Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (95)
kám atsakýti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Laiško antraštės laukas, kuriame siuntėjas parašo savo atgalinį adresą.
Paprastai atsakoma siuntėjo adresu. Šiuo lauku reikia pasinaudoti tada, kai norima gauti atsakymą kitu adresu nei tuo, iš kurio laiškas išsiunčiamas, pavyzdžiui, kai laiškas buvo išsiųstas iš svetimos pašto dėžutės.
Lauko pavadinimas siunčiamo laiško viduje žymimas Reply To. Pašto programa turi rodyti jį ta kalba, kuria ji kalba su naudotoju.
Paprastai atsakoma siuntėjo adresu. Šiuo lauku reikia pasinaudoti tada, kai norima gauti atsakymą kitu adresu nei tuo, iš kurio laiškas išsiunčiamas, pavyzdžiui, kai laiškas buvo išsiųstas iš svetimos pašto dėžutės.
Lauko pavadinimas siunčiamo laiško viduje žymimas Reply To. Pašto programa turi rodyti jį ta kalba, kuria ji kalba su naudotoju.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - reply to
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
laũkas „kám atsakýti“
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Elektroninio laiško antraštės laukas, kuriame siuntėjas parašo savo atgalinį adresą.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - reply to
Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas
reply to
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas
atsakýti visi̇́ems
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Elektroninio pašto programos komanda, analogiška komandai atsakyti, tik į gavėjų sąrašą (lauką „Kam“) įtraukiami visi adresai, esantys originalaus laiško antraštėje (laukuose Kas, Kam, Kopija).
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - reply to all
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
atsakýti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Elektroninio pašto programos komanda atverti laiškų rašymo langą su jau parengtu atsakymo į pasirinktą laišką šablonu. Į atsakomojo laiško antraštę jau būna įrašytas gavėjo adresas, įtrauktas cituojamas originalaus laiško tekstas.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - reply
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
atsãkymas visi̇́ems
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Atsakymo1 siuntimas į gavėjų sąrašą (lauką „kam“) įtrauktais visais adresais, esančiais originalaus elektroninio laiško antraštėje (laukuose „kas“, „kam“, „kopija“). Realizuojamas vykdant komandą „Atsakyti visiems“.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - reply to all
Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas
kláusti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
kreiptis su klausimu
atsakýti, atsiliẽpti
klausiantįjį painformuoti
Ar turim teisę klausti, jeigu patys nemokam atsakyti? Marcin.
Klausimo paprastumas – jau pusė atsakymo. Gal išmintis klausti taip, kad nebereikėtų atsakyti? Kar.
Kaip klausia, taip ir atsako Ds.
Jei jus klausčiau, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite Vln.
Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?" O jie (mokiniai) jam atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis NT.
Tuomet teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį pagirdėme?... „Ir atsakys jiems karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte" NT.
Mikėjus paklausė jo: „Iš kur ateini?" – „Esu levitas iš Judo Betliejaus", – atsakė šis ŠR.
Tais pačiais žodžiais galima klausti ir atsiliepti, destis, kaip jie suvokiami Vd.
atsakýti, atsiliẽpti
klausiantįjį painformuoti
Ar turim teisę klausti, jeigu patys nemokam atsakyti? Marcin.
Klausimo paprastumas – jau pusė atsakymo. Gal išmintis klausti taip, kad nebereikėtų atsakyti? Kar.
Kaip klausia, taip ir atsako Ds.
Jei jus klausčiau, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite Vln.
Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?" O jie (mokiniai) jam atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis NT.
Tuomet teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį pagirdėme?... „Ir atsakys jiems karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte" NT.
Mikėjus paklausė jo: „Iš kur ateini?" – „Esu levitas iš Judo Betliejaus", – atsakė šis ŠR.
Tais pačiais žodžiais galima klausti ir atsiliepti, destis, kaip jie suvokiami Vd.
