Kilnojamoji tvora, gyvulių laikymo vietą apribojanti ant specialių atramų nutiestu laidu, kuriuo trumpais impulsais tiekiama aukštoji įtampa.

aptvaras

tvora

kliūtis

užtvankos užtūra

1 výti, vẽja (vi̇̀ja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vi̇̀jo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW
1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negali̇̀ vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Veji̇̀ arklį risčios, tai vienas žmogus gali̇̀ kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv.
| prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap.
| refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt.
2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vi̇̀jo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vi̇̀jo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vi̇̀jo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejami̇̀, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vi̇̀jo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vi̇̀jo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63.
| prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm.
^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą veji̇̀ laukan Dt.
3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevi̇̀jo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk.
4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vi̇̀jo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vi̇̀jo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevi̇̀jo Žln. Vi̇̀jo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5.
| prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš.
^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejami̇̀ (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vi̇̀jo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKKXII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vi̇̀jo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp.
| refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vi̇̀jos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Veji̇́estie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9.
| prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesi̇̀veja paskui butelį Aln.
^ Uždusau kai varlę vi̇̀jus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vi̇̀jasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk).
ǁ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud.
ǁ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr.
5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv.
| refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš.
6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485.
| refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al.
| Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod.
7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls.
◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv).
ir šuõ vẽjamas nei̇̃tų Šk apie labai blogą orą. ×
į striõką výti Snt versti skubėti.
iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.
kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč).
kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml.
žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp.
1 antvýti, añtveja, antvi̇̀jo tr.; S.Dauk, I vejant priartėti, privyti.
1 apvýti, àpveja, apvi̇̀jo Š
1. tr. N vejant apvaryti: Mano sesuo didesnė, apvi̇̀s ne rozą aplink gryčią Žl. Būdavo, kad uždūks, tai apie Kėdainis ben tris kartus api̇̀veja bėgte Sb.
| refl. Lp: Aplink trobą apsivi̇̀jo, bet nepavijo OGLIII335. Dar ne rozą, dar ne kitą aplink trobą apsivỹs, dar ne rozą, dar ne kitą man galvelę sudaužis DrskD195.
2. refl. tr. aplenkti, pranokti: Jonas Antaną apsivi̇̀jo [pjaudamas šieną] Snt.
1 atvýti, àtveja, atvi̇̀jo tr. NdŽ, DŽ1
1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvýta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr Pg.
| prk.: Atvi̇̀s anas debesis [namo] Žl. Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų PG.
2. priversti atvykti: Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs J. Kas tave atvi̇̀jo teip anksti? Ėr. Jau tave turbūt paskutinis galas atvi̇̀jo naktį Mrj.
^ Kiek šunų (vilkų) tave atvi̇̀jo (ažvijo)? (klausiama, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus) LKKXIII127(Grv).
3. nuvaryti šalin, nuvyti: Nemožna atvýt nuo karvės veršis Dglš.
| Da gal ruskis prūsą atvỹs Gs.
4. refl. tr., intr. J, Š, Dglš stengtis privyti, pasivyti: Jau, matyt, atsivi̇̀jo tie stribai tuos žmones Gž. Su kirviu atsivi̇̀jo iki pusės kelio Pv. Atsivi̇̀jo paskun šunį jo namump LzŽ. Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsi̇̀veja pakaruoklis Kp. Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsi̇̀veja ją šungalvis (ps.) LKT187(Sdr). Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! DS72(Rs). Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! BsPIV80(Brt). O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama A.Rūt.
| prk.: Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas V.Bub.
5. refl. tr., intr. Š, Brt ateiti, atbėgti paskui: Atsivi̇̀jo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Klt. Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvi̇̀jo (ir kita atėjo) Aln. Gal jau ką pavogei, kad atsvi̇̀jo (sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) Trgn.
ǁ prk. prasidėti, kilti: Mūsų padermė atsi̇̀veja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas Ss.
6. vairuojant atgabenti: Man atvi̇̀jo naują traktorių Skp.
1 ×davýti, dàveja, davi̇̀jo (hibr.) tr.
1. D.Pošk, Lz, ZtŽ privyti, priginti: Mes juos davýsme i aplenksme Dglš. Anas davi̇̀s tą žmogų ir jį pavežės Šš. Kap davyti bernužėlis, kap atimti vainikėlis LTR(Vrn).
^ Eina tep, kad šimtas velnių nedavýt DrskŽ. Ratas ratą vijo, niekaip nedavi̇̀jo Nmč. Du bėga, du vejas, kad davytų, tai prarytų (ratai) LTR(Auk).
| refl. tr.: Eikit, aš jumi dasivýsiu Brš. Sako, tu manę nedasvýsi LzŽ. Aš jau jus dasivijaũ ZtŽ. Ir pakinkė [ponas] geriausį arklį výtis, mažum dasvỹs Pns. Tokis greitas, kad neseka dasvýt Mrc. Vijos vijos, dasvijo in marias Rš. Kaip suniko šunys, lig pat čia dasivijo Žem.
2. prk. susilyginti kuo: Tamošius davi̇̀jo su mokslu savo draugus ir pralenkė LMD(Ldvn). Vėlyvi bus blogesni [linai], jau tų nedavỹs ZtŽ.
| refl. tr.: Ji dasvi̇̀jo brolį: jis trečiam ir ji trečiam [skyriuje] Rdš. Daro visa, kad tik užsienį dasvỹt Žln. Tu mažas, tu jo nedasvýsi Onš.
ǁ refl. tr. ką dirbant privyti: Maža jūs su dalgėm mane dasvýsit? LKT358(Dv).
1 įvýti, į̇̃veja, įvi̇̀jo tr. Š, NdŽ; N, Krs, Ant vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti: Šuo įvi̇̀jo kiaulę į daržą JI673. Veršį įvijaũ į sietuvą Jrb. In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Klt. Katukas in medį invýtas kniaukia Mrj. Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų (d.) Asv. Įvejamoji medžioklė LEXVIII120. Invi̇̀jo gryčion nuo šieno miegot Aln.
| prk.: Įvijo šaltis ir jį vidun J.Balt. Jį į apatines įvijo (atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Snt. Įvi̇̀jo į koją skausmą Mrj.
^ Visus į risčią įvi̇̀jo (visi turėjo skubėti) Prn. Ar šunes tave invi̇̀jo? (apie netikėtai apsilankiusį) Sug. Šuo neįvýtų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Te manę nei su šuniù neįvýtum Alks.
| refl. tr. Š: Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Vlk. Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivi̇̀jo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Jrb. Gal kur mulan ansivi̇̀jo, dumblan JnšM. Čia įsivi̇̀jęs ir patį velnią pagautai Dkš. Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę LTR(Jnk). Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu KrvD281.
