Įrašo laukas², kurio visi bitų deriniai naudojami duomenims koduoti.

Įrašo laukas, kurio visi bitų deriniai gali būti panaudoti duomenims koduoti.
Pavyzdžiui, jeigu duomenų bazės įrašo laukas yra vieno bito, tai jame galima laikyti informaciją apie asmens lytį, užkoduotą 0 ir 1, jeigu vieno baito – dvejetainiu kodu užkoduotą skaičių iš intervalo nuo 0 iki 255. Tokiam pačiam skaičiui reikėtų trijų baitų tekstinio lauko. Todėl dvejetainiai laukai ekonomiški, bet į juos pateikiamus duomenis reikia konvertuoti iš tekstinio pavidalo į dvejetainį, o išvedamus – atvirkščiai.

Galintis turėti dvi būsenas.

Įrašo laukas², kuriame laikomas tekstas.

Duomenų struktūros įrašo dalis.
Pavyzdžiui, asmens įrašą duomenų bazėje gali sudaryti tokie laukai: asmenvardis, gimimo data, gyvenamoji vieta.

Įrašo laukas, kuriame laikomas tekstas.
Kiekvienam teksto ženklui skiriama vienas (jei naudojama 8 bitų koduotė) arba du baitai (jei naudojamas unikodas). Tai nėra ekonomiška. Pavyzdžiui, laukas, kuriame laikoma informacija apie asmens lytį, turi būti 8 arba 16 bitų ilgio, jeigu šis požymis koduojamas tik viena raide (V ir M), nors jį užrašant dvejetainiu pavidalu pakaktų 1 bito. Tačiau patogu tuo, kad duomenis galima įvesti ir išvesti tiesiogiai, nekonvertuojant jų į dvejetainį pavidalą ir iš jo.