laipiojant išvaikštinėti

1 kopinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K iter. dem. 1 kopti 1: Ko jūs po tuos medžius be reikalo kopinėjot? Vv. Vaikai kopinėjo nuo kalnelio į klonelį rš. Kažin koks grumulėlis glūdo po krūtine ir tolydžio kopinėja į gerklę rš. [Zacheus] negėdijos … kaip koksai vaikas ant medžio kopinėt DP574.
^ Išmoks kaip žąsinas per tvorą kopinėti PPr357. Kumpuota liepa visos ožkos kopinėja B. Žema tvora visos ožkos kopinėja B, Vlkv.
1 įkopinė́ti KI359 iter. dem. 1 įkopti 1.
1 iškopinė́ti tr. Š išlaipioti: Visos šitos girios buvo Jonio išbraidžiotos, iškopinėtos rš.
1 sukopinė́ti iter. dem. 1 sukopti: Piemuo net kelis kartus sukopinėjo į medį rš.

1 láipioti, -ioja, -iojo K iter. 1 lipti 1: Broliukas pusnynais, tvoromis láipiojo J.Jabl. Láipioti į kalną Vl. Kuopdamas šulinę, laipiojau rentinio pagal, man koptų nereik J. Vargu láipioti per tvoras, po medžius J. Ana láipio[ja] iš tvoros ant žemės J. Kai voveris per šakom láipioja OG305. Ko tu po tą beržą laipioji – dar iškrisi! Ds. Jei katės stogais laipioja, tai bus derlingi metai LTR(Trgn). Genys yra laipiojamasis paukštis rš. Stiebai, kurie, kildami aukštyn, įsitveria kitų augalų, vadinasi laipiojantieji J.Dag.
^ Nelaipiok aukštyn, kiti nutvers už kojos! LTR(Rz), Sch85. Ant patalinko medžio visos ožkos láipioja Ds. Bėda, kad šuva medžiais nelaipioja Lp. Bėdos ne tvorom laipioja, bet žmonėm LTR(Kp). Be kojų, be rankų po medžius laipioja (apynys) Skr.
1 apláipioti tr. Š laipiojant apeiti: Jis aplaipiojo visą namą rš.
1 atsiláipioti Š laipioti iki nebenorint, prisilaipioti.
1 įsiláipioti Š įsitraukti į laipiojimą.
1 išláipioti
1. intr. vienas po kito visiems išlipti: Sudėjau kačiokus anderėn, ir vėl išláipiojo Ds.
2. tr. laipiojant išvaikštinėti, iššliaužioti: Vaikai išláipiojo visus palėpius Š. Perėjau visus klonius ir kalnus išlaipiojau, pasiekdamas ledus rš.
| Čia tu medžio nerasi, kad nebūt mano išláipiotas Ds. Visus savo laukų nuovalėlius buvo nutupinėję, visus medelius aplankę ir išlaipioję Vaižg.
1 nuláipioti intr. visiems nulipti: Nulaipioję [vaikai] žaidė po aslą: prieš krosnį šildėsi, ant žemės raitėsi Žem.
1 paláipioti intr. kiek laipioti: Paláipiok tu man daugiau medžiuos, tai atimsiu kelnes, ir vaikščiok nuogas! Ds.
1 prisiláipioti tr., intr. laipioti iki nenorint: Prisiláipioji po trešnes, prisikarstai, kol tas uogas nuskabai Als. Jau gana dirbau pulką metelių, prisinešiojau naują grėblelį, prisilaipiojau kalno smiltelę (d.) Vlkš.
1 užláipioti intr.; LL175 visiems užlipti.

