Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (4)
išpláukio‖ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
plaukiojant pabūti.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
kurį laiką plaukioti.
nupláukioti
Apibrėžtis
1 pláukioti, -ioja, -iojo iter. 1 plaukti.
1. judėti šen ir ten vandenyje iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Pamatė labai dailią antaitę plaukiojant BsMtI152. Plaukioja po ežerą tos antys, kur kitąsyk jis jais išgelbė[jo] Brt. Vandenyje plaukiojo žąsų būreliai J.Marc. Siera antele, ko čia pláukioji? (d.) Dkš. Plaukioj gulbelis, grimzt vainikelis, ai mun gailu veizėti D43. Lūšys gerai laipioja medžiais ir plaukioja rš. Žuvų, kurios daug plaukioja, kūnas pailgas, iš šonų suplotas S.Mast. Plaukiojamoji pūslė E. Kai kurios graužikų rūšys turi plaukiojamas kojas, kurių pirštai sukabinti plėvele EncIX554.
^ Guli liepa, ant tos liepos ežeras, po tą ežerą antys plaukioja (stalas, dubuo ir šaukštai) Žž.
ǁ plūduriuoti: Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės P.Cvir. Kitąsyk, nežinau ant kokio ežero, būdavo, plaukioja tankiai didelė skrynia pinigų auksinių BsPIV76. Akmuo dugnan eis, o medžiaga tai pláukioja Šlčn.
2. vykti, vaikščioti (apie laivą): Kanalu jau plaukioja laivai sp.
3. važinėti, keliauti vandeniu: Pláukiojau su medžiais (sielius plukdžiau) prieš karą Gg.
^ Ne jūra, ne žemė, laivu pláukiot negalima (bala) Užp.
4. prk. braidžioti (po aukštą žolę, javus), plaujoti: Ar neažumigo tik piemuo – visos skatynos plaukioja po vasarojų Arm.
5. prk. lakioti, skraidyti: Aukštai kregždės plaukiojo mėlynėje rš.
ǁ judėti, slinkti oru (apie debesis…): Pilksvumu nusidažę plaukiojo debesys rš. Tabako dūmų debesiukai plaukiojo palube, palengva nusileisdami ant palangės rš.
ǁ sklisti, plisti oru: Saulės apsemtuose laukuose plaukiojo degėsių kvapas K.Bor.
◊ ãšarose pláukioti gailiai verkti: Kasdien pláukiojo ãšarosa Arm.
kai̇̃p i̇̀nkstas taukuosè pláukioja; LTR(Krn) gerai gyvena.
1 atpláukioti intr. baigti plaukioti: Laivas, atplaukiojęs nustatytą laiką, prisišvartuoja prie krantinės sp.
1 išpláukioti iter. 1 išplaukti.
1. išbraidyti, išplaujoti: Išpláukiojom visus miškus, kol radom savo biržę Slnt.
2. refl. išsipleventi, išgesti: Seniai pasikūrenusi krosnis užgeso, išsiplaukiojo žarijos A.Vien.
1 nupláukioti tr. plaukiojant, plaujojant nuniokoti, išbraidyti: Daržus gyvoliai nupláukiojo Rt.
1 papláukioti
1. iter. 1 paplaukti 1: Paplaukiok, antele, paklausyk, raiboji, ką močiutė, ką širdelė ženteliams šneka BsO266.
2. refl. pasivažinėti, pakeliauti vandeniu: Pasiplaukiojau jūra rš.
1 užsipláukioti tr. plaukiojant užsidirbti: Jūroj plaukiodamas tris šimtus užsipláukiojau Dkš.
1. judėti šen ir ten vandenyje iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Pamatė labai dailią antaitę plaukiojant BsMtI152. Plaukioja po ežerą tos antys, kur kitąsyk jis jais išgelbė[jo] Brt. Vandenyje plaukiojo žąsų būreliai J.Marc. Siera antele, ko čia pláukioji? (d.) Dkš. Plaukioj gulbelis, grimzt vainikelis, ai mun gailu veizėti D43. Lūšys gerai laipioja medžiais ir plaukioja rš. Žuvų, kurios daug plaukioja, kūnas pailgas, iš šonų suplotas S.Mast. Plaukiojamoji pūslė E. Kai kurios graužikų rūšys turi plaukiojamas kojas, kurių pirštai sukabinti plėvele EncIX554.
^ Guli liepa, ant tos liepos ežeras, po tą ežerą antys plaukioja (stalas, dubuo ir šaukštai) Žž.
ǁ plūduriuoti: Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės P.Cvir. Kitąsyk, nežinau ant kokio ežero, būdavo, plaukioja tankiai didelė skrynia pinigų auksinių BsPIV76. Akmuo dugnan eis, o medžiaga tai pláukioja Šlčn.
2. vykti, vaikščioti (apie laivą): Kanalu jau plaukioja laivai sp.
3. važinėti, keliauti vandeniu: Pláukiojau su medžiais (sielius plukdžiau) prieš karą Gg.
^ Ne jūra, ne žemė, laivu pláukiot negalima (bala) Užp.
4. prk. braidžioti (po aukštą žolę, javus), plaujoti: Ar neažumigo tik piemuo – visos skatynos plaukioja po vasarojų Arm.
