↑ didelis lentelės langelis.

Langelis, gautas suliejus kelis lentelės langelius vieną.
Žymimas jo viršutinio kairiojo kampo langelio koordinatėmis. Sulietų langelių koordinatės praktiškai tampa neprieinamos.

Lentelės langelis, gaunamas suliejus kelis lentelės langelius į vieną.

didelis gūdumas, niūrumas, nejaukumas: Girià atgrasi̇̀ sàvo gūdýbe. Soviẽtinėje gūdýbėje fotomẽnininkų veiklà bùvo tar̃si langẽlis į̇̃ Euròpą. Nedraũgiškoje aplinkojè junti̇̀ gūdýbę, nepritari̇̀mą.

tolybė, nuošaluma, gūduma: Dvi̇̀račiais bẽkele nusibéldėme į̇̃ toliáusią gūdýbę.

1 si̇́ekti, -ia, -ė (-o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns
1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Si̇́eko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis si̇́ekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Si̇́ekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur si̇́ekta, kur nesi̇́ekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą si̇́ekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23.
^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp.
siektinai̇̃ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164.
| refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob.
ǁ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls.
2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž si̇́ekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros si̇́ekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesi̇́eko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa si̇́ekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesi̇́eki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį si̇́ekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau si̇́ekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb.
^ Su karčia dangų si̇́ekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesi̇́ekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck.
| refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru si̇́ekiasi Dkš. Šaka su šaka si̇́ekias obelų – negerai Klt. Debesys si̇́ekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk.
ǁ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2.
ǁ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps.
3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Si̇́ekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Si̇́eko, si̇́eko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34.
| Siekiamoji aplinkybė (lingv. tikslo aplinkybė) J.Jabl.
| refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb.
4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš.
5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt.
ǁ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir.
ǁ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml.
6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli si̇́ekia DŽ1. Tas įstatymas si̇́ek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put.
7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų si̇́ekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo si̇́ekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp.
| refl.: Kūda mėsa si̇́ekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv.
8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol si̇́ekia BM449(A.Baran).
| refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis si̇́ektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš.
9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami si̇́eksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį si̇́eks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesi̇́ekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč.
10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo si̇́ekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus si̇́ekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią si̇́eksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn.
| refl.: Jau si̇́eksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet.
11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod.
| refl.: Alantas si̇́ekas į Mostaičius Kl.
12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš.
13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran.
14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesi̇́ekia Vilniaus Ggr.
15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408.
16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį si̇́ekti NdŽ. Si̇́ek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt.
17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl.
18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą si̇́ekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr.
ǁ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš.
◊ danti̇̀s (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesi̇́ekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesi̇́ekia Vlkv.
į ši̇̀rdį si̇́ekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.
ki̇́ek si̇́ekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš.
kójomis žẽmės nesi̇́ekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm).
kójomis žẽmės nesi̇́ekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš.
kójos žẽmių nebesi̇́ekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn.
kulnai̇̃s žẽmės nesi̇́ekti NžR būti mirusiam.
kulnai̇̃ žẽmės nesi̇́ekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn.
péntimi ùžpakalio nesi̇́ekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc.
nèt pãdai šiki̇̀nę si̇́ekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk).
prõto (rãzumo) si̇́ekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekei̇̃ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr.
rankà si̇́ekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir.
1 apsi̇́ekti tr., apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė
1. SD1115 apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti Ggr. Nedidelis, apsi̇́ekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink Plng.
2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu Rs.
3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt Lp.
1 atsi̇́ekti Rtr, Š, atsiẽkti, -ia (àtsiekia Pv), àtsiekė
1. tr. H, R, Sut, Š, DŽ įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi K.
2. tr., intr. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsi̇́ekti, prie krašto prisigauti KI542. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo LTR(Všk). Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi Grž. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę LTsIV637. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos Lnkv. Siek, ar atsieksi ligi manęs rš.
| prk.: Jo širdis pavydo n'atsi̇́ekiama KI393.
^ Tas kaimas netoli, su ranka gali atsi̇́ekt LKT240(Pš). Ožio ragai lubas atsiekia (kopėčios) Pn.
| refl. tr., intr. Rtr: Čia pušynėlį molis atsisiẽkia Krs. Atsisi̇́ekti yra kits kitą dagauti, susieiti J.
3. žr. 1 pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsi̇́ekčiau BŽ115. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas S.Dauk. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori Rdž. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių BtPvP3,11.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsi̇́ekęs, kai mirė Smln. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs prš.
5. refl. tr., intr. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi Lnkv. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? MitI223. Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) Lnkv.
6. tr. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko BsMtII57. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) Lp.
| Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) A1884,289.
7. intr. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi! Lš.
8. tr. Kos32, TŽI345(Vkš) atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsi̇́ek penkis sieksnius ir nupjauk Slnt.
9. tr. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art Vdš.
| refl.: Jau sausa [žemė] nebeatsi̇̀siekė, palaida kaip pelenai Slm.
10. tr. užkliudyti, apkalbėti:
^ Du susiėję ir trečią atsiekia Sln.
| refl. tr.: Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Bsg. Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo! Ps.
11. refl. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) Trgn.
12. tr. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra BPI339. Tai savo protu negali atsiekt MŽ218. Tai savo išmintimi n'atsi̇́eksi K. Tu mokslą mano atsiekei Bt2PvTm3,10.
1 ×dasi̇́ekti (hibr.) tr., dasiẽkti, -ia (dàsiekia Pv), dàsiekė Rod
1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) Azr. Nedasi̇́eko vaikas, ko norėjo Krš.
| refl. tr.: Palindo po eglaite, dasi̇̀siekė kortas ir kortavoja Dbč.
2. RtŽ, Sut priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės Lt. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė DS343(Vlk). Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi ČrP. Nu jau lubų nedasi̇́eksi, nevark Trk.
^ Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt Pls.
3. žr. 1 pasiekti 3: Jug i mokyklo[je], kas ukatą tura, viską dasi̇́eka Trk. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) Dv.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti M.Valanč.
5. tr., intr. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) Mrc.
| refl.: Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisi̇́ekt Stak. Arkliu turiu dasisiekt Strn.
1 įsi̇́ekti intr., įsiẽkti, -ia, į̇̃siekė
1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsi̇́eko į kišenę, čiupt už piningų Pj. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras! Lp.
2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi TS1899,6. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą Vd.
3. refl. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius Rmš. Mes buvom įsisi̇́ekę į gerus arklius Gs. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) Vlkv.
4. refl. prasigyventi: Sunku insisi̇́ekt Prn.
5. Dglš suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo Prng.
1 išsi̇́ekti, išsiẽkti, -ia, i̇̀šsiekė
1. intr. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai Šts. Aukštai, neišsi̇́eksi lig viršaus Krš. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt Rod. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui Rod.
2. tr. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsi̇́eksi – toks sijonas Krš.
ǁ išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati Dr.
3. intr. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus rš.
◊ ki̇́ek (kai̇̃p) išsiékia (išsi̇́ekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] ki̇́ek tik išsiẽkia Ktk. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau Klt.
1 nusi̇́ekti intr.
1. K, Ser ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek brš. Su savo ranka nusieks tave gelbėti prš. Nenusiekiamas N.
^ Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks KrvP(Bt).
2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė BsV382.
| prk.: Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek prš.
3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusi̇́ekia, numato KII233. Pūčka toli neša, siekia, nusi̇́ekia KII233.
4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą prš.
5. nusklisti (apie garsą): Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis PG.
6. nueiti, nuvykti: Ar nusi̇́eksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? J. Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais! Šn.
1 pasi̇́ekti Rtr, Š, pasiẽkti, -ia (pàsiekia Pv), pàsiekė Sb, Kp; L
1. tr., intr. Q651, SD43,336, Sut, M, LL24, DŽ ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį J. Pasi̇́ekiau duoną nuo lentynos ir padaviau Ds. Pasi̇́ek iš palovės man batus Ds. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu Kpč. Ištiesė ranką ir pasieko knygą Tlž. Miršte užmiršau [saldainius], o anie (vaikai) pasi̇́eko i trauka Lk. Imkit ko pasi̇́ekdamos LKKV160(Lnkv). Kur aukštai [vyšnios], nepasi̇́ekau – kas tę prilips Vdžg. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasi̇́ekt, nebė[ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį] Mšk. Mažas greičiau išlenda, didelis pasi̇́ekia Dkš. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė rš. Šuva [pririštas] gali pasi̇́ekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Jon. Prauskis ir trinkis! kur nepasi̇́eksi, aš padėsiu NdŽ. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį LTR(Mrk).
| prk.: Netoli buvo [pensija], tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) Klt.
