Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
gazifikãcija
Kraunama...
Medicinos terminų žodynas
geochronologija
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
Geologijos šaka, tirianti Žemės plutos uolienų susidarymo chronologinę seką ir amžių. Uolienų ir mineralų amžius nustatomas pagal juose esančių radioaktyviųjų elementų ir jų skilimo produktų kiekį. Pateikiame trumpą Žemės, jos paviršiaus ir gyvybės evoliucijos charakteristiką.
Prieš 4.6–4.7 mlrd. m. iš Saulę supusio dujų ir dulkių disko susidaro planetos, tarp jų ir Žemė.
Prieš 4.5 mlrd. m. dėl gravitacijos ir radioaktyvumo energijos ima skystėti gelmių medžiaga – prasideda medžiagos diferenciacija – geležis, nikelis ir kiti sunkieji elementai grimzta gilyn link Žemės centro, silikatai ir vanduo kyla aukštyn, į paviršių. Tęsiasi stiprus meteoritų kritimas, dėl to didėja Žemės masė. Į Žemę smogia Marso dydžio planetoidas. Po smūgio aplink Žemę atsiranda uolų ir dulkių žiedas, iš kurio po 100 mln. m. susiformuoja Mėnulis.
Prieš 4.2 mlrd. m. medžiagos diferenciacija ir meteoritų kritimas tęsiasi, susidaro vandenilio ir helio atmosfera ir vandenynai.
Prieš 4.0 mlrd. m. meteoritų kritimas liaujasi, susiformuoja granitinė pluta ir žemynų platformos.
Prieš 3.8 mlrd. m. pasirodo pirmieji vienaląsčiai gyvieji organizmai.
Prieš 3.5 mlrd. m. išsisklaido pirminė Žemės atmosfera. Ugnikalniai iš vandens garų ir anglies dioksido formuoja antros kartos atmosferą.
Prieš 2.5–3.0 mlrd. m. dumbliai formuoja trečios kartos deguoningą atmosferą.
Anglies dioksidas ištirpsta vandenynuose ir virsta klintimis.
Prieš 2.0 mlrd. m. vandenyse gyvena dumbliai, kirmėlės, medūzos, vėžiagyviai.
Sausumose šėlsta ugnikalniai.
Prieš 1.0 mlrd. m. vandenyse gyvena dumbliai, bestuburiai, moliuskai.
Prieš 0.5 mlrd. m. prasideda paleozojinė era. Jūrose gyvena dumbliai, trilobitai, koralai. Sausumose tęsiasi aktyvus vulkanizmas, žemynų platformų judėjimas, kalnodara. Pietų pusrutulyje susidaro Gondvanos žemynas.
Prieš 0.4 mlrd. m. gyvybė išeina į sausumą: atsiranda pirmieji augalai, dvikvapės žuvys, stegocefalai.
Prieš 0.3 mlrd. m. sausumoje klesti sporiniai, pasirodo sėkliniai augalai, spygliuočiai. Iš augalijos likučių susidaro akmens anglies klodai. Atsiranda ropliai. Jūrose atsiranda pirmieji stuburiniai, žuvys.
Prieš 0.2 mlrd. m. prasideda mezozojinė era. Gondvanos žemynas suskyla į gabalus – formuojasi dabartinių žemynų kontūrai. Sausumoje klesti vešli augalija. Prasideda dinozaurų epocha. Atsiranda pirmieji paukščiai archeopteriksai ir skraidantys driežai pterodaktiliai.
Prieš 0.1 mlrd. m. didžiųjų roplių dinozaurų klestėjimo laikas. Atsiranda smulkūs žinduoliai.
Prieš 70 mln. m. staiga išmiršta visi dinozaurai. To priežastis – 10 km skersmens asteroido kritimas ties Jukatano pusiasaliu žr. Čiksulubo astroblema . Prasideda kainozoinė era – žinduolių suklestėjimas ir žmogaus atsiradimas.
Prieš 4.6–4.7 mlrd. m. iš Saulę supusio dujų ir dulkių disko susidaro planetos, tarp jų ir Žemė.
Prieš 4.5 mlrd. m. dėl gravitacijos ir radioaktyvumo energijos ima skystėti gelmių medžiaga – prasideda medžiagos diferenciacija – geležis, nikelis ir kiti sunkieji elementai grimzta gilyn link Žemės centro, silikatai ir vanduo kyla aukštyn, į paviršių. Tęsiasi stiprus meteoritų kritimas, dėl to didėja Žemės masė. Į Žemę smogia Marso dydžio planetoidas. Po smūgio aplink Žemę atsiranda uolų ir dulkių žiedas, iš kurio po 100 mln. m. susiformuoja Mėnulis.
Prieš 4.2 mlrd. m. medžiagos diferenciacija ir meteoritų kritimas tęsiasi, susidaro vandenilio ir helio atmosfera ir vandenynai.
Prieš 4.0 mlrd. m. meteoritų kritimas liaujasi, susiformuoja granitinė pluta ir žemynų platformos.
Prieš 3.8 mlrd. m. pasirodo pirmieji vienaląsčiai gyvieji organizmai.
Prieš 3.5 mlrd. m. išsisklaido pirminė Žemės atmosfera. Ugnikalniai iš vandens garų ir anglies dioksido formuoja antros kartos atmosferą.
Prieš 2.5–3.0 mlrd. m. dumbliai formuoja trečios kartos deguoningą atmosferą.
Anglies dioksidas ištirpsta vandenynuose ir virsta klintimis.
Prieš 2.0 mlrd. m. vandenyse gyvena dumbliai, kirmėlės, medūzos, vėžiagyviai.
Sausumose šėlsta ugnikalniai.
Prieš 1.0 mlrd. m. vandenyse gyvena dumbliai, bestuburiai, moliuskai.
Prieš 0.5 mlrd. m. prasideda paleozojinė era. Jūrose gyvena dumbliai, trilobitai, koralai. Sausumose tęsiasi aktyvus vulkanizmas, žemynų platformų judėjimas, kalnodara. Pietų pusrutulyje susidaro Gondvanos žemynas.
Prieš 0.4 mlrd. m. gyvybė išeina į sausumą: atsiranda pirmieji augalai, dvikvapės žuvys, stegocefalai.
Prieš 0.3 mlrd. m. sausumoje klesti sporiniai, pasirodo sėkliniai augalai, spygliuočiai. Iš augalijos likučių susidaro akmens anglies klodai. Atsiranda ropliai. Jūrose atsiranda pirmieji stuburiniai, žuvys.
Prieš 0.2 mlrd. m. prasideda mezozojinė era. Gondvanos žemynas suskyla į gabalus – formuojasi dabartinių žemynų kontūrai. Sausumoje klesti vešli augalija. Prasideda dinozaurų epocha. Atsiranda pirmieji paukščiai archeopteriksai ir skraidantys driežai pterodaktiliai.
Prieš 0.1 mlrd. m. didžiųjų roplių dinozaurų klestėjimo laikas. Atsiranda smulkūs žinduoliai.
Prieš 70 mln. m. staiga išmiršta visi dinozaurai. To priežastis – 10 km skersmens asteroido kritimas ties Jukatano pusiasaliu žr. Čiksulubo astroblema . Prasideda kainozoinė era – žinduolių suklestėjimas ir žmogaus atsiradimas.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - Geochronology
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)