dygsniais išsiūti, išsiuvinėti.

dygsniúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. dygsniais siūti, siuvinėti: Sparčiai dygsniúoji – būtum geras kriaučius Sdk. Kodėl tu tep dygsniúoji, tankiau siūk! Alk.
2. tr. taškuoti, taškais žymėti: Siuvėjas kreida dygsniavo medžiagą rš.
| Dygsniúoti (tatuiruoti) kūną gražiais raštais BŽ557.
3. intr. eiti, bėgti, digsėti: Taip retai dygsniúoja Ds.
išdygsniúoti tr. dygsniais išsiūti, išsiuvinėti: Ir pašluostes raudonais siūlais išdygsniavo rš.
nudygsniúoti
1. tr. dygsniais nusiūti: Sakytum, tyčia kas kelią per laukus šilko siūlais nudygsniavo rš.
2. intr. nudigsėti: Nudygsniãvo tokiais dideliais žingsniais Ds. Kai surėkiau, tuoj visi vaikai kaip kiškiai kur pastvėrę nudygsniavo Vj.
pridygsniúoti tr. dygsniais prisiūti: Rankom pridygsniuota, tai ir iš tolo siūlai matos Žl.
sudygsniúoti tr. dygsniais susiūti: Kole sudygsniavaũ rankovę, tai ir privargau Dkšt. Sudygsniãvo suknelę, ir iširo Ob.
uždygsniúoti tr. dygsniais užsiūti: Suknia uždygsniuota rš.

2 siū́loti, -oja, -ojo tr. J, NdŽ, Kv, siū̃loti, -oja, -ojo NdŽ, siūlóti, -ója, -ójo
1. siuvinėti (ppr. nevykusiai) praplyšusį drabužį, daigstyti: Ką tu čia siū̃loji, tik siūlus gadini! Grg. Ar jau savo švarką siū́loji? Pln.
| Apynių virkštėmis ir plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo S.Dauk.
2. refl. Slnt pūliuoti: Žaizda negyna, bet tik siū́lojas: užgyna ir plinka Šts.
2 apsiū́loti tr. apsiuvinėti, apdaigstyti: Apsiūlóti (pamušalą) BŽ86. Norėjau Alio sieniką apsiū̃loti Slnt.
2 įsiū́loti tr. NdŽ įsiuvinėti, įdaigstyti.
2 išsiū́loti tr. NdŽ išsiuvinėti, išdygsniuoti.
2 pasiū́loti tr. pasiuvinėti, paadyti, padaigstyti: Reik pasiū̃loti Slnt.
2 susiū́loti tr. Pln susiuvinėti, užadyti, uždaigstyti: Susiū́lojau visas skyles Als. Susiū́lojo rankovę, marškinius Šts.
| refl. tr.: Eik valgyti, paskuo susisiū̃losi Krtn.

smaigstýti, smai̇̃gsto, smai̇̃gstė tr. Rtr, BŽ88; N, [K] žr. smaigyti:
1. Priėjęs pradėjo smaigstyti su smaigu, ėmė ir uždūrė pinigus LTsIV573.
| refl. prk.: Dangus giedrėja, blaivos. Pro debesų plyšius smaigstosi saulė spinduliais T.Tilv. [Mintys] smaigstos jo galvoje kaip ylos S.Čiurl.
2. Ans smaigsto pūkštis ant pievos, drausdamas, kad neganytų J. Ten yra mano brolių rūtų darželis, aukso kuoleliais smaigstytas, sidabro tvoreliums lankstytas DS303(Šmk).
ǁ kaišiojant sodinti: Pernai su lopeta smaigsčiáu bulbes Pvn.
3. segioti: Į lapelius, į žaliuosius spilgelės smaigstýtos JV212.
4. raišioti ganytis: Smaigstáu karvę po krūmalius Šv.
5. refl. NdŽ vyniotis, raizgytis: Nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės [ant žiogrelių] S.Dauk.
6. žr. smaigyti 5: Pirmos kuopos viršila vis dar tebesmaigsto žvilgsniais rekrūtų eiles rš. Vilius smaigsto ją įžūliomis akimis I.Simon.
| refl.: Jos akys smaigstėsi aplink rš.
