padaryti nebetvarkingą, nebegražų

iškeikti, išplūsti

padaryti bjaurų, išbjauroti, išdarkyti

iškoneveikti, išplūsti, išdergti

Didžiulis, grėsmingai atrodantis betoninis pastatas.

×čiū̃dyti, -ija, -ijo (sl.) tr. naikinti, eikvoti: Nečiū̃dykite, vaikai, be reikalo tų malkų! Rmš.

×iščiū̃dyti tr. išdarkyti: Kiaulės daržą iščiū̃dijo Krsn.

×nučiū̃dyti tr.: Vaikynas nučiū̃dijo mergą, t. y. nudarkė J.

darkioti, -ioja, -iojo tr.
1. darkyti, bjauroti, gadinti: Geriaus yra mums mirti, nekaip regėti darkiojant mūsų žmones S.Dauk.
2. sklaidyti, draikyti: Vėjų darkiojamys degėsai žvilo tarsi vaitodamys S.Dauk.
išdarkioti tr. išdarkyti, išdraskyti: Išdarkiojo kūnus į skiautes S.Dauk.

derglióti, -iója, -iójo tr., der̃glioti, -ioja, -iojo Š, dérglioti
1. Grž purvinti, bjauroti.
2. žodžiais bjauroti, dergti: Na ir ko tu vis mus derglioji? rš. Kaimynas der•glioja kaimyną, t. y. lojoja jį blogu žodžiu, balazyja J.
3. knaisyti, knėzoti, gadinti: Jei nenori valgyt, eik tolyn neder̃gliojęs Sv. Jis nieko nemoka, tik der̃glioja Jnš.
išderglióti tr.
1. žodžiais išdergti, išbjauroti: Jis mane prieš kitus išdergliójo Ėr.
2. išgadinti, išdarkyti: Žiurkės mėsą išdérgliojo Jnš. Išder̃gliojo visą mėsą, kas dabar ją gali valgyt! Jnš.
3. refl. išsitepti, išsipurvinti: Dabar išsider̃glios, na tai paskum bus gražu! Grž.
nuder̃glioti tr. sugadinti, subjauroti: Nudergliojo šakikotį, kad bjauru pažiūrėt Jnš.
priderglióti tr. pripurvinti, pribjauroti: Ot pridérgliojo kaip kiaulė! (apie girtą) Grž.
suderglióti tr. sugadinti: Tik drabužį sudergliojo toks siuvėjas Jnš.

derglióti, -iója, -iójo tr., der̃glioti, -ioja, -iojo Š, dérglioti
1. Grž purvinti, bjauroti.
2. žodžiais bjauroti, dergti: Na ir ko tu vis mus derglioji? rš. Kaimynas der•glioja kaimyną, t. y. lojoja jį blogu žodžiu, balazyja J.
3. knaisyti, knėzoti, gadinti: Jei nenori valgyt, eik tolyn neder̃gliojęs Sv. Jis nieko nemoka, tik der̃glioja Jnš.
išderglióti tr.
1. žodžiais išdergti, išbjauroti: Jis mane prieš kitus išdergliójo Ėr.
2. išgadinti, išdarkyti: Žiurkės mėsą išdérgliojo Jnš. Išder̃gliojo visą mėsą, kas dabar ją gali valgyt! Jnš.
3. refl. išsitepti, išsipurvinti: Dabar išsider̃glios, na tai paskum bus gražu! Grž.
nuder̃glioti tr. sugadinti, subjauroti: Nudergliojo šakikotį, kad bjauru pažiūrėt Jnš.
priderglióti tr. pripurvinti, pribjauroti: Ot pridérgliojo kaip kiaulė! (apie girtą) Grž.
suderglióti tr. sugadinti: Tik drabužį sudergliojo toks siuvėjas Jnš.

velnióti, -iója, -iójo NdŽ žr. velniuoti:
1. Anas ją velniója visaip, duoda, rėkia Slk.
2. Išeina i velnió[ja] ligi vakaro Jrb. Kur dabar velnióji?! Jrb.
3. Vl, Žvr Čia nearia, o tik velniója Snt.
apvelnióti žr. apvelniuoti: Sėklinė[je] pradėjau lygties, ta muni apvelniójo Kv. Yra ir tųjų ant šios išgąstingai apvelniotosios žemės, tųjų, kurie tiesą dar tur giedoti KA102.
įvelnióti
1. tr. įeiti, įvažiuoti kur nereikia: Na kur jis įvelniójo, ar aklas – čia kelio nėra Snt. Jis įvelniójo į tas lenkes, i jam neina išeit atgal Jrb.
2. refl. sugesti, suprastėti, subjurti: Jeigu orai neįsivelniõs, pavasaris ankstyvas Snt.
išvelnióti
1. tr. bet kaip, prastai ką padaryti, išdarkyti: Koks tas jo arimas – išvelniójo tik ma[n] daržą, i gana Stak. Toks artojas tai tik dirvą išvelniójo Grš. Tai išvelniójo skersvagį! Vl.
2. intr. išeiti, išsibastyti kur: Jau išvelniójo į miestą Skr.
nuvelnióti
1. tr. Vl, Žvr bet kaip, prastai ką padaryti, nudarkyti: Kai girtas ars, tau nuvelniõs lauką – kas bus Jrb.
2. intr. Čk vargingai nueiti: Kol par tuos laukus aš tę nuvelniójau! Jrb.
suvelnióti žr. suvelniuoti 1: Sukeikė, suvelniójo Pn.