sū́trauka sf. (1) Gs, Grš, Kbr, Lkš, Prn, sùtrauka (1) DŽ1; Ll, LL239
1. scom. Vv, Šn, Br susitraukęs, menkas, mažo ūgio žmogus ar gyvulys: Štarkus vyras, tai ne tie sū́traukos LKT200(Plv). Buvo toks sū́trauka, o dabar išaugo visai puikus vyras Alk. Kas iš jo per žmogus – toks sū́trauka Slv. Tie paršiukai toki sū́traukos Ldvn. Vedė tokią sūtraukùtę Vlkv.
| Toki sū́traukos agurkai – rublį prašo Plv.
2. niekam tikęs, prastas, nuskurdęs žmogus: Eik tik, sū́trauka! NmŽ. Iš to sū́traukos nė kapeikos neišpeši Up. Tokie sū́traukos tik ir žiūria ką nors nukniaukti Up. Eik tu, sū́trauka nelaboji! Lkš.
3. sing. sutrauktas, sukrekėjęs pienas: Sūrių vonioje pienas sutraukinamas, sutrauka susmulkinama, iš jos pašalinamos išrūgos rš.
4. L4, LL239 santrauka, reziumė: Mokslo išdavinių sutrauka A.Janul.
5. L1 sutrumpinimas, santrumpa.
◊ pelių̃ sū́trauka apie menką, susitraukusį, susirietusį žmogų: Oi tu, pelių̃ sū́trauka! Plv.
raupų̃ sū́trauka Rdm apie rauplėtą žmogų.

kõ gẽro gali būti, įmanoma, tikriausiai: Tai mes rytoj ko gero ir baigsim kulti. Sml. Ko gero mes nespėsim į traukinį. rš. Jam ko gero tiktų pasakymas: tokiems visos valdžios geros. Ap.
kàs gývas visi: Taigi rytoj kas gyvas – visi į dvarą!. Myk-Put. Visi kas gyvas ateikite į talką. Jnš.
kàs gývas galį̃s visi: Po sodą taip pat kas gyvas galįs juda, plasta. Žem.
kàs tìk gývas visi: Kas tik gyvas, kas tik gali džiaugiasi laukuos. Mont.
nė̃ kám kõ
1.nei į galvą, visai nepagalvota (kad taip galėtų būti): Man nė kam ko, kad jis galėjo supykti. Alk. Man nė kam ko, kad tu galėtum sirgti. Dkš. Man nė kam ko, kad jai negerai bus. Pžrl.
2.visai nerūpi: Palikęs sustingusį iš nusistebėjimo žydą, nuėjo sau toliau, tarytum nė kam ko. Kudir. Tiesą sakant, man tai nė kam ko buvo, bet jeigu jisai taip padarė, tai turėjo nenorėti, kad jį kas nors iš jūsų pamatytų. Piet. Man nė kam ko, kaip ji ten mezgė. Klvr. Aš sakiau, o jam visai nė kam ko. Snt.
kás kìta visiškai kitaip, ne taip, daug geriau: Dabar bus kas kita. Jabl. Kas kita su akiniais. Lkv. Pėsčiomis, o dar per atlydį, tenai nenuklamposi. Arkliu – kas kita. Zur.
kàs sáu
1.į visas puses (sklaidantis): Pavalgę visi išsivaikščiojo kas sau. Mrj. Įėję į mišką pasklinda kas sau. Ap.
