Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (12)
išbùdinti
išbùdinti
išbùdin‖ti
Apibrėžtis
pažadinti iš miego
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Vaiką ~o, ir nebemiega.
Išsibùdinau, ir nebegaliu užmigti.
išbùdinti
pabùdinti
ὀτρύνω
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išbudinti, purtyti, žadinti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - raginti, skubinti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - jaudinti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - skatinti, kurstyti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - versti, prikalbėti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - greitinti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - rengti, siųsti
bùdinti
Apibrėžtis
1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.
pabùdinti
Apibrėžtis
1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.
paùrzinti
Apibrėžtis
ùrzinti (-yti), -ina, -ino
1. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ žr. urzdinti 1: Liuobėjo šunį uždaryti, idant urzinamas nu žavėtinyko nepabaidytum kokios dūšelės S.Dauk.
2. intr. bartis, pyktis: Ùrzina ùrzina, nesurokuo[ja] numūse Jdr.
3. tr. kulti javus su mašina: Jau kaimynas pradėjo ùrzyt Erž.
4. tr. purtyti, budinti, žadinti: Aš jį urzinu, kad keltum, o jis urga J. Pradeda boba urzyti girtą iš miego rš.
5. žr. urzdinti 4 (refl.): Urzinas kiaulės kiny, t. y. žvigos, kad nesutelpa J.
įùrzinti tr.
1. S.Dauk, Š, FrnW, KŽ priversti urgzti, įerzinti: Kad įurzino šunį! rš.
2. išbudinti, pažadinti: Kol įùrzinau miegantį vaiką, sugaišau J.
paùrzinti tr.
1. žr. paurzdinti: Tai čia knygelytę pasivarto [panytėlė], tai čia šuniuką paurzina rš.
2. pabudinti, pažadinti: Rytoj, žiūrėk, paùrzyk mane trečią valandą Vl.
priùrzinti tr. Vl pribudinti, prižadinti: Blązginau duris, kol priùrzinau miegantį slūgą J.
susiùrzinti kiek susipykti: Su žmonimis klebonas yr susiùrzinęs Grg.
1. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ žr. urzdinti 1: Liuobėjo šunį uždaryti, idant urzinamas nu žavėtinyko nepabaidytum kokios dūšelės S.Dauk.
2. intr. bartis, pyktis: Ùrzina ùrzina, nesurokuo[ja] numūse Jdr.
3. tr. kulti javus su mašina: Jau kaimynas pradėjo ùrzyt Erž.
4. tr. purtyti, budinti, žadinti: Aš jį urzinu, kad keltum, o jis urga J. Pradeda boba urzyti girtą iš miego rš.
5. žr. urzdinti 4 (refl.): Urzinas kiaulės kiny, t. y. žvigos, kad nesutelpa J.
įùrzinti tr.
1. S.Dauk, Š, FrnW, KŽ priversti urgzti, įerzinti: Kad įurzino šunį! rš.
2. išbudinti, pažadinti: Kol įùrzinau miegantį vaiką, sugaišau J.
paùrzinti tr.
1. žr. paurzdinti: Tai čia knygelytę pasivarto [panytėlė], tai čia šuniuką paurzina rš.
2. pabudinti, pažadinti: Rytoj, žiūrėk, paùrzyk mane trečią valandą Vl.
priùrzinti tr. Vl pribudinti, prižadinti: Blązginau duris, kol priùrzinau miegantį slūgą J.
susiùrzinti kiek susipykti: Su žmonimis klebonas yr susiùrzinęs Grg.
blaivýti
Apibrėžtis
blaivýti, blai̇̃vo, blai̇̃vė
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