^ Akys mato, bet rankos nepasiekia KrvP(Jnš). Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) Rmš.
pasi̇́ekiamai adv.: Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) Žem.
| refl. tr. Grd, Vdžg: Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius J.Balt. Duonos pasisi̇́ek! Pc. Pasisi̇́eko meisos, silkės, ėdė kaip didelis Krš. Pasi̇̀siekiau agurką, gabalą mėsos Žln.
2. tr., intr. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia V.Krėv. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasi̇́ekusiu ten da giliau Jdr. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasi̇́ekti Kv. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės J.Jabl. Šašėliai medžių kalnus pasi̇́ekia BM433. Išaugo aukštas medis ir pasi̇́ekė patį dangų NdŽ. Aukštai [lango] nepasi̇́ekau, paliko nenuplautas Krš. Trečią sieną pasi̇́ekė kulka [, per dvi perėjusi] Vlkv. Arklys [būdavo], kad nepasieki̇̀ pavalkų ažmaut Ob. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo! Ob.
| prk.: Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair.
^ Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi Sn. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi K.Saj. Ranka dangaus nepasieksi LTR(Km). Trumpos vadelės toli pasiekia (akys) LTR. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Ds.
ǁ prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu LTR(Aln). Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka V.Krėv.
ǁ kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia V.Myk-Put.
3. tr. LL132, Trš ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva J.Mat. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti V.Krėv. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? V.Bub. Nieko nepasi̇́ekau – tuščia parejau Krš. Pergalę, rekordą pasi̇́ekti DŽ. Pasi̇́ekti majoro laipsnį NdŽ. Pasi̇́eko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus Krš. Ans savo pasi̇́eko (išsimokė) Pvn. Valančius par vargą tą mokslą yr pasi̇́ekęs Kal. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Mair.
^ Ginču gero nepasieksi KrvP(Stk).
4. tr. sklindant ateiti, patekti kur (apie garsą, žinią ir pan.): Joks garsas negalėjo jos pasi̇́ekti per storas sienas NdŽ. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas rš. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus (sov.) rš. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai V.Myk-Put. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė rš.
^ Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! KrvP(Vlk).
ǁ pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus rš. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų sp. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų rš.
ǁ išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje rš.
ǁ ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? V.Kudir.
5. tr. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus M.Valanč. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti S.Dauk.
6. tr. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Klt. Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? Šts. O kad dabar pasi̇́ekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt Gl.
7. tr. NdŽ, PnmA, Ps, Erž, Yl, Nv vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant J.Balč. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti J.Jabl. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų K.Bor. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Ut. Šiaip taip numus pasi̇́ekau Grd. Kap dabar Dūkštas pasi̇́ekt šitokiam purvyne?! Dglš. Vos lovą pasi̇́ekiau (buvau labai pavargęs) Jnš.
^ Be pinigų Amerikos nepasieksi KrvP(Jnš).
| refl. DŽ, Plv: Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų M.Katk. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius Srv. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt Šd. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti Grl.
ǁ nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių V.Bub. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą rš.
ǁ atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų Žem.
8. intr. ateiti, priartėti (apie laiką): Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasi̇́ekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut BM239(Vl). Mažu gali ruduo pasi̇́ekt, iki baigsis karas Gs.
9. tr. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks Žem. A dar nepasi̇́ekot Ameriko? Vn. Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal DP233.
◊ kójomis žẽmės nepasi̇́ekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas KrvP(Dbg).
lig gývo káulo pasi̇́ekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului Švnč.
pirštù pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai rš.
pirštù pasiektinai̇̃ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos J.Balt.
prõto pasisi̇́ekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti Ėr.
rankà pasi̇́ekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai J.Balt.
rankà pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas rš. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės T.Tilv.
[gali̇̀] rankà pasi̇́ekt labai arti: Miestas – rankà pasi̇́ekt NdŽ. Jau miestas arti, jau gali̇̀ rankà pasiẽkt Dkš.
ši̇̀rdį pasi̇́ekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį J.Balč.
1 parsisi̇́ekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris rš.
1 pérsiekti tr. K pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo prš.
1 prasi̇́ekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė
1. intr. siekiant nepataikyti: Prasi̇́ekti pro ką NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. refl. NdŽ prasikišti.
3. refl. L, NdŽ, Rmš, Prn, Krok, Smn, Klvr prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisi̇́ekė Gs. Paskui aš prasisi̇́ekiau ir vaikus į mokslą išleidau Gl. Po kokių dviej[ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai Alv. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisi̇́ekiau Brt. Kai prasi̇̀siekėm, tai netekom sveikatos Mrj. Buvom jau prasisi̇́ekę, i vėl nauja bėda užgriuvo KzR. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti V.Piet.
4. refl. prasidėti, imtis: Neprasisi̇́ek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk J.
1 prisi̇́ekti, prisiẽkti, -ia, pri̇̀siekė žr. 1 pasiekti:
1. Q651, Š, DŽ, NdŽ Prisi̇́ekiau puodą ant lentynos Jn(Kv). Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? I.Simon. Prisi̇́eko lovio ir išgėrė [v]andinį Rdn. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti Prk. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisi̇́ektų Pc. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks Skr.
prisi̇́ekiamai adv., prisiekiamai̇̃ Erž; I: Tėvas sukabino lašinius neprisi̇́ekamai Mžk.
| prk.: Dabar jau tos mokyklos prisiekamai̇̃ LKT61(Trk).
prisiektinai̇̃
| refl. tr.: Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti I.Simon. Prysisi̇́ek saldainių, medaus – kibk Šv. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisi̇́ekdama Jnš.
2. Q316, Sut, I Su ranka lubas prisi̇́ekti KII6. Labai aukštai lempa kaba, neprisi̇́eksiu DŽ1. Argi prisi̇́eksi galūnę medžio? J. Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi Jnš. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau Rs. Ak, aukštai [dangus]! Neprisiekiama ir neprilipama DS287(Rs). Kur yra trepės? Aš neprisi̇́ekiu Šlu. Stačias neprisi̇́eksi kulti – tokį mažą varė su spragilu Krp. Prisi̇́ekti iki ko, prie ko NdŽ. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas Šts. Tę dugno nė su kokia karčia neprisi̇́eksi Erž. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisi̇́ekiau JD799. Kaip pri̇̀siekė kulnus, arklys ėmė nešt Rm. Prisi̇́eko su koja, spyrė Krš. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas TS1899,6. Jo garbės galo negali prisiekti brš.
^ Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės (langas) Sch60(B).
3. I žr. 1 pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų! Ns1860,1.
4. DŽ refl. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisi̇́ekt Jnš. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Lnkv. Nei čia daktaro prisisi̇́eksi, nei ką! Alk.
5. žr. 1 pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu (karo metais) Lnkv.
| refl. tr.: Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisi̇́ekt: noriam pietų Šmk. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisi̇́eksi miestą! Brt.
ǁ Aš maniau universitetą prisiekti rš.
6. intr. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu Ut. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok Ut.
7. tr. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas Sut.
1 susi̇́ekti Rtr, susiẽkti, -ia (sùsiekia), sùsiekė
1. tr. M, NdŽ visus pasiekti.
2. intr. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi Lp.
| refl.: Gal susisi̇́eksit čia iš vieno [dubens valgyti] Vdžg.
3. intr. sueiti, susiliesti:
^ Dvi sesulės per eželę nesùsiekia (akys) Dv.
| refl. Rtr, Š, Ser, DŽ: Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis J.Marc. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį rš. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisi̇́ekė, ugnelė ir užgeso Rdd. Jos dantỹs dančio nesusisi̇́ekia (yra iškritusių) Vlkv. Pilis požemiais susisi̇́ekė su kitomis pilimis NdŽ. Susisiekiamàsis griovys NdŽ. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) rš.
^ Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia LTR(Srd). Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia (akys) Lnkv.
ǁ refl. prk. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais M.Katk. Čia senovė susisi̇́ekusi su dabartimi NdŽ.
4. refl. Š nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisi̇́ekti DŽ1. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika rš. Mes su priekuliškiais nesusisi̇́ekiam (nesueiname, nesusitinkame) Pgg.
| Mes susisiekdavom laiškais Sv.
5. refl. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisi̇́ekti DŽ1. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais V.Myk-Put. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim Srv.
| Susisi̇́eko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo Krš.
6. tr. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom Ds. Šitos liepos i piela nesusi̇́ektum (neužtektų pjūklo ilgio) Dglš.
7. tr. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi! Ps.
8. intr. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti Lnkv. Susi̇́ek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys]! Sml.
◊ prõtą susi̇́ekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt Brž.
1 užsi̇́ekti NdŽ, užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė žr. 1 pasiekti:
1. N Neùžsiekia šieno ėdžioje Lp.
2. Neùžsiekia vaikas kepurės pakabyt po lubom Pv. Ar užsi̇́eksi užsisegt? Alk. Įkelk [gyvulius į naują vietą ganytis] tiek, kiek snukiu užsi̇́ekia Gs. Aš tę toli neùžsiekiu [plačios lovos pakloti] Lp. Led užsi̇́ekiau lentyną J. Neužsiẽktų ranka nugaros – tokis arklys jau [didelis] Ūd. Išaugo vyras neužsi̇́ekamas Krš. Sesuva neùžsiekia girnų, tai ant bačkutės užsistojus mala Alv. Upė gili: nuvažiavę pasižiūrėt, dugno neužsi̇́ekėm Btg. Iš tolo tampau papus kaip užsiekdamà Užv. Kaip tik užsiekė su ranka, aprėžė su peiliu aplink save rėžą LB238.
| refl. DŽ, NdŽ: Kiek tik užsisi̇́ekdamas apibrėžk rataną su lazda Užv.
3. tr. prk. užklupti, užtikti: Kap ùžsiekia kur, tai užplėšia (prilupa, primuša) Lp.
4. intr. užtvoti: Negaliu užsi̇́ekti – neturu lazdos Krš.

1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.)
I. erdvės santykiams reikšti.
1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę A.Baran. Pieno lašelio reikia per visą kaimą bėgti I.Simon. Pasileidau per kiemą rš. Eidami per miestą, vienoj vietoj jie pamatė didelę minią žmonių J.Balč. Eina darban par mūsų ūlyčią Pb. Nevedė jas (žmones) … ant kelio per Filistų žemę BB2Moz13,17. Per pievą čiurleno gražus upelis J.Balč. Par pievom veda vieškelį Ktk. Per pievelėm, per pievelėm – ir nueisit Aps. Per laukelį jojau – laukelis dundėjo LTsI267. Gražu per laukais pavaikščiot Ad. Virsiu kiškeliu, bėgsiu per laukeliais LTR(Tvr). Kap aš jojau per tilteliu, tiltelis brozdėjo, kap aš jojau per laukeliu, laukelis skambėjo Ad. Kap aš jojau per žalią girelę, išsilaužiau putino rykštelę TD7. Per pušyneliais, per beržyneliais an atjoja bernelis LMD(Dsn). Jaunieji tolie jau per karklynus dvalakavo Žem. Par rugiais stovi šliūžė kai padlaga Trgn. Brenda per grikiais Prng. Aš ne sauliulė per dangų vaikščiot (d.) Viln. Zelenelis (gaigalas) per marelėm plaukia Ad. Smala tave neša per keliu Ad. Per upę breda Klvr. Par auksą braidom kasyklose auksą kasdami Šts. Eina par šiaudus – nebrazda LTR(Jnš). Ta upė eina per ežerais Krd. Diedas per pupą nulindo dangun (ps.) Dv. Užlipiau in pirkios par sąsparą Ktk. Čia liesvos (kopėčios) paduot, ar per tos nulipsi? LKKII235. Kad lašinių taukai per barzdą jau nulašėjo K.Donel. Per skaisčius veidelius ašarėlės rieda LTR(Pnd). Per sienom eina, teka [v]anduo, kaip atšilo Kli. Per orą ėjau, užtat ir užkimau Grž. Per kur eisi, mergyt, per kur eisi, jaunoji, – uždygo rožės kelią RŽ. Svotukai mažasis, par kur atjojai? JV536. Par čia innešma Ktk. Ugnis ėjo per mumi Rmš. Mislys par žmogų eina kai vėjas NžR. Buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą VlnE35.
^ Nors lipk par sienas iš sopės Ktk. Vienu sienoju per mariom perplaukė (apie pagyrūną) Tvr. Kad tu būtum par sausais medžiais nuejęs! (keik.) Lkm. Per vandenį eidamas, neprigeria, per ugnį – nesudega (šešėlis) flk. Ejo saulelė per lieptelius, pametė raktelius, – mėnulis rado, saulelei padavė (rasa) Kb. Marga karvė per visą svietą bėga (laiškas) ST469.
2. judėjimo aukščiau ko kelią nurodant: Arklys per tvorą, per vartelius šoko J.Jabl. Kam važiuoji per vartus (per paverstus, gulinčius vartus)? J.Jabl. Per tvorą (per tvoros viršų) aušros žiūrėjau J.Jabl. Bene šankins par pečkaklį dėl menkų daiktų JV331. Per kalną, per daubas saulelė teka, pagiryj mergelė linelius rauna KlpD84. Par žalią giružėlę saulelė tekėjo JV439. Matai, par kaimę kad susitaisė debesis! Pc. Per rugius spiečius lekia, – vyk, o jei per rugieną, – akmenimi pavaryk V.Krėv. Skrenda gulbės per marelėm, pailsėt negali LTR(Tvr). Ka pradeda plytos lėkti par galvą, tuokart tiktai kušinas Trk. Tegu šatrai eina per žalią girią per medžių viršūnėm OG439. Per mariom tiltą padaryt OG439. Per manim peržergė Ad. Jojau per vartelius, žiūrau per petelius: jau mano mergelė rūtelių darželyj TŽII66. Par pilvą (toks buvo didelis) savo kojų neužmačiau, kad buvau Ameriko[je] Šts. Per savo šešėlį dar nė vienas nėra peršokęs prž. Nesakyk op, par torą neišlipęs Slnt. Per tvorą kopęs valgyk (reikia valgyti tik tada, kai būni padirbėjęs) B. Nė vienam nebyra par kraštus Sln. Eidamas kermošiun per veršį peršoka, pareidamas an vištos sugriūna LTR(Mrc). Per alų peršokęs (perėjęs) (labai pasigėręs) B. Juk jeigu neleis, par viršų nelips Trš.
ǁ nurodant ribos peržengimą: Perėjo per sieną (valstybės) rš.
3. nurodant judėjimą nuo vieno vienarūšio daikto prie kito: Kitą dieną pradėjo eiti per krautuves, užverstas visokiomis prekėmis J.Balč. Vaikščioja ana per kaimynais Tvr. Vežė muni sūnus par daktarus, ir sugerėjau dar Štk. Žiemą važiuosu par vaikus, tųse lieknųse nebūsu Rdn. Nešiojau uogas par ponus, jauna kad buvau Plng. Vaikščiojo anys par kiemais Grv. Nutrūksta karvė, par daržais eina Ob. Ėjo senis per avilius, žiūrėjo, tikrino, išiminėjo tuščius korius A.Vencl. Eina par talkas Ds. Aš mokiausi neprasčiausiai, ėjau per klases pamečiui rš. Tėvel, aš čia nebūsiu, eisiu verčiau per žmones LTR. Nejaugi tokios kalbos jau eina per žmones?! I.Simon.
