gléizėti, -ėja, -ėjo Gmž
1. intr. būti glitu, glituotis: Palyta, kad net gléizėja Ds.
2. tr. tepti, terlioti: Negléizėk knygų purvinais pirštais Vdš.
apgléizėti žr. apgleizoti (refl.): Apgléizėjo apgleizė́jo, ir valgyk dabar Kur.
išsigléizėti išsitepti, išsiterlioti: Visas išsigléizėjau su moliu Glv.
sugléizėti tr. sutepti, suterlioti: Šito vaikėzo drabužiai sugléizėti Vdš.