7. žr. smaigyti 6: Jis ėmė šaipytis ir tyčiotis čia iš vieno, čia iš kito, smaigstydamas kandžiomis pastabomis rš. Bobų liežuvių smaigstoma, vengė praeiti pro kaimą rš. Jie smaigsto vienas kitą žodžiais ir purkštauja lyg katės prie vieno dubenio V.Bub.
8. žr. smaigyti 8 (refl.): Ko smaigstai̇̃s, kur nereikia, t. y. malies, lendi dėl kručiavimo J. Smai̇̃gstotės po spintą, lyg nevalgę būtumėt Vdžg. Nesismaigstýk po puodus, valgyk, kas paduota Up. Škač lauk – ir smaigstýsis po indus! Šv. Smaigstáis kaip velnio apsėstas Vvr. Karvė smai̇̃gstos i smai̇̃gstos: čia į bulves, čia į rugius Kl. Ko smaigstáisi kaip karvė pri sieto! Plt. Nesmaigstýkitės, vaikai, negausit cukraus nė pasulpėti Šts. Nesmaigstýkis kaip mesininko šuo Rt. Surišk karves, kad nesmaigstýtųs patoriais Stl. Ko čia smaigstáis kaip katė po puodus?! Krš. Iš kur parejęs tuojaus ir smai̇̃gstos po pakraščius, kad tik ką sugreibt Škn. Tik smai̇̃gstosi kaip šuva po kertes, tykodamas ką suėsti Sml. Kur smaigstáis palentyniais? NmŽ.
ǁ Lg smaguriauti, smaližiauti: Atprasi smaigstýtis, ir žalbarščiai patiks Trg.
9. refl. žr. smaigyti 9 (refl.): Ak jau pri motriškų smaigstais Trk.
10. refl. S.Dauk per jėgą veržtis, siektis: Gyvoliai smaigstos par tvorą, nor ėsti, grieb, grumbos J. Smaigstos gyvoliai par toras į javus Up. Karvė, besismaigstýdama par toras, i pasidūrė ant mieto Krt. Karvė smai̇̃gstos pri lapų Slnt. Ko smaigstáis į šalis, a neturi po nose! Skd.
11. refl. bastytis, slankioti: Jei dirbsi, tai nereiks neėdusiam smaigstýtis iš kampo į kampą Lnkv. Pažįstamų nebuvo – prisėjo vienai po gatves smaigstytis Grz.
12. refl. įkyriai landžioti, prašinėti: Šen ten smai̇̃gstės, dokumentus gavo [pensijai] Vn.
13. smarkiai, godžiai valgyti, kimšti: Ka smai̇̃gsto, ka kemša, net trupučiai pro ausis laksto Plt.
14. kurstyti, raginti: Vokytė smaigstė, kad ans su jąja šoktum J.
◊ širdi̇̀s smai̇̃gstosi neramu: Širdis smai̇̃gstos, nežinau, a besuspės į traukinį Gršl.
apsmaigstýti
1. žr. apsmaigyti 1: Ąžuoliukai apsmaigstomi kuolais, kad žvėrys nesužalotų rš. Apsmaigstýti galvą su rūtomis J. Durys buvo apipintos vainikais ir apsmaigstytos raudonomis vėliavukėmis K.Bor. Tavi mietais apsmaigstė, muni rūtoms apkaišė LTR(Vkš).
| prk.: Ežiukai gimsta akli, kurti, bedančiai, apsmaigstyti retais, baltais ir minkštais spygliais sp.
| refl. prk.: Po jo kojomis gulėjo pušimis apsismaigstęs žvejų kaimelis rš.
2. žr. apsmaigyti 3: Prisigėrę besiveizant vienas kitą su peiliais apsmai̇̃gsto Vvr.
3. refl. aplandžioti, apžiūrinėti: Apsismai̇̃gsto atlėkusi, randa ką skaniau i prašo Krš.
4. intr. apdalyti, pakaišioti: Vaikams po abaranką apsmai̇̃gstė Užv. Apsmai̇̃gstė su šienu po kelis klėbius – nė ožaičių neišmaitinsma Lk. Pardavęs kokį gyvolį, vaikams apsmaigsto po visą rublį Žem.
5. tr. prk. įdėmiai apžiūrėti: Gyvatė pakėlė galvą, apsmaigstė juos mažytėm piktom akutėm K.Saj.