4. nurodant, kad veiksmas trumpai paliečia tam tikrą, ppr. nedidelį daikto plotą: Kupčius su mastu taipo per nugarą davė K.Donel. Gerulavičius dar kartą šėrė šuniui per galvą ir trenkė jį į duris A.Vien. Par burnelę sudavė JV974. Mušė per veidą VlnE97. Aš mergelei per petukus, ašarėlės per skruostukus KlvD7. Davė popui per pečiais su lazda Švnč. Cit, nerėkauk, gausi per dantis Žem. Ir davė jam per ausis BtJn19,3. Duot jam par nagas Lkm. Oi, katinėli, gausi par nagus až viščiokus! KlbIV84. Tik neužduok panelei par kinkas Rz. Šūvužį šoviau, nepatropyjau, šriuoteliai per šakeles LB55. Kapitonas taip trenkė kumščiu per stalą, jog visas kambarys sudrebėjo J.Balč. Ją per pusę paėmė ir pabučiavo LB160. Baltrus paėmė ją per pažastis ir pakėlė V.Mont.
^ Duos – neduos, ale gi ir par galvą neduos (prašyti galima) Ds.
5. nurodant atstumą, tarpą, už kurio kas nors yra ar vyksta: Per keletą varstų nuo sodos stovi trobelė Žem. [Stepėse] per dešimtis varstų nesimatė nei trobų, nei medžių, nei upių A.Vien. Du iš jų ėjo … ing miestelį, tas buvo nuog Jeruzalem per šešias dešimtis varsnų BPII15. Inkarą nuleidom per kokią mylią nuo iškyšulio J.Balč. [Pilis] buvusi par penkias dienas kelionės nu pajūrio S.Dauk. Aplinkui per dvi valandas kelio niekur nebuvo nei vieno sodžiaus J.Balč. Per kelis žingsnius tolumo negalėjai atskirti žmogaus nuo stuobrio Žem. Brolis nesitraukė nuo jo nė per žingsnį rš. Per sieną miega mano vyresnis brolis Alk. Du metu par sieną išgyvenom Krš. Per upę ir Sabaliūnai Dv. Langalis rąste par augumą nu žemės S.Dauk. Atsigulk per gerą šmotą nuog to vaiko PP75. Turiu per lankelę jauną panelę, kur nuramina mano širdelę LTR(Upn). Augino mergelę per du laukeliu LB143. Tabakierka pakavota par devynias spynas (ps.) Brž.
^ Dvi sesytės par vieną ežią nesusisiekia (akys) Sv.
ǁ nurodant atstumą, kurį kas nueina: Jis liepė įkišti kalaviją į makštį ir atsargiai numesti per šešias pėdas nuo mano grandinės galo J.Balč. Tas smakas metė lenciūgą par penkis kilometrus Vl. Jis gali nušokti par 3 sieksnius ir toliau Blv. Kaimynams jau nerūpėjo dėl žibalo svaro arba deguto gorčiaus važiuoti per mylią į turgų Žem. Aš tave vešiu per du šimtu mylelių KlvD8. Pakilo per trejetą pėdų aukštyn J.Balč. Saulė tik per sprindį tepakilo rš. Kitimet užaugs vaikas par sprindį Ktk.
ǁ daikto matmenis nurodant: Batai per plaštaką purvini, drabužiai varvėjo ir garavo Žem. Jo rankos buvo ilgio per žmogaus aukštį Mš. Milelis platus – kaip par stalą Ktk. Duobės par dvi pėdas aukštumo FrnS1121. Par porą pirštų lašiniukai Erž. Langelis par uolektį rąste išpjautas S.Dauk. Apdegusį mūrą nugriovė par mastą ir išmūrijo naujas sienas Plng. Vilna būs par sprindį, jei kerpant piemenį ištrinksi (priet.) Šts. Par sprindį didesniai rugiai Strn. Dėk mėšlo par šakę (taip storai), ir viskas derės Ggr.
6. nurodant vietą, kurios dalį (ppr. siaurą ruožą) užima daiktas: Randas per visą skruostą taip visam gyvenimui ir pasiliko A.Vien. Svaineliui kaip šuneliui par kaklelį balta NS660. Kryžiai cidabro švita par kaktą Šts. Guli liepa, išsitiesus per visą daržą, per bulbes, per svogūnus V.Krėv. Išsitiesk par visą suolą Ut. Ji pastebėjo netoliese vyriškį, per krūtinę pasikabinusį automatą rš. Užjuostėj granatos, šautuvas per petį sp. Vai tu, kasele, šilkų saujele, jau nedryksosi per liemenėlį (d.) Gs. Prisirišė ji mergytę per pusiau (pusiaują) skarele ir ėjo toliau A.Vien.
^ Aš prasta (nemokyta), ale ma[n] par nosį nebraukys (nesišaipys) Erž. Per pilvą nėr vieškelio (pilvas ne veidrodis) B. Kvailys par visą pilvą (visiškai kvailas) Kal.
ǁ nurodant ypatybės, būsenos pasireiškimo vietą daikto dalyje: Batai per pirštus siauri Krkl. Man vieną koją skauda par kelį Pc. Par pakinklius skauda kojas Mžk. Ranka nesilanksto par alkūnę Mžk. Šalta par kuprą darose Jrb. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius V.Myk-Put. Jis buvo kiek kuktelėjęs per pečius A.Vencl. Keturi mėteriai per aukštį, o du per plotį Gs.
ǁ nurodant kieno nors buvimo, pasireiškimo vietą, plotą: Par visą kaimą aš viena lietuvė JnšM. Iš šalių dygo žalia rūtelė, per vidurį – roželė (d.) Lp. Ji manę pasodino per vidurį Kls. Paukščių giedojimai skamba per girią KI323. Par visą turgų jis pigesnis Pš. Par platį svietą visa ko būna Plng. Padarė … hercikiu per visą Egiptų žemę BB1Moz45,8. Kaip daug žmonių … yra per pasaulį DP572. Palaiminimas … per pasaulį paskelbtas DP533. Par kalną rugiai geri Pc. Par Šates lijo, o par Ylakius ne Šts. Klemburkų dvaras par tą daiktą buvo Ar. Par galą stalo atsisės, par šoną (iš galo, iš šono) Lnkv. Per šalį (iš šalies) LKKII85.
7. nurodant judėjimą kiaurai pro ką; plg. 1 pro I 3: Sūnus, pagriebęs nuo suolo kailinaičius, išskubėjo per duris V.Krėv. Per vienas duris intėjau, per kitas išėjau Vvs. Kiaulė par duris nosį iškišė Pb. Per duris ineit BPII169. Lydėjo tėvelis per vartus, o sena močiutė per antrus (d.) Dkš. Imk žirgelį į rankelę, vesk žirgelį per vartelius! Niem5. Išlindęs per žmonis (per žmonių minią), kol gavau nusiprausti, apsivalyti, pradėjo į varpą mušti Žem. Paršas išbėgo pjovikams par rankas Šts. Par šitą [tvorą] viščiokai neaneina Pb. Per tvorą kiaulė inlindo daržan Plm. Reiks par pirštus švilpti ir badu dvėsti, senatvės sulaukus, pijokuo Šts. Berniukas, paėmęs žiedą, papūtė per jį LTR(Pšl). Per vieną skylę šaltis ineina, per kitą išeina Lp. Pustrečio mėnesio mane par šlaunį valgydino (leido injekcijas) Vb. Tirštoks alus, perdėm per gomurį plaukdams, prisotina skilvį K.Donel. Per šiaudą prigėriau [mineralinio vandens] Brš. Padėjo duonos vienų kūkalių – kap jumiem lenda jy per gerklę! Lp. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484. Šoko mergos su berniukais, net per ausis dūmai rūko Vrn. Kalbėdami jie taria žodžius per nosį ir pagargaliuodami J.Balč. Stiprumas alaus – išeina par nosis! Ktk. Išsijok par sietą Grž. Gyvatė neįkanda per marškonį LTR(Rdš). Kiti ir žiemą gaudo gintarus par ledą: gintaras švita par ledą Plng. Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ėjau ir ėjau par kulpkas (šaudant) Lel. Jau matau kaip per miglas BsPIV270. Matos kaip per dūmus (neaiškiai) Ds. Per dulkes mes viens kito nematėm Nmk. Sėdžiu po langu, žiūriu per langą, iš kur vėjelis pučia TDrIV2. Per stiklo langą aušros žiūrėjau LB38. Miškas per langą matos Str. Per savo žiūroną gražiai mačiau visą priešų laivyną J.Balč. Ė, būtum tu geras, duotų ir tau kamendorius paklausyti [radijo] per ausines J.Balt. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainoja B. Visų geriejai būna rugiai, kad rudenį negal žemės regėti par rugius Šts. Aš neatrandu vieškelėlio per gailias ašarėles BsO61. Aš jo per tvorą, per duris nemačiau (tvora, durys man kliudė) J.Jabl. Dangaus nematyt per vienus juodvarnius SI150.