Antonimų žodynas
reikė́ti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(kam) būti būtina; sin. privalėti, turėti: Rei̇̃kia mãmai paskam̃binti. Táu reikė́tų daugiaũ di̇̀rbti [nuei̇̃ti pàs gýdytoją]. Nãmą reikė́jo skubiai̇̃ remontúoti. Jaũ reikė̃s rugiùs kir̃sti. Į̃ šį̇̃ láišką rei̇̃kia tuojaũ atsakýti. Ligóniui rei̇̃kia, kad̀ šalià bū́tų ar̃timas žmogùs. Ti̇̀k nerei̇̃kia mùms melúoti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Rei̇̃kia mãmai paskam̃binti. Táu reikė́tų daugiaũ di̇̀rbti [nuei̇̃ti pàs gýdytoją]. Nãmą reikė́jo skubiai̇̃ remontúoti. Jaũ reikė̃s rugiùs kir̃sti. Į̃ šį̇̃ láišką rei̇̃kia tuojaũ atsakýti. Ligóniui rei̇̃kia, kad̀ šalià bū́tų ar̃timas žmogùs. Ti̇̀k nerei̇̃kia mùms melúoti.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(kam, ko) turėti poreikį, būti reikalingam: Mán rei̇̃kia šiõs knỹgos [pinigų̃, naujų̃ bãtų]. Mùms reikė̃s jū́sų pagálbos. Gėlė́ms reikė́tų ir̃ gerõs žẽmės, ir̃ drėgmė̃s, ir̃ sáulės spindulių̃.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Mán rei̇̃kia šiõs knỹgos [pinigų̃, naujų̃ bãtų]. Mùms reikė̃s jū́sų pagálbos. Gėlė́ms reikė́tų ir̃ gerõs žẽmės, ir̃ drėgmė̃s, ir̃ sáulės spindulių̃.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
atvérti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
atidaryti užvertą burną
sučiáupti
užverti burną tariant garsą
Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b Balč.
sučiáupti
užverti burną tariant garsą
Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b Balč.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
1
atidaryti ką uždarytą, užvertą
užvérti
nepalikti atviro darant, veriant
Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD. 2 šmaikščiai atsakyti
užvérti
šmaikščiai pasakyti
Senis žino savo vertę – kam užverti, kam atverti Marcin.
užvérti
nepalikti atviro darant, veriant
Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD. 2 šmaikščiai atsakyti
užvérti
šmaikščiai pasakyti
Senis žino savo vertę – kam užverti, kam atverti Marcin.
Antonimų žodynas
atsakinė́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 sakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Š, NdŽ; I, LL84, Rtr, Arm iter. 1 sakyti:
1. Nekenčiu, kam sakinė́t kitam Ob. Ana man tokias kalbas sakinė́[jo] LKKXIII123(Grv). Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana BsPII92. Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė[jo] moma, kap ažpyksta LKKXIII138(Grv).
2. M, Kdn, Č, Žrm Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim Vdn. Jaunas sakinė́jau pie viedmorius (apie raganius) Lz. Tu gi, bobū, sakinė́davai vaikam pasakas, ė jau dabar nemoki Rš.
ǁ Seni žmonės sakinė́jo, al jau kiek metų Dbg. Ir pradė[jo] anas man sakinė́tie, kap gyveno, ką gera regėjo Ml. Motinytė prie gonkų sėdėjo, dukterytė vargus sakinėjo LTR(Ob). Senelis buvo pradėjęs apie senovės gadynę sakinė́ti BM27(Skp). Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų LTsIV584.
3. iter. 1 sakyti 4: Anas manęs neklauso, man ir nereikia sakinė́t Gdr. Nagrinėdami tuos žodžius, imtume sakinėti, ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia J.Jabl.
4. iter. 1 sakyti 5: Per 8 metus sakinėjo lietuviškus pamokslus TS1900,1.
5. J iter. 1 sakyti 6: Aš nesakydavau, kad vadindavo ubagu – ką čia sakinė́si Dkk. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinė́tų A.Baran. Varpininkas ejo kalėdninkus sakinėdamas Ggr. Sakinė́k nesakinė́k, kam reikės, tas sužinos Mžš.