2.atskirai: Susėdo kas sau, mergos sau ir kuštasi tarpu savęs. Krėv. Gyvena kas sau. KzR.
ką̃ tù (jam...) nieko nepadarysi, nepakeisi: Guli Mileris kryžium prie šulinio, nosimi į klaną putas pučia – ir ką tu jam!. Sruog. Ana visus špygom iškaišė, ir ką tu jai?. Ds.
kàs čià tókio nesvarbu, menkniekis: Kas čia tokio, kad uzbonėlį išgeria, bet pastalėje nė karto nemiegojo. Skrb.
ką̃ tù tén nėra prasmės (ką daryti): Ką tu ten jį mokysi, kad neklauso. Ds.
kàs táu dávė reiškiant nusivylimą: Kas tau davė – negaliu sudraust, ir gana!. Alk. Rodos, turėtų ir mūsų likimas nors truputį palengvėti... Bet kas tau duos!... Pt.
kàs táu dė̃s visai nėra: Ar bernas namie? – Kas tau jį dės, po sodžių laksto!. Jnšk. Ar yra speigo? – Kas tau dės!. Šts.
kõ tù nóri nereikia stebėtis (kieno prastumu): Oi, nebaigs šitas benkartas geruoju! – Mergvaikis, ko tu nori.... Balt.
kàd ką̃ tù nóri labai geras: Rugieninės griūšės skanios kad ką tu nori!. Šmk.
kàs per víenas kas toks: Kas čia tu per vienas?. Lg.
kàs bùs tàs bùs sakoma rizikuojant ką daryti: Kas bus tas bus – eisiu ant Šmuiliškės. Lkš. Reikia pasakyti teisybę – kas bus tas bus. rš.
kàs bùvo nesvarbu, didelio daikto: Kas buvo, kad neturtingi, bile gražiai gyvena. Lnkv. Kas buvo, kad vainoj užmuštų. Dauk.
bū́ta kõ visai paprasta, nesunku: Aš tau atlyginsiu už tokį gerą darbą. – Tai būta ko, tokį darbą gali padaryti kiekvienas žmogus. Lp.
kàs tai yrà paprasta, nesunku: Kas tai yra paganyti vieną valandą. Ėr. Kas tai yra bajorui šimtą vėzdų, by stačiom!. Kp.
yrà kàs daug ar sunku: Pridėjo obuolių, kad yra kas nešt. Alk.
kàs ten yrà visai nesunku: Kas gi ten yra laiškas parašyt – brikšt brikšt kelis žodžius. Mžš.
yrà kõ
1.daug ar sunku: Cukriniai – yra ko kelt, kaip puodynės. Krkn.
2.įdomu: Nuvepezoja, nutepernoja, kad yra ko klausytis. Krš.
bùs kàs esą̃s sakoma tyčiojantis iš besipuošiančio, besigiriančio: Apsimovė su kapališiu ir bus kas esąs!. Als. Ir bus kas esanti! Nūsproga, ne poni!. Šts.
bùs kàs nebùvęs sakoma tyčiojantis iš besipuošiančio, besigiriančio: Ar neisi prie darbo, ko čia terliojies, ir bus kas nebuvęs!. Als.
ne ką̃ dãrąs geras, sugebantis: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs. An.
kàs dė̃s visai nėra: Ar yra miške grybų? – Kas dės!. Als. Brangūs rugiai, pardavei? Didelis buvo turgus? – Kas dės brangumą, privežė maž ant kiekvieno. Žem. Ar daug šį metą obuolių? – Kas dės daug!. Vvr.
kàs (ką, kam)dė́jo visai nėra, visai neturi: Kas čia vestuves dėjo?. Als. Kas jiems dėjo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko!. Ėr.
ką̃ čia kalbė́ti ir taip aišku: Mūsų buvo viena smiltis, pušynėliai, o jų... Ale ką čia kalbėti!. Simon. Paršiukui ir tai vietos reikia, o karvei – ką čia kalbėt. Alks.
kõ klausaĩ visai ne, nė iš tolo: Maniau, kad riebus – ko klausai!. Šts.
kõ bekláusi
1.nė to tiek, visai ne: Kad bent duonos kruopą būtų padėjęs ant stalo!.. Arielkos ko beklausi!... Žem.
