Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (8)
informãcinis procèsas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Seka veiksmų, susijusių su informacijos kaupimu, jos analitiniu-sintetiniu pertvarkymu, laikymu, paieška ir perdavimu.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - information process
rusų kalba - информационный процесс
Informacijos terminų žodynas
informãcinis procèsas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Procesas, atliekamas su informacija naudojantis kompiuterinėmis technologijomis.
Išskiriami šie svarbiausi veiksmai su informacija: rinkimas, kaupimas, apdorojimas, paieška, perdavimas, skleidimas.
Išskiriami šie svarbiausi veiksmai su informacija: rinkimas, kaupimas, apdorojimas, paieška, perdavimas, skleidimas.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - information process
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
informãcinis procèsas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Procesas, atliekamas su informacija naudojantis informacinėmis technologijomis.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - information process
Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas
information process
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas
procèsas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Programos vykdomų veiksmų seka.
Procesams skirstomi kompiuterio ištekliai. Procesai gali vienas su kitu sąveikauti: keistis duomenimis, vienas procesas inicijuoti kitą.
Procesams skirstomi kompiuterio ištekliai. Procesai gali vienas su kitu sąveikauti: keistis duomenimis, vienas procesas inicijuoti kitą.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - process
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
kibernètika
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Mokslas apie valdymo procesus, vykstančius tiek gyvuose organizmuose, tiek mechanizmuose.
Kibernetika reiškia valdymo meną. Valdymas - tai cikliškas informacinis procesas. Kibernetika, kaip ir informatika, susijusi su informacija. Tačiau kibernetikai nesvarbi valdymo objektų kilmė – gali būti ir biologinės, ir techninės, ir socialinės sistemos.
Kibernetika reiškia valdymo meną. Valdymas - tai cikliškas informacinis procesas. Kibernetika, kaip ir informatika, susijusi su informacija. Tačiau kibernetikai nesvarbi valdymo objektų kilmė – gali būti ir biologinės, ir techninės, ir socialinės sistemos.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - cybernetics
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
sprendi̇̀mo priėmi̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Pasirinkimo situacijoje vykstantis valingas nuoseklių veiksmų formavimas, pagrįstas turimos informacijos pertvarkymu ir kreipiantis į tikslą. Visuose informacijos pertvarkymo lygmenyse sprendimo priėmimo procesas yra svarbiausias. Jį sudaro informacinis sprendimo parengimas (informacijos analizė ir vaizdų kūrimas) ir pati sprendimo priėmimo procedūra (etaloninių ir susikurtų vaizdų lyginimas, koregavimas, etaloninės hipotezės arba veiksmų programos pasirinkimas arba kūrimas). Sprendimo priėmimą sudaro tikslas, rezultatas, jo siekimo būdai, vertinimo kriterijai ir pasirinkimo taisyklės. Sprendimo priėmimo struktūra ir mechanizmai visuose psichinio atspindėjimo lygmenyse yra skirtingi. Pereinant nuo percepcinio pažintinio lygmens į kalbos ir mąstymo lygmenį, vietoj hipotezių peržiūrėjimo ir rinkimosi mechanizmo įsigali konceptualių modelių kūrimo mechanizmas. Sprendimo priėmimo ir mąstymo ryšys yra daugiareikšmis. Sprendžiant tiesiogiai su praktika (gamybos ir žmonių valdymu, sistema žmogus-mašina) susijusius uždavinius, sprendimo priėmimas reiškiasi kaip tam tikra mąstymo forma. Sprendimo priėmimas yra mąstymo veiklos momentas, baigiamoji įvairių uždavinių (tarp jų pažintinių ir kūrybinių) atlikimo stadija. Be bendrosios psichologijos, sprendimo priėmimo sąvoką vartoja valdymo psichologija (valdymo sprendimų priėmimas), socialinė psichologija (grupinis sprendimo priėmimas), psichofiziologija (procesas, paverčiantis aferentinę sintezę veiksmų programa), be to, kai kurie kiti su psichologija nesusiję mokslai. Inžinerinėje psichologijoje sprendimo priėmimas yra svarbiausias operacinės veiklos procesas, o sprendimo priėmimo optimizacija pagal tam tikrus kriterijus - svarbiausias operacinės veiklos uždavinys.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