6. iter. 1 sakyti 7: Daugiau ka nereiktų ma sakinė́t! LKT158(Škt). Boba sakinė́ja, reikia iškirst (ps.) Lz. Sakinė́ja (ragina, varo) darban, o ką moka? Lz.
7. refl. iter. 1 sakyti 10 (refl.): Jis vis sakinėjęsis žengsiąs į dangų S.Čiurl. Nesisakinėk niekam, kad turi pinigų Grž.
1 apsakinė́ti NdŽ
1. I, P, M, Š, Ser, Gdr, Aps iter. 1 apsakyti 1: Apsakinėjau, kas kur girdėties Sz. Aš tau apsakinė́ju, kap tę buvo visa Rod. Tėvas apsakinė́jo, kap dvaran reikė eit Mrp. Apsakinė́jo, kur tą nudav[ė] Lz. Žmonės labai dažnai ištisas pasakas, ištisus apsakymus pasakojamąja kalba teapsakinėja J.Jabl.
2. Ch1Mt3,1, I, A.Baran, M.Valanč iter. 1 apsakyti 3: Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas DS177(Rs). Angelas ir kalinę jiemus atadarė, insakydamas, idant bažnyčioje žodį Dievo apsakinė́tų DP523.
3. iter. 1 apsakyti 4: Varpininkas išejo jau ir penktadieniuo apsakinė́t Brs. Zvanyką siunčia kunigas apsakinė́t [,kada kalėdõs] Dglš.
4. iter. 1 apsakyti 5: Apsakinė́ja, kiek javų bus Švnč.
5. tr. pranešti: Norint man didį pasiuntinimą apsakinė́ji, bet man tačiau vyro pažint nedera DP565.
6. refl. iter. 1 apsakyti 6 (refl.): Degužėlė kukavoja, kolek miežiai išplunka, tada ana apsisakinė́ja kap karveliai Lz.
1 atsakinė́ti NdŽ iter. 1 atsakyti:
1. M, Š, Btrm Pašaukė prie lentos atsakinėti rš. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam KlbV112(J.Jabl). Sesulė jiemu atsakinė́j[o] LKKIX205(Dv).
2. Niurzgėjimais atsakinėti LL120. Atsakinėdamas į sveikinimus, felčeris susiranda vietą prie praviro lango, atsisėda rš. Taip pat ir moterys visos urmu plonais balsais atsakinėjo nutęsdamos (giedant litaniją) V.Myk-Put.
3. iter. 1 atsakyti 4: Aš neatsakinė́ju, tūru susičiaupusi Krš.
4. žr. 1 atsakyti 6: Girtas jaunas šitas vaikas ką padaris bloga ar ką, kas atsakinė̃s?! Pb. Nekalbėk, bo greit anpulsi (įkliūsi) ir atsakinė́si JnšM.
5. SD1106 iter. 1 atsakyti 8: Niekam talkos neatsakinė́ju – visiem einu Rm.
| refl. Ser: Pradžioje senelis labai atsisakinėjo, bet paskum sutiko ir užėjo MPas. Po du kiaušinius visi duodavo, niekas neatsisakinė́davo Aps. Kurie trobalės netura, atsisakinė́[ja] KlvrŽ. Kap nue[jo] šitie, va, žemės dalinti, jau jam duoda žemę, o anas atsisakinė́ja Aps.
ǁ refl.: Doveika tik pilsto, Monika tik ragina, o tie atsisakinėja, purtosi, bet geria viską iš eilės rš.
ǁ refl. pasitraukti, išeiti (iš darbo): Tarnautojai atsisakinėja iš vietų rš.
6. tr. atšaukti ką paskelbtą: Seliūnas (seniūnas) eina sueigą atsakinėdamas, o dešimtininkas užsakinėdamas – tatai tvarka! Šts.
7. refl. iter. 1 atsakyti 10 (refl.): Jo pavargusios kojos dažnai atsisakinėjo tarnauti, ir jis turėjo nuolat sėdinėti ir ilsėtis J.Balč.
8. iter. 1 atsakyti 11: Jau mūs Margis atsakinė́ja Rdm.
