Žvaigždės t-ra Ti{e}i{f}, lygi t-rai absoliučiai juodo kūno, kurio paviršiaus vienetinis plotas spinduliuoja tiek pat energijos, kaip ir žvaigždės paviršiaus vienetinis plotas. Ji apibūdina žvaigždės fotosferos t-rą. Saulės efektinė t-ra 5780 K.

F spektr. klasės žvaigždės. Fotosferos efektinė temperatūra 6000–7200 K. Spektre matomos beveik vienodo tamsio vandenilio ir jonizuoto kalcio H ir K linijos, daug kitų metalų silpnesnių linijų. Būdingos F žvaigždės: Kanopas, Prokionas.

N spektr. klasės anglingosios milžinės. Jų spektruose yra C₂,, CN, CH, CO ir kitų molekulių, turinčių anglies, juostų. Fotosferos efektinė temperatūra yra tarp 1500–3000 K. Telkiasi netoli Galaktikos plokštumos.

G spektr. klasės žvaigždės. Jų fotosferos efektinė temperatūra 5–6 tūkst. K. Spektruose itin tamsios jonizuoto kalcio H ir K linijos, vandenilio Balmerio serijos linijos, G juosta, daug neutralių ir jonizuotų metalų linijų. G žvaigždžių pavyzdžiai: Saulė, Kapela.

R spektr. klasės milžinės, kurių spektrai panašūs į G ir K žvaigždžių spektrus, tik juose dar yra stiprių C₂, CN ir CH molekulių juostų. Fotosferos efektinė temperatūra – nuo 3000 iki 5000 K. Viena anglingųjų žvaigždžių rūšių.

O spektr. klasės žvaigždės. Masė 20–100 M_S; fotosferos efektinė temperatūra 30–50 tūkst. K. Spektre vyrauja jonizuoto helio, kelis kartus jonizuotų anglies, silicio, azoto, deguonies linijos. O žvaigždės, kurių spektre yra emisijos linijų, vadinamos Oe ir Of žvaigždėmis. Daugiausia O žvaigždžių yra Galaktikos spiralinėse vijose. Pagr. sekoje išbūna ~10⁶ metų. Dėl dalelių vėjo O spektr. klasės pagr. sekos žvaigždės netenka ~10^–7 M_S masės per 1 m., supermilžinės ~10^–6 M_S per 1 m.