iš tiesų, atrodo, kad užsibuvai svetimose šalyse, nutautėjai ir dabar lyg koks neišsilavinęs užsienietis pirmą kartą pamatęs, kad yra tokia Lietuva, yra tokia lietuvių kalba ir lietuviai kalba ne rusiškai, stebiesi lietuvių pavardėmis, lietuvių kalba. Ar tikrai toks jau tuteišėjimas vėl Lietuvoje vyksta, kad patys lietuviai staiga imtų bjaurėtis lietuviškumu, bjaurėtis lietuvių kalba, stengtųsi nutautinti savo pavardes, kad "užsieniečiams būtų suprantamiau"? Nejaugi, iš tiesų, Lietuvos išlietuvinimo politika taip išplovė smegenis?

Mokslininkai straipsnius privalo skelbti nelietuviškai, nes kitaip negaus balų. Asmenvardžius reikia išlietuvinti, nes kitaip užsienyje kas nors turės sunkumų juos perskaityti.

- Po Nepriklausomybės Lietuvoje vis dažniau imtas vartoti terminas „naujalietuviai“. Visuomenė piktinasi - tai jie, naujalietuviai, pristatė neskoningų namų, panašių į pilis, užtvėrė gražiausias paežeres, jie ir jų vaikai pražūtingai laksto keliuose naujausiais automobiliais, nepaisydami greičio apribojimų.

- „Naujalietuviais“ 19 a. pabaigoje buvo vadinami patriotiškai apsisprendę tautiečiai. Aš čia būčiau linkęs sakyti tiesiog nuvorišai (nouveau riche), tai yra naujieji turtuoliai, kaip po prancūzų revoliucijos įsitvirtino tarptautinėje apyvartoje. [Interviu su Krescencijum Stoškum.]

Meilė – ir Afrikoje meilė! Nei vienos turtingiausių pasaulio šeimos turtai, nei arabų komplimentai nepakeitė afrolietuve save vadinančios Kristinos Obiang nuomonės – į LNK naujojo sezono pažinčių laidą „Būk mano meile!“ iš Dubajaus atskridusi mergina įsitikinusi: „tekėsiu tik už lietuvio“.

Dabar atėjo D.Grybauskaitė. Tai visiškai logiška, nes atėjo Europos metas, įstojome į ES. Europa klestės ilgai. Vakarai mus padarys laisvus. Ir štai atėjo tas žmogus, kuris, ten nusiųstas, pabuvo laikotarpį, parodė, kad lietuviai gali valdyti Europos pinigus. O mums reikia pinigų. Viskas logiška. Tiktai klausimas, ar reikės penkerių metų laikotarpio šiam mitui keisti. Dabar turime lipti iš šios ekonominės duobės. Kaip matome, D.Grybauskaitė realiai pateisina šitas iliuzines viltis. Nes jau antras prezidento išrinkimas yra patvirtinimas, kad mitas gyvas. Aš manau, reikia sulaukti kito ciklo, kada ateis kita prezidento valanda. Pagalvokime, ko tauta dvidešimt ar trisdešimt metų laukia? Manau, ateis metas, kai pasakysime, kad vis dėlto nykstame. Ir kas tada gelbės nuo šito išnykimo musulmonybės, milžiniškos imigracijos į Lietuvą akivaizdoje, kol dar tauta turės teisę lietuviją rinkti?

Nusiraminkite, ponai: „Esu tikras, kad išliks, kad išsaugosim savo tapatumą“, nes jis, žinote, kur?
Mūsų genuose! („Genuose turime didelį užtaisą užsispyrimo, atkaklumo, darbštumo [...]“ – čia dar ir tas atvejis, kai taip kalbanti sąmonė jau yra informuota, jog naivusis tapatumo saugojimo diskursas yra „nelygis“, bet dar nėra informuota, kodėl, tad atmetinėja jį motyvuodama tiksliai ta pačia naivybe, kokią išsakytų naiviausias iš lietuvybininkų: „lietuviškumas“, matote, kartu su vyžomis ir daininga kalba, perduodamas per motinos pieną ir kraują, todėl nebijokite, neišnyks).

Galbūt.. Bet yra ir kita problema - beguglindamas radau galybę
besidubliuojančių funkcijomis svetainių, bet nei viena jų nebuvo „normaliame“ portale... Panašu, kad lietuviai lietuvybininkai labai tingi (ar nemoka) kooperuotis... Straipsneliai išmėtyti po visur be jokios sistemos ir tarpusavio ryšio, niekas nežino, kur jie guli.

Didžiausią poveikį Lietuvos visuomenės nuostatoms daro lietuviakalbė žiniasklaida. Ji yra skirtinga, kaip ir skirtingos visuomenės grupės, kurios ją vartoja.

– Kas lėmė, kad kas devintas moksleivis neišlaikė egzamino?
– Jie yra įpratę rašyti be lietuvybės, o tai atsiliepia jų rezultatuose.

Lietuvybė kompiuteriuose yra kompleksinė problema: du skirtingi apsirūpinimo sulietuvintomis programomis būdai, skirtingi programų įsigijimo būdai (atvirosios, komercinės, nuosavybinės), didelė pačių programų įvairovė. Reikalingas aktyvus bendradarbiavimas su programų gamintojais. Lietuvinimo darbai yra tęstiniai (neturi pabaigos), nes nuolat išleidžiamos naujos programų laidos ir, norint neatsilikti nuo gyvenimo, jas reikia nuolat ir operatyviai lietuvinti.

Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.

Atvirojo kodo programoms – lietuvybė [antraštė]
Lietuvoje svarstant, ar nevertėtų "Microsoft" programas valstybinėse institucijoje pakeisti atvirojo kodo nemokamomis programomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) vasario pradžioje patvirtino atvirojo kodo programų paketo "OpenOffice" angliškų terminų lietuviškus atitikmenis.

MS Word'e yra daug labai gražių kaligrafinių šriftų. Bėda, kad gražiausieji neturi lietuvybės.

Lietuvybė kompiuteriuose 2009 metais
2009-aisiais naujoji „Windows 7“ iš karto pasirodė ir anglų, ir lietuvių kalba, pasistūmėta atvirųjų programų lietuvinimo srityje, apginta disertacija iš internetinės programinės įrangos lokalizavimo, išleista pirmoji lokalizavimo kalbos magistrų laida KTU, bet svetainių adresų neskubama lietuvinti, iš mobiliųjų paslaugų teikėjų raštingas tik „Bitės“ „Labas“, apie galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes iš telefonų informuoja tik „Omnitel“... Praktinius lokalizavimo darbus Lietuvoje pradėjome pavėluotai ir dabar sunku įveikti atsilikimą.

Rašoma apie sulietuvintas programas, specialias priemones lietuvybei kompiuteryje palaikyti, kompiuterinius žodynus ir kitką, kas susiję su kompiuterinių programų vertimais į lietuvių kalbą.

Žinoma, nemaža dalis lietuvių kalbos žodyno subrendo ir iki šiol atspindi valstietiškąją kultūrą ir mūsų urbanizuotai tikrovei, net ir būsimos koalicijos akivaizdoje, nebetinka. Tačiau ir nauji lietuviški ar įlietuvinti žodžiai neatsiranda taip greitai, kaip keičiasi pats pasaulis, nes kalbos reguliuotojai, apsimesdami kovotojais su anglų kalbos įtaka, mėgina įgyvendinti utopinį projektą – apsisaugoti nuo perdėtai greitų gyvenimo pokyčių.

Šie Vaižganto tikslai buvo padiktuoti jo gyvenamojo meto: jis kartu su idėjos draugais ėmėsi kurti nepriklausomos Lietuvos kalbinę aplinką [...]. Jis, kaip ir kiti to meto redaktoriai ir publicistai, rėmėsi vėliau Stasio Šalkauskio (1991: 24–38) suformuluota to meto kalbos politikos nuostata „įlietuvinti“ jauną nepriklausomą valstybę.

A. Kubilius net neįstengia sužinoti, kad W nėra klasikinio lotyniško raidyno raidė.
Stebint tokį 19 konservatorių tikslą trūks pliš ‘įlietuvintiʼ tas QWX, man, kaip pastoviam konservatorių rinkėjui, kyla paprastas noras – nebalsuoti daugiau už konservatorius kaip Lietuvos ir lietuvių tautos išdavikus, arba visi šie 19 turi išnykti iš sąrašo sekančiuose Seimo rinkimuose.

XXI amžiuje mes keliamės į pusiau virtualų pasaulį. Esminis klausimas, ar ten kartu keliasi gyventi ir lietuvių kalba? Politinis, vertybinis, socialinis, kultūrinis uždavinys – įlietuvinti virtualiąją aplinką, sukurti erdvę lietuvių kalbai daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje. Čia kalbama ne apie feisbuko lietuviškas paskyras, o apie lietuvišką dirbtinį intelektą, lietuviškų didžiųjų duomenų semantinį valdymą, lietuviškas socialines inovacijas, raštingumo mokymą kompiuterių eroje, kalbos vizualizacijos technologijas ir daugybę kitų dalykų, kurie yra paremti skaitmenine kalba.

Ir reikėjo gi taip. Lyg Lietuvos vardas Europoje dar per mažai valkiojamas, kaip tik Kovo 11-osios išvakarėse du ką tik į piliečius įšventinti plumpročiai užtraukė gėdą šaliai, po rungtynių užpuldami „Real“ krepšininką. [...] Tokie, kaip Maciai, neturi smegenų. Ne jiems tai suprasti. Bet apie mylimos komandos bėdas jie, regis, turėjo būti girdėję. Nežinojo, kad užpuldami R.Fernandezą, jie iš „Žalgirio“, kuris žaidėjams ir taip jau skolingas trijų mėnesių algas, atims dar poros gerų krepšininkų mėnesio algas?
Du D.Grybauskaitės įlietuvinti mulkiai nesupranta net to?

[...] vaikštant Haid Parke, lankantis Heistingse ar užklydus į atokų nuogalių pliažą, nugirdusi savo gimtąją kalbą į jo ausį sąmoksliškai sušnibždėdavau: „Čia lietuviai“. Tarsi tos šeimos, tie būreliai lietuviakalbių būtų slaptos teroristų grupuotės, kurias atpažinti gali tik specialiai tam treniruoti asmenys.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas patvirtino, kad ir jų savivaldybę pasiekė religinių knygų siunta: „Man keista: koks tikslas siųsti tokią literatūrą anglų kalba į lietuviakalbių kraštą?“.