×9. iter. 1 atsakyti 12: Jau ji šitą namelį visiems atsakinė́ja Ign. Sesulė mieliausia, kam atsakinėji didžius turtus? (rd.) Lp.
1 įsakinė́ti
1. M, I, NdŽ, Ser iter. 1 įsakyti 1: Jis vaikščiojo po stubą, įsakinėjo vyrams rugius kirsti I.Simon. Įsakinė́[ja], nors šaukšto dorai nebnulaižo Dov. Gudrus kitiem įsakinė́ti, bet pats pamėgink vežimą prikrauti Jnš. Nusispjaut jam, ką jinai įsakinėja, nurodinėja J.Balt. Mariomis … ir žemei stipriai įsakinėja MP82.
2. iter. 1 įsakyti 4: Ana visa insakinė́jo Lz.
1 išsakinė́ti NdŽ iter. 1 išsakyti:
1. Neišsakinėkit, kap vadina LKKIX205(Dv).
2. Išsakinė́ja pasovą (pasogą) pudais Dv.
3. refl. teisintis: Visep išsisakinė́ja Dglš.
1 nusakinė́ti NdŽ; Ser iter. 1 nusakyti 1: Tėvelis mokėjo nusakinė́t pasakas Pst.
1 pasakinė́ti NdŽ
1. Ser iter. 1 pasakyti 3: Pasakinė́k, kad aš sodybą parduodu, gal atsiras, kas pirks Mžš. Rimeika liepia, bevažiuojant per sodžių, pasakinėti kaimynams, kad susirinktų kunigo palaukti Žem.
2. tr., intr. DŽ1 kuždėti kam, sufleruoti: Mokytojas įspėjo, kad mokiniai nepasakinėtų rš.
| prk.: Nieko jam nereikėjo išgalvoti – pati žolė, smėlis ir vos girdimos marios pasakinėjo, o jis tik paklusniai krutino lūpas rš.
3. iter. 1 pasakyti 6: Berniukas pasakinėjo apie savo draugus rš. Ją žmonės prašė pasakinėti, kaip tenai (mirus) yra LTR(Ob). Žiemą tai da pasakinė́ju mergaitei kokią pasaką Dglš. Visi piemenys, namo bandą parginę, namiškiam pasakinėję Sln.
4. iter. 1 pasakyti 11: Nenusileidu, pasakinė́ju ir aš Krš.
1 pérpasakinėti tr. perpasakoti, persakyti: Ana perpasakinėja žodžiais Dv.
1 pérsakinėti iter. 1 persakyti:
1. M Kam tu mane pársakinėji, t. y. parsakai mano žodžius, darbus J. Aš ir klausiu: koks velnias traukia tave už liežuvio? Kam tu persakinėji boboms viską? J.Balt.
2. Kunegai, nemokėdamys žemaitiškai, pradė[jo] apsakinėti Kristusą lenkiškai, o lietuviai tus pačius dalykus parsakinėjo žemaitiškai M.Valanč. Nekalbėjo namiepi, mama pérsakinėjo [lietuviškai] Lt.
3. tr. aiškinti: Dėdė vaikams pérsakinėjo, kaip reikia su žuvim apseit Srv.
4. tr. skelbti, skleisti: Christus liepė evangeliją savą pérsakinėt DP227.
5. iter. 1 persakyti 4: Noema parsakinėjo anoms, idant to nedarytų I.
1 prisakinė́ti NdŽ; M iter. 1 prisakyti 1: Labai stipriai (griežtai) prisakinė́davo Ad. Bepigu jai (motinai) prisakinėti: nė žingsnio iš dūminės! J.Balt. Ožka prisakinė́j[o] sa[vo] vaikam, kap tik paklabins durysna, atspirt duris (ps.) Rod. Prisakinėjo žmonišką apseidinėjimą su kaliniais Gmž.
1 ×razsakinė́ti Pst, Grv, Lz žr. 1 razsakyti 3: Vienas savo gyvastą razsakinė́ja Brsl. Aš nežinau, ką razsakinė́t LKKIX205(Dv).