2.tuo labiau: Vytuoja jau girta eidama biškį ir motriška, o vyriškas – ko beklausi: repežoms aure eina. End.
yrà kõ klausýti gražbyliauja: Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt. Pnd.
kàd ką̃ mãčija sakoma labai giriant: Kiek čia seniai buvo vaikas, o dabar vyras, kad ką mačija!. Erž.
mãtė kõ nemãtęs sunkiai gyveno, vargo: Kai nebus kam duonos duot, tai dar matys ko nematęs. Jrb. Jis ten matė ko nematęs, tai parvažiavo kai šilkinis. Jrb.
kàs mãtė sakoma piktinantis: Kas matė taip daryt!. Slnt. Vienodžiau, vienodžiau kapstykit [mėšlą iš vežimo]! Kas matė taip – krūvom. Katil.
kàs mãtęs sakoma piktinantis: Kas matęs, kad toks arkliukas šitokį vežimą pavežtų!. rš.
kàs mãtos sakoma stebintis: Kas matos! Tokia sopė, kaipgi nerėks ne savo balsu. An. Kas matos! Tokį kelią suvaikščiojus kur nesopės kojas. An.
kàs tai mãtė sakoma piktinantis: Kas tai matė – namuose paleistuvė!. Vien. Kas tai matė, kad toks vaikelis drįstų prieš tėvą ranką kelti!. Gs. Kas tai matė kapstytis po žemes!. Rs. Kas tai matė per pačią rugiapjūtę varyt kelius taisyt!. Srv.
kàs nekáita
1.bepigu: Kas nekaita klebono gaspadinei, melninko kiaulei, vienkiemio šuniui. Skd. Kas nekaita gyventi, jei turi ko valgyti. Tl. Kas nekaita buvo jaunam būti, bėda dabar – sėdėk ir veizėk. Sd. Kas nekaita vienam gyvent!. Krš. Kas nekaita vasarą. Kal.
2.laimė, gerai: Kas nekaita, kad neišvažiavau, būčiau ir nebsutikus. Ms. Mums jau liūb aiškins, kas dabar nekaita, ir viskas lietuviškai. Nv.
kàs nekáitėja bepigu: Kas nekaitėja prie tėvo būti. Slnt. Kas nekaitėtų, kad būtų kūtėj elektra. Sk. Kas nekaitės, kad užaugs sūnus – nebreiks tiek bedirbti. Dr. Kas jums nekaitėtų, kad jūsų rankos nebūtų surištos!. LzP. Misliju: kas nekaitėtų, kad būčiau viena. Trk.
kám nekliū̃t bet kam: Barstė savo pinigus, davė kam nekliūt, nieko negelbėjo. Tat.
kõ nemìtęs kam, dėl ko: Ko nemitęs aš tą darysiu. Kv. Ko nemitęs svetimą niežą kasinėt. B.
nėrà čià kõ nereikia kreipti dėmesio, varžytis: Einam ir pasiimam, nėr čia ko!. Mrj. Važiuodami užkrimsim. Nėra čia ko. Balt.
kàs nebùvęs vis tiek, būtinai: Kas nebuvęs, plauksiu į jūrą. Plng.
nėrà kàs nėrà nieko nereiškia, nesunku: Tokiam mituliui ir pečius nėr kas nėr sugriauti!. Trgn.
ką̃ norė́t negalima tikėtis nieko gera, niekam tikęs: Sena krepšas ta boba, ką norėt. Šln.
kõ norė́t negalima tikėtis gero, niekam tikęs: Laisvėj augo, ko norėt gero žmogaus. Vžns. Užaugo vaikas laisvėj, nėr ko norėt. Ktk.
kad ką̃ nóri puikiai: Duok tam veršiui pieno, žibės, kad ką nori!. Jrb.
ką̃ padarýsi reikia sutikti su tuo, ko neįmanoma pakeisti: Antanukas prunkščia, jam šalta, nemalonu, jis nenorėtų praustis ir kam kitam jis niekuomet nesiduotų, bet ką padarysi, kad jį prausia pati senelė, kurią jis labai labai myli. Krėv.