^ Košė žodžius per dantis gaspadorius Žem. Per gerklę perleisti, pragerti B. Tą, ką ans uždirba, išleida par gerklę (prageria) Štk. Viską pralakė, myli (mėgsta) gerai per gerklę trauktie Rš. Pradėjo par abu galu leist (viduriuoti, vemti) Pbr. Per pirštus žiūrėti, valią duoti B. Ką išgirdau, jau par mano galvą neišeis (nepamiršiu) Erž. Per vieną ausį įlenda, per kitą išeit B. Kol per langą inlipsi, per duris ir išeisi LTR(Srj). Par kešenę ir carui gali rodyt špygą NžR. Jos tėvas per langą išlindo (tėvas nežinomas, ji mergautinis vaikas) Prn.
8. pro (nurodant apeinamą, aplenkiamą daiktą): Ka nori gyvęt, daugel reikia nuleist par ausis (nepaisyti, nutylėti) Btg. Man juokai par šalį (nedomina, nerūpi) Pš.
II. laiko santykiams reikšti.
1. nurodant laiko tarpą, kurį trunka veiksmas ar būsena: Jis buvo geras vyras, ir kareiviai stengėsi nekelti triukšmo per jo budėjimą rš. Per savo trumpą buvimą Anglijoj surinkau nemažą sumą pinigų J.Balč. Per visą tą laiką jis prie manęs buvo J.Jabl. Visa ko yr buvę par laikus, par visokius Šts. Jų kiaulės par laikus miltų nematė (niekada nebuvo miltais šeriamos) Jnš. Aš per amžį (visą laiką) tep dariau, ir buvo gerai Alk. Aš jau balta, par amžius (nuo seno) balta Jrb. Par ilga viskas užsimiršta Ktk. Žmonės per tris dienas ieškojo, bet jokiu būdu negalėjo surasti LTR(Auk). Paliko mañ vieną par dvi dienas Ktk. Par kiauras dienas alksta FrnS1123. Per visądien, per visąnakt LKKII85. Užeikite namus tarno jūsų ir būkite per naktį BB1Moz19,2. Per dieną dūmojau, per naktį vaitojau Dkš. Per naktį, per visą naktį, per kiaurą naktį budėjau J.Jabl. Šią naktelę per naktelę aš miegelį nemiegojau LB141. Ko nuliūdai, sesutėle, per šį vakarėlį? (d.) J.Jabl. Per visas vakaras, kap užsikėlė [vaikas], neveria nastrų (vis verkia) Lp. Iš visų pusių apsiausti debesų ir apnešti sniego, per kelias savaites negalėdavo vienuoliai nė kojos per slenkstį iškelti A.Vien. Ar aš tau nepriverpiau per nedėlią lig subatai? TŽI256. Aš jam per mėnesį kasdien už darbą mokėjau po tris litus GK1938,73. Per mėnesį pas jį buvo buvęs BB1Moz29,14. Po savo keru per žiemą buvo miegojęs K.Donel. Šėriau žirgelį, juodą bėrelį, per visas rudenėlis (d.) Mrk. Šauksi tėvelį par trejus metelius TŽI136. Valgė maną per keturiasdešimts metų BB2Moz16,35. Marškineliai balti, par metus neskalbti End. Dovanojo man žiedelį, per metelius linksma buvau (d.) Lp. Berniokelis mergiotelę per metais mylėjo LMD(Ml). Per visas dienas gyvatos jo DP563. Per visus vargus budrus būk ir kantrus Mž157.
| Pasiskubink parduoti, bo kai páreis par laiką (pasenės), nė pusės nebegausi Bsg.
^ Kam nedėlio[je] balius, tam par nedėlią pasninkas LTR(Vdk).
ǁ nurodant išdirbtą laiką, už kurį mokama, atlyginama: Penkis rublius gavau par metus Žml. O tada par metais dvidešim rublių uždirbi, paki da piemuo Sug. Kiek aždirbi per dieną? Zt. Par mėnesį uždirbu du šimtu rublių Lkv.
2. nurodant laiko tarpą, kurio tik dalį užima veiksmas: Taipjau per rugius ir momą mano suplėšei K.Donel. Jis gimė per lenkmetį J.Jabl. Įsrigai man į akį per mėšlavežtį Žem. Pavasarį, per pat darbymetį, išvarė tą kvailį į Šiaulius Žem. Seredos dieną, per pačius pietus Sn. Nakčia per pačią dvyliką atėjo LB157–158. Par valgymą katė lenda Ėr. Atvažiuokit par Žolinę – alum pamylėsiu Vb. Aš vakar par vakarą (vakare) atejau namon Grv. Žadėjo ryt par rytą nueit Grv. Kartą viename prekymety per muštynes pataikė arkliui per galvą ir užmušė jį negyvai A.Vien. Prisakė jiemus per sapną, idant nesugrįžtų Herodopi MP53. Girdžiu girdžiu per miegelį gegutės balselį J.Jabl. Par vyskupą (vyskupui lankantis) pirkau batus Lnk. Par ledą dygęs, par šerkšną žydęs, nei sudžiovintas, nei suvytintas: žalias mūsų sesės vainikėlis NS540. Vakar šitą [naujieną] par šieną (dirbant prie šieno) girdėjau KlbIV85. Par saulę (saulei šviečiant) sninga, blizguolės laksto – vasarą tuo laiku būs perkūnas Ggr.
3. tęsiamo, kartojamo veiksmo laiką nurodant: Per dienų dienas ton knygon žiūrėdamas, skaičiau jos įstabius žodžius ir šį tą supratau J.Bil. Par metų metus daug kas čia ateidavo LTR(Dkk). Ausdavo par metų metus Šlu. Per naktis su visais dūko, vakaravo A.Vien. [Medžius] slapta pardavinėjo ir per naktis skynė A.Baran. Per naktis akių nesudėjau, iki tave užauginau Plv. Duodas par naktis, par̃, a neparsineš vaiko! Krš. Per turgelius daug kas „į Rygą važiuoja“ Grž.
ǁ nurodant laiko tarpą, kurio ribose tam tikru dažnumu kartojamas veiksmas ar atliekamas tam tikras darbo kiekis: Daktaras sakė, po penkius lašiukus triskart par dieną pavalgius [gerti] Vb. Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą sotyt ir kiek sykių ją per dieną reikia pagirdyt K.Donel. Kitas du kartus par metus kerpa avelę, kitas – tris kartus Žml. Po tris kartus jūs man per metus šventę švęskite BB2Moz23,14. Iškuldavom tris kopas (gubas) per dieną KlK13,32(Ldvn). Ar išvarai po trisdešimt penkius darbadienius par mėnesį? Sdb. Visą kūlį balanų per vakarą sudegindavom Dsn. Aš par savaitę vieną pakelį besurūkau Krg. Dvidešimt tris kilus ančaugusi par dvi savaiti Mžk.
4. nurodant laiko tarpą, kuriam praėjus kas vyksta: Per dvejus kokius, trejus metus vėl kitap daris Str. Per kiek čėso atvažiuoja ir vėl anas Grv. Par pusę metų ar par metus minėdavo [mirusįjį] LKKVII203. Pardavė netoli karvę, tai par mum par metus parbėgo Ob. Berneli mano jaunasai, kada atleisi man raštą? – Gal per dienelę, per kitą, o gal neteks ir rašyti LTR(Skp). Per pusę adynos vėl atskrenda sakalas Db. Per keletą dienų išeina vėl karalaitis į miestą MPs. Per keturias dešimtis dienų po kėlimo Mž301. Par mėnesį baigsis karas Srd. I geras, i blogas gyvenimas užsimiršta par laiką Mžš. Per laiką ponui piktumas pereis Žem. Per kiek palūkėjus, lapė sako (ps.) Rš. Metai per metus auga daugiaus, didyn LKKII143.