1 susakinė́ti NdŽ iter. 1 susakyti 5: Reikalavo, kad mokiniai sektų kits kitą, kaip draugai elgiasi, ir susakinėtų auklėtojams Vaižg.
1 užsakinė́ti NdŽ; Ser iter. 1 užsakyti.
1. Srv pranešinėti: Tuo tarpu ėjo keliu ubagas užsakinėdamas, kuomet atvažiuos kalėdoti BsMtII38.
2. liepti, įsakyti: Iš karto žusakinė́jo sodint taboką, o palėkai žugindė Rod. Ana jau žusakinė́ja eit darban tėvu[i] Rod. Da kap kada i šventy (šventėje) užsakinė́ja [dirbti] Pst.
3. užprašyti padaryti, patiekti: Girdėdavome, kaip užsakinėja jis spaustuvės telefonu pristatyti jam į namus apelsinų tiek ir tiek, bananų šitiek, sausos dešros tiek, o grietinėlės štai tiek J.Balt.
×4. iter. 1 užsakyti 6: Nė vienas ižg anų tėvų ir daktarų Bažnyčios niekad nerados, kuris čysčiaus gintųs arba maldų ir mišių už numirusius užsakinė́tų DP549.
1. Nekenčiu, kam sakinė́t kitam Ob. Ana man tokias kalbas sakinė́[jo] LKKXIII123(Grv). Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana BsPII92. Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė[jo] moma, kap ažpyksta LKKXIII138(Grv).
2. M, Kdn, Č, Žrm Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim Vdn. Jaunas sakinė́jau pie viedmorius (apie raganius) Lz. Tu gi, bobū, sakinė́davai vaikam pasakas, ė jau dabar nemoki Rš.
ǁ Seni žmonės sakinė́jo, al jau kiek metų Dbg. Ir pradė[jo] anas man sakinė́tie, kap gyveno, ką gera regėjo Ml. Motinytė prie gonkų sėdėjo, dukterytė vargus sakinėjo LTR(Ob). Senelis buvo pradėjęs apie senovės gadynę sakinė́ti BM27(Skp). Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų LTsIV584.
3. iter. 1 sakyti 4: Anas manęs neklauso, man ir nereikia sakinė́t Gdr. Nagrinėdami tuos žodžius, imtume sakinėti, ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia J.Jabl.
4. iter. 1 sakyti 5: Per 8 metus sakinėjo lietuviškus pamokslus TS1900,1.
5. J iter. 1 sakyti 6: Aš nesakydavau, kad vadindavo ubagu – ką čia sakinė́si Dkk. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinė́tų A.Baran. Varpininkas ejo kalėdninkus sakinėdamas Ggr. Sakinė́k nesakinė́k, kam reikės, tas sužinos Mžš.
6. iter. 1 sakyti 7: Daugiau ka nereiktų ma sakinė́t! LKT158(Škt). Boba sakinė́ja, reikia iškirst (ps.) Lz. Sakinė́ja (ragina, varo) darban, o ką moka? Lz.
7. refl. iter. 1 sakyti 10 (refl.): Jis vis sakinėjęsis žengsiąs į dangų S.Čiurl. Nesisakinėk niekam, kad turi pinigų Grž.
1 apsakinė́ti NdŽ
1. I, P, M, Š, Ser, Gdr, Aps iter. 1 apsakyti 1: Apsakinėjau, kas kur girdėties Sz. Aš tau apsakinė́ju, kap tę buvo visa Rod. Tėvas apsakinė́jo, kap dvaran reikė eit Mrp. Apsakinė́jo, kur tą nudav[ė] Lz. Žmonės labai dažnai ištisas pasakas, ištisus apsakymus pasakojamąja kalba teapsakinėja J.Jabl.
2. Ch1Mt3,1, I, A.Baran, M.Valanč iter. 1 apsakyti 3: Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas DS177(Rs). Angelas ir kalinę jiemus atadarė, insakydamas, idant bažnyčioje žodį Dievo apsakinė́tų DP523.