kàs pakliū̃na bet kam: Kemša burnon kas pakliūna – ar tik ne dėl to, kad nereiktų šnekėti. Zur.
yrà ką̃ pažiūrė́ti gražus, didelis: Na ir vyras, yra ką pažiūrėt – sieksninis. Ut. Jis pasistatė tokį namą, kad yra kas pažiūrėti. Jnš. Tu, vyreli, jo nesurangysi – yra ko pažiūrėt vyro. Jnšk.
nėrà kõ pažiūrė́ti
1.menkas, silpnas, prastas: Tas jos vyras toks kemsiukas, nėr nė ko pažiūrėt. Šmk. Mūsų daržai šįmet tokie, kad nėra ko pažiūrėti. Jnš.
2.mažai: Atnešė tik tiek obuolių, kad nėra nė ko pažiūrėti. Jnš.
kamè ràsi
1.kas gali būti geriau: Kame rasi, kaip basam. Als. Kame rasi, kaip su kailiniais žiemą yra gerai!. Als. Kame rasi, kaip Narmontienė yra gera bobutė!. Šts.
2.kur ten bus, visiškai nėra: Musių pas jumis nėra. – Ne, kame rasi: troboj neverdam. KlvrŽ.
ką̃ ir besakýti tikrai taip, be jokios abejonės: Liūdna, ką ir besakyti! Bet ką gi padarysi?. Vaižg. Gailėjo pinigo, ką ir besakyti: jis ne kelyje rastas. Vaižg.
kàs žìno nežinia: Turbūt jam kariauti nereikėjo, vežiodavo gal kokį maistą ar drabužius, kas jį žino. Ap.
yrà kõ žiūrė́ti gražus, didelis: Jis ne bet vyras – yra ko žiūrėt. Jnšk.
kàs be kõ žinoma (patvirtinant): Kas be ko, ir jie susibara. Slm. Ir pavasarį būna grybų, kas be ko! Bet retai. Als. Kas be ko, jei reikia, tegu ir užrėžia. LzP.
yrà į ką̃ pažiūrė́ti gražus, didelis, stiprus: Vyras yra į ką pažiūrėti, gražus iš visų pusių. Skr. Vaikinas už tai buvo į ką pažiūrėti: visas išrodė lyg sutinęs, pagurkliai du, o veidas raudonas buvo lyg bijūnas. LzP.
yrà į ką žiūrė́ti gražus, didelis, stiprus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas: aukštas, sudarus, geltonplaukis, baltas, suraitytais uostais. Žem.
kàs iš tõ jokios naudos: Pavoliojo mane po ligonines ir kas iš to. Adm. Senė, Rimydžio motina, obuoliams nokstant visada būdavo sode. Tačiau kas iš to: ausys girdėjo ne ką, miegas ją lenkdavo prie žolės. Ap.
kàs per víenas kas toks: Kas jis per vienas?. Alk. O šitas kas per vienas? Gal šnipas?. Ap. Tuojau [gyventojai] ima kalbėti, teirautis, kas per vienas, ko čia lankosi?. Švaist.
nè per kàs prastas: Kelinta tik diena truputį atšilo, bet oras ne per kas. Žem.
nė̃ per ką̃
1.menkniekis, nieko nereiškia, lengva: Man tiek išvalyti nė per ką. Bsg. Jaunystėje man tokį maišą panešt būdavo nė per ką. Krč.
