Komanda išskleisti suskleistą langą, vaizduojamą piktograma.
Įvykdoma spustelėjus lango piktogramą arba greta jos esantį lango didinimo arba mažinimo mygtuką.
Priešinga komanda – suskleisti langą.

Komanda išskleisti objektą (langą, sąrašą, medį, tekstą) ir parodyti daugiau jo komponentų (pomedžių, pakatologių, paaiškinimų).

Komanda langui į piktogramą suskleisti.
Atliekama spustelėjus lango suskleidimo mygtuką.
Priešinga komanda – išskleisti langą.

Komanda suskleisti objektą (langą, sąrašą, medį, tekstą) paslepiant tam tikras ne tokias svarbias jo dalis, bet jų nepašalinti.

Mygtukas su programos piktograma tos programos langui išskleisti, atsirandantis užduočių juostoje, suskleidus tos programos langą.

Langas, paverstas piktograma.
Kartais sakoma: suskleistas iki piktogramos. Piktogramos paprastai matomos užduočių juostoje, nes jos vaizduoja užduotis vykdančias programas.

Šalia piktogramos paprastai būna programos ir (arba) dokumento pavadinimas. Langą galima išskleisti spustelėjus jo piktogramą.
Priešinga lango būsena – išskleistasis langas.

Mygtukas, esantis lango antraštės juostos dešinėje (paveiksle kairysis mygtukas), suskleidžiantis langą į piktogramą.

Suskleisto lango piktograma matoma užduočių juostoje. Langą galima vėl išskleisti spustelėjus jo piktogramą.

Programos piktograma žymimas mygtukas tos programos langui išskleisti, atsirandantis užduočių juostoje, suskleidus tos programos langą.