rusų kalba - принятие решения
anglų kalba - decision making
Psichologijos terminų žodynas
suvoki̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Psichinis procesas - daikto, situacijos ar įvykio visumos atspindėjimas sąmonėje dėl fizinių dirgiklių tiesioginio dirginimo. Dirgikliai dirgina jutimo organų receptorius, ir tuo būdu žmogus suvokia aplinką, gali joje orientuotis. Suvokimo rezultatas - suvokimo vaizdas. Suvokimas yra esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to, suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos. Realybei adekvatų suvokimą reikia skirti nuo ↑ iliuzijų. Suvokimo vaizdas (suvokinys) tikrinamas ir koreguojamas praktinėje veikloje, bendraujant. Pirmąsias hipotezes apie suvokimo prigimtį iškėlė antikos mąstytojai. Mokslinę suvokimo sampratą plėtojo filosofai, fizikai, fiziologai. XIX a. antrojoje pusėje suvokimo samprata tapo viena svarbiausių psichologijos problemų. Ankstyvosios suvokimo teorijos buvo pagrįstos asociacionizmo teiginiais. Asociacionistinę suvokimo sampratą paneigė geštaltinė psichologija, atskleidusi, kaip svarbiausios suvokimo ypatybės (pvz., ↑ suvokimo konstantiškumas) yra susijusios su pastoviais suvokinio komponentų santykiais. Refleksinės suvokimo sandaros tyrimais buvo sukurta teorinių suvokimo modelių, kuriuose pabrėžiami eferentiniai (įcentriniai; tarp kitų ir judėjimo) procesai (A. Zaporožecas, A. Leontjevas). Tokie procesai yra čiuopiančios rankos judesiai, daikto kontūrą apžiūrinčių akių judesiai, gerklų raumenų įsitempimas tam, kad būtų atgamintas girdėtas garsas. Suvokimui turi įtakos suvokėjo tikslai. Suvokimo procesai yra intencionalus, kryptingi, jais išskiriamas informacinis situacijos turinys, pagal jį subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su jo atmintyje laikomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir juos atpažinti, t. y. priskirti vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai). Atpažinimo eigą nusako suvokimo dėsnis (nustatė N. Langė): iš pradžių susidaro tik bendras, difuziškas objekto vaizdas, kurį paskui pakeičia tikslesnis ir detalesnis vaizdas. Kai atpažinimas grindžiamas apibendrintu visuomenės patirties užfiksuotų požymių išskyrimu, jis užtrunka daug trumpiau (sekundės dalis), negu pirminis suvokimas. Atpažinimo procese vykstanti daiktų, įvykių ir situacijų kategorizacija (kuri yra panaši į sąvokų kategorizaciją) yra pagrįsta suvokimo ir atminties sąveika. Suvokimas panašus į mąstymo procesus tuo, kad gali transformuoti vaizdą ir padaryti jį tinkamą sprendimui priimti. Tokie perkūrimai, dažnai nesąmoningi, gali padėti subjektui išspręsti iškilusius uždavinius. Taigi suvokimas - ne pasyvus trumpalaikio poveikio kopijavimas, o aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas. Suvokimą tiria psichologai, fiziologai, kibernetikai ir kitų mokslo šakų mokslininkai. Tyrimuose naudojamasi stebėjimu ir eksperimentu, derinami empirinės analizės ir modeliavimo metodai. Duomenys apie suvokimo funkcijas, raidą ir struktūrą padeda kurti informacijos pateikimo vaizdais sistemas, jais naudojamasi techninėje estetikoje ir meniniame konstravime, pedagogikoje, sporte ir pan.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
rusų kalba - восприятие
anglų kalba - perception
Psichologijos terminų žodynas