3. iter. 1 apsakyti 4: Varpininkas išejo jau ir penktadieniuo apsakinė́t Brs. Zvanyką siunčia kunigas apsakinė́t [,kada kalėdõs] Dglš.
4. iter. 1 apsakyti 5: Apsakinė́ja, kiek javų bus Švnč.
5. tr. pranešti: Norint man didį pasiuntinimą apsakinė́ji, bet man tačiau vyro pažint nedera DP565.
6. refl. iter. 1 apsakyti 6 (refl.): Degužėlė kukavoja, kolek miežiai išplunka, tada ana apsisakinė́ja kap karveliai Lz.
1 atsakinė́ti NdŽ iter. 1 atsakyti:
1. M, Š, Btrm Pašaukė prie lentos atsakinėti rš. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam KlbV112(J.Jabl). Sesulė jiemu atsakinė́j[o] LKKIX205(Dv).
2. Niurzgėjimais atsakinėti LL120. Atsakinėdamas į sveikinimus, felčeris susiranda vietą prie praviro lango, atsisėda rš. Taip pat ir moterys visos urmu plonais balsais atsakinėjo nutęsdamos (giedant litaniją) V.Myk-Put.
3. iter. 1 atsakyti 4: Aš neatsakinė́ju, tūru susičiaupusi Krš.
4. žr. 1 atsakyti 6: Girtas jaunas šitas vaikas ką padaris bloga ar ką, kas atsakinė̃s?! Pb. Nekalbėk, bo greit anpulsi (įkliūsi) ir atsakinė́si JnšM.
5. SD1106 iter. 1 atsakyti 8: Niekam talkos neatsakinė́ju – visiem einu Rm.
| refl. Ser: Pradžioje senelis labai atsisakinėjo, bet paskum sutiko ir užėjo MPas. Po du kiaušinius visi duodavo, niekas neatsisakinė́davo Aps. Kurie trobalės netura, atsisakinė́[ja] KlvrŽ. Kap nue[jo] šitie, va, žemės dalinti, jau jam duoda žemę, o anas atsisakinė́ja Aps.
ǁ refl.: Doveika tik pilsto, Monika tik ragina, o tie atsisakinėja, purtosi, bet geria viską iš eilės rš.
ǁ refl. pasitraukti, išeiti (iš darbo): Tarnautojai atsisakinėja iš vietų rš.
6. tr. atšaukti ką paskelbtą: Seliūnas (seniūnas) eina sueigą atsakinėdamas, o dešimtininkas užsakinėdamas – tatai tvarka! Šts.
7. refl. iter. 1 atsakyti 10 (refl.): Jo pavargusios kojos dažnai atsisakinėjo tarnauti, ir jis turėjo nuolat sėdinėti ir ilsėtis J.Balč.
8. iter. 1 atsakyti 11: Jau mūs Margis atsakinė́ja Rdm.
×9. iter. 1 atsakyti 12: Jau ji šitą namelį visiems atsakinė́ja Ign. Sesulė mieliausia, kam atsakinėji didžius turtus? (rd.) Lp.
1 įsakinė́ti
1. M, I, NdŽ, Ser iter. 1 įsakyti 1: Jis vaikščiojo po stubą, įsakinėjo vyrams rugius kirsti I.Simon. Įsakinė́[ja], nors šaukšto dorai nebnulaižo Dov. Gudrus kitiem įsakinė́ti, bet pats pamėgink vežimą prikrauti Jnš. Nusispjaut jam, ką jinai įsakinėja, nurodinėja J.Balt. Mariomis … ir žemei stipriai įsakinėja MP82.
2. iter. 1 įsakyti 4: Ana visa insakinė́jo Lz.
1 išsakinė́ti NdŽ iter. 1 išsakyti:
1. Neišsakinėkit, kap vadina LKKIX205(Dv).
2. Išsakinė́ja pasovą (pasogą) pudais Dv.
3. refl. teisintis: Visep išsisakinė́ja Dglš.
1 nusakinė́ti NdŽ; Ser iter. 1 nusakyti 1: Tėvelis mokėjo nusakinė́t pasakas Pst.