2 sprę́sti, spréndžia (sprénda), spréndė (spréndo), sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė
1. tr. R, N, NdŽ sprausti, terpti: Sprę́sk į tarplenčius vartų du pagaliu, kad vartlentėj tviralnau stovėtų, paršai nelįstų į daržą J.
| refl. NdŽ: Kruopos tarp dantų spréndžiasi Grš. Tie kaulai neteisingai sugiję, spréndžiasi tę Plv.
2. refl. NdŽ, Alv brautis, veržtis: Sprę́skis į žmones Mrj. Grovas … smarkiai sprendžiasi artyn pilies A1883,165.
3. tr. mesti, spriegti: Vienas stovėsi pas tą vokytį (toks medelis žaidžiant) i sprę́si aną į aukštį Ms.
4. tr. Vkš tempti, veržti.
5. refl. NdŽ remtis į šonus: Sprę́skis ir tu, jeigu jis įsisprendęs į šoną šoka J. Kelnės kiauros, o į šonus sprendžiasi! LzP.
6. eiti dideliais žingsniais: Kas ten teip smarkiai spréndžia? Skr. Kur taip spréndi? Rm.
7. tr. K, LVIII1023 sprindžiais matuoti: Sprindį spręsk, ir būs kojos ilgis Šts. Sprę́sk, kiek sprindžių būs stalo ilgumas Užv. Spréndė porą sprindžių ir nukirpo Vdžg.
| refl. K.
8. kinkyti: Spręsdamys jaučius į žambį, arklius į vežimą, porą skiram P.
9. tr. NdŽ spęsti: Pelėkrutus spréndžia Skp.
◊ óžkeną (óžkenas) sprę́sti vemti: Dėdė, į stodainį įsikibęs, óžkeną sprénda Vkš. Sprénda óžkenas išejęs laukan Trk.
2 apsprę́sti tr.
1. CII279, R378, N, K apimti, apriesti plaštaka, susprindžiuoti: Mano ranka žemę gruntavojo ir mano dešinė dangų apsprendė RBIz48,13.
2. Rtr apipinti, apkaišioti: Apsprę́sk su vytikėmis darželio loveles J.
2 atsprę́sti Rtr
1. tr. Šts atstatyti, atkišti: Vagys šaudykles atspréndę bėga nuo vejančių, viens atbulas, o du paakiuo J. Vyras anai strielbą atsprénda pryšais Akm. Sėdi koją atsprendęs Lk.
2. tr. įtempti: Į skylelę riestuvo staklių įkiša atsprąstį ir atspréndžia audeklą J.
3. tr. Pvn atmatuoti sprindžiu, atsprindžiuoti: Atspréndei nuo smakro tris sprindžius – ir rasi šilto vandens (juok.) Rs. Sprindį [medžiagos] atsprę́s, čia užleisi, kad greit neišaugtų DūnŽ.
4. refl. BzF175 įsiremti: Veiza atsisprendęs kaip velnias į rupūžę TDrVII153(Prk). Jis rankas į šoną įrėmęs, atsispréndęs ir žvalgos Rg.
5. tr. atkirsti, atsakyti: Negausi, – atspréndžiau jai Skr.
6. intr. šnek. nueiti, nužingsniuoti: Jis, ir mažas būdamas, tiek pat kelio atsprénda kaip dideli Krtv.
2 įsprę́sti, įsprę̃sti, įspreñdžia, į̇̃sprendė
1. tr., intr. R, Sut, I, N, Rtr, Š, NdŽ, Vrb įkišti į tarpą, įsprausti: O mažiukas [katytis] ka kroka kaip įsprę́stas Lkv. Miškuos padarydavo dreves, lentutes įsprę́sdavo, lapų uždėdavo, bitys susirasdavo ir susimesdavo Jrb. Su žiburiu įėję rado gaspadinę bute su lova prieš duris įspręstą BsV326. Į tą plyšį jis įspréndo barzyliaus ilgąją barzą Sch235.
| prk.: Dovanos ir davimai apjakina išmintinguosius ir įsprendžia jiems kamanas į burną BbSir20,31.
| refl. tr., intr. Krkl: Ranka į plyšį įsispréndė, ir negaliu ištraukt Vrb. Sunkiai įsispréndė, tai nė išlįst negal Slv. Bepigu tau užsidėjus ant pečių nešti! Ale aš įsisprendęs į tarpkojį apnešiu šešias eiles BsMtI31.
ǁ prk. įpainioti, įvelti: Mus į tokią bėdą įsprendžia, kad nei šen, nei ten dėtis negalim brš.
2. tr. įbrukti, įduoti: Į rankas vietoje kalavijų įsprendė medines kuokas rš.
3. refl. NdŽ, Žgč, Šv, Štk, Alk, Grdž, Ldk, Mžš, Ml, Dglš įsiremti į šonus: Įsispréndęs mužikas kaip šūdas su ąsa J. I stovės įsispréndęs kaip dviąsis puodelis Vvr. Įsi̇̀sprendė ir stovi kai ponelis Kp. Kaip ponas vaikšto sau insispréndęs, nieko nedirba Trgn. Nebūk insisprendęs – velnias ant kupros atsitūps LTR(Ant). Prie durų stovi Morta karingai įsisprendusi J.Avyž. Rankas, jei tuščios, laikyk nuleidęs; neįsispręsk – tai paniekinimo ženklas Vaižg.
