Astr. koordinačių sistema, nusakanti šviesulių padėtį Galaktikos pusiaujo plokštumos atžvilgiu (pav.). Šviesulio padėtį nusako galaktinė platuma b (šviesulio platumos apskritimo lankas nuo Galaktikos pusiaujo iki šviesulio) ir galaktinė ilguma l (Galaktikos pusiaujo lankas nuo krypties į Galaktikos centrą iki šviesulio galaktinės platumos apskritimo ir Galaktikos pusiaujo susikirtimo taško). Galaktinė platuma matuojama išilgai galaktinės platumos apskritimo į abi puses nuo Galaktikos pusiaujo nuo 0° iki ±90° (teigiama – š. ašigalio, neigiama – p. ašigalio kryptimi), galaktinė ilguma – išilgai Galaktikos pusiaujo nuo krypties į Galaktikos centrą iš v. į r. nuo 0° iki 360°.

Skaičiai, nusakantys įvairių kosm. kūnų ir sutartinių taškų padėtį dangaus sferoje tam tikrų plokštumų, linijų ar taškų atžvilgiu. Pagal tai, kokia plokštuma pasirenkama pagrindu, yra skiriamos šios astr. koordinačių sistemos: ekliptinė sistema ekliptikos plokštuma, galaktinė sistema galaktinio pusiaujo plokštuma, horizontinė sistema matematinio horizonto plokštuma, pusiaujinė sistema dangaus pusiaujo plokštuma .

Skaičiai, nusakantys įvairių kosm. kūnų ir sutartinių taškų padėtį dangaus sferoje tam tikrų plokštumų, linijų ar taškų atžvilgiu. Pagal tai, kokia plokštuma parenkama pagrindu, yra skiriamos šios astr. koordinačių sistemos: ↗ekliptinė sistema (ekliptikos plokštuma), ↗galaktinė sistema (Galaktikos pusiaujo plokštuma), ↗horizontinė sistema (matematinio horizonto plokštuma), ↗pusiaujinė sistema (dangaus pusiaujo plokštuma).