5. prk. lakioti, skraidyti: Aukštai kregždės plaukiojo mėlynėje rš.
ǁ judėti, slinkti oru (apie debesis…): Pilksvumu nusidažę plaukiojo debesys rš. Tabako dūmų debesiukai plaukiojo palube, palengva nusileisdami ant palangės rš.
ǁ sklisti, plisti oru: Saulės apsemtuose laukuose plaukiojo degėsių kvapas K.Bor.
◊ ãšarose pláukioti gailiai verkti: Kasdien pláukiojo ãšarosa Arm.
kai̇̃p i̇̀nkstas taukuosè pláukioja; LTR(Krn) gerai gyvena.
1 atpláukioti intr. baigti plaukioti: Laivas, atplaukiojęs nustatytą laiką, prisišvartuoja prie krantinės sp.
1 išpláukioti iter. 1 išplaukti.
1. išbraidyti, išplaujoti: Išpláukiojom visus miškus, kol radom savo biržę Slnt.
2. refl. išsipleventi, išgesti: Seniai pasikūrenusi krosnis užgeso, išsiplaukiojo žarijos A.Vien.
1 nupláukioti tr. plaukiojant, plaujojant nuniokoti, išbraidyti: Daržus gyvoliai nupláukiojo Rt.
1 papláukioti
1. iter. 1 paplaukti 1: Paplaukiok, antele, paklausyk, raiboji, ką močiutė, ką širdelė ženteliams šneka BsO266.
2. refl. pasivažinėti, pakeliauti vandeniu: Pasiplaukiojau jūra rš.
1 užsipláukioti tr. plaukiojant užsidirbti: Jūroj plaukiodamas tris šimtus užsipláukiojau Dkš.
įsiplaukýti
Apibrėžtis
plaukýti, plaũko, plaũkė žr. 1 plaukioti:
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
išsipanárdyti
Apibrėžtis
1 nárdyti, -o, -ė K, nardyti, -yja, -yjo K
1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255.
| refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255.
2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51.
| prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp.
^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171.
| refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31.
| prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78.
3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J.
| prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114.
4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K.
^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM.
| refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb.
5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš.
6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv.
1 išnárdyti
1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds).
2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427.
| refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š.
3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J.
4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl.
5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk.
6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg.
7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč.
8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng.
1 išsipanárdyti žr. 1 išnardyti 6: Kol diedas išsinėrė, išsipanárdė iš maišo (ps.) Tvr.
1 nunárdyti
1. tr. nugramzdinti, nuskandinti: Vaikai norėję perplaukti upę aukštėliau krioklio ir buvę bedugnėn nunardyti Vr.
2. refl. greitai nueiti, nubėgti: Šitą bandaitę valgykit, kap aš per tankius krūmus nusnárdysiu už devynių vandenų Nč.
1 panárdyti
1. tr. OG299 pagramzdinti, panerti į ką: Tevi reik į gerą vėją panárdyt į rulingius (bangas), i tat viską pask[ui] žinosi Prk.
2. intr. paplaukioti pasinėrus: Ar nėra gerų narų, kad bandytų panardyti ties baisiąja Mirties uola? Ašb.
| refl.: Drožia per miškus į Ventą pasiplukdyti, pasinardyti rš.
3. refl. greit pavaikščioti, palandžioti šen ir ten: Lileika pašoko iš vietos, pasinardė po stovinčių būrį ir sugrįžo Grigoru vedinas rš.
1 prisinárdyti K, Als iki valios nardytis: Gana mes prisinárdėme po pelkes, po vandenį J.
1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255.
| refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255.
2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51.
| prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp.
^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171.
| refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31.
| prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78.
3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J.
| prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114.
4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K.
^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM.
| refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb.
5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš.
6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv.
1 išnárdyti
1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds).
2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427.
| refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š.
3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J.
4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl.
5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk.
6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg.
7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč.
8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng.
1 išsipanárdyti žr. 1 išnardyti 6: Kol diedas išsinėrė, išsipanárdė iš maišo (ps.) Tvr.
1 nunárdyti
1. tr. nugramzdinti, nuskandinti: Vaikai norėję perplaukti upę aukštėliau krioklio ir buvę bedugnėn nunardyti Vr.
2. refl. greitai nueiti, nubėgti: Šitą bandaitę valgykit, kap aš per tankius krūmus nusnárdysiu už devynių vandenų Nč.
1 panárdyti
1. tr. OG299 pagramzdinti, panerti į ką: Tevi reik į gerą vėją panárdyt į rulingius (bangas), i tat viską pask[ui] žinosi Prk.
2. intr. paplaukioti pasinėrus: Ar nėra gerų narų, kad bandytų panardyti ties baisiąja Mirties uola? Ašb.
| refl.: Drožia per miškus į Ventą pasiplukdyti, pasinardyti rš.
3. refl. greit pavaikščioti, palandžioti šen ir ten: Lileika pašoko iš vietos, pasinardė po stovinčių būrį ir sugrįžo Grigoru vedinas rš.
1 prisinárdyti K, Als iki valios nardytis: Gana mes prisinárdėme po pelkes, po vandenį J.
