„Ementalis“ – klasikinis europietiškas sūris. Mėgiamas dėl savo subtilaus salsvo „riešutinio“ skonio ir didelių žaismingų „akių“.

Sūrio keliu: šveicariškas ementalis ir kiti gardėsiai iš Alpių šalies [antraštė]
Ementalio (Emmentaler) sūris vadinamas šveicariško sūrio karaliumi. Šis sūris gaminamas Berno kantone Emės upės slėnyje nuo 13 a. Vienam kilogramui šio sūrio pagaminti sunaudojama maždaug 12 litrų pieno. Išskirtiniai kietojo Ementalio sūrio bruožai – didelės skylės, atsirandančios fermentacijos proceso metu, bei švelnus riešutų skonis. Ementalio sūrių galvos, sveriančio po 75-100 kg, paprastai brandinamos 4-12 mėnesių.

Šveicarai labai didžiuojasi savo ementaliu ir jo kokybei skiria didžiulį dėmesį. Tad nusivilti šiek tiek saldaus, švelnaus riešutų poskonio turinčio ementalio skoniu kažin ar įmanoma.
Nuo XIII amžiaus gaminamam ementaliui naudojamas iš vešliose Alpių pievose ramiai besiganančių karvių pienas. Sūris brandinamas mažiausiai keturis mėnesius. Išskirtinis ementalio bruožas – didžiulės skylutės, atsirandančios sūrio fermentacijos proceso metu. Ementalis puikiai tinka gaminant sūrio fondiu, troškinius. Skanus ir pakeptas.

Mokslininkų grupė, vadovaujama Kalifornijos universiteto profesorės Hideralg Heiman, degustatorių komandos prašė palyginti keturių rūšių pigų ir gana brangų vyną neužkandant sūrio. Po to tie patys vynai buvo degustuojami paragavus aštuonių skirtingų aštraus ir neaštraus sūrio rūšių, pradedant aštriuoju stiltonu ir baigiant švelniaisiais mocarela ir ementaliu.

Ištrinkite puodą skiltele česnako. 450 g tarkuoto griujerio (Gruyère), iš bėdos tiks bet koks kitas kietasis sūris, ir 225 g ementalio sumaišykite su 50 g kiršo, t. y. vyšnių trauktinės [...].

Kietas, ilgai negendantis ementalio sūris išsiskiria savo saldumu. Jam būdingas riešutų skonis ir aromatas, juntama ir šviežio šieno kvapo. Dar vienas išskirtinis jo požymis – labai gražios akys, matomos visame pjūvio plote. Jos atsiranda brandinant, kai susidariusi angliarūgštė neturi kur išeiti ir sūryje palieka riešuto ar vyšnios dydžio skyles. Be to, tai sūris gigantas – jo galva sveria nuo 60 iki 130 kilogramų. Ementalio sūris, kurio spalva gali būti nuo dramblio kaulo iki šviesiai geltonos, valgomas vienas, su duona, tinka karštiems sumuštiniams, salotoms, padažams, fondiu.

Ant viršaus kloti likusį faršą, ant jo pabarstyti likusį ementalį ir kepti iki 220 laipsnių įkaitintos orkaitės viduriniame lygyje.

Ementaliui sunokti reikia 120 dienų, o griujerui – 6–9 mėnesių.

Riešutų aromatu ir skoniu griujeris panašus į ementalį, bet skiriasi nuo jo ne tik dydžiu. Sūrio pavadinimas kilęs iš mažo kalnų miestelio Gruyeres Fribūro kantone, kur buvo sukurtas. Būtent šiuo sūriu 1115 m. valstiečiai sumokėjo mokesčius vienuolynui.

Visiškai netoli Berno yra sūrių žinovams gerai girdėto Ementalio slėnis. Būtent šiame krašte ganosi įžymiosios šveicarų karvės, iš kurių pieno ir yra gaminamas ementalis bei kitokių rūšių tikrasis šveicariškas fermentinis sūris. Jo gausa parduotuvėse tiesiog stebina. Bet ir kainos nemažos.