◊ Diẽvą į mẽdį (mẽdin) įvýti išpeikti gerą padėtį: Negriešyk, be Dievą invysi medin Švnč. Anvei̇̃ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Švnč. Neinvýk Diẽvo medžiañ Trgn. Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu A.Baran.
ki̇̀škį įvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Ėgi šitas bernas ki̇̀škį invi̇̀jo dukteriai Rš. Su bernu pasvolio[jo], nu i invi̇̀jo jai ki̇̀škį Vdš.
1 paanvýtis (dial.) vytis iš paskos: Anas surinko vaiską, paskun juosu ir paanvýtis (ps.) Lz.
1 išvýti, i̇̀šveja, išvi̇̀jo tr. NdŽ
1. Sut, LL156, ŠT25 priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti: Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Drsk. Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Aln. Botagais i̇̀šveja vaikai miškan [veršį], i priryja Klt.
2. priversti pasišalinti, išvaryti: Nevedoma (nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvi̇̀jo, ar anas pats LzŽ. Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Ml. Sūnaus žmona ragana – išvi̇̀jo [vyro motiną] Grv. Nei an galvą man, kad mane išvi̇̀s Sug. Kupron, uodegon – ir išvi̇̀s [senį] tie vaikai! (našlys nori vesti našlę) Mžš. Vienas [vyras] numirė, kitą išvi̇̀jo,– neėmė šliūbo Žl. Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Sug. Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Rdm. Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė (ištrėmė) Prl. Išvi̇̀jo žmones vienkiemiuos dalytis Kp. Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė LKT280(Ssk). Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Sn. Šuniukas tas tuoj žąsis i̇̀šveja iš daržo, aveles išvaro Krs. Ìšveju i̇̀šveju – i vė vištos miežiuose Klt. Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvi̇̀s kap šunį Pv. Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt (ps.) Azr. Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita Snt. O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs B.Sruog. Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų V.Krėv. Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie BsPIV267(Brt). Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26. Ìšvijau, išvijaũ GrvT11. Rusą ižvi̇̀jo, vokietys insišaudė, tą vė ižvi̇̀jo – vargas Brš.
| prk.: Išvi̇̀jo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šmn. Šieno vežimas i̇̀šveja visus iš namų (visi skuba suvežti šieną) Mlt. Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Avl. Matyt, ji (elektrinė šildyklė) neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvi̇̀jo nuo vieno karto pasikaitinimo Mžš. Arielka visas ligas i̇̀šveja Mlt. Dabar visos dienos badus išvýsim Vlk. Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį rš.
^ Vaikai kap ir ižvyti̇̀: bėkit – varėm nuog žemės Lš. Išejau kab ižvýtas (nieko iš namų negavęs) Drsk. Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Mrj. Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Šmn. Kai išvytà atalėkė in mus Klt. Išvijo lyg kanapinis lašininį Pns. Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu LTR. Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Prn. Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą JT452. Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Gs. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijai̇̃ LKT328(Ktk).
| refl. tr.: Išsivi̇̀jo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Kpč. Išsivi̇̀jus visus vaikus boba, va Drsk.
3. pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti: Jį iš mokyklos išvi̇̀jo DŽ1. Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Pls. Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Pt. Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori rš. Visus ūkininkus išvi̇̀jo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit Jrb.
4. refl. tr. vytis, giñtis pãskui: Šuva išsivi̇̀jo katę kieman ir ėmė draskyti Š. Išsivi̇̀jo net oran pasakyt, kad matė Klt. Išsivi̇̀jo tą pijonyčią Drsk. Išsivi̇̀s do ana jį (vyrą) paskui Klt. Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius A.Vien.
◊ į pipi̇̀rų žẽmę išvýti; LTR nubausti.
1 nuvýti, nùveja, nuvi̇̀jo tr. Š; N
1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš.
| refl. tr.: Kur jis nusivi̇̀jo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusi̇̀veja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml.
2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvi̇̀jo Klt. Nuvi̇̀jo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turi̇̀ dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč.
| prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin.
^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435.
| refl. tr.: Musės nuo nosies negali̇̀ nusivýt Dg.
3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusi̇̀veja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvi̇̀jo šunį Pb. Vijos vijos – nusvi̇̀jo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivi̇̀jęs [draugus] Jrk19.
4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvi̇̀jo net Sibiriun Ml.
| Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivi̇̀jo Snt.
^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd.
5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvi̇̀jo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvi̇̀s ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208(Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvi̇̀jo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet.
| refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul.
6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijai̇̃? (juok.) Lš.
ǁ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm.
◊ ki̇̀škį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvi̇̀jo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv).
1 pavýti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavi̇̀jo tr. Š, Rtr, NdŽ
1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavýtum juosius J. Vyties vyties [ėmė] i pavi̇̀jo Dglš. Vijo ir nepavi̇̀jo ZtŽ. Mato, kad pavỹs, ir pabėgo LKT222(Vnd). Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Jnš. Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Klt. Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Ėr. Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavi̇̀jo Lš. Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Pg. Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi (juok.) Grv. Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jrb. Jos da nė raitas nepavýtum Snt. Manęs i velnias raitas nepavýt Dglš. Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Lb. Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] PnmR. Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Klt. Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Svn. Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Kp. Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Imb. Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį (liūtą) pavysi Blv. Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! A.Vaičiul. Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti A.Vien. Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo J.Balč. Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę A1886,87. Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo BsPIV274(Brt). Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau DrskD157. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę D95.
| prk.: Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! V.Krėv. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Rz. Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina (mažai būna namie) Jrb. O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo BtPvR6,33. O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo DP262. Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis DP241.
^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų LMD(Mrj). Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Pg. Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu (kalba senas žmogus) Dglš. Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu (nėra ko skubėti namo) Sug. Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejami̇̀ (sunkiai uždirbami) Pnd. Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Ktk. Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Vrn. Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi JT371. Kartais ir karvė kiškį paveja B186, J.Jabl, ŠT291. Ratas tekinį vijo, o niekad nepavi̇̀jo JD1421. Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Kt. Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo PPr81. Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavi̇̀jus (apie pusmergę) Bsg. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavi̇̀jęs Š. Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Tat. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs TŽV616(Ps). Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo N. Ir aitvaro kojom jo nepavysi TŽIII385(dz.). Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi LTR. Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi LTR(Šlv). Terbą palikai, maišiuko nepavijai̇̃: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijai̇̃ Kln. Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt (apie girtuoklį, kuris daugiau prageria negu uždirba) Švnč. Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al. Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia (vėjas ir medžiai) LTsV459(Vlk). Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi (žuvis) JT503. Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Jrg. Du bėga, du veja ir niekad nepàveja (vežimas ir ratai) Klt. Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas (kelias, žemė, vėjas) LTR(Rk). Ko negalim pavyt? (šešėlio) Vrn.
| refl. tr. LL21,287, FrnS135: Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu KlbIII24(Lkm). Iš namų mane pasivi̇̀jo, tai parsivežė Vlkv. Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Dbk. Kai spiečius nueina, pasi̇̀veji, pasiimi, i niekas neužgins Bsg. Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Nč. Pasvei̇̃ (pasivyk) an tą ir eiste GrvT112. To (senelio) stiproko būta, katras (vyras) pasi̇̀veja, iš to išsineria i vė bėga Bsg. Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta M.Katil. Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub.
| prk.: Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs Kt. O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka B.Braz.
