Kas gi negirdėjo legendos apie keistą pabaisą skambiu pavadinimu „el chupacabra“? Jeigu verstume pažodžiui, „el chupacabra“ reiškia „siurbiantis ožką“... [...]
Kaip jau minėjome, čiupakabra – tai mistinė ir mitinė būtybė, apie kurią keistos kalbos ir gandai sklinda jau nuo 1975-ųjų. Populiariausios jo gyvenimo vietos – Puerto Rikas (ir apskritai visos Lotynų Amerikos šalys), taip pat teigiama, kad jis pastebėtas Rusijoje, Filipinuose, Amerikoje. Pabaisa, mintanti ožkų ir kitų gyvūnų krauju, dažniausiai vištų ar kitų paukščių, esą prisidėjo prie gyvulių skerdynių Mokos mieste 1975-aisiais, kai buvo pastebėtos keistos įkandimų žymės, o kūnuose nelikę kraujo.

Ukrainoje jau juokaujama, kad banderininkai – kaip čiupakabra (neatpažinta būtybė, vampyras – vert.): visi girdėjo, niekas nematė. Kyla įtarimas, kad tie niekdariai banderininkai, persirengę ukrainiečių uniformomis, atvyks įvykdyti atitinkamo provokacinio scenarijaus iš už rytinės sienos.

Čiupakabra yra bene naujausias egzempliorius mistinių pabaisų panteone, atsiradęs praėjus ne vienam dešimtmečiui po to, kai pasaulis suskato pliaukšti apie sniego žmones ar Lochneso pabaisą. Tiesa, mistikos skraistė čiupakabras dengė vos keletą metų – ožkoms kraują iščiulpiančių vampyrų paslaptis galiausiai įminta.

Čiupakabrą galima vadinti ispaniškuoju sniego žmogaus analogu. Skirtumas tik tas, jog ten, kur praėjo sniego žmogus, lieka didelės pėdos. O ten, kur praėjo čiupakabra, lieka negyvi gyvūnai. Kone vienbalsiai nuspręsta, jog didžiausias delikatesas čiupakabroms yra ožkos (beje, „chupacabra“ ispaniškai reiškia „čiulpiantis ožkų kraują“). [...]

Čiupakabrų aukso amžius baigėsi prieš maždaug penkerius metus – iki to laiko ypatingai daug žinių apie šiuos sutvėrimus skambėjo Puerto Riko, Meksikos, Čilės, Nikaragvos, Argentinos, net Floridos valstijos (JAV) žiniasklaidoje. Akvaizdu, jog čiupakabra – ispanakalbių demonas.

[...] užeis egzoskeletų mada, tie išstums riedžius. Kol stums, visas pasaulis plušės. Kaip įprasta, egzoskeletai pirmiausiai bus karinis rykas. Kažkiek jais naudosis invalidai. Galiausiai pigių egzoskeletų prigamins nusipenėjusioms namų šeimininkėms. Lietuviškai tas daiktas vadinamas išgriaučiais.

Žinoma, pažangesnės technologijos, tokios kaip protezinė ranka ar ekzoskeletas (mechaninė apranga, skirta natūralioms žmogaus galimybėms pagerinti, pavyzdžiui, daug lengviau pakelti ir nešti sunkius objektus ir išvengti traumų – aut.), yra brangios. Tiesa, švedų kompanija jau paleidžia į prekybą ekzoskeletus kaip vartojimo produktą.

Japonijos korporacijos „Panasonic“ specialistai sukūrė kompaktinį ekzoskeletą, leidžiantį žmogui lengvai kilnoti 60 kilogramų sveriančius krovinius. Tai trečiadienį pranešė šalies žiniasklaida.
Iki pastarojo meto žodis „ekzoskeletas“ buvo gerai žinomas tik mokslinės fantastikos mėgėjams. Išradimą sudaro kostiumas su kietu išoriniu karkasu. Centrinis kompiuteris valdo specialius įtaisus iš lanksčių plokštelių, kurios tvirtinamos prie kiekvienos žmogaus galūnės, taip pat specialias rankas-manipuliatorius. Visa tai atlieka atraminio judamojo aparato funkcijas, sumažina raumenų apkrovą ir padidina žmogaus jėgą.

[...] kaip byloja vienas dėsnis, – gaminio patikimumas atvirkščiai proporcingas jį sudarančių detalių skaičiui. Kita vertus, mūsų batai vis dar liko batais ir netapo egzoskeleto dalimi, tačiau ir jie mums tarnauja vis trumpiau.

Egzoskeletas kareiviams suteikia į terminatoriaus galias panašių savybių – su juo žmogus gali nešti beveik 100 kilogramų didžiausiu 16 kilometrų per valandą greičiu gana ilgą laiko tarpą.

Egzoskeletai daugiausiai konstruojami kariuomenei, siekiant padidinti karių jėgą ir ištvermę, o šių tyrimų lyderiai yra JAV Gynybos departamento mokslinių tyrimų padalinio DARPA finansuojama įmonė „Raytheon XOS“. Tolimesnėje ateityje egzoskeletai turėtų būti geriau integruoti su žmonėmis – riba tarp žmogaus ir mašinos turėtų išblukti.