fizinis gyvo žmogaus organizmas
vėlė̃
mirusiojo siela
Jei jis bus toks vėlių sveikintojas, koks buvo kūnų, tai geriau būtų buvę, kad būtų pirmykščio savo amato laikęsis Vaižg.

žmogaus ar gyvulio organizmas

pagrindinė organizmo dalies ar organo dalis (corpus)

susijusių tarp savęs medžiagos dalelių sistema, turinti pavidalą

tam tikras apribotas erdvės ar plokštumos darinys; tam tikra aibė

1 psichinė žmogaus jėga kaip veikimo akstinas
kū́nas
fizinis žmogaus organizmas
Dvasia jūsų, rods, staigi yra, bet kūnas silpnas Valanč.
Kūnas visados kariauja prieš dvasią, tad privalu toje kovoje didžio kantrumo Dk.
Paėmus iš antros pusės, iš dvasios ramybės ir kūno sveikatos atžvilgio, išeina, kad viengungio gyvenimas kaip ir šuns vertas Gric.
Dvasios reikalai skiriami nuo kūno reikalų Šalk.
Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, vėlu juk prie darbo Kudir.
Pagijo kūnas, bet ne dvasia Bil.
Neikė ją sunkus likimas, kol išsėmė kūno ir dvasios pajėgas LzP.
Sunki liga sugniuždė jo kūną, bet gyva ir stipri buvo jo dvasia Cvir.
Šneka kraštas tiktai gyvas, kaip tas kūnas dvasia savo Gmž.
Kokie mes vargšai ir bedaliai, paliegę kūnu ir dvasia Cinz.
Protingi žmonės stengiasi stiprėti dvasia, kvailiai rūpinasi tik stiprinti savo kūną rš.
Ištisas valandas rūpinęsi savo dvasia, keletą akimirksnių atminkime ir išalkusius savo kūnus brš.
Kūnas reikalauja valgio ir miego, o dvasia žadinimo Kudir.
Ne tik duona, bet ir kiekvienas geras veiksmas ar darbas taip pat yra maistas, nors ne kūno, bet daug daugiau – dvasios brš. 2 nemirtingas žmogaus pradas
kū́nas
mirtingas žmogaus organizmas
Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš dvasios, yra dvasia NT.
Mano dvasia nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas ŠR.
Dvasia kūno ir kraujo neturi Dk.

psichinės žmogaus jėga kaip veikimo akstinas
mẽdžiaga
konkretaus materijos pasireiškimo forma
Rašydamas negalvoju apie jokius apibendrinimus, stengiuosi, kad dvasia prasiveržtų pro medžiagą, mintis – pro žodžius... Gruš.