2.nesulyginamas: Toks diržingumas tos jų mergaitės, kad geras vyras nė per ką. Grž.
kàs po kám kaip yra: Tegul nebūna užsimerkęs, tepamato reikalingą žmogų, žinos kas po kam. Žem. Tas iš karto suprato, kas po kam. Varn.
nė̃ po kõ nevertinamas: Ta pana jam nė po ko. Skd.
nė̃ po kám nieko vietoje, nevertina: Blokšto neuždeda, – perkirto Petronė: – jeigu kartais aš kuriam sumaunu, tai pajunta, o motina jiem nė po kam.... Žem. Man jo pinigai nė po kam, by tik viršų gavau. Žem. Man tos jų kalbos nė po kam, tegu tauškia ką nori. Jnš. Zvaidyties boboms nė po kam, savo viršų nori turėti. Krš.
ką̃ su (kuo) nieko nepadarysi, nepakeisi: Užsispyrė, na ir ką su juo!. Kudir.
ką̃ su tokiù sakoma apie ką galingesnį: O ką su tokiu – išmes iš gimnazijos ir kam pasiskųsi.... Paukš.
nėrà už ką̃ atsakoma dekojančiam: Dėkui. – Nėr už ką. Jrb.
nė̃ už ką̃
1.nieko vertas: Ans tave nė už ką neturi. J. Tos dainos mums nė už ką nebuvo. Šts. Marti močios nė už ką nelaiko. Slm. Vištų turiu būrį, man kiaušinis nė už ką. Skr. Mums nė už ką tas pienas. Erž. Kad daug užaugo, nė už ką nebuvo tie obuoliai. Als.
2.jokiu būdu, niekaip: Aš taip nedaryčiau nė už ką!. Kt.
3.labai lengva, priprasta: Dainos man nė už ką: kur kas dainiavo, ir aš lėkiau. Žr. Ant Panevėžį triskart pėsčia buvau nuėjus – man nė už ką. Ps.
anė̃ kàs anė̃ kõ prastas: Tas arklys anė kas anė ko. Skr.
nė̃ kàs nė̃ kõ niekam nereikalingas: Pirmiau visi pasiilgdavo, o dabar nė kas nė ko. Bgt.
ar ką̃ sakoma pageidavimui sustiprinti: Ar dirbk ėmęs, ar ką. Baran.
ar kõ sakoma pageidavimui sustiprinti: Jonuk, ar tu vesk, ar ko. Žem.
kàs ar kaĩp sakoma apie nesukonkretintus kokius būsimus įvykius: Prigrasė, kad jei kas ar kaip, tai ponai Puodžiūnai pasieksią jį, Mykolą, kad ir kažin kur jis būtų. Vien.
be kàs jaũ kur ten, nė iš tolo (neigiant): Ar jau suverpei linus? – Be kas jau! Dar nepradėjau verpti!. Als. Ar geresnis ligonis? – Be kas jau! Mirs. Šts.
bei ką̃ kur ten (neigiant): Ar pasiuvusi jau tau drabužius? – Bei ką!. Skd.
bei ką̃ jaũ kurgi ten (neigiant): Ar gražus audeklas? – Bei ką jau, negražus – juodraudonis!. Šts.
bei kàs jaũ kurgi ten (neigiant): Ar geruoju gyveni? – Ne, bei kas jau – baruos ir baruos!. Šts.
nè bèt kàs šio to vertas, vertingas: Aš ne bet kas, ir man ne bet kas. Bgt.
kàs čià
1.nedaug (apie kiekį): Kas čia tų linų – neapsimoka pirtis. Vlkv. Kas čia tėr, katino ašaros. Varn. Anandie kiek pasnyguro, ale kas čia – nedaug. Trgn.
2.nedaug (apie laiką): Kas čia tos dienos. rš.
