Mokslinė kryptis, nagrinėjanti žmogaus protinės veiklos kompiuterizavimo klausimus (natūralios kalbos supratimas, teoremų įrodymas, vaizdų atpažinimas, ekspertinės sistemos).

Įrenginio arba sistemos savybė žmogaus proto galimybėms modeliuoti (analizuoti, daryti išvadas, mokytis iš patirties, atpažinti kalbą ir pan.) ir informatikos mokslo šaka, tirianti šias savybes.
Pagrindiniai dirbtinio intelekto uždaviniai – ekspertinių ir adaptyviųjų sistemų kūrimas, natūraliosios kalbos atpažinimas, vaizdų atpažinimas.

Informatikos mokslo šaka, tirianti įrenginių ir (arba) sistemų galimybes modeliuoti žmogaus protą (analizuoti, daryti išvadas, mokytis iš patirties, atpažinti kalbą ir pan.) ir taikyti tai praktikoje.

Kibernetinių sistemų loginis matematinis aparatas, sprendžiantis tokius uždavinius, kuriems reikia žmogaus intelekto sugebėjimų; teorijos apie šio aparato funkcinių galimybių visumą, dirbtinio intelekto teorijų svarbiausi uždaviniai - informacijos tvarkymas kompiuterių sistemose, žmogaus ir kompiuterio dialogo organizavimas, hibridinio (jungiančio žmogaus intelektą su mašinos funkcinio aparato veikla) intelekto sistemų kūrimas. Psichologija nagrinėja klausimą, kokia yra analogija tarp žmogaus psichikos ir dirbtinio intelekto. Kompiuteriai modeliuoja kai kuriuos žmogaus mąstymo aspektus, tačiau kompiuterių veiklos ir žmogaus mąstymo rezultatų sutapimas dar nerodo, kad kompiuterių loginis aparatas iš esmės atitinka žmogaus proto struktūrą. Taikomoji psichologija kuria psichologinius principus, pagal kuriuos galima būtų optimaliausiai panaudoti dirbtinio intelekto sistemas; ieškoma būdų kuo geriau suderinti žmogaus kūrybiškumą su formalizuotomis kompiuterių procedūromis.