Kalba, kurioje žodžių galūnėmis reiškiamos tų žodžių gramatinės reikšmės arba sintaksiniai santykiai.
Fleksinių kalbų pavyzdžiai: lietuvių, latvių, lenkų, rusų kalbos.

Kalba¹, kurioje žodžių galūnėmis reiškiamos tų žodžių gramatinės reikšmės ar sintaksiniai santykiai, pvz., lietuvių kalba.

žodžių gramatines reikšmes ir sintaksinius ryšius daugiausia reiškiantis galūnėmis (fleksijomis): Flèksinės kal̃bos. Lietùvių kalbà yrà flèksinė.

Minčių, jausmų, nurodymų ir kitokios informacijos raiškos, pateikimo ir perdavimo priemonė, naudojanti tam tikrą rašytinių, garsinių, vaizdinių arba kitokių simbolių sistemą.
Kalboje vartojamų simbolių (ženklų) aibę bei jų vartojimą apibrėžia gramatika, kurios svarbiausios dalys yra sintaksė ir semantika. Kalbos būna natūralios (pvz., lietuvių, latvių, lenkų) ir dirbtinės. Kompiuterijoje dažniausiai susiduriama su dirbtinėmis kalbomis. Tai algoritminės, programavimo, tekstų aprašymo ir kitokios kalbos.