įsmaigstýti KI359, NdŽ žr. įsmaigyti 1: Pievas ažvarpo, draudykles įsmaigsto J.Jabl(r.). Įsmaigstýk virbų, i suvoks kelią Šv. Už tos kūtikės buvo genetys, ten įsmai̇̃gstėm gluosnio šakikes, i prigijo Krž.
| refl. Š, Rtr.
išsmaigstýti
1. BŽ485 žr. išsmaigyti 1.
2. tr. užmaustyti ant smaigo: Kūnas buvo sukapotas į keturias dalis ir išsmaigstytas ant baslių už miesto sienos rš.
3. tr. BŽ452 išdygsniuoti.
4. refl. susiklostyti, susibanguoti: Šukuok plaukus su šepečiu, pasklaidydamos – juo dailiau išsismaigstýs Šts.
nusmaigstýti žr. nusmaigyti:
1. Kelią nusmaigstýti KI30. Važiavimo kryptis nusmaigstoma gairėmis rš.
| prk.: G. Hauptmanas savo dramomis nusmaigstė kelią vokiečių dramai rš.
2. Pakelės kuoleliais nusmaigstytos rš.
| prk.: Tamsiai mėlynas dangus buvo nusmaigstytas auksinėmis žvaigždžių gėlėmis sp. Senelis žiūrėjo į kitą krantą, nusmaigstytą retais žilvičių krūmais rš. Įlanka nusmaigstyta meldų kuokštais rš. Dygliais nusmaigstyti kaktusai sp.
3. tr. prk. įdėmiai nužiūrėti: Nusmaigsčiusi abu vyrus burkuojančios katės akimis, vėl parodė baltus dantis J.Marc.
pasmaigstýti tr.
1. LTR(Srj) žr. pasmaigyti 1.
2. pabadyti: Pasmaigstė kartimis liūnų eketes K.Bor.
3. NdŽ žr. pasmaigyti 2: Nugalėję rymėnus, galai pasmaigstė kritusiųjų galvas ant durtuvų rš.
4. prk. pabadyti, pavarstyti (akimis): Ir Vilius dar kartą pamėgino Barbę pasmaigstyti akimis kaip kitados I.Simon.
5. refl. pasisukioti, pasitrainioti: Pasismaigstei̇̃ apie pečių ir vėl čia atlindai Ėr.
6. refl. pavalgyti ką nutvėrus, pasmaližiauti: Uogų pasismai̇̃gsto, širdis apsalna Krš.
pérsmaigstyti tr. iš naujo nusmaigstyti: Pérsmaigstyti kitaip BŽ356.
prasmaigstýti
1. tr. NdŽ prabedžioti: Slanka snapu atverčia pernykščius lapus, juo prasmaigsto žemę sp.
2. refl. NdŽ kurį laiką landžioti, šniukštinėti.
prismaigstýti; I
1. žr. prismaigyti 1: Vijokliniams žirniams į žemę reikia prismaigstyti lazdelių rš. Iškasdino griovį, gilų ir platų, o dugnas jam baslių aštrių prismaigstytas HI.
| prk.: Skraistė juodoji, žaibų prismaigstyta, suktis pagavo virš Vaivio, Pajautės S.Čiurl.
| refl.: Lubos ir sienos buvo prisismaigsčiusios geležinių atšaižų rš.
2. tr. KI80, NdŽ smaigstant kuo daug pritvirtinti, prisegioti: Prismaigstyti smeigtuku vabalai Db.
3. žr. prismaigyti 3: Kad mėsa turėtų geresnį skonį, į didelius mėsos gabalus galima prismaigstyti prieskoninių daržovių rš.
4. tr. priraišioti ganytis: Pačiame paplentė[je] galia karves prismaigstýti Rdn.
susmaigstýti tr. NdŽ žr. susmaigyti:
1. Pasitraukdami kareiviai durtuvais susmaigstė ir paleido pagalves E.Miež.
2. Ana [pomidorus] susvadino, anam reiktų susmaigstýti Krš. Žvakės [žvakidėse] susmaigstytos rš.
ǁ smaigstant susodinti: Py krypos medukus susmai̇̃gstė Pj.
3. smaigstant kuo pritvirtinti, susegioti: Susmaigstyti plokštelėse vabzdžiai paliekami išdžiūti rš.
| refl. tr. NdŽ: Susišukuok plaukus, susismaigstýk gerai Rs.
4. sumaustyti ant smaigo: Susmaigstytos prie laužo žuvys laikas nuo laiko pasukinėjamos, kad vienodai apkeptų rš.
užsmaigstýti tr.