^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja (ratai) Slm. Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja (virbalai) LTR.
2. FrnS135, Skp, Žž pavaryti šalin, nuvaryti, paginti: Ar ją (karvę) pavi̇̀jo, ar ką – radom negyvą Dg. Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą DvP211. Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo DvD295. Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! I.Simon.
| Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos rš.
pavytinai̇̃
ǁ pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti: Jau daug pavi̇̀jo nuo tarnysčių Gs.
3. Btg, Plv prk. susilyginti, prilygti: Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Jrb. Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Trgn. Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau Kp. [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Pt. Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną A.Baran. Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės A.Sm. Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI330–331.
^ Nepavýsi viso svieto Dglš.
ǁ susilyginti didumu: Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria Jrb.
| refl. tr.: Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos K.Bor.
4. refl. prk. pasigviešti, pasigodėti: An ko tu pasvijai̇̃, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių (d.) Rod.
1 parvýti, par̃veja, parvi̇̀jo tr. NdŽ, Pnd parvaryti namo, parginti: Parvyk vištas KlbXXXI(1)28.
| prk.: Kiek papjaus [avižas], ir vėl par̃veja lietus Ėr. Lytus parvi̇̀jo mergas Smln.
| Užvakar grįžau. Nerimas ir kaltės jausmas parvijo mane rš.
| refl. tr. NdŽ: Jie parsivi̇̀jo tą žmogų pėdoms Lkš. Ponas matydamas, kad jie visi kvailiai ir kvailai darė dėl vieno kiaušinio, pagriebęs bizūną pradėjo šutyt bernui ir parsivijo namon BsPIII93.
ǁ priversti, išreikalauti, kad grįžtų namo: Močia parvi̇̀jo Vidmantą namo Aln.
1 pérvyti tr. NdŽ
1. pervaryti į kitą pusę ar kitą vietą: Tu mirk, avelių per [v]andenį nepérvysi Ds.
2. vaikant pervarginti, pervaikyti: Jeigu pérvysi arklį, reikia grūdų duot Švd. Tai arklys pérvytas, visas šlapias Klvr. Kumelė, sykį pérvyta, paskui sylos neturi Alk. Kumelaitė b[uv]o pérvyta – jos viduriai sudegę, tai ir nunyko Gs. Katrą tik [vilkatą] perveja, tas ir atvirsta žmogum LTsIV477.
1 pravýti, pràveja, pravi̇̀jo tr.
1. Sut, Lp pralenkti: Ans pamatys kokią mašiną, turės vyti i pravýti Jdr. Jie skuba, jie klumpa per vienas kitą, jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami, vienas kitą pravydami I.Simon.
| refl. tr.: Aš jį vijau, vijau ir net prasivijaũ Mrj.
ǁ refl. vejantis prabėgti pro šalį: Atbėgo į pavieškelį ir stovi, laukia, kol ponas prasivys LTR(Vlkv).
×2. (sl.) Arm nuvyti, nuginti, nuvaryti šalin: Višta pravi̇̀jo varną nuo viščiukų Aps. Pravýta nuo karvės telyčia [vilko] i sutąsyta Klt. Tep šeiminyką keldamas lodamas šuo ir vagius pravi̇̀jo Ign. Trankausi po žmones lyg šuva, nuo kiemo pravytas V.Krėv. Christus… velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž92.
| prk.: Saulė… nakties tamsumus pravijo DP502. Idant pergalėtumbime ir pravytum̃bim visus mūsų pagundymus DK87.
^ Gegulės balsu nelaimės nepravysi, bet širdelę nuraminsi KrvP(Mrk).
| prk.: Tolei ten (skruzdėlyne sergantį arklį) laikyti, pakolei pradės cypti, kaip daro arkliai pjaudamys tarp savęs, ir teip pravysi ligą suskį LMD.
ǁ išvaryti: Ją pravi̇̀jom – nieko nedirbdavo Aln.
| refl. tr.: Nuprato, kad pinigus pavogė, tai ir prasvi̇̀jo kap šunį Arm.
1 privýti, pri̇̀veja, privi̇̀jo tr. Gmž, Rtr
1. S.Dauk, Š, ŠT47 baigti vyti, pavyti: Aš jus privijaũ, lenksiu Rdm. Aš jį jau kur až miško privijaũ Ds. Mūsų nežiūrėkit, mes privýsma Sdk. Vaiko privýt jau nebegaliu, sena Slč. Jy an kojų teip nepaeina, palikom vieną, mum nebeprivi̇̀s Slm. Išsleidžiau bėgina, i privijaũ Klt. Gedeonas karalius neprytelių privijęs suėmė ir išmušo S.Stan. Privi̇̀jo ir vėl paliko MitI87(Galbrastai). Privýt privýsiu raitą pulkelį, Dievas jau žino ar besugrįšiu BzF1. Tu takus pramynei, kol mane privijai KlvD75. Oi bite, bite, tavo saldi uodegytė, kad privyčia – palaižyčia LMD(Plš).
| prk.: Plauksiu jūreles, plauksiu giliosias, ar neprivysiu jaunų dienelių (d.) Gdr.
^ Jei pamažu vysi, veikiau privysi J.Jabl. O jau šitos kalbos ir su vėju neprivýsi (apkalbos greitai sklinda) Aln. Sparnai yra, o nelaksto, kojų nėra, bet neprivysi (laivas) Pn. Sparnus turi, o nelaksto, be kojų, o neprivýsi (eldija) JT503. Penkios sesytės aplinkui bėga, viena kitos nepriveja (virbalai) Sim.
| refl. tr. LL23, Rtr: Jūs pirmiau važiuokit, aš iš paskos prisivýsiu Ėr. Mumę prisivi̇̀jo pusėj kelio Krs. Pamatė, kad prisi̇̀veja, šmirkšt arkliui, i pavažiuoja toliau Klt. Šungalvis prisivi̇̀jo i sako: – Merga, merga, kur tu eini? (ps.) LKT187(Sdr). Jy pamatė, kad baigia prisvýt, nuskabino škaplierius ir numetė Šmn. Tėvas pjauna pirma, o vaikai paskui, tai prisi̇̀veja ir vis tėvui palei kulnį, palei kulnį Šk.
^ Brolis lekia naktį, sesuo dieną, nė vienas neprisi̇̀veja (saulė ir mėnuo) LTR.
2. vejant, varant priartinti, priginti: Atgręžia, pri̇̀veja krūvona skatus GrvT40–41.
| prk.: Po pirmo karo buvom prie bado privyti̇̀ Mrj.
3. prk. sulyginti su kuo: Mūsų paršai beveik privijo jų, mat jų vienas kosta, kitas neėdrus, laibučiukas toks Mžš.
| refl. tr.: Paskui, kai jau ašian ištekėjau, tai jie (mažesni vaikai) prisivi̇̀jo, priaugo LKT244(Pkr). Šios jaunūmenės neprysivýsi, neįmadosi nė dirbti taip, nė pirštų judinti Šv.
