Konstanta, identifikuojanti kalbą, kuriai suderinta sistema arba kuria parašytas dokumentas.
Gali būti skaitinis arba abėcėlinis.
Operacinėse sistemose „Windows“ naudojamas skaitinis 16 bitų kalbos identifikatorius. Lietuvių kalbos identifikatorius sistemoje „Windows“ yra 0427 (šešioliktainis), raštinės programų pakete „OpenOffice.org 1.1“ – 58.

Konstanta, identifikuojanti kalbą, prie kurios priderinta sistema arba kuria parašytas dokumentas.

Operacinėse sistemose „Windows“ naudojamas 32 bitų lokalės kodas.
Lietuvos lokalės identifikatorius yra 00000427 (šešioliktainis). Paskutiniai keturi skaitmenys sutampa su kalbos identifikatoriumi. Pirmieji keturi skaitmenys naudojami kitoms tos pačios kalbos lokalių modifikacijoms gauti.

Kokio nors objekto sutartinis, tą objektą vienareikšmiškai identifikuojantis pavadinimas.
Kartais laikomas vardo sinonimu. Tačiau identifikatoriais geriau tinka vadinti neprasmingus, tik kompiuteriui skirtus pavadinimus, kurių nereikia įsiminti žmogui, daugiau primenančius šifrus (panašiai kaip gamyklinis prekės šifras) arba kodus (panašiai kaip asmens kodas).
Angliška santrumpa ID verčiama „identifikatoriumi“ arba „kodu“, o žodis „identifier“ – „identifikatoriumi“ arba „vardu“.

Dviem arba trimis raidėmis pažymėtas kalbos pavadinimas, paprastai sudarytas iš tos kalbos originalaus pavadinimo raidžių.
Dviraidžių kodų pavyzdžiai:
    LT LieTuvių,
    DE DEutch (vokiečių),
    EL ELenika (graikų).
Dviraidžius kalbų pavadinimus apibrėžia standartas ISO 639-1. Daugelio kalbų kodai sutampa su jų valstybių kodais.
Trijų raidžių kalbų pavadinimus apibrėžia standartas ISO 639-2.