1. NdŽ žr. užsmaigyti 2.
| refl.: Sėdėjau atšlaitėj, nugara atsirėmęs į storos pušies kamieną, o iš priekio užsismaigstęs žaliomis šakomis rš.
2. smaigu užtaisyti, užkišti skylę: Vėdarus su šakaliukais užsmai̇̃gsto Erž.

smaigstýti, smai̇̃gsto, smai̇̃gstė tr. Rtr, BŽ88; N, [K] žr. smaigyti:
1. Priėjęs pradėjo smaigstyti su smaigu, ėmė ir uždūrė pinigus LTsIV573.
| refl. prk.: Dangus giedrėja, blaivos. Pro debesų plyšius smaigstosi saulė spinduliais T.Tilv. [Mintys] smaigstos jo galvoje kaip ylos S.Čiurl.
2. Ans smaigsto pūkštis ant pievos, drausdamas, kad neganytų J. Ten yra mano brolių rūtų darželis, aukso kuoleliais smaigstytas, sidabro tvoreliums lankstytas DS303(Šmk).
ǁ kaišiojant sodinti: Pernai su lopeta smaigsčiáu bulbes Pvn.
3. segioti: Į lapelius, į žaliuosius spilgelės smaigstýtos JV212.
4. raišioti ganytis: Smaigstáu karvę po krūmalius Šv.
5. refl. NdŽ vyniotis, raizgytis: Nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės [ant žiogrelių] S.Dauk.
6. žr. smaigyti 5: Pirmos kuopos viršila vis dar tebesmaigsto žvilgsniais rekrūtų eiles rš. Vilius smaigsto ją įžūliomis akimis I.Simon.
| refl.: Jos akys smaigstėsi aplink rš.
7. žr. smaigyti 6: Jis ėmė šaipytis ir tyčiotis čia iš vieno, čia iš kito, smaigstydamas kandžiomis pastabomis rš. Bobų liežuvių smaigstoma, vengė praeiti pro kaimą rš. Jie smaigsto vienas kitą žodžiais ir purkštauja lyg katės prie vieno dubenio V.Bub.
8. žr. smaigyti 8 (refl.): Ko smaigstai̇̃s, kur nereikia, t. y. malies, lendi dėl kručiavimo J. Smai̇̃gstotės po spintą, lyg nevalgę būtumėt Vdžg. Nesismaigstýk po puodus, valgyk, kas paduota Up. Škač lauk – ir smaigstýsis po indus! Šv. Smaigstáis kaip velnio apsėstas Vvr. Karvė smai̇̃gstos i smai̇̃gstos: čia į bulves, čia į rugius Kl. Ko smaigstáisi kaip karvė pri sieto! Plt. Nesmaigstýkitės, vaikai, negausit cukraus nė pasulpėti Šts. Nesmaigstýkis kaip mesininko šuo Rt. Surišk karves, kad nesmaigstýtųs patoriais Stl. Ko čia smaigstáis kaip katė po puodus?! Krš. Iš kur parejęs tuojaus ir smai̇̃gstos po pakraščius, kad tik ką sugreibt Škn. Tik smai̇̃gstosi kaip šuva po kertes, tykodamas ką suėsti Sml. Kur smaigstáis palentyniais? NmŽ.
ǁ Lg smaguriauti, smaližiauti: Atprasi smaigstýtis, ir žalbarščiai patiks Trg.
9. refl. žr. smaigyti 9 (refl.): Ak jau pri motriškų smaigstais Trk.
10. refl. S.Dauk per jėgą veržtis, siektis: Gyvoliai smaigstos par tvorą, nor ėsti, grieb, grumbos J. Smaigstos gyvoliai par toras į javus Up. Karvė, besismaigstýdama par toras, i pasidūrė ant mieto Krt. Karvė smai̇̃gstos pri lapų Slnt. Ko smaigstáis į šalis, a neturi po nose! Skd.
11. refl. bastytis, slankioti: Jei dirbsi, tai nereiks neėdusiam smaigstýtis iš kampo į kampą Lnkv. Pažįstamų nebuvo – prisėjo vienai po gatves smaigstytis Grz.
12. refl. įkyriai landžioti, prašinėti: Šen ten smai̇̃gstės, dokumentus gavo [pensijai] Vn.