1 suvýti, sùveja (sùvija), suvi̇̀jo (sùvijo) tr.
1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr.
| prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvi̇̀jo į kambarius (lauke dirbti nebeturi jėgų) Alvt.
2. Rm vejantis susilyginti, privyti: Jie sùvijo vagį Ėr. Kap išeinu, tai su dviračiu nesuvýsi Rod. Suveja jie tą žmogų ir atima skotertėlę (ps.) Lnkv. Kaip kokia veselia, anie šoka ir aple pušis leka aplinkuo, vija, i tavi sùvija Lc. Kiti raiti suvijo ir sugrąžino M.Katk. Karalius liepė suvyti tuos šešis nenaudėlius J.Balč. Nebesitikėjau jūsų besuvyti Žem. Ir suvi̇̀jo seselę ant jūrelių marelių JV210.
| prk.: Pražuvo meilė, nesuvijai raitas KN268.
^ Lėkštėn makaronas makarono nesùveja (apie skystą sriubą) Onš. Nesuvysi jų kalbos nė su marga kumele LTR(Šd). Ir kad į bajoriškus rūbus įlįsi, iš mužiko neišbėgsi – bajoro nesuvysi NžR. Du bėga, du veja, niekados vienas kito nesuveja (ratai) LMD(Vlk).
| refl. tr.: Susi̇̀vijo ir atsiėmė arklį Ėr. Tie pradėjo vytis – ir susivijo M.Katk.
| prk.: Anas nesusi̇̀veja algos paimt, kai gauna, tuoj pragroja Ml.
3. TS1901,6–10, RdN, Jnšk, Sdb, Srv, Krkn, Rs prk. suvaikyti, supaisyti: Tu jų nesuvýsi: turia jie viso, tik vis bėdoja Slm. Jin tokia papliauška: nė sùvijai, nė suvýsi, ką jin kalba Sml. Ar suvýsi, kaip ką vadina Slm. Atšakiau kur kas gyvena, to nesuvýsi Mžš. Jų nesuvýsi, ką tie te daro Ėr. Suvýsi sopių: tai tas sopa, tai tas sopa, nespėsi sužiūrėt Antš. Kur tu jį suvysi: vienąkart teip, kitąkart kiteip pasakis Grž. Suvýsi vaiko norą: užsimeta, ir duok Grž. Nesuvýsi, ką jis paisto Krs. No, tai jau labai seniai, nebesuvysma, – sako pagoniai ir buvo begrįžtą… (ps.) M.Katk.
ǁ atsiminti: Daugiau pasakų nebesùveju Sl.
4. Mžš prk. susilyginti, prilygti, pasivyti: Tu jų nesuvýsi, jie jauni abu Rm.
| refl.: Senas, džiūstantis [ąžuolas], o šitie sveiki [ąžuolėliai] auga, tai beveik susivi̇̀jo su juo PnmR.
1 užvýti, ùžveja, užvi̇̀jo tr.
1. Š, Rtr užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Užvi̇̀jo katę ant maltuvės JT430. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vaiko gi jas, užùveja ant pečiaus Kpr. Ažvijaũ ją až kertės JT430. Ažùveja vištą až gurbo JT430. Ažvýk až vartų tuos bjaurybes (ančiukus), tegu eina balon KlbX133(Mlk).
2. vejant atvaryti: Sargybiniai užvijo [vyrą] į apledėjusias pelkes P.Cvir.
ǁ atvaryti medžiotojo link, užvaryti: Skalikai ne tik užveja vilkiukus ant medžiotojų, bet dažnai ir patys juos sugauna rš.
3. D.Pošk pavyti, užginti: Užvijaũ, noriu paskalbėt, neskubėk Onš. Einam pėsti, maž kas užvi̇̀s ir paveš Drsk. Ùžveja [mašina], tai paima, paveža Dg. Prie Kviklio ažvi̇̀jo su mašina Aln. Šiandie eidamas užvijaũ dėdę Bladžių KlbX133(Mlk). Užvi̇̀jo kartą pėsčią, norėjo pavežt, bet nesėdau Vžns. Važiuojam namo, vedas karvę žmogus, ùžveja mum Pnm. Dar buvo neparejus, bet užvijo bernai ir parvežė Lp. Aš jo galėt neužvýsiu Mrc. Einant užveja jį koks ponas ant poros arklių ir liepia jam greit sėstis SI269(Slk). Kap užriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga: galima greičiau užvýt Mrc.
| prk.: Manę neužvi̇̀jo kalbos, to nebuvo Mrc.
^ Kalbos nei užvysi, nei su arkliu pavysi Kpr. Lekuoja kaip šuo katę užvi̇̀jęs Nm.
| refl. tr.: Užsivi̇̀jo kely i nuveš Daugėliškin Dglš. Važiuojam atgal, užsi̇̀vejam, vaikų prisisodinam Rš. Užgirdo, kad užsiveja, tuoj ana pavirto kopūstu, ė jį [pavertė] tvora LTR.
4. vejant atvaryti: Kam tu karves per ledą užvijai? Ds. Žumbakis narakiai, juokdamas, ėmė ir ažvijo kaliotę par rėčkelę BsPII254. Kam tu ažvijai̇̃ paršą per daržą – išmindžios kopūstus Ds.
| prk.: Dabar stovėdamas nežinomo namo koridoriuje, kur mane užvijo speigas, aš jaučiau tikrai besapnuojąs rš. Kokie reikalai užvi̇̀jo tamstą? NdŽ.
^ Uošvį vieną kartą šuo užvi̇̀jo (trumpam atvažiavo) Trg.
5. smarkiai pavyti, paginti: Sūnus kaip užvi̇̀jo, ir išsitęsė [tėvas] Aln.
6. D.Pošk pervarginti vejant, varant: Padaviau arklį ir užvi̇̀jo pardien Dgl.
7. Rmš prk. labai nuvarginti, užvaikyti: Jų motina užvytà Ėr. Ji vyro užguita ir užvytà Vrn. Užkurys posūnį baigia užvýt Antš. Ir puolė žirgas užvytas V.Krėv. Jie (šokėjai) užvytų smuikorių, jeigu šis griežtų tiek, kiek šokėjai nori šokti M.Katk.
| refl. tr.: Jau tik iš namų važiuodamas neužsivýk arklius, ba nenuvažiuosi nė ligi Griškabūdžio Žvr.
8. impers. Dsm, Lš apnešti sniegu, užpustyti, užvaryti: Buvo didelis vėjas, tai ir užvi̇̀jo kelią Vlk. Ale kelias kap užvýtas, tai neseka praeit Vlk. Tę būta šulnio ir užvýta sniego Dbč.
9. refl. tr. prk. sukaupti atsargų, užsivaryti: Bulbų daug sukasė i pinigų ažsivi̇̀jo Dglš. Mes pinigų niekad neužsi̇̀vejam – kiek gaunam, tiek ir išleidžiam Lš. Kad šiemet i man dobilų ažsivýt Prng.