žargstýti, žar̃gsto, žar̃gstė K, J, RŽ, NdŽ, FrnW iter. žergti.
1. tr. Rtr, DŽ, KŽ skėsčioti (kojas) į šalis: Skėtrioja rankas, žar̃gsto kojas – visas kūnas palaidas, iškrikęs Š.
| refl. L, Š, Rtr, DŽ, KŽ: Sėdi, gražiai sėdėk, nežargstýkias kaip kumelė! Krš. Mergičkos, negražu žargstytis! Grz. [Kelnės] prie darbo moterėm žargstýtis labai gerai Mžš. Trempa trempa tus pilvus, žar̃gstos, šoka tokius tancius Klk. Nežargstýkis prieš pečių, nežerk par ližę, duona parsprogs (sakoma tik moteriai) Škn.
| Kol jaunas, žargstýtis (sportuoti) gerai, o senam… Krš.
| Buvau belipanti žargstýties: audu Užv.
^ Tinginio liga gera, pasivalioji sau, žargstáis (juok.) Krš.
2. tr., intr. DŽ nuolat žengti per ką, žergiant perlipinėti: Jis tankiai žar̃gsto par slenkstį J. Nusibodo slenksčiai žargstýti Š. Susidėk eilion puodus, nereiks žargstýt Krs. Nežargstýk par ližę – duona atšoks! Rs. Nežargstýk meškerės – žuvis nesiims An. Virvę vejant, nereikia žargstyti – virvė greit sutruks LTR(Nj). Nežargstýk skindamas [agurkus], bus kartūs Sur. Jei vaiką žar̃gsto – nebeaugs Paį. Ką nors pasėjęs ežių nežargstyk – nedigs LTR(Šmn). Mudu kilnojom ganyklų ir žardienų vartus, žargstėm per lipynes žiogrių tvorose K.Saj.
| Kad nereikėtų dideliais žingsniais žargstyti nuo vieno akmens prie kito, akmenis kiek patvarko vagoje rš.
^ Per tvoras žar̃gstosi, – laikys kelnės (iron.) Dkš. Žemą torą visi žargsto, lėtą žmogų visi jodo LTR(Vdk). Senis guli, o per jį visi žargsto (slenkstis) LTR(Grk).
| refl.: Kad kopūstų galvos neplyštų, reik nelaipioti ir nesižargstyti per lyses LTR(Lkš). Geriau par šąšlavas žargstýties, neko valyties (pajuokiama nevala) Krš. Puknoja [Andrius] per sniegą nuo kelmo prie kelmo, žargstosi per sienojus V.Bub.
3. refl. laipioti, karstytis: Aš tau parodysiu žargstytis po medžius ir kelnes plėšyti! A.Vaičiul.
◊ per slenksniùs žargstýtis; sleñkstį žargstýti dažnai lankytis, vaikščioti: Eini eini, žargstáis žargstáis par slenksniùs, kol kokį popierį gauni Krš. Tu mun sleñksčio nežargstýsi! LTR(Nmk).
apžargstýti tr.
1. žr. apžarginti 2: Kraigui sustiprinti nuo vėtrų gana dažnai apžargstydavo gėveliais rš(Jnk).
2. prk. užimti, užvaldyti: Marti atejusi muno visus turtus apžargstė sau Trg.
išžargstýti tr.
1. išskėsti į šalis, išžergti (kojas): Iškėtoti kojas, išžargstýti BŽ476.
| refl.: Atėjo, ant slenksčio atsisėdo, išsižar̃gstė ir sėdi – gal iš tų namų atsisukus kokia paleistuvė Rm. Gulėjo išsižargstęs, apsivilkęs naujais marškiniais rš.
2. daug išlaipioti: Gal jau viso svieto tvoras, vaikel, išžargstei̇̃ perdien? Ds. Galgi būt tokie svogūnai išlaužyti, kad ne vištų išžargstýti Ds.
3. KŽ išprievartauti.
nužargstýti
1. žr. peržargstyti: Pirma nužar̃gsto agurkus, paskui rėkia, kad kartūs Ds.
2. refl. nuvargti dažnai žergiant: Par slenkstį [šeimininkė] nūsižar̃gsto par dieną Vn.
pažargstýti intr. NdŽ kiek žargstyti: Palauk tu man, aš tau pažargstýsiu po agurkus! Ds.
péržargstyti, páržargstyti KŽ iter. peržergti 1: Agurkus pasėjus reikia peržargstyti per ežias, kad geriau augtų LTR(Pmp).
prasižargstýti NdŽ kurį laiką žargstytis.
prisižargstýti žergiant pakankamai prisivaikščioti: Aš jau prisižargsčiaũ ir teip, dabar tu eik Krs.
sužargstýti
1. refl. NdŽ išskėsti kojas.
2. tr. bet kaip sumesti: Bjauriai čia buvo sužargstýti [Rainių žuvusieji] Sd.
3. refl. DŽ, NdŽ susiraizgyti, susipinti: Vienur susižar̃gstę rugiai, kitur susisukę verpetais Šts.