Kūno trauksma dėl jo dedamųjų dalių tarpusavio gravitacijos. Gravitacinis kolapsas ištinka didelės masės žvaigždę, pasibaigus branduolinėms reakcijoms jos viduje, kai dujų slėgis iš vidaus nebegali palaikyti hidrostatinės pusiausvyros. Gravitacinis kolapsas yra viena iš supernovos sprogimo stadijų. Jei pradinė žvaigždės masė yra 5–8 M_S, tai po sprogimo lieka neutroninė žvaigždė (pulsaras). Jei pradinė žvaigždės masė didesnė kaip 8 M_S, po sprogimo lieka juodoji bedugnė. Mažesnio masto lėtas (10–100 tūkst. m.) gravitacinis kolapsas vyksta dujų ir dulkių ūke formuojantis prožvaigždei, kol dar jos centre nėra branduolinio energijos šaltinio.