1 výti, vẽja (vi̇̀ja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vi̇̀jo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW
1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negali̇̀ vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Veji̇̀ arklį risčios, tai vienas žmogus gali̇̀ kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv.
| prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap.
| refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt.
2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vi̇̀jo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vi̇̀jo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vi̇̀jo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejami̇̀, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vi̇̀jo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vi̇̀jo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63.
| prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm.
^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą veji̇̀ laukan Dt.
3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevi̇̀jo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk.
4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vi̇̀jo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vi̇̀jo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevi̇̀jo Žln. Vi̇̀jo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5.
| prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš.
^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejami̇̀ (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vi̇̀jo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKKXII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vi̇̀jo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp.
| refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vi̇̀jos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Veji̇́estie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9.
| prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesi̇̀veja paskui butelį Aln.
^ Uždusau kai varlę vi̇̀jus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vi̇̀jasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk).
ǁ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud.
ǁ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr.
5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv.
| refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš.
6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485.
| refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al.
| Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod.
7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls.
◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv).
ir šuõ vẽjamas nei̇̃tų Šk apie labai blogą orą. ×
į striõką výti Snt versti skubėti.
iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.
kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč).
kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml.
žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp.
1 antvýti, añtveja, antvi̇̀jo tr.; S.Dauk, I vejant priartėti, privyti.
1 apvýti, àpveja, apvi̇̀jo Š
1. tr. N vejant apvaryti: Mano sesuo didesnė, apvi̇̀s ne rozą aplink gryčią Žl. Būdavo, kad uždūks, tai apie Kėdainis ben tris kartus api̇̀veja bėgte Sb.
| refl. Lp: Aplink trobą apsivi̇̀jo, bet nepavijo OGLIII335. Dar ne rozą, dar ne kitą aplink trobą apsivỹs, dar ne rozą, dar ne kitą man galvelę sudaužis DrskD195.
2. refl. tr. aplenkti, pranokti: Jonas Antaną apsivi̇̀jo [pjaudamas šieną] Snt.
1 atvýti, àtveja, atvi̇̀jo tr. NdŽ, DŽ1
1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvýta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr Pg.
| prk.: Atvi̇̀s anas debesis [namo] Žl. Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų PG.
2. priversti atvykti: Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs J. Kas tave atvi̇̀jo teip anksti? Ėr. Jau tave turbūt paskutinis galas atvi̇̀jo naktį Mrj.
^ Kiek šunų (vilkų) tave atvi̇̀jo (ažvijo)? (klausiama, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus) LKKXIII127(Grv).
3. nuvaryti šalin, nuvyti: Nemožna atvýt nuo karvės veršis Dglš.
| Da gal ruskis prūsą atvỹs Gs.
4. refl. tr., intr. J, Š, Dglš stengtis privyti, pasivyti: Jau, matyt, atsivi̇̀jo tie stribai tuos žmones Gž. Su kirviu atsivi̇̀jo iki pusės kelio Pv. Atsivi̇̀jo paskun šunį jo namump LzŽ. Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsi̇̀veja pakaruoklis Kp. Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsi̇̀veja ją šungalvis (ps.) LKT187(Sdr). Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! DS72(Rs). Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! BsPIV80(Brt). O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama A.Rūt.
| prk.: Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas V.Bub.
5. refl. tr., intr. Š, Brt ateiti, atbėgti paskui: Atsivi̇̀jo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Klt. Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvi̇̀jo (ir kita atėjo) Aln. Gal jau ką pavogei, kad atsvi̇̀jo (sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) Trgn.
ǁ prk. prasidėti, kilti: Mūsų padermė atsi̇̀veja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas Ss.
6. vairuojant atgabenti: Man atvi̇̀jo naują traktorių Skp.
1 ×davýti, dàveja, davi̇̀jo (hibr.) tr.
1. D.Pošk, Lz, ZtŽ privyti, priginti: Mes juos davýsme i aplenksme Dglš. Anas davi̇̀s tą žmogų ir jį pavežės Šš. Kap davyti bernužėlis, kap atimti vainikėlis LTR(Vrn).
^ Eina tep, kad šimtas velnių nedavýt DrskŽ. Ratas ratą vijo, niekaip nedavi̇̀jo Nmč. Du bėga, du vejas, kad davytų, tai prarytų (ratai) LTR(Auk).
| refl. tr.: Eikit, aš jumi dasivýsiu Brš. Sako, tu manę nedasvýsi LzŽ. Aš jau jus dasivijaũ ZtŽ. Ir pakinkė [ponas] geriausį arklį výtis, mažum dasvỹs Pns. Tokis greitas, kad neseka dasvýt Mrc. Vijos vijos, dasvijo in marias Rš. Kaip suniko šunys, lig pat čia dasivijo Žem.
2. prk. susilyginti kuo: Tamošius davi̇̀jo su mokslu savo draugus ir pralenkė LMD(Ldvn). Vėlyvi bus blogesni [linai], jau tų nedavỹs ZtŽ.
| refl. tr.: Ji dasvi̇̀jo brolį: jis trečiam ir ji trečiam [skyriuje] Rdš. Daro visa, kad tik užsienį dasvỹt Žln. Tu mažas, tu jo nedasvýsi Onš.
ǁ refl. tr. ką dirbant privyti: Maža jūs su dalgėm mane dasvýsit? LKT358(Dv).
1 įvýti, į̇̃veja, įvi̇̀jo tr. Š, NdŽ; N, Krs, Ant vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti: Šuo įvi̇̀jo kiaulę į daržą JI673. Veršį įvijaũ į sietuvą Jrb. In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Klt. Katukas in medį invýtas kniaukia Mrj. Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų (d.) Asv. Įvejamoji medžioklė LEXVIII120. Invi̇̀jo gryčion nuo šieno miegot Aln.
| prk.: Įvijo šaltis ir jį vidun J.Balt. Jį į apatines įvijo (atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Snt. Įvi̇̀jo į koją skausmą Mrj.
^ Visus į risčią įvi̇̀jo (visi turėjo skubėti) Prn. Ar šunes tave invi̇̀jo? (apie netikėtai apsilankiusį) Sug. Šuo neįvýtų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Te manę nei su šuniù neįvýtum Alks.
| refl. tr. Š: Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Vlk. Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivi̇̀jo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Jrb. Gal kur mulan ansivi̇̀jo, dumblan JnšM. Čia įsivi̇̀jęs ir patį velnią pagautai Dkš. Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę LTR(Jnk). Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu KrvD281.
◊ Diẽvą į mẽdį (mẽdin) įvýti išpeikti gerą padėtį: Negriešyk, be Dievą invysi medin Švnč. Anvei̇̃ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Švnč. Neinvýk Diẽvo medžiañ Trgn. Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu A.Baran.
ki̇̀škį įvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Ėgi šitas bernas ki̇̀škį invi̇̀jo dukteriai Rš. Su bernu pasvolio[jo], nu i invi̇̀jo jai ki̇̀škį Vdš.