3.nieko nereiškia, nėra naudos: Kas čia tie kiaušiniai, kad mielių per mažai!. Vl.
ką̃ čià menkniekis, nesvarbu: Jiems maistas – ką čia. Simon.
dár kõ sakoma apie nepritarimą, atsisakymą kokio patarnavimo: Dar ko! Parvažiuosiu traukiniu. Ap.
ir ką̃ ir kàs viskas: Ir ką ir kas, viskas patiko: ir košę su pluta valgė. Ggr.
kàs jaũ nesvarbu: Kas jau, kad nebus prašyti į tą veselę, vis tiek anie (styrininkai) ateis. Rdn.
jaũ ką̃ gi labai puikus, geras: Krikštynos buvo jau ką gi!. Vaižg. Ė kvėpimas, jau ką gi!. Baran.
kad kõ nedaug trūko, panašu į tai: Kad ko, visi būtų pradėję žliumbti – tartum važiuočiau į Ameriką ar į savo laidotuves. Vencl.
kadà tai kàs
1.seniai: Eik namo, kada tai kas buvai namuose. Mrj. Aš jau kada tai kas namie, o ji dar tik pareina. Rdm. Kada tai kas buvo, o jam vis neišdulka iš galvos. Gs.
2.ilgai: Kada tai kas nesugyja, ir gana. Pc.
kadà kàs seniai: Jau mes kada kas atsisėjom ir seniai užmiršom. Dkš. Jau tėvas kada kas serga. Lp. Aš kada kas neinu grybaut. Vrn.
kadaĩ kàs seniai: Jau ji kadai kas išėjo. Alk. Kadai kas buvo, ką čia beatsiminsi. Skp. Kadai kas tąsaisi, ir vis gyvas. Krs. Pašlapęs [šienas], anas čia rūgsta kadai kas, vis nėr laiko išdžiovinti. Mlt.
kažìn kàs didelis, svarbus dalykas: Manai, kad tavo kepurė didelė, tai tu kažin kas. Mont.
kad čià ir kažìn kàs būtinai: Kad čia ir kažin kas, o į turgų nujosiu aš. Vaič.
kad čià kažìn ką̃ jokiu būdu, nieku gyvu: Kad čia kažin ką, negrįšiu prie Julijos. rš.
kàs čià labaĩ nieko ypatinga: Gerą valig sau žmonelę gavo. Kas gi jau čia labai Petras!. Mžš.
kàs kíek menkas dalykas, menkniekis: Kas kiek – ir verkia. Dkš.
kõl kàs tuo tarpu, laikinai: Kol kas palauksiu pinigų. Ktk. Mes kol kas miegame daržinėj ant šieno. rš. Galvoje sukasi pirma išgirsti, dabar, regis, pačios pasakyti žodžiai: kol kas išnyksim, kol kas.... Zur.
kõlei kàs
1.sustiprinti teigimui: Kolei nueisim, kolei kas, ir sutems. Vien.
2.tuo tarpu: Šaknį Traid- kolei kas ir tesuradau tik dviejuose varduose. Būg.
kur̃ kàs
1.labiau, daug: Aš už jį kur kas didesnis. Lp. Jis (laikas) bėga kur kas greičiau, kai į laikrodį nesidairai, nežvilgčioji pro langą ir nesėdi rankų susidėjęs. Bub.
2.į visas puses, bet kaip: Velniai, užuodę švęsto vandens kvapą, spruko kur kas. LTR. Pjausto paskui šituos stiebus, maišo su lapų tabaku ir pasidaro sau tokią smalkynę, kad mes bėgam, tėvui uždūminus, kas kur. Balt.
3.kiekviena proga: Kas kur vis manęs klausia. Prn.
kur̃ ten kàs toli: Perlis juos kiaurai: kur ten kas Pučekiai, slidu. Mžš.
kur̃ tik kàs menkiausias dalykas, menkniekis: Kam reikia įsikąsti į vieną žmogų – kur tik kas, tuoj Jonas ir Jonas kaltas. Šl. Kur tik kas, tai aš vis kalta. Ds.
kažì ką̃ daug: Tų vaikų kaži ką neturėjau: tris vaikus ir vieną dukrą. PnmŽ. Ne kaži ką jau sukrausi. Erž.
ne kažìn kàs
1.nedaug: Obuolių šiemet buvo ne kažin kas. Slm. Ne kažin kas iš to skapo mėsos. Šk. Jis ne kažin ką tų pinigų turi. Slnt. Nelabai kažin ką uždirbi. Žb. Jis ne kažin ką geriau už mane moka. Lp.