4. refl. įsiręžti, ką sunkiai dirbant: Par mum rugiai, kviečiai brendę, ir berniokai įsisprendę LMD. Stovi rugeliai mūsų brendę, pjauna pjovėjelės insispréndę Dglš. Tėvas gurbe įsispreñdęs taiso ką te Mžš.
5. tr. NdŽ įsmeigti (akis), įsistebeilyti: Kad mes ieškom [tavęs], kad žiūriam akis įspréndę Bsg. Akys visos parapijos mergaičių buvo įspręstos į jį Blv.
6. pakinkyti: Įsprę́sk ašvienį į važį, aš važiuosiu J.
| refl. tr. NdŽ.
2 išsprę́sti tr.
1. K, Jrb apimti sprindžiu: Lašiniai stori, neišspréndami Vn. Rugių varpos neišspréndamos – toki gera dvaro žemė Šts. Veizėk, kokį aš didelį sprindį išspréndu Plt. Jis savo sprindžiu beveik pusę aršinos išsprendžia Rd.
2. refl. Krkl, Plt, Vkš įsiremti rankomis į šonus: Tie šoperiai stova išsispréndę, o motriškos plėšos Krš. Išsispréndė i stova kaip apaštolas Lkv. Šoka išsispréndęs kaip vel[nia]s priš žaibus Šts.
3. LVI803, Ser, DŽ1 ištempti: Pasiimk mažąjį sprąstį ir išsprę́sk avinelio kailelį Vkš.
4. išimti ką įstrigusį: Neišsprendžiu, neišimu R331, MŽ443.
5. Rtr, Š, Ser prk. iškinkyti: Išsprę́sk arklį iš vežimo, geriau paės J.
2 nusprę́sti tr.
1. K sprindžiais atmatuoti: Nusprę́sk tris sprindžius J.
| refl. tr. K.
2. Ser prk. nukinkyti.
2 pasprę́sti
1. refl. Bgt įkliūti, įstrigti: Vaikas pasispréndė už skrynios ir neišlenda Skr. Benešdamas maišą pasispréndžiau tarp durų Rs. Pasispréndė paršas į tvorą Jrb. Teip terp tų krūmų pasispréndė [ragana] ir užsikabino Kdl. Vilkas …, išlįst norėdamas, ne pratilpo, bet pasispréndo Jrk39.
2. tr. NdŽ įkišti, įsprausti: Velnias šakalukus paspréndė, tas šniūras susišniūrino, ir neverpsi Kv.
3. tr. Bsg, Srv, Škn paspęsti, užtaisyti spąstus: Pasprę́sk šįvakar spąstus, kad šeškus įkliūtų Kair. Neišleisk katės: tęnai pasprę́stos slasnos – sudilgis Mžš.
4. intr. NdŽ pamatuoti sprindžiu: Pasprę́sk (sprindžiais) ir numanysi, kiek yr mastų J.Jabl(Als). A sprindžiu paspréndei, a kai[p], tik žiūrėk, ka būtų lygiai Šmk.
5. pakinkyti: Važiuok, jau paspréndžiau arklius Krš.
| refl. tr.: Ką čia pėstiem eiti – pasispręskim sartoką ir važiuojam Mšk.
6. tr. ištempti, išskleisti: Aš saulės nebijau: paspréndu parasodnyką ir galiu eiti tolie toliausiai Šts.
2 parsprę́sti intr. šnek. pareiti plačiais žingsniais, paržirglinti: Kol parsprę́siu, bus ir vakaras Rm.
2 prasprę́sti
1. refl. prasisprausti, pralįsti: Jis sakydavęs, jog vėlių daugiaus neg gyvųjų ėsą ir jog vos galima ėsą pro jas prasispręst! BsV83.
2. smagiai praeiti pro šalį: Praspréndė nė kepurės nemovęs Šts.
2 prisprę́sti tr.
1. prigrūsti: Karbo nepakelsi – teip prispréndžiau, prikišau! Pc.
2. matuojant sprindžiu, išlošti: Prispréndžiau su sprendžiu guziką Šts.
2 susprę́sti tr.
1. NdŽ, Jnš, Rd, Lg suveržti: Sąsprandą pavalkų susprę́sk J. Pažiūrėk, a pavalkai gerai suspręsti̇̀ Škn. Duok man, matau, kad tu nesuspręsi, – reik gerai atsispirti Grz.
| refl. NdŽ.
2. suspausti: Jie akrūte buvo suspręsti kaip silkės bačkoj rš.
2 užsprę́sti tr., užsprę̃sti, užspreñdžia, ùžsprendė
1. NdŽ užkišti, užsprausti, užremti: Langą su šakaliu užsprę́sk Vdk. Užsprę́sk vartus Kltn. Man kai apavas mažas, tai su geležim užsprendžiù iš vidaus, ir išsitampo Sb.
2. refl. užstrigti: Užsispréndė už duris ir neišleida tokie kuliganai Šts. Matyt, kad neišnešma, užsisprę́s tarp durių Skdv.
| prk.: Jo reikalai kažkur užsispréndė Up.
3. suveržti: Užsprę́sk sąsprąstį pavalkų J.
4. paspęsti: Kaip jūs užùsprendėt: pelės lašinius nuėdė, o pelėkautai ir nepajudėjo Pl.
| prk.: Ant visų kelių ir takų yra dabar užspręsta maskolių sargyba TS1904,1.
5. refl. tr. užsisegti: Užsisprę́sk ir viršutinį sprąstį, kad šaltis neitų į kaklą Vdžg.
6. refl. užsispyrus reikalauti: Užsispréndė jis, kad būtum kalečnai pirtis J. Ot, ką užsisprę̃s, tu jo nieko nė parkalbėsi, nė pasakysi Mžš.