1 paanvýtis (dial.) vytis iš paskos: Anas surinko vaiską, paskun juosu ir paanvýtis (ps.) Lz.
1 išvýti, i̇̀šveja, išvi̇̀jo tr. NdŽ
1. Sut, LL156, ŠT25 priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti: Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Drsk. Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Aln. Botagais i̇̀šveja vaikai miškan [veršį], i priryja Klt.
2. priversti pasišalinti, išvaryti: Nevedoma (nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvi̇̀jo, ar anas pats LzŽ. Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Ml. Sūnaus žmona ragana – išvi̇̀jo [vyro motiną] Grv. Nei an galvą man, kad mane išvi̇̀s Sug. Kupron, uodegon – ir išvi̇̀s [senį] tie vaikai! (našlys nori vesti našlę) Mžš. Vienas [vyras] numirė, kitą išvi̇̀jo,– neėmė šliūbo Žl. Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Sug. Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Rdm. Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė (ištrėmė) Prl. Išvi̇̀jo žmones vienkiemiuos dalytis Kp. Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė LKT280(Ssk). Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Sn. Šuniukas tas tuoj žąsis i̇̀šveja iš daržo, aveles išvaro Krs. Ìšveju i̇̀šveju – i vė vištos miežiuose Klt. Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvi̇̀s kap šunį Pv. Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt (ps.) Azr. Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita Snt. O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs B.Sruog. Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų V.Krėv. Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie BsPIV267(Brt). Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26. Ìšvijau, išvijaũ GrvT11. Rusą ižvi̇̀jo, vokietys insišaudė, tą vė ižvi̇̀jo – vargas Brš.
| prk.: Išvi̇̀jo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šmn. Šieno vežimas i̇̀šveja visus iš namų (visi skuba suvežti šieną) Mlt. Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Avl. Matyt, ji (elektrinė šildyklė) neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvi̇̀jo nuo vieno karto pasikaitinimo Mžš. Arielka visas ligas i̇̀šveja Mlt. Dabar visos dienos badus išvýsim Vlk. Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį rš.
^ Vaikai kap ir ižvyti̇̀: bėkit – varėm nuog žemės Lš. Išejau kab ižvýtas (nieko iš namų negavęs) Drsk. Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Mrj. Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Šmn. Kai išvytà atalėkė in mus Klt. Išvijo lyg kanapinis lašininį Pns. Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu LTR. Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Prn. Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą JT452. Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Gs. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijai̇̃ LKT328(Ktk).
| refl. tr.: Išsivi̇̀jo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Kpč. Išsivi̇̀jus visus vaikus boba, va Drsk.
3. pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti: Jį iš mokyklos išvi̇̀jo DŽ1. Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Pls. Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Pt. Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori rš. Visus ūkininkus išvi̇̀jo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit Jrb.
4. refl. tr. vytis, giñtis pãskui: Šuva išsivi̇̀jo katę kieman ir ėmė draskyti Š. Išsivi̇̀jo net oran pasakyt, kad matė Klt. Išsivi̇̀jo tą pijonyčią Drsk. Išsivi̇̀s do ana jį (vyrą) paskui Klt. Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius A.Vien.
◊ į pipi̇̀rų žẽmę išvýti; LTR nubausti.
1 nuvýti, nùveja, nuvi̇̀jo tr. Š; N
1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš.
| refl. tr.: Kur jis nusivi̇̀jo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusi̇̀veja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml.
2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvi̇̀jo Klt. Nuvi̇̀jo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turi̇̀ dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč.
| prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin.
^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435.
| refl. tr.: Musės nuo nosies negali̇̀ nusivýt Dg.
3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusi̇̀veja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvi̇̀jo šunį Pb. Vijos vijos – nusvi̇̀jo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivi̇̀jęs [draugus] Jrk19.
4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvi̇̀jo net Sibiriun Ml.
| Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivi̇̀jo Snt.
^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd.
5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvi̇̀jo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvi̇̀s ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208(Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvi̇̀jo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet.
| refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul.
6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijai̇̃? (juok.) Lš.
ǁ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm.
◊ ki̇̀škį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvi̇̀jo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv).
1 pavýti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavi̇̀jo tr. Š, Rtr, NdŽ
1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavýtum juosius J. Vyties vyties [ėmė] i pavi̇̀jo Dglš. Vijo ir nepavi̇̀jo ZtŽ. Mato, kad pavỹs, ir pabėgo LKT222(Vnd). Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Jnš. Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Klt. Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Ėr. Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavi̇̀jo Lš. Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Pg. Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi (juok.) Grv. Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jrb. Jos da nė raitas nepavýtum Snt. Manęs i velnias raitas nepavýt Dglš. Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Lb. Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] PnmR. Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Klt. Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Svn. Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Kp. Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Imb. Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį (liūtą) pavysi Blv. Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! A.Vaičiul. Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti A.Vien. Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo J.Balč. Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę A1886,87. Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo BsPIV274(Brt). Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau DrskD157. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę D95.
| prk.: Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! V.Krėv. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Rz. Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina (mažai būna namie) Jrb. O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo BtPvR6,33. O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo DP262. Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis DP241.
^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų LMD(Mrj). Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Pg. Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu (kalba senas žmogus) Dglš. Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu (nėra ko skubėti namo) Sug. Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejami̇̀ (sunkiai uždirbami) Pnd. Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Ktk. Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Vrn. Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi JT371. Kartais ir karvė kiškį paveja B186, J.Jabl, ŠT291. Ratas tekinį vijo, o niekad nepavi̇̀jo JD1421. Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Kt. Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo PPr81. Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavi̇̀jus (apie pusmergę) Bsg. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavi̇̀jęs Š. Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Tat. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs TŽV616(Ps). Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo N. Ir aitvaro kojom jo nepavysi TŽIII385(dz.). Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi LTR. Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi LTR(Šlv). Terbą palikai, maišiuko nepavijai̇̃: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijai̇̃ Kln. Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt (apie girtuoklį, kuris daugiau prageria negu uždirba) Švnč. Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al. Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia (vėjas ir medžiai) LTsV459(Vlk). Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi (žuvis) JT503. Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Jrg. Du bėga, du veja ir niekad nepàveja (vežimas ir ratai) Klt. Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas (kelias, žemė, vėjas) LTR(Rk). Ko negalim pavyt? (šešėlio) Vrn.
| refl. tr. LL21,287, FrnS135: Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu KlbIII24(Lkm). Iš namų mane pasivi̇̀jo, tai parsivežė Vlkv. Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Dbk. Kai spiečius nueina, pasi̇̀veji, pasiimi, i niekas neužgins Bsg. Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Nč. Pasvei̇̃ (pasivyk) an tą ir eiste GrvT112. To (senelio) stiproko būta, katras (vyras) pasi̇̀veja, iš to išsineria i vė bėga Bsg. Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta M.Katil. Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub.
| prk.: Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs Kt. O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka B.Braz.