2.nelabai koks, apyprastis: Aš ne kažin kas, ir man ne kažin kas. Kt. Mačiau aš tą žmogų, žinai, ne kažin kas. Šk.
3.menka nauda: Nebe kažin kas iš obelų; kaip tik negyveni, tai išlaužė tas šakas. Kp.
4.silpnas: Ligonis jau ne kažin kas. Bgt.
ne ką̃
1.nedaug, menkai: Jis ne ką didesnis už mane. Lp. Aš ne ką toliau buvau. Vl. Ne ką valgęs buvau ir paslobau vi[si]škai. Kp.
2.trumpą laiką: Gal ir ne ką laukę parvažiuos iš to Radviliškio. Rd.
3.nieko: Ne ką padarysi, reikia vargti. Dglš.
neĩ ką̃ sakoma sustiprinti neigimui: Nei tu ten eik, nei ką. Lp. Ta merga kaip birbynė: nei ten jos pilvo yra, nei ten ką. Lnkv. Nei tu valgai, nei ką, tik zelnioji. Alk. Tas mane gumbas ėda, jau nežinau, nei kas bus, nei ką. Ašb.
neĩ kàs neĩ kõ nelabai vertinamas, apyprastis: Ta merga nei kas nei ko. Alk.
neĩ kõ neĩ ką̃ labai mažai: Du vežimai bulvių ant tiek kiaulių tai nei ko nei ką. Pš. Pasipjovei vištelę, suvalgei, nei ko nei ką. Pc. Šiemet pašaro pas mus nei ką nei ko. Ps. Tiek kiaulių šiemet tepasipjovėm, tai mėsos nei ką nei ko. Pkr. To alaus nei ko nei ką – šitiek žmonių!. Všk.
neĩ kõ neĩ kaĩp sakoma, kai sunku apsispręsti: Ar čia veislinė likt, ar parduot – nei ko nei kaip. Mžš.
neĩ čia kõ neĩ čia ką̃ labai paprasta: Nei čia ko nei čia ką – per valandą ir iškuopiau kaminą. Pc.
ne per kàs nelabai geras ar gražus: Šiaip sau mergelė, ne per kas. Mžš.
nė̃ per kíek kamè visiškai: Grybų nebėr nė per kiek kame. Dr.
pakõl kàs laikinai: Šitaip apsiramino ir redakcija, ir leidėjai, ir „Balsas" galėjo ramiai toliau sau keliauti po kraštą – pakol kas. Simon.
tai ką̃ gi labai puikus: Kad išsipustęs, tai ką gi!. Škn.
kàs teñ
1.visai lengva: Mūs priesmėliai ten, tai pusę hektaro ir art, apart, ar ten grikių, ar ten ko pasėt – kas ten: viena ranka arei paėmęs. Vlk.
2.labai mažai: Už tris šimtus litų tai kas ten, tik apsirengti. Kp.
ką̃ teñ
1.visai lengva: Ką ten jam toks maišas, užsimetė ant pečių ir eina. Ds.
2.negalima ir lyginti, daug prasčiau: Mamos virimai gardžiausi, ką ten valgykla!. Rtn. Ką ten kopūstai – tokių kiekvieno kumečio darže rasi!. rš.
3.neverta, neapsimoka: Ką ten vežt obuolių maišelis!. Mžš.
tìk ką̃ vos: Puodas kaip žiuželis – tik ką turis. Ktk.

Geras, puikus, madingas, stilingas; gerai, puikiai, madingai, stilingai ir pan.

žaislas mažam vaikui – gulint ant nugaros kojytėmis spardyti specialią atramą, kurioje įsijungia muzika, švieselės.