabejotinai traukia praeivių dėmesį.

Grafitų kūrėjus [...] [antraštė].
Dailės akademijos patalpose atidaroma Vilniaus grafiti klubo steigiamoji paroda. [...] lankytojai galės diskutuoti su grafiti kūrėjais [...]. „Grafiti“ terminas yra amerikietiškas itališko žodžio „graffito“ atitikmuo. Pirmieji grafitai (taip šis terminas vartojamas lietuviškai) yra žinomi dar nuo antikos laikų, kai tuometis graikų „turistas“ paliko rašmenis Kipro dialektu ant garsiojo Egipto Sfinkso letenos [...].

Grafiti (lot. graffito – keverzonė, užrašas, ženklas) bene radikaliausiai išreiškia jaunimo mąstyseną, šiuolaikinę jauseną.

Nemažai laiko reikėjo sugaišti, kol buvo išmatuotas didžiausias grafiti technika atliktas kūrinys ant vienos Spaudos rūmų sienos Laisvės prospekte.

Vilniuje – didžiausias grafitų piešinys [antraštė]
Vilniaus Olimpiečių gatvės prieplauka spalio 9 dieną prisipildė neįprasto renginio – „Grafitai be sienų“ – šurmulio. Čia jau nuo 10 valandos susirinkę jaunuoliai vienu metu neįprasta tema piešė ant iki šiol didžiausios Lietuvoje grafitų piešimui skirtos sienos.

[...] siena, kurios fone stovi paminklas, išpaišyta vadinamųjų grafitti menininkų freskomis. Spalvos klaikios, iš tolo akį rėžia užrašai: „Sex pistols“ [...].

Šeštadienio naktį Vilniuje buvo sulaikyti trys „graffiti“ piešėjai, teplioję Totorių gatvės sienas.

Žiopsojau į nuplikusią senutę, mezgančią ant suolelio, ir violončelininkę, į standžių kaselių šukuoseną prisipynusią blizgančių gijų. Bandžiau įskaityti susiraičiusius grafitus ant tolimosios sienos, ir staiga man nušvito protas.

„Lietuvoje hiphopo kultūra gal ir nėra labai stipri, bet mes išsiskiriame savitumu. Mūsų atlikėjai nėra pasaulinio garso, bet tikrai galime didžiuotis talentingais grafitų dailininkais, breikeriais, kurie išvažiavę į užsienį ne tik patys šoka, bet dar ir kitus moko.

Sostinės valdžia rengia atsakomąjį smūgį grafičių mėgėjams – ruošiamasi sunaikinti jų kūrybą.
Po Vilnių draugus iš užsienio vedžiojantys miestiečiai stengiasi neversti jiems grafičių mėgėjų užrašų virtinės.

Nuo aštuntos klasės piešiniais ant sienų besidomintis vaikinas yra vienas neseniai Vilniuje įkurto klubo „Piešk grafiti legaliai“ lyderių.

Į sostinėje šį savaitgalį vykusią Europos muzikos šventę iš Paryžiaus atvažiavo gatvės meno – piešinių ant sienų viešosiose vietose (grafiti) dailininkai Lazoo ir Megatonas.

Siena, kurią išpaišė paslaptingas Didžiosios Britanijos grafičių kūrėjas Banksy, pirmadienį per aukcioną buvo parduota už 208,1 tūkst. svarų (1,04 mln. litų), rodo "eBay" aukciono rezultatai.

Melburne vienas statybininkas netyčia sugadino vertingą gatvės meno kūrinį - britų menininko Banksy pieštą grafitį.

Apsauga nuo grafitų. Fasado valymas.

Gal reikėtų pradėti nuo to – kas esi: grafičių menininkas, gatvės menininkas ar?..
Mane vadina visaip, tačiau pats nepriskiriu savęs nei prie grafičio, nei prie kitokios krypties. [...] man patinka neprisirišti prie kažkurios kultūros, nes vis tiek menas yra menas, o tokie dalykai kaip grafitis yra labai ilgai augusi subkultūra ir tai nebūtinai yra menas. Labai daug aspektų siejasi su grafičiu.

Grafičius paslėpė dažai [antraštė]
Sostinės moksleiviai trečiadienį plušo prie Senamiesčio pastatų sienų. Savivaldybei gavus dovanų dažų, paaugliai uždažė grafičiais išterliotas sienas.

Nuo Berlyno sienos nutrintas žinomiausias grafitis, kuriame buvo pavaizduotas buvusio SSRS generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo ir VDR lyderio Ericho Honeckerio pasibučiavimas.

Tada vienas grafito menininkas ant sienos užrašė „Didelis melas“, o miesto valdžia netrukus viską uždažė.

Pagrindinė mano sritis – tapyba, tačiau užsiimu piešimu, tapyba, skulptūra, grafiti, grafika bei animacija.

Sučiupti graffiti mėgėjai šveitė, gruntavo ir perdažė „siauruką".

Daugiau informacijos

atiti̇̀kti

Apibrėžtis

ti̇́kti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), ti̇̀ko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).

×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.

Daugiau informacijos

išti̇̀kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (55)

kàs trỹs vãlandos

vebinãras

atskaitýti

pasuskaitýti

sutrùkti

apveizė́ti

paveizė́ti

grafi̇̀tis

atiti̇̀kti

išti̇̀kti