miegančiam kylantys vaizdai, mintys

kas nors netikra, svajonė

kas labai išsiblaškęs, be nuovokos, paisto

liji̇̀mas sm. (2) → lyti 1: Kas žaibai, kas lijimas! Plng. Baisus buvo lijimas rudeniais Šts. Mūša gal lankom eina nuo tokio liji̇̀mo Jnšk. Kur tu važiuosi tokiu lijimù! Kp. Tuo lijimu (dėl to lijimo) šienas nepages, gal dar lyti Šts. Sudaigins rugius tokiu lijimù Krš. Da nepaars žmonės šituo lijimù (žemė dar per mažai atlyta) Ds. Lygu lytaus lijimu nulašėjęs arklys Šts. Išvažiavo pačiam lijime – nė vietelės sausos nebeliks Ds. Ale kaip nueit tokiam lijimè? Sdk. Tokie liji̇̀mai – lijo pernakt! Vb.
įliji̇̀mas sm. (2) KI352 → įlyti 1: Stogas ir pats trobesys ne tik pagražinamas, bet taip pat apsaugomas nuo vėjo draskymo ir įlijimo rš.
nuliji̇̀mas sm. (2) → nulyti 1: Ligi lietaus nuliji̇̀mo bites reikia kur nors išvežt Rm.
paliji̇̀mas sm. (2) → palyti 1: Iš peklos ir nebepaliji̇̀mai – baigia vi̇̀sa išdžiūt! Slm.
praliji̇̀mas sm. (2) → pralyti 1: Su tokiu nepralijimù! – užeina, užeina [lietaus debesis], ir vėl nebėra Grž. Su savo tokiuo nebepralijimù! Sb.
priliji̇̀mas sm. (2) → prilyti 1: Koks čia priliji̇̀mas buvo tąsyk! A tai toks, kaip dabar?! Jrb. Baisus priliji̇̀mas Ėr.
užliji̇̀mas sm. (2) → užlyti 1: Tas užliji̇̀mas dabar viskam mačijo Pc.

liji̇̀mas sm. (2) → lyti 1: Kas žaibai, kas lijimas! Plng. Baisus buvo lijimas rudeniais Šts. Mūša gal lankom eina nuo tokio liji̇̀mo Jnšk. Kur tu važiuosi tokiu lijimù! Kp. Tuo lijimu (dėl to lijimo) šienas nepages, gal dar lyti Šts. Sudaigins rugius tokiu lijimù Krš. Da nepaars žmonės šituo lijimù (žemė dar per mažai atlyta) Ds. Lygu lytaus lijimu nulašėjęs arklys Šts. Išvažiavo pačiam lijime – nė vietelės sausos nebeliks Ds. Ale kaip nueit tokiam lijimè? Sdk. Tokie liji̇̀mai – lijo pernakt! Vb.
įliji̇̀mas sm. (2) KI352 → įlyti 1: Stogas ir pats trobesys ne tik pagražinamas, bet taip pat apsaugomas nuo vėjo draskymo ir įlijimo rš.
nuliji̇̀mas sm. (2) → nulyti 1: Ligi lietaus nuliji̇̀mo bites reikia kur nors išvežt Rm.
paliji̇̀mas sm. (2) → palyti 1: Iš peklos ir nebepaliji̇̀mai – baigia vi̇̀sa išdžiūt! Slm.
praliji̇̀mas sm. (2) → pralyti 1: Su tokiu nepralijimù! – užeina, užeina [lietaus debesis], ir vėl nebėra Grž. Su savo tokiuo nebepralijimù! Sb.
priliji̇̀mas sm. (2) → prilyti 1: Koks čia priliji̇̀mas buvo tąsyk! A tai toks, kaip dabar?! Jrb. Baisus priliji̇̀mas Ėr.
užliji̇̀mas sm. (2) → užlyti 1: Tas užliji̇̀mas dabar viskam mačijo Pc.

liji̇̀mas sm. (2) → lyti 1: Kas žaibai, kas lijimas! Plng. Baisus buvo lijimas rudeniais Šts. Mūša gal lankom eina nuo tokio liji̇̀mo Jnšk. Kur tu važiuosi tokiu lijimù! Kp. Tuo lijimu (dėl to lijimo) šienas nepages, gal dar lyti Šts. Sudaigins rugius tokiu lijimù Krš. Da nepaars žmonės šituo lijimù (žemė dar per mažai atlyta) Ds. Lygu lytaus lijimu nulašėjęs arklys Šts. Išvažiavo pačiam lijime – nė vietelės sausos nebeliks Ds. Ale kaip nueit tokiam lijimè? Sdk. Tokie liji̇̀mai – lijo pernakt! Vb.
įliji̇̀mas sm. (2) KI352 → įlyti 1: Stogas ir pats trobesys ne tik pagražinamas, bet taip pat apsaugomas nuo vėjo draskymo ir įlijimo rš.
nuliji̇̀mas sm. (2) → nulyti 1: Ligi lietaus nuliji̇̀mo bites reikia kur nors išvežt Rm.
paliji̇̀mas sm. (2) → palyti 1: Iš peklos ir nebepaliji̇̀mai – baigia vi̇̀sa išdžiūt! Slm.
praliji̇̀mas sm. (2) → pralyti 1: Su tokiu nepralijimù! – užeina, užeina [lietaus debesis], ir vėl nebėra Grž. Su savo tokiuo nebepralijimù! Sb.
priliji̇̀mas sm. (2) → prilyti 1: Koks čia priliji̇̀mas buvo tąsyk! A tai toks, kaip dabar?! Jrb. Baisus priliji̇̀mas Ėr.
užliji̇̀mas sm. (2) → užlyti 1: Tas užliji̇̀mas dabar viskam mačijo Pc.