ǁ nurodant laiko tarpą, kuriam praėjus vėl atliekamas tas pats veiksmas: Anas dažnai mainė rūbus? – Per dvi nedėlias Prng. Kai kada kiekvieną dieną, kai kada per dieną rodo Mrc.
5. nurodant, kiek laiko anksčiau prieš kokį įvykį ar laiką kas įvyko, padaryta: Mes paleidom priš Naujus metus par dvi dieni Trkn. Praneša [radijas orą] par dvi dieni, par dieną, ale parsimaino oras, ir kiteip išeita Plt. Prieš karę par dešimt metų mirė mano vyras Brž. Par dvi valandas anksčiau parejo Krš.
III. priežasties santykiams reikšti; nurodant veiksmo, reiškinio (ppr. neigiamo) priežastį, sukėlėją ar kliūtį, trukdančią įvykti veiksmui: Aš neturiu laiko par tuos obuolius Jrb. Ir krūsnis pradėta yra. Dar anas piemuo pradėjo, tik neužbaigė per savo tinginystę J.Balt. Prijunksta ir pasgadina par degtinę Grv. Jūs tiktai per savo silpnumą ieškote viskam priežasties svetur J.Bil. Per greitumą koja, pastatyta ant muiluoto plauto, slystelėjo, ir jis kaip maišas žlegtelėjo ant šlapių grindų rš. Matyt, palikau namie per skubėjimą rš. Per tą džiaugsmą užmiršo bagočius tą žodį BsPIII13. Par motinos numie nebuvimą ir vaikai paliekta nevalgę Šts. Par tolumą nepristato duonos Ktk. Par juokus ir poteriai pamišo Krš. Par daugį gazietų nė vardo nebžinau Šts. Neprisitaisau važiuoti par darbus Šts. Per tą piktumą tai gauna ir ligą Lp. Per rūpestelį, per gailestelį vandenužyj nuskęsva N78. Burokų lapai lūžta par trapumą Pc. Stulpas par ilgumą linguoja Ėr. Per didumą truputį sulinkęs Žem. Kaimynas par savo šykštumą nedavė LTR(Šmk). Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano MP123. Tu palydėjai per tavo susimilimą tavo žmones, kurias tu išgelbėjai BB2Moz15,13. Girdėjome .., per ką (l. prze co) balsu šaukiančio buvo vadintas DP29. Iki šios dienos nenušovė Straublio Perkūnas, per tai (todėl) jisai tokis dabar rūstus ir piktas V.Krėv. Par tatai čia atsiranda dobiliukų, kad perniai buvo nutręšta Pc. Ir per tai Pupiškės vadinase (čia daug pupų buvo sėjama) Dv. Per tai aš žalia, kad arti pieva LTR(Al). Par tą buvo sunku, kad vandens nebuvo Šts. Per liekarstas liko truputį geriaus – užmigo MPs. Per tavo pūtimą atsivėrė … strovės BB2Moz15,8. Ėjau per tamstos didelį prašymą LzP. Per ašaras, per širdies skausmą nė žodžio nebegaliu išdaužti Žem. Per jos liežuvį visa kalčia Katrei kliuvo Žem. Par piršlius negaliu durų uždaryti JV913. Per tas mergas suvėlino vėl valgį! BsMtI19. Mirė par daktarus Krš. Šita liga man per tave Krok. Negalėję žmonės naktį per peles miegoti BsMtI30. Eik į daržinę miegoti, gryčioj par muses neužmiegi Pc. Par tokį vėją nelis Ėr. Išeiti niekur negalėjom per purvą Nm. Par blogus kelius neparvažiavau, ir apkaltino Krš.
^ Tylėdamas neįkrisi par liežuvį į nelaimes VP46. Par vieną nukenčia dešimt LTR(Šmk). Per didučius nė mažučiai nepražūva PPr127.
IV. tarpininkavimo santykiams reikšti.
1. nurodant kokį nors tarpininką, padedantį atlikti veiksmą (ppr. ką nors perduoti ar gauti): Žinai, skerdžius – per piemenis visas kaimo kalbas sužino V.Krėv. Aš girdžiu per žmones ant tavęs kalbelių (d.) Grk. Par kitus girdėjau Tl. Per kitus šnekėjo, kad arklius duos Lp. Pagaliau Antanas atsiuntė per žmogų laišką A.Vien. Daug valgių irgi ragaišių per tarnus atnešdino kūmams K.Donel. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Pasiuntiniai kalbėjo su manim per vertėją J.Balč. Per vaikus sukviesiu jaunimą į mokyklą rš. Kad būčiau bent per paukštelį žinojusi Žem. Didesnį skaičių egzempliorių per paštą siunčiau rš. Apie save per pirmą laišką daug ką nerašysiu Lkš. Viską aš per tave prisakysiu vaikamus Izraelio BB2Moz25,22. Mokytojų reiks ieškoti per laikraštį K.Būg. Par radiją šneka žmonys, i moka! Rdn. Dabar, matai, par radiją kad pilia lietuviškai! Km. Keitimasis mintimis vyksta per kalbą rš. Teateina pats ponas, tai duosiu – per liežuviais neduoma TDrIV208. Per orą galima užsikrėsti kokliušu rš.
ǁ (plg. l. przez kogo) nurodant veiksmo atlikėją: Kraujas jo bus pralietas per žmogų Ch1Moz9,6. Lietuviškai perguldytas per Joną Bretkūną BB(antraštė).
2. nurodant veiksmo būdą, priemonę, padedančią ką padaryti: Geruoju negausim mes nieko: mes laimę pasieksim per kovą J.Jan. Iškilo vyras per darbą, per kruopštumą J.Avyž. Eisiam par vainą, jei neduos geruoju ganyti miške Šts. Pamotelė plaukus draskė, par barnelį duoną davė LTR(Krtn). Nenoriu par žodį eiti, sutinku kaip sakomas Plng. Par sviestus, par lašinius begal gauti ko nupirkti karės metais Šts. Par pinigus išvažiavo, i gana Jrb. Išdavė egzaminus, bet par pyragus Šts. Par įdavimą piningų išgrajijau lioterijo[je] tūkstantį rublių Šts. Par savo penkis pirštus nusipirkau žemės Dr. Motina ją, būdavo, paguldydavo ir užmigdydavo tik per rykštę Rm. Per daktarus, per vaistus ir gyvenu Šr. Jozua išgalėjo Amaleką ir jo žmones per kalavijo aštrumą BB2Moz17,13. Tik par penėjimą gera karvė Ktk. Jis retai žmones par stebuklus tešelpa ir nėkados tinginiams nepadeda S.Dauk. Šis kūdikis Christui per chrikštą est ataduotas Mž123. Mergaitės ją norėjo vesti per prievartą rš. Per didelį vargą tegalėdavo suprasti, ką jis jiem sako B.Sruog. Per kruviną prakaitą, nuolatinius barnius su tėvu ji leido vėliau Antanėlį į mokslą rš. Per bėdą (šiaip taip) įsiprašiau į nakvynę Alk. Radau per bėdą Rdm. Per stebuklą likau gyvas rš. Atimt per nevalią Mrj. Alba ką jis syla atėmė, alba per neteisybę gavo BB3Moz6,2. Kurie per prabangą (be reikalo, per daug) sielojas DP333. Kartais padonys per netiesą ginasi duoti ponams čyžę BPII497. Per burtą išrinktas B. Jis pats per save (niekieno nemokytas) išmoko siūt Alv. Muno sūnus jau gyvena par savi (savarankiškai) Grg. Matai, kad čia ne par save (savo valia) pasiimsi, ne par save padėsi Rm. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Per džiaugsmą žodį kalbėjau, jaunom dienelėm grožėjaus, per verksmą žodį kalbėjau, savo dienelėm bodėjaus (d.) Eiš. Tokio jos parovimo linų – par abi ranki, par abi ranki Slm. Per katrą ranką dirbi? Alk. Linus braukiau i šukuot šukavau – par vieną šepetį i par kitą Vdš. Troba uždaryta: par raktą begal įeiti Šts. Par raktą viską išvogė Krš. Par c anie kalba (apie žemaičius dzūkus) Krtn. Duoną par plutą pažinsi, o žmogų – par būdą Trgn. Par retą kartą bešaudo: pritrūko kulkų Plng. Per reta tokio darbinyko paieškot Ds. Ta daina išejo par bereikalą Šts. Perkirsime per pusę (pusiau), ir bus pusė tau, pusė man MPs. Nulūžo nendrelė per puselę TŽI266. Jei ne visiškai, tai ben par dalį M.Valanč. Darbas par veltui prapula S.Dauk. Šįmet agurkus gavau par nauja sodyt – nušalo pirmiejie Jrb. Par naują gavo rašyti Pvn. Visus šokius par vieną (vienodai) šoks Varn. Viską par vieną (drauge) sumaišo ir ėda Krš. Mes suejom par vieną visi gyventi Trk. Kitąkart velniai i žmonys par vieną gyveno Trš. Jie gyvena par daiktą (kartu, išvien) Ar. Par ašaras, vaikai, gyvenom (labai vargome) Erž. Koplyčioje mišios per mišias eina Žem. Ėjo piršliai par piršlelius pas senąjį tėvelį JV257. Litas par litą eita už taboką, ir išeita kas mėnuo šmotalis Als. Tas per tą [prie dubens], šaukštas per šaukštą, gurkšnys per gurkšnį, kąsnis per kąsnį (didelė šeimyna valgo) Lp. Ėmė šaukt per viens kitą Mš. Vienas par kitą par pusantrų metų mirė Ps. Negaliu pasakyti par tikrą Lkv. Par tikrą nežinau, bet rodos, kad tėvalis ne senų tebuvo Dr. Par šalį mokos, žemę valdo Pp.
