Masyvo elementą identifikuojantis kintamasis.
Naudojamas programavimo kalbose. Po masyvo vardo rašomas (paprastai laužtiniuose skliaustuose) indeksas, nurodantis masyvo elementą, pavyzdžiui, masyvas[25].

Kintamasis masyvo elementui identifikuoti.

Programos objektas, nusakomas vardu ir reikšme, kuri gali būti programoje naudojama ir keičiama.
Galimų reikšmių aibę ir operacijas su jomis apibrėžia duomenų tipas, kuriam priklauso kintamasis.

Masyvas, kurio elementai nurodomi trimis indeksais.
Ankstesnėse programavimo kalbose, pavyzdžiui, Fortrane, masyvų elementai galėjo būti tik paprastųjų (ne struktūrinių) duomenų tipai. Todėl norint pavaizduoti trimatę lentelę reikėjo ją atitinkančios sąvokos programavime – trimačio masyvo.
Vėlesnėse programavimo kalbose (pvz., Paskalyje, Oberone) minėtas ribojimas buvo panaikintas. Tada trimatę lentelę galima pavaizduoti trimis vienas į kitą įdėtais masyvais, ir trimačio masyvo sąvoka tapo nebeaktuali.

Masyvas, kurio elementai nurodomi dviem indeksais¹.

Masyvas, kurio elementai nurodomi dviem indeksais.
Ankstesnėse programavimo kalbose, pavyzdžiui, Fortrane, masyvų elementai galėjo būti tik paprastųjų (ne struktūrinių) duomenų tipų. Todėl norint pavaizduoti lentelę arba matricą reikėjo dvimačio masyvo.
Dvimačiu masyvu galima pavaizduoti matricą, tačiau šių sąvokų negalima tapatinti, nes masyvo duomenų tipas neturi matricoms būdingų operacijų (pvz., matricų sudėties, matricų daugybos).
Vėlesnėse programavimo kalbose (pvz., paskalyje, oberone) minėtas ribojimas buvo panaikintas. Tada lentelę, matricą ir dar sudėtingesnes duomenų struktūras tapo galima pavaizduoti masyvų masyvu. Todėl dvimačio masyvo sąvoka tapo nebeaktuali.