sklastýti, sklãsto, sklãstė tr. plg. klastyti.
1. BŽ441, DŽ, NdŽ daryti sklastą, sklastymą.
2. daryti atlapą, lapoti: Duris sklastýti DŽ.
3. blaškyti, mėtyti (į šalis): Kai išėjau su kaimo berneliu, jisai manę in šaleles sklastė LTR(Ūd).
4. skėtrioti, mosuoti (sparnais, rankomis): Pašokęs [gaidys] sparnus sklastė ir stovėdamas tuoj suriko TS1899,12. Pamatėm tik, kad jau rankas sklãsto ir miršta Klm.
| refl.: Ko sklastáis, kaip pačią numarinęs?! Brs.
5. refl. NdŽ draikytis, plaikstytis: Mano plaukeliai, o geltoniejai, nesisklastystės, vėjo putami D94.
6. plakti, čaižyti: Jeigu apspis šunys tave, sklastýk su botagu J.
atsisklastýti intr., tr. Ms atsisegti, atsilapoti: Kaip tu eisi atsisklãstęs – dar vė[ja]s parpūs! Skd. Juzė atsisklasto marškinių apkaklę rš. Žilėnaitė pasidėjo krepšelį su knygomis ant kėdės ir atsisklastė paltą V.Bub.
išsklastýti
1. tr. išblaškyti, išsklaidyti: Kai vėjas pučia, šilumą išsklãsto Nm.
| refl.: Aplinkui kalnai, vėjas neišsisklãsto, tai sunkus oras Pv.
2. refl. atsilapoti: Visų veidai nukrypo į ploną, išsisklasčiusį berniuką rš.
nusklastýti tr. nužarstyti, nuskleisti, nuklastyti: Nusklastýk šiaudus, grūdai tę apačioj Prn.
pasklastýti tr. pasklaidyti: Pasklastýk, gal kur šiauduose nusimetė Prn.
pérsklastyti tr. perskirti: Plaukai persklastyti ties kakta rš.
prasklastýti tr. praskirti, praskleisti: [Juozapas] atsisėdo, plaukus prasklastė ir, trissyk atsikrankštęs, paėmė laišką Tat.