liji̇̀mas sm. (2) → lyti 1: Kas žaibai, kas lijimas! Plng. Baisus buvo lijimas rudeniais Šts. Mūša gal lankom eina nuo tokio liji̇̀mo Jnšk. Kur tu važiuosi tokiu lijimù! Kp. Tuo lijimu (dėl to lijimo) šienas nepages, gal dar lyti Šts. Sudaigins rugius tokiu lijimù Krš. Da nepaars žmonės šituo lijimù (žemė dar per mažai atlyta) Ds. Lygu lytaus lijimu nulašėjęs arklys Šts. Išvažiavo pačiam lijime – nė vietelės sausos nebeliks Ds. Ale kaip nueit tokiam lijimè? Sdk. Tokie liji̇̀mai – lijo pernakt! Vb.
įliji̇̀mas sm. (2) KI352 → įlyti 1: Stogas ir pats trobesys ne tik pagražinamas, bet taip pat apsaugomas nuo vėjo draskymo ir įlijimo rš.
nuliji̇̀mas sm. (2) → nulyti 1: Ligi lietaus nuliji̇̀mo bites reikia kur nors išvežt Rm.
paliji̇̀mas sm. (2) → palyti 1: Iš peklos ir nebepaliji̇̀mai – baigia vi̇̀sa išdžiūt! Slm.
praliji̇̀mas sm. (2) → pralyti 1: Su tokiu nepralijimù! – užeina, užeina [lietaus debesis], ir vėl nebėra Grž. Su savo tokiuo nebepralijimù! Sb.
priliji̇̀mas sm. (2) → prilyti 1: Koks čia priliji̇̀mas buvo tąsyk! A tai toks, kaip dabar?! Jrb. Baisus priliji̇̀mas Ėr.
užliji̇̀mas sm. (2) → užlyti 1: Tas užliji̇̀mas dabar viskam mačijo Pc.

kni̇̀rkinti, -ina, -ino
1. caus. 1 knirkti: Tėvai, nekni̇̀rkink be reikalo vaiko! Grž. Ką tu čia kni̇̀rkini tuos mažėlius – būk nors tu didesnis! Srv. Užgulęs tik knirkina vaikus Jnš. Šiąnakt kad pradėjo viščiukus knirkinti – ar šeškus Pc. Kam tu tą vaiką taip kni̇̀rkini?! Kair. Kas te kni̇̀rkina viščiukus? Ėr. Katė kni̇̀rkina žiurkę J.
| Pasiims, būdavo, savo smuiką knir, knir, knir ir kni̇̀rkins visą vakarą Šl.
| refl.: [Motina] su vaiku kni̇̀rkinasi, kol jį užmigdžia Vb.
2. juokaujant erzinti, kibinti: Jodinėdavo, būdavo, po laukus kaip patrakę, mergas po salionus knirkins J.Marc. Jis mergom kni̇̀rkint tėra zdatnas Ėr. Susirinko pusbernių ir kni̇̀rkina mergas Grž. Bernai mergaites kni̇̀rkina Vb.
| refl.: Sulipė ant pečiaus ir kni̇̀rkinasi Sb.
iškni̇̀rkinti tr. išerzinti, iškibinti knirkinant: Kas tave taip iškni̇̀rkino Grž.
nukni̇̀rkinti tr. nuvirkdyti: Baisus čia daiktas, kad nuknirkino… Ne tave pirmutinę rš.
pakni̇̀rkinti tr. Jnš kiek knirkinti.
prikni̇̀rkinti tr. daug, iki valios knirkinti: Priknirkino, priniurkdė jis ją rš.

trypi̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD369, Sut, N → trypti:
1. Prie durų pasigirdo kojų trypimas sp. Nuo trypimo virpėjo durys rš. Valstiečiai suūžė, suklego, plojimais ir kojų trypimu palydėdami Levicko sąmojį J.Avyž.
2. Girdėt žirgo trypimas Vd.
3. Po polkos tuoj kadrilis, paskiau vė kokie trypi̇̀mai Mžš.
4. Baisus tų paupių trypi̇̀mas Kv.
ǁ Dar XIX a. išliko ir kitokių kūlimo būdų: javų trypimas gyvuliais, rogių ar ratų vežiojimas per paklotus javus rš. Turėję dar ir ypatingą dėi trypimo padarą – tūlas roges su įkinkomais arkliais A1886,33(Bs).
ištrypi̇̀mas sm. (2) KI324 → ištrypti 1: Kas už [daržų] ištrypi̇̀mą sumokės, baisu! Drsk.
nutrypi̇̀mas sm. (2) KI33 → nutrypti 1: Metas po meto pakenka ganyklai toks nutrypi̇̀mas Krš.
patrypi̇̀mas sm. (2) → patrypti 2: Ženykis ženykis – bus patrypi̇̀mo Mžš. Per pabaigtuves padarykit nors kokį patrypi̇̀mą Gs.
pértrypimas sm. (1) KI324 → pertrypti 1.
pratrypi̇̀mas sm. (2) KI123 → pratrypti 1.
pritrypi̇̀mas sm. (2) KI86 → pritrypti 1.
sutrypi̇̀mas sm. (2)
1. KII370, KŽ → sutrypti 1.
2. → sutrypti 6: Asmenybės suvaržymas, pažeminimas, sutrypimas jam buvo svarbiausias argumentas, kuriuo rėmėsi stodamas į kovą rš.