13. smarkiai, godžiai valgyti, kimšti: Ka smai̇̃gsto, ka kemša, net trupučiai pro ausis laksto Plt.
14. kurstyti, raginti: Vokytė smaigstė, kad ans su jąja šoktum J.
◊ širdi̇̀s smai̇̃gstosi neramu: Širdis smai̇̃gstos, nežinau, a besuspės į traukinį Gršl.
apsmaigstýti
1. žr. apsmaigyti 1: Ąžuoliukai apsmaigstomi kuolais, kad žvėrys nesužalotų rš. Apsmaigstýti galvą su rūtomis J. Durys buvo apipintos vainikais ir apsmaigstytos raudonomis vėliavukėmis K.Bor. Tavi mietais apsmaigstė, muni rūtoms apkaišė LTR(Vkš).
| prk.: Ežiukai gimsta akli, kurti, bedančiai, apsmaigstyti retais, baltais ir minkštais spygliais sp.
| refl. prk.: Po jo kojomis gulėjo pušimis apsismaigstęs žvejų kaimelis rš.
2. žr. apsmaigyti 3: Prisigėrę besiveizant vienas kitą su peiliais apsmai̇̃gsto Vvr.
3. refl. aplandžioti, apžiūrinėti: Apsismai̇̃gsto atlėkusi, randa ką skaniau i prašo Krš.
4. intr. apdalyti, pakaišioti: Vaikams po abaranką apsmai̇̃gstė Užv. Apsmai̇̃gstė su šienu po kelis klėbius – nė ožaičių neišmaitinsma Lk. Pardavęs kokį gyvolį, vaikams apsmaigsto po visą rublį Žem.
5. tr. prk. įdėmiai apžiūrėti: Gyvatė pakėlė galvą, apsmaigstė juos mažytėm piktom akutėm K.Saj.
įsmaigstýti KI359, NdŽ žr. įsmaigyti 1: Pievas ažvarpo, draudykles įsmaigsto J.Jabl(r.). Įsmaigstýk virbų, i suvoks kelią Šv. Už tos kūtikės buvo genetys, ten įsmai̇̃gstėm gluosnio šakikes, i prigijo Krž.
| refl. Š, Rtr.
išsmaigstýti
1. BŽ485 žr. išsmaigyti 1.
2. tr. užmaustyti ant smaigo: Kūnas buvo sukapotas į keturias dalis ir išsmaigstytas ant baslių už miesto sienos rš.
3. tr. BŽ452 išdygsniuoti.
4. refl. susiklostyti, susibanguoti: Šukuok plaukus su šepečiu, pasklaidydamos – juo dailiau išsismaigstýs Šts.
nusmaigstýti žr. nusmaigyti:
1. Kelią nusmaigstýti KI30. Važiavimo kryptis nusmaigstoma gairėmis rš.
| prk.: G. Hauptmanas savo dramomis nusmaigstė kelią vokiečių dramai rš.
2. Pakelės kuoleliais nusmaigstytos rš.
| prk.: Tamsiai mėlynas dangus buvo nusmaigstytas auksinėmis žvaigždžių gėlėmis sp. Senelis žiūrėjo į kitą krantą, nusmaigstytą retais žilvičių krūmais rš. Įlanka nusmaigstyta meldų kuokštais rš. Dygliais nusmaigstyti kaktusai sp.
3. tr. prk. įdėmiai nužiūrėti: Nusmaigsčiusi abu vyrus burkuojančios katės akimis, vėl parodė baltus dantis J.Marc.
pasmaigstýti tr.
1. LTR(Srj) žr. pasmaigyti 1.
2. pabadyti: Pasmaigstė kartimis liūnų eketes K.Bor.
3. NdŽ žr. pasmaigyti 2: Nugalėję rymėnus, galai pasmaigstė kritusiųjų galvas ant durtuvų rš.
4. prk. pabadyti, pavarstyti (akimis): Ir Vilius dar kartą pamėgino Barbę pasmaigstyti akimis kaip kitados I.Simon.
5. refl. pasisukioti, pasitrainioti: Pasismaigstei̇̃ apie pečių ir vėl čia atlindai Ėr.
6. refl. pavalgyti ką nutvėrus, pasmaližiauti: Uogų pasismai̇̃gsto, širdis apsalna Krš.
pérsmaigstyti tr. iš naujo nusmaigstyti: Pérsmaigstyti kitaip BŽ356.
prasmaigstýti
1. tr. NdŽ prabedžioti: Slanka snapu atverčia pernykščius lapus, juo prasmaigsto žemę sp.