1 pasakinė́ti NdŽ
1. Ser iter. 1 pasakyti 3: Pasakinė́k, kad aš sodybą parduodu, gal atsiras, kas pirks Mžš. Rimeika liepia, bevažiuojant per sodžių, pasakinėti kaimynams, kad susirinktų kunigo palaukti Žem.
2. tr., intr. DŽ1 kuždėti kam, sufleruoti: Mokytojas įspėjo, kad mokiniai nepasakinėtų rš.
| prk.: Nieko jam nereikėjo išgalvoti – pati žolė, smėlis ir vos girdimos marios pasakinėjo, o jis tik paklusniai krutino lūpas rš.
3. iter. 1 pasakyti 6: Berniukas pasakinėjo apie savo draugus rš. Ją žmonės prašė pasakinėti, kaip tenai (mirus) yra LTR(Ob). Žiemą tai da pasakinė́ju mergaitei kokią pasaką Dglš. Visi piemenys, namo bandą parginę, namiškiam pasakinėję Sln.
4. iter. 1 pasakyti 11: Nenusileidu, pasakinė́ju ir aš Krš.
1 pérpasakinėti tr. perpasakoti, persakyti: Ana perpasakinėja žodžiais Dv.
1 pérsakinėti iter. 1 persakyti:
1. M Kam tu mane pársakinėji, t. y. parsakai mano žodžius, darbus J. Aš ir klausiu: koks velnias traukia tave už liežuvio? Kam tu persakinėji boboms viską? J.Balt.
2. Kunegai, nemokėdamys žemaitiškai, pradė[jo] apsakinėti Kristusą lenkiškai, o lietuviai tus pačius dalykus parsakinėjo žemaitiškai M.Valanč. Nekalbėjo namiepi, mama pérsakinėjo [lietuviškai] Lt.
3. tr. aiškinti: Dėdė vaikams pérsakinėjo, kaip reikia su žuvim apseit Srv.
4. tr. skelbti, skleisti: Christus liepė evangeliją savą pérsakinėt DP227.
5. iter. 1 persakyti 4: Noema parsakinėjo anoms, idant to nedarytų I.
1 prisakinė́ti NdŽ; M iter. 1 prisakyti 1: Labai stipriai (griežtai) prisakinė́davo Ad. Bepigu jai (motinai) prisakinėti: nė žingsnio iš dūminės! J.Balt. Ožka prisakinė́j[o] sa[vo] vaikam, kap tik paklabins durysna, atspirt duris (ps.) Rod. Prisakinėjo žmonišką apseidinėjimą su kaliniais Gmž.
1 ×razsakinė́ti Pst, Grv, Lz žr. 1 razsakyti 3: Vienas savo gyvastą razsakinė́ja Brsl. Aš nežinau, ką razsakinė́t LKKIX205(Dv).
1 susakinė́ti NdŽ iter. 1 susakyti 5: Reikalavo, kad mokiniai sektų kits kitą, kaip draugai elgiasi, ir susakinėtų auklėtojams Vaižg.
1 užsakinė́ti NdŽ; Ser iter. 1 užsakyti.
1. Srv pranešinėti: Tuo tarpu ėjo keliu ubagas užsakinėdamas, kuomet atvažiuos kalėdoti BsMtII38.
2. liepti, įsakyti: Iš karto žusakinė́jo sodint taboką, o palėkai žugindė Rod. Ana jau žusakinė́ja eit darban tėvu[i] Rod. Da kap kada i šventy (šventėje) užsakinė́ja [dirbti] Pst.
3. užprašyti padaryti, patiekti: Girdėdavome, kaip užsakinėja jis spaustuvės telefonu pristatyti jam į namus apelsinų tiek ir tiek, bananų šitiek, sausos dešros tiek, o grietinėlės štai tiek J.Balt.
×4. iter. 1 užsakyti 6: Nė vienas ižg anų tėvų ir daktarų Bažnyčios niekad nerados, kuris čysčiaus gintųs arba maldų ir mišių už numirusius užsakinė́tų DP549.
Lietuvių kalbos žodynas