^ Tu savo gyvenimo neleisk par juokus Alks. Par niekį (veltui) bus darbas Br. Muno visi darbai par nėką Kv. Viskas par nėką paliko Trš. Maluoji par akis Plt. Pavogė par akis Kal. Par plauką (vos vos) gyvas beišliko iš tų muštynių Užv.
V. pavadavimo santykiams reikšti.
1. nurodant, kas kuo yra ar tapo, kokias pareigas turi ar gauna, kokią padėtį užima: Tėvas Šateikis jo būtinai norėjo per žentą I.Simon. Karalius pažadėjo jam dukterį per pačią duot J.Jabl. Jis nori tą mergą per pačią gauti KI577. Atduosu aną tau par pačią End. Septyni jų turėjo ją per moterį BtMr12,23. Jeigu taip, ir aš jį paimsiu per piršlį I.Simon. Kartą pas tą gaspadorių atėjo velnias ir prašosi, kad jį priimtų par berną tarnauti LTR(Tt). Ką per draugą prisiimti KII377. Per išsūnį priimtas B. Aštuntų metų pavasarėlį išleido mane par piemenėlį LTR(Brž). Nusivarė in dvarą pas poną, pristojo per kerdžių BsPIV8. Durnių pastatė ponas par savo urėdą BM148. Jį užkėlė par brigadierių Žml. Giminės jiem par kūmus pabus Jnšk. Tu būk par nebelį, neišsiduok nemokąs latviškai Šts. Mano tėvas per račių buvo BsPI43. Išsimokino par mūrininką LKKII143. Tai par ką dabar mokais? Pš. Ben sugrįžkie, dukrele, nors per baltą viešnelę LB27. Ir pavertė žmogų par beprotį J.Jabl(Jnšk). Vilkas pavirto par auksakartį arklį Pp. Aš paliksiu, pasiversiu par žuvį, par žvėrį, par pelę Brž.
2. nurodant, kuo kas yra laikomas ar ką kas atstoja: Tegul pajunta, gal labiau skaitysis ir kito per kvailą nelaikys J.Paukš. Jie žmogų per šunį laiko J.Jabl. Tave jie per beprotį laikė J.Jabl. Jie lietuvninką per vyžą laiko J.Jabl. Štai šis gyrpelnys, tokią silpnybę matydams, o save vieną tikt per drūtą laikydams, nendrei taip besikloniojant, tikt juokias, tikt juokias K.Donel. Penkiasdešimt metų – laikau jau par seną Grd. Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laikė per vagį K.Donel. Kiti laikė jį per gyriaus puodą netaukuotą Jrk9. Mes esme laikomi per pjaujamas avis BbPvR8,36. Pabraukta žodžiai, kuriuos per tarinius laikome J.Jabl. Aš tai per tiesą laikau KBI21. Nelaikyk man per gėdą, kad prašau mane gelbėti V.Krėv. Žemę par šventą turėjo S.Dauk. Aš par dilgėles jas išrausiu, ir bus Jrb. Kad būtų žvieję, būtų sužvieję per margą lydekėlę J.Jabl. Aš tave šausiu, mano mergužėle, per raibąją gegelę (d.) Vlkš. Ta vyšnainė eitų jam per medų (būtų skani kaip medus) Gs. Žiemą suvalgysi per medų Alk. Kitam per pravardį Pelėda pramanęs K.Donel. Lazą (lazdą) imsiu per ramstį sau Vlkš. Kas pikta, per gera, o kas gera, per pikta šaukti B. Per tokį ir šiokį jį išrėkė OsG136. Zuikį par baidyklę numynė Jdr. Dievą par vagį prikalo Nt. [Ąžuolas] gluosnius ir egles, pušis ir liepų viršūnes, o labiaus karklus ir krūmus laikė per nieką K.Donel. Mes laikom par nėkuo [diemedį] Krg. Turia jas par nėką ir į mėšlus verta S.Dauk. Par nėką motynos žodžius leidau Sg. Per kieliką išmanydamas kančią ir mirimą savą DP485.
^ Pri muno senučiaus žemė nė par ką nebuvo Vgr. Dirbo kaip šuo, o ne par ką nelaikė Krš. Man tiek išvalgyt nė par ką (visai nesunku) Bsg. Tokia gudri, kad žvirblį per karvelį palaikė PPr430.
VI. lyginimo santykiams reikšti.
1. nurodant tą, už kurį kas nors neturi daugiau ypatybės: Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir sumaniau nekalbėjo V.Krėv. Per Žiūkelį geriau niekas nepagieda Sn. Tada jis galvojo, kad per sielininką nėra laimingesnio žmogaus pasauly J.Balč. Man nėr geresnių grybų per baravykus Alv. Nėr darbesnės ir gražesnės per mano mergelę Rod. Per vargo mergelę nėra gražesnės Vrn. Atjok, berneli, pas mane, nėra man meilesnio par tave LTR(Skr). Musint, bjauresnio gyvolio nėrai par blakę Plng. Nerasi bjauresnio daikto par bobą Krš. Nėr mieliausia per motką Rud. Nėr gražesnio gyvulio par paršiuką Mžš. Šile putinėlis – raudonos uogelės, nebus raudonesnės kaip per serbentėlę LTsI407. Kur tu rasi lakstesnį per jį?! Lp. Per vėją nėr silnesnio Lz. Per sveikatą nėr [brangesnio dalyko] B. Nebuvo ir nebus per mano mergelę (d.) Smn. Per kiaulieną nėr [geresnės mėsos] B. Kas par košę, kas pryš košę – nėko nėr skanesnio Dr.
2. nurodant tą, kuris turi mažiau ypatybės: Vot, tas senesnis par man' – taip girdžias Brž. Tėvas par visus seniausis Jnš.
VII. kiekybės santykiams reikšti.
1. nurodant, kad ko nors yra ar gali būti kiek daugiau, negu pasakyta priklausomu linksniu: Jau ta per trisdešimts metų Žal. Par penkiasdešimt metų visi darbininkai Grd. Par septynis metus išsirgau Pj. Būs jau par penki šimtai metų LTR(Tt). Mokėjo per dvidešimt rublių J.Jabl. Gavau per du šimtu J.Jabl. Par dvidešimt buvo svieto Pj. Par dvyleka keturioleka vaikų kitur būs Sg. Jau yr par pusę aštuonių Plng. Per tris mylias toli K. Per tris nėra daugesn SD151. Per aštuonias valandas žmogui daugiau nereik miegoti J.Jabl. Aš niekad nemiegu daugiau per šešias valandas J.Jabl. Morkus septyniasdešimt per viršų metų turi Mrc. Per septynias dešimtis daugiau neturi Žem. Imbradan netol: daugiau par šešius varstus nebus Ds. Kurpius ne daugiau ėmė par tris grašius NS293. Par šimtą nedaug tegausi Skdv. Da per normą ėmė runkelių Brt. Par litą eis (bus brangesni negu litas) kiaušiai į vasarą Dr. Daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra Ch1Luk3,12.
