Dirbtinis akmuo, sudarytas iš rišamosios medžiagos, vandens ir užpildo.

dirbtinis akmuo, gaunamas sujungus užpildus mineraliniu arba organiniu rišikliu

Plytų pavidalo dirbtinis akmuo, degamas iš specialaus klinkerio molio iki sukepimo. Vartojamas gatvių ir šaligatvių dangoms.

Dirbtinis akmuo, gautas sukietėjus racionaliai parinkto rišiklio (cemento), vandens, mineralinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio) ir tam tikrų priedų mišiniui.

Silikatbetonio rūšis. Dirbtinis jo akmuo gaunamas autoklavuose, sukietinus formuotus gaminius iš kvarcinio smėlio bei kalkių malinio ir vandens mišinio.

Dirbtinis akmuo, gaunamas nugrandžius susikaupusius per ilgą laiką dažus automobilių gamyklų dažyklose.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.