^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja (ratai) Slm. Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja (virbalai) LTR.
2. FrnS135, Skp, Žž pavaryti šalin, nuvaryti, paginti: Ar ją (karvę) pavi̇̀jo, ar ką – radom negyvą Dg. Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą DvP211. Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo DvD295. Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! I.Simon.
| Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos rš.
pavytinai̇̃
ǁ pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti: Jau daug pavi̇̀jo nuo tarnysčių Gs.
3. Btg, Plv prk. susilyginti, prilygti: Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Jrb. Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Trgn. Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau Kp. [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Pt. Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną A.Baran. Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės A.Sm. Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI330–331.
^ Nepavýsi viso svieto Dglš.
ǁ susilyginti didumu: Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria Jrb.
| refl. tr.: Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos K.Bor.
4. refl. prk. pasigviešti, pasigodėti: An ko tu pasvijai̇̃, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių (d.) Rod.
1 parvýti, par̃veja, parvi̇̀jo tr. NdŽ, Pnd parvaryti namo, parginti: Parvyk vištas KlbXXXI(1)28.
| prk.: Kiek papjaus [avižas], ir vėl par̃veja lietus Ėr. Lytus parvi̇̀jo mergas Smln.
| Užvakar grįžau. Nerimas ir kaltės jausmas parvijo mane rš.
| refl. tr. NdŽ: Jie parsivi̇̀jo tą žmogų pėdoms Lkš. Ponas matydamas, kad jie visi kvailiai ir kvailai darė dėl vieno kiaušinio, pagriebęs bizūną pradėjo šutyt bernui ir parsivijo namon BsPIII93.
ǁ priversti, išreikalauti, kad grįžtų namo: Močia parvi̇̀jo Vidmantą namo Aln.
1 pérvyti tr. NdŽ
1. pervaryti į kitą pusę ar kitą vietą: Tu mirk, avelių per [v]andenį nepérvysi Ds.
2. vaikant pervarginti, pervaikyti: Jeigu pérvysi arklį, reikia grūdų duot Švd. Tai arklys pérvytas, visas šlapias Klvr. Kumelė, sykį pérvyta, paskui sylos neturi Alk. Kumelaitė b[uv]o pérvyta – jos viduriai sudegę, tai ir nunyko Gs. Katrą tik [vilkatą] perveja, tas ir atvirsta žmogum LTsIV477.
1 pravýti, pràveja, pravi̇̀jo tr.
1. Sut, Lp pralenkti: Ans pamatys kokią mašiną, turės vyti i pravýti Jdr. Jie skuba, jie klumpa per vienas kitą, jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami, vienas kitą pravydami I.Simon.
| refl. tr.: Aš jį vijau, vijau ir net prasivijaũ Mrj.
ǁ refl. vejantis prabėgti pro šalį: Atbėgo į pavieškelį ir stovi, laukia, kol ponas prasivys LTR(Vlkv).
×2. (sl.) Arm nuvyti, nuginti, nuvaryti šalin: Višta pravi̇̀jo varną nuo viščiukų Aps. Pravýta nuo karvės telyčia [vilko] i sutąsyta Klt. Tep šeiminyką keldamas lodamas šuo ir vagius pravi̇̀jo Ign. Trankausi po žmones lyg šuva, nuo kiemo pravytas V.Krėv. Christus… velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž92.
| prk.: Saulė… nakties tamsumus pravijo DP502. Idant pergalėtumbime ir pravytum̃bim visus mūsų pagundymus DK87.
^ Gegulės balsu nelaimės nepravysi, bet širdelę nuraminsi KrvP(Mrk).
| prk.: Tolei ten (skruzdėlyne sergantį arklį) laikyti, pakolei pradės cypti, kaip daro arkliai pjaudamys tarp savęs, ir teip pravysi ligą suskį LMD.
ǁ išvaryti: Ją pravi̇̀jom – nieko nedirbdavo Aln.
| refl. tr.: Nuprato, kad pinigus pavogė, tai ir prasvi̇̀jo kap šunį Arm.
1 privýti, pri̇̀veja, privi̇̀jo tr. Gmž, Rtr
1. S.Dauk, Š, ŠT47 baigti vyti, pavyti: Aš jus privijaũ, lenksiu Rdm. Aš jį jau kur až miško privijaũ Ds. Mūsų nežiūrėkit, mes privýsma Sdk. Vaiko privýt jau nebegaliu, sena Slč. Jy an kojų teip nepaeina, palikom vieną, mum nebeprivi̇̀s Slm. Išsleidžiau bėgina, i privijaũ Klt. Gedeonas karalius neprytelių privijęs suėmė ir išmušo S.Stan. Privi̇̀jo ir vėl paliko MitI87(Galbrastai). Privýt privýsiu raitą pulkelį, Dievas jau žino ar besugrįšiu BzF1. Tu takus pramynei, kol mane privijai KlvD75. Oi bite, bite, tavo saldi uodegytė, kad privyčia – palaižyčia LMD(Plš).
| prk.: Plauksiu jūreles, plauksiu giliosias, ar neprivysiu jaunų dienelių (d.) Gdr.
^ Jei pamažu vysi, veikiau privysi J.Jabl. O jau šitos kalbos ir su vėju neprivýsi (apkalbos greitai sklinda) Aln. Sparnai yra, o nelaksto, kojų nėra, bet neprivysi (laivas) Pn. Sparnus turi, o nelaksto, be kojų, o neprivýsi (eldija) JT503. Penkios sesytės aplinkui bėga, viena kitos nepriveja (virbalai) Sim.
| refl. tr. LL23, Rtr: Jūs pirmiau važiuokit, aš iš paskos prisivýsiu Ėr. Mumę prisivi̇̀jo pusėj kelio Krs. Pamatė, kad prisi̇̀veja, šmirkšt arkliui, i pavažiuoja toliau Klt. Šungalvis prisivi̇̀jo i sako: – Merga, merga, kur tu eini? (ps.) LKT187(Sdr). Jy pamatė, kad baigia prisvýt, nuskabino škaplierius ir numetė Šmn. Tėvas pjauna pirma, o vaikai paskui, tai prisi̇̀veja ir vis tėvui palei kulnį, palei kulnį Šk.
^ Brolis lekia naktį, sesuo dieną, nė vienas neprisi̇̀veja (saulė ir mėnuo) LTR.
2. vejant, varant priartinti, priginti: Atgręžia, pri̇̀veja krūvona skatus GrvT40–41.
| prk.: Po pirmo karo buvom prie bado privyti̇̀ Mrj.
3. prk. sulyginti su kuo: Mūsų paršai beveik privijo jų, mat jų vienas kosta, kitas neėdrus, laibučiukas toks Mžš.
| refl. tr.: Paskui, kai jau ašian ištekėjau, tai jie (mažesni vaikai) prisivi̇̀jo, priaugo LKT244(Pkr). Šios jaunūmenės neprysivýsi, neįmadosi nė dirbti taip, nė pirštų judinti Šv.