2. refl. NdŽ kurį laiką landžioti, šniukštinėti.
prismaigstýti; I
1. žr. prismaigyti 1: Vijokliniams žirniams į žemę reikia prismaigstyti lazdelių rš. Iškasdino griovį, gilų ir platų, o dugnas jam baslių aštrių prismaigstytas HI.
| prk.: Skraistė juodoji, žaibų prismaigstyta, suktis pagavo virš Vaivio, Pajautės S.Čiurl.
| refl.: Lubos ir sienos buvo prisismaigsčiusios geležinių atšaižų rš.
2. tr. KI80, NdŽ smaigstant kuo daug pritvirtinti, prisegioti: Prismaigstyti smeigtuku vabalai Db.
3. žr. prismaigyti 3: Kad mėsa turėtų geresnį skonį, į didelius mėsos gabalus galima prismaigstyti prieskoninių daržovių rš.
4. tr. priraišioti ganytis: Pačiame paplentė[je] galia karves prismaigstýti Rdn.
susmaigstýti tr. NdŽ žr. susmaigyti:
1. Pasitraukdami kareiviai durtuvais susmaigstė ir paleido pagalves E.Miež.
2. Ana [pomidorus] susvadino, anam reiktų susmaigstýti Krš. Žvakės [žvakidėse] susmaigstytos rš.
ǁ smaigstant susodinti: Py krypos medukus susmai̇̃gstė Pj.
3. smaigstant kuo pritvirtinti, susegioti: Susmaigstyti plokštelėse vabzdžiai paliekami išdžiūti rš.
| refl. tr. NdŽ: Susišukuok plaukus, susismaigstýk gerai Rs.
4. sumaustyti ant smaigo: Susmaigstytos prie laužo žuvys laikas nuo laiko pasukinėjamos, kad vienodai apkeptų rš.
užsmaigstýti tr.
1. NdŽ žr. užsmaigyti 2.
| refl.: Sėdėjau atšlaitėj, nugara atsirėmęs į storos pušies kamieną, o iš priekio užsismaigstęs žaliomis šakomis rš.
2. smaigu užtaisyti, užkišti skylę: Vėdarus su šakaliukais užsmai̇̃gsto Erž.

smaigstýti, smai̇̃gsto, smai̇̃gstė tr. Rtr, BŽ88; N, [K] žr. smaigyti:
1. Priėjęs pradėjo smaigstyti su smaigu, ėmė ir uždūrė pinigus LTsIV573.
| refl. prk.: Dangus giedrėja, blaivos. Pro debesų plyšius smaigstosi saulė spinduliais T.Tilv. [Mintys] smaigstos jo galvoje kaip ylos S.Čiurl.
2. Ans smaigsto pūkštis ant pievos, drausdamas, kad neganytų J. Ten yra mano brolių rūtų darželis, aukso kuoleliais smaigstytas, sidabro tvoreliums lankstytas DS303(Šmk).
ǁ kaišiojant sodinti: Pernai su lopeta smaigsčiáu bulbes Pvn.
3. segioti: Į lapelius, į žaliuosius spilgelės smaigstýtos JV212.
4. raišioti ganytis: Smaigstáu karvę po krūmalius Šv.
5. refl. NdŽ vyniotis, raizgytis: Nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės [ant žiogrelių] S.Dauk.
6. žr. smaigyti 5: Pirmos kuopos viršila vis dar tebesmaigsto žvilgsniais rekrūtų eiles rš. Vilius smaigsto ją įžūliomis akimis I.Simon.
| refl.: Jos akys smaigstėsi aplink rš.
7. žr. smaigyti 6: Jis ėmė šaipytis ir tyčiotis čia iš vieno, čia iš kito, smaigstydamas kandžiomis pastabomis rš. Bobų liežuvių smaigstoma, vengė praeiti pro kaimą rš. Jie smaigsto vienas kitą žodžiais ir purkštauja lyg katės prie vieno dubenio V.Bub.