2. nurodant, kiek ko yra daugiau ar mažiau, lyginant su kuo: Šįmet mūsų bandinykas par šimtą pigesnis kaip pernai Jnšk. Jin už tą Rutkauskienę vyresnė par dvejus ar trejus metus Klov. Jis jaunesnis par du metu už mane Lg. Par keturis metus senesnis Šts. Bobą tokią jauną turia – par dvidešimtį metų jaunesnė Trk. Aš par vieną dieną anksčiau sėju miežius negu jūs Rd.
3. nurodant apibrėžtą ko nors kiekį (pažymint, kiek kartų kas daroma, keliose vietose kas daroma ar yra, kiek ko yra): Jis tuojau par šešius kartus nukirto visas slibino galvas LTR(An). Pinigus siunčia per du kartu Db. Par du rozu roviau usnis iš miežių Ktk. Par dvi žiemas pirkom šieno Ktk. Par penkius daktarus parejo – sveika Krš. Par abi krautuves buvau – nėra mielių Ktk. Par abu lauku pasisėsma linų Sl. Inplėšta suknelė par dvi vietas Ktk. Alytaus miestas par dvi vietas: vienoj ir kitoj Nemuno pusėj Jnšk. Iš tokių tėvų gimsta paprastai silpni ir ligoti vaikai, tuo būdu giminė retai išsilaiko ilgiau kaip per tris kartas J.Balč. Skalbiama per kelias pamuiles – tik tada mezginiai švariai išsiskalbia rš. Numirkiau meisą par tris vandenius Varn. Jis visą skleinyčią par gurkšnį išgėrė Lnkv. Pusė rublio par du bakaniuku išeina Klov. Par du kiemu vis kareivis buvo įdėtas Trk. Makaronuos par pusę pridėjau pieno Ktk. [Šis ežeras] kaip par pusę, kaip par trečią dalį tų ežerų Žr. Atsimink, sesute, ką vakar kalbėjai, par pusę žodelio man pasižadėjai Sln. Vienas par šimtą gal dabar i nemokos Krš.
4. žodžių junginiuose, reiškiančiuose didesnį, negu reikia, kiekį: Turim šieno par akis (labai daug) Sb. Par akis gana avižų Rs. Lietaus šiemet par akis Slm. Kad aš piningų turėčiau par viršų (daugiau, negu reikia), galėčiau pirkti Lkv. Kas par viršų buvo, tai jis ar pardavė, ar papjovė S.Dauk. Jei da mėsos kur gauč, nebūt per viršų Jrk39. Mokslas par viršų niekam nėr Pgg.
VIII. išskyrimo santykiams reikšti; nurodant, kad kas nors išskiriamas iš kitų tarpo savo ypatybėmis ar veiksmais: Aš pažinčiome savo tėvulį per du šimtu kaimynelių, aš pažinčiome savo motulę per du šimtu verpėjelių, aš pažinčiome savo seselę per du šimtu šokėjelių (d.) Ad. Niekas nepenėj[o] per mane (išskyrus mane) kiaulių Lp. Per jį niekas inksto nesuvalgys Plv. Par mane niekas malkų neskaldo Skr.
ǁ nurodant, kad kas, kaip ir kiti, gali turėti ko nors:
^ Ne per šunį balta duona, ne per katę lašiniai, – didžiuodamasi pastebi Karalienė I.Simon. Mokytam gerai, ale ne par šunį balta duona, ne par katiną lašiniai Rsn.
IX. apie (nurodant dalyką, į kurį nukreipta kalba, mintis): Netinka per juos blogai kalbėt Pgg. Pradėjo par saldainius kalbėt Žml. I tada paklausė anas per grūšią Tvr. Mes par jum žinojom Brž.

vérti, vẽria, vė́rė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. Žln smeigti, besti: Durklą vė́rė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg.
ǁ Mrj prk. pakišti: Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo Dkš.
2. tr. durti kiaurai, persmeigti:
^ Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai Mtl.
ǁ skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria Ob. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti J.Balč. Šaltà, vė[ja]s kiaurai vẽra Krš. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų rš. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana rš. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili J.Aist.
veriamai̇̃ adv.: Šuo užkaukė pratisai, veriamai rš.
3. tr. Gmž besti kuo, norint įdurti, persmeigti: Vė́rė jį peiliu į pečius NdŽ. Vė́rė juos ietimis iš šonų NdŽ. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną] Kpč.
| prk.: Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai J.Balt. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje K.Brad.
ǁ intr. smeigti, mušti (smailiu): Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu LTR(Jz). Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi Pv.
| prk.: Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas] Rud.
ǁ intr. atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: Nosia vẽria vẽria karvė, neryja Klt.
4. intr., tr. skverbtis, smigti (apie diegiantį, duriantį, smelkiamą skausmą): Skausmas į sąnarį vẽria Klvr. Mane šiurpas vẽria NdŽ. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot Nmn. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto J. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu LKT88(Vž). Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį P.Aviž(Švn). Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų (d.) Rdm.
ǁ ppr. impers. [K], DŽ2 labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra Krš. Mun vė́rė par slėpsnas Kl. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis EncIX140.
ǁ tr. perimti (apie didelį skausmą): Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu Tv. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra Sd. Pryširdis vaiką vẽra žemėn Šts. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų Lkv.
5. tr. duriant, bedant ką įkišti, įverti: Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist Kzt. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu Klt. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų JT307. Ka čiaukšno[ja] [kiaulė], užnėrei šniūrą i vérk drotį Brs. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas J.Paukš.
6. tr. perduriant, perkišant per ką mauti: Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių Drsk. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus Všn. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt J.Balt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius Pl. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams] J.Krišč. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą] Klt. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria Sml. Surištas vantas veria dešimtimis LEXXXIII113. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką Aps. Čia bus siūlas karoliam vért Slm. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato Rdn. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų K.Saj.
| prk.: Y[ra] daug [mokytų], gali ant siūlo vérti, o visi latrai Šts. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos rš. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius (apie senmergę) J.Balt.
^ Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba LTR(Srj).
ǁ smaukti, mauti: Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia Dgp.
| refl. NdŽ.
| prk.: Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai Rdn.
7. tr. KzR, Gsč, Pns kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: Ant nūmonės siūlą veri̇̀ į adatą Lkv. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties Krš. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom Krp. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau Ant. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja Klt. Verti gijas į nytis J. Na, ver̃ (verk) adaton (siūlą) LzŽ. Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį Plt. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan Aps. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau Krš. Samplėšinis [audeklas] – paprastai veri̇̀ veri̇̀ į kiekvieną skylelę Krtn. Vienon nytelėn veri̇̀ juodus, o kiton – baltus [siūlus] Plvn. Ir pasku rieti į stakles, veri̇̀ į nytis Kv. Apmeti an tų mestuvų, veri̇̀ i audi Vg. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip veri̇̀ LKT192(Snt). Į nintis vẽrant reik kėravoti Štk. Į skietą veri̇̀ po du siūlu, tas jau įprasta Bsg. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu LTR(VšR). Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos Žb. Vyžo[je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras Jrb. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis rš. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą LTR(Rš).
| prk.: Nu o ten (kariuomenėje) tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos M.Katil.
ǁ parengti siūti įkišant siūlą: Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių Trk. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu Šd.
| refl. Š.
ǁ kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: Aš jau skietan veriù OG89. Pati vė́riau nytysna Btrm. Vẽriam nytėsa siūlus Azr. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės Aln. Kaip jau nytys[na] suveri, tada veri̇̀ skietan Kp. Veri̇̀ par keturias [nytis], tada lengviau išmint Alz. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia Pv. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust Sk. Surietei, tada vérti į nytis reik Žeml. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties End. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert DrskD232.
ǁ sukaišioti apmatų siūlus į nytis: Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia Klt. Dabar veriù audimą šitokiu raštu Kt. Būčio jau audeklą beveranti̇̀ Plt. Nu o į nytis tad y[ra] tie raštai verