Kosminiai infraraudonųjų spindulių (bangos ilgis 800 nm – 100 μm) šaltiniai. Artimojoje (800 nm – 5 μm) infraraudonojo spektro srityje stipriai spinduliuoja K, M, R, N, S spektr. klasių žvaigždės, vidutinėje (5–20 μm) spektro srityje – prožvaigždės, labai vėsios myridės, novos, dulkių debesų užtemdytos normalios žvaigždės, planetiškieji ūkai, kai kurios pekuliarinės galaktikos, kvazarai, tolimojoje (20–100 μm) srityje – jonizuoto vandenilio telkiniai, kai kurie planetiškieji ūkai, Galaktikos centras.

Kosminiai infraraudonųjų spindulių bangos ilgis 800 nm – 100 μm šaltiniai. Artimojoje 800 nm – 5 μm infraraudonojo spektro srityje stipriai spinduliuoja K, M, R, N, S spektr. klasių žvaigždės, vidutinėje 5–20 μm spektro srityje – prožvaigždės, labai vėsios miridės, novos, dulkių debesų užtemdytos normalios žvaigždės, planetiškieji ūkai, kai kurios pekuliarinės galaktikos, kvazarai, tolimojoje 20–100 μm srityje – jonizuoto vandenilio telkiniai, kai kurie planetiškieji ūkai, Galaktikos centras.

Taškiniai hidroksilo OH, vandens H₂O, silicio monoksido SiO arba metanolio CH₃OH molekulių koherentinio ir poliarizuoto indukuotojo radijo spinduliavimo šaltiniai kai kurias žvaigždes supančiuose dujų debesyse. OH molekulė spinduliuoja keturias linijas 17.4–18.6 cm bangos ilgio intervale, H₂O molekulė – 1.35 cm, 1.64 mm, 0.93 mm, 0.92 mm ir 0.79 mm bangos ilgio linijas, SiO molekulė – 3.5 ir 7.0 mm linijas, metanolio molekulė – 4.5 cm, 2.46 cm ir kitas. Molekules sužadina debesies viduje esančios žvaigždės miridės ar orionidės infraraudonieji spinduliai. Hidroksilo mazeriai atrasti 1965 m., vandens mazeriai – 1969 m., silicio monoksido mazeriai – 1975 m.