8. žr. smaigyti 8 (refl.): Ko smaigstai̇̃s, kur nereikia, t. y. malies, lendi dėl kručiavimo J. Smai̇̃gstotės po spintą, lyg nevalgę būtumėt Vdžg. Nesismaigstýk po puodus, valgyk, kas paduota Up. Škač lauk – ir smaigstýsis po indus! Šv. Smaigstáis kaip velnio apsėstas Vvr. Karvė smai̇̃gstos i smai̇̃gstos: čia į bulves, čia į rugius Kl. Ko smaigstáisi kaip karvė pri sieto! Plt. Nesmaigstýkitės, vaikai, negausit cukraus nė pasulpėti Šts. Nesmaigstýkis kaip mesininko šuo Rt. Surišk karves, kad nesmaigstýtųs patoriais Stl. Ko čia smaigstáis kaip katė po puodus?! Krš. Iš kur parejęs tuojaus ir smai̇̃gstos po pakraščius, kad tik ką sugreibt Škn. Tik smai̇̃gstosi kaip šuva po kertes, tykodamas ką suėsti Sml. Kur smaigstáis palentyniais? NmŽ.
ǁ Lg smaguriauti, smaližiauti: Atprasi smaigstýtis, ir žalbarščiai patiks Trg.
9. refl. žr. smaigyti 9 (refl.): Ak jau pri motriškų smaigstais Trk.
10. refl. S.Dauk per jėgą veržtis, siektis: Gyvoliai smaigstos par tvorą, nor ėsti, grieb, grumbos J. Smaigstos gyvoliai par toras į javus Up. Karvė, besismaigstýdama par toras, i pasidūrė ant mieto Krt. Karvė smai̇̃gstos pri lapų Slnt. Ko smaigstáis į šalis, a neturi po nose! Skd.
11. refl. bastytis, slankioti: Jei dirbsi, tai nereiks neėdusiam smaigstýtis iš kampo į kampą Lnkv. Pažįstamų nebuvo – prisėjo vienai po gatves smaigstytis Grz.
12. refl. įkyriai landžioti, prašinėti: Šen ten smai̇̃gstės, dokumentus gavo [pensijai] Vn.
13. smarkiai, godžiai valgyti, kimšti: Ka smai̇̃gsto, ka kemša, net trupučiai pro ausis laksto Plt.
14. kurstyti, raginti: Vokytė smaigstė, kad ans su jąja šoktum J.
◊ širdi̇̀s smai̇̃gstosi neramu: Širdis smai̇̃gstos, nežinau, a besuspės į traukinį Gršl.
apsmaigstýti
1. žr. apsmaigyti 1: Ąžuoliukai apsmaigstomi kuolais, kad žvėrys nesužalotų rš. Apsmaigstýti galvą su rūtomis J. Durys buvo apipintos vainikais ir apsmaigstytos raudonomis vėliavukėmis K.Bor. Tavi mietais apsmaigstė, muni rūtoms apkaišė LTR(Vkš).
| prk.: Ežiukai gimsta akli, kurti, bedančiai, apsmaigstyti retais, baltais ir minkštais spygliais sp.
| refl. prk.: Po jo kojomis gulėjo pušimis apsismaigstęs žvejų kaimelis rš.
2. žr. apsmaigyti 3: Prisigėrę besiveizant vienas kitą su peiliais apsmai̇̃gsto Vvr.
3. refl. aplandžioti, apžiūrinėti: Apsismai̇̃gsto atlėkusi, randa ką skaniau i prašo Krš.
4. intr. apdalyti, pakaišioti: Vaikams po abaranką apsmai̇̃gstė Užv. Apsmai̇̃gstė su šienu po kelis klėbius – nė ožaičių neišmaitinsma Lk. Pardavęs kokį gyvolį, vaikams apsmaigsto po visą rublį Žem.
5. tr. prk. įdėmiai apžiūrėti: Gyvatė pakėlė galvą, apsmaigstė juos mažytėm piktom akutėm K.Saj.
įsmaigstýti KI359, NdŽ žr. įsmaigyti 1: Pievas ažvarpo, draudykles įsmaigsto J.Jabl(r.). Įsmaigstýk virbų, i suvoks kelią Šv. Už tos kūtikės buvo genetys, ten įsmai̇̃gstėm gluosnio šakikes, i prigijo Krž.
| refl. Š, Rtr.
išsmaigstýti
1. BŽ485 žr. išsmaigyti 1.
2. tr. užmaustyti ant smaigo: Kūnas buvo sukapotas į keturias dalis ir išsmaigstytas ant baslių už miesto sienos rš.
3. tr. BŽ452 išdygsniuoti.
4. refl. susiklostyti, susibanguoti: Šukuok plaukus su šepečiu, pasklaidydamos – juo dailiau išsismaigstýs Šts.
nusmaigstýti žr. nusmaigyti:
1. Kelią nusmaigstýti KI30. Važiavimo kryptis nusmaigstoma gairėmis rš.
| prk.: G. Hauptmanas savo dramomis nusmaigstė kelią vokiečių dramai rš.
2. Pakelės kuoleliais nusmaigstytos rš.
| prk.: Tamsiai mėlynas dangus buvo nusmaigstytas auksinėmis žvaigždžių gėlėmis sp. Senelis žiūrėjo į kitą krantą, nusmaigstytą retais žilvičių krūmais rš. Įlanka nusmaigstyta meldų kuokštais rš. Dygliais nusmaigstyti kaktusai sp.
3. tr. prk. įdėmiai nužiūrėti: Nusmaigsčiusi abu vyrus burkuojančios katės akimis, vėl parodė baltus dantis J.Marc.
pasmaigstýti tr.
1. LTR(Srj) žr. pasmaigyti 1.
2. pabadyti: Pasmaigstė kartimis liūnų eketes K.Bor.
3. NdŽ žr. pasmaigyti 2: Nugalėję rymėnus, galai pasmaigstė kritusiųjų galvas ant durtuvų rš.
4. prk. pabadyti, pavarstyti (akimis): Ir Vilius dar kartą pamėgino Barbę pasmaigstyti akimis kaip kitados I.Simon.
5. refl. pasisukioti, pasitrainioti: Pasismaigstei̇̃ apie pečių ir vėl čia atlindai Ėr.
6. refl. pavalgyti ką nutvėrus, pasmaližiauti: Uogų pasismai̇̃gsto, širdis apsalna Krš.
pérsmaigstyti tr. iš naujo nusmaigstyti: Pérsmaigstyti kitaip BŽ356.
prasmaigstýti
1. tr. NdŽ prabedžioti: Slanka snapu atverčia pernykščius lapus, juo prasmaigsto žemę sp.
2. refl. NdŽ kurį laiką landžioti, šniukštinėti.
prismaigstýti; I
1. žr. prismaigyti 1: Vijokliniams žirniams į žemę reikia prismaigstyti lazdelių rš. Iškasdino griovį, gilų ir platų, o dugnas jam baslių aštrių prismaigstytas HI.
| prk.: Skraistė juodoji, žaibų prismaigstyta, suktis pagavo virš Vaivio, Pajautės S.Čiurl.
| refl.: Lubos ir sienos buvo prisismaigsčiusios geležinių atšaižų rš.
2. tr. KI80, NdŽ smaigstant kuo daug pritvirtinti, prisegioti: Prismaigstyti smeigtuku vabalai Db.
3. žr. prismaigyti 3: Kad mėsa turėtų geresnį skonį, į didelius mėsos gabalus galima prismaigstyti prieskoninių daržovių rš.
4. tr. priraišioti ganytis: Pačiame paplentė[je] galia karves prismaigstýti Rdn.
susmaigstýti tr. NdŽ žr. susmaigyti:
1. Pasitraukdami kareiviai durtuvais susmaigstė ir paleido pagalves E.Miež.
2. Ana [pomidorus] susvadino, anam reiktų susmaigstýti Krš. Žvakės [žvakidėse] susmaigstytos rš.
ǁ smaigstant susodinti: Py krypos medukus susmai̇̃gstė Pj.
3. smaigstant kuo pritvirtinti, susegioti: Susmaigstyti plokštelėse vabzdžiai paliekami išdžiūti rš.
| refl. tr. NdŽ: Susišukuok plaukus, susismaigstýk gerai Rs.
4. sumaustyti ant smaigo: Susmaigstytos prie laužo žuvys laikas nuo laiko pasukinėjamos, kad vienodai apkeptų rš.
užsmaigstýti tr.
1. NdŽ žr. užsmaigyti 2.
| refl.: Sėdėjau atšlaitėj, nugara atsirėmęs į storos pušies kamieną, o iš priekio užsismaigstęs žaliomis šakomis rš.
2. smaigu užtaisyti, užkišti skylę: Vėdarus su šakaliukais užsmai̇̃gsto Erž.