1 suvýti, sùveja (sùvija), suvi̇̀jo (sùvijo) tr.
1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr.
| prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvi̇̀jo į kambarius (lauke dirbti nebeturi jėgų) Alvt.
2. Rm vejantis susilyginti, privyti: Jie sùvijo vagį Ėr. Kap išeinu, tai su dviračiu nesuvýsi Rod. Suveja jie tą žmogų ir atima skotertėlę (ps.) Lnkv. Kaip kokia veselia, anie šoka ir aple pušis leka aplinkuo, vija, i tavi sùvija Lc. Kiti raiti suvijo ir sugrąžino M.Katk. Karalius liepė suvyti tuos šešis nenaudėlius J.Balč. Nebesitikėjau jūsų besuvyti Žem. Ir suvi̇̀jo seselę ant jūrelių marelių JV210.
| prk.: Pražuvo meilė, nesuvijai raitas KN268.
^ Lėkštėn makaronas makarono nesùveja (apie skystą sriubą) Onš. Nesuvysi jų kalbos nė su marga kumele LTR(Šd). Ir kad į bajoriškus rūbus įlįsi, iš mužiko neišbėgsi – bajoro nesuvysi NžR. Du bėga, du veja, niekados vienas kito nesuveja (ratai) LMD(Vlk).
| refl. tr.: Susi̇̀vijo ir atsiėmė arklį Ėr. Tie pradėjo vytis – ir susivijo M.Katk.
| prk.: Anas nesusi̇̀veja algos paimt, kai gauna, tuoj pragroja Ml.
3. TS1901,6–10, RdN, Jnšk, Sdb, Srv, Krkn, Rs prk. suvaikyti, supaisyti: Tu jų nesuvýsi: turia jie viso, tik vis bėdoja Slm. Jin tokia papliauška: nė sùvijai, nė suvýsi, ką jin kalba Sml. Ar suvýsi, kaip ką vadina Slm. Atšakiau kur kas gyvena, to nesuvýsi Mžš. Jų nesuvýsi, ką tie te daro Ėr. Suvýsi sopių: tai tas sopa, tai tas sopa, nespėsi sužiūrėt Antš. Kur tu jį suvysi: vienąkart teip, kitąkart kiteip pasakis Grž. Suvýsi vaiko norą: užsimeta, ir duok Grž. Nesuvýsi, ką jis paisto Krs. No, tai jau labai seniai, nebesuvysma, – sako pagoniai ir buvo begrįžtą… (ps.) M.Katk.
ǁ atsiminti: Daugiau pasakų nebesùveju Sl.
4. Mžš prk. susilyginti, prilygti, pasivyti: Tu jų nesuvýsi, jie jauni abu Rm.
| refl.: Senas, džiūstantis [ąžuolas], o šitie sveiki [ąžuolėliai] auga, tai beveik susivi̇̀jo su juo PnmR.
1 užvýti, ùžveja, užvi̇̀jo tr.
1. Š, Rtr užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Užvi̇̀jo katę ant maltuvės JT430. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vaiko gi jas, užùveja ant pečiaus Kpr. Ažvijaũ ją až kertės JT430. Ažùveja vištą až gurbo JT430. Ažvýk až vartų tuos bjaurybes (ančiukus), tegu eina balon KlbX133(Mlk).
2. vejant atvaryti: Sargybiniai užvijo [vyrą] į apledėjusias pelkes P.Cvir.
ǁ atvaryti medžiotojo link, užvaryti: Skalikai ne tik užveja vilkiukus ant medžiotojų, bet dažnai ir patys juos sugauna rš.
3. D.Pošk pavyti, užginti: Užvijaũ, noriu paskalbėt, neskubėk Onš. Einam pėsti, maž kas užvi̇̀s ir paveš Drsk. Ùžveja [mašina], tai paima, paveža Dg. Prie Kviklio ažvi̇̀jo su mašina Aln. Šiandie eidamas užvijaũ dėdę Bladžių KlbX133(Mlk). Užvi̇̀jo kartą pėsčią, norėjo pavežt, bet nesėdau Vžns. Važiuojam namo, vedas karvę žmogus, ùžveja mum Pnm. Dar buvo neparejus, bet užvijo bernai ir parvežė Lp. Aš jo galėt neužvýsiu Mrc. Einant užveja jį koks ponas ant poros arklių ir liepia jam greit sėstis SI269(Slk). Kap užriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga: galima greičiau užvýt Mrc.
| prk.: Manę neužvi̇̀jo kalbos, to nebuvo Mrc.
^ Kalbos nei užvysi, nei su arkliu pavysi Kpr. Lekuoja kaip šuo katę užvi̇̀jęs Nm.
| refl. tr.: Užsivi̇̀jo kely i nuveš Daugėliškin Dglš. Važiuojam atgal, užsi̇̀vejam, vaikų prisisodinam Rš. Užgirdo, kad užsiveja, tuoj ana pavirto kopūstu, ė jį [pavertė] tvora LTR.
4. vejant atvaryti: Kam tu karves per ledą užvijai? Ds. Žumbakis narakiai, juokdamas, ėmė ir ažvijo kaliotę par rėčkelę BsPII254. Kam tu ažvijai̇̃ paršą per daržą – išmindžios kopūstus Ds.
| prk.: Dabar stovėdamas nežinomo namo koridoriuje, kur mane užvijo speigas, aš jaučiau tikrai besapnuojąs rš. Kokie reikalai užvi̇̀jo tamstą? NdŽ.
^ Uošvį vieną kartą šuo užvi̇̀jo (trumpam atvažiavo) Trg.
5. smarkiai pavyti, paginti: Sūnus kaip užvi̇̀jo, ir išsitęsė [tėvas] Aln.
6. D.Pošk pervarginti vejant, varant: Padaviau arklį ir užvi̇̀jo pardien Dgl.
7. Rmš prk. labai nuvarginti, užvaikyti: Jų motina užvytà Ėr. Ji vyro užguita ir užvytà Vrn. Užkurys posūnį baigia užvýt Antš. Ir puolė žirgas užvytas V.Krėv. Jie (šokėjai) užvytų smuikorių, jeigu šis griežtų tiek, kiek šokėjai nori šokti M.Katk.
| refl. tr.: Jau tik iš namų važiuodamas neužsivýk arklius, ba nenuvažiuosi nė ligi Griškabūdžio Žvr.
8. impers. Dsm, Lš apnešti sniegu, užpustyti, užvaryti: Buvo didelis vėjas, tai ir užvi̇̀jo kelią Vlk. Ale kelias kap užvýtas, tai neseka praeit Vlk. Tę būta šulnio ir užvýta sniego Dbč.
9. refl. tr. prk. sukaupti atsargų, užsivaryti: Bulbų daug sukasė i pinigų ažsivi̇̀jo Dglš. Mes pinigų niekad neužsi̇̀vejam – kiek gaunam, tiek ir išleidžiam Lš. Kad šiemet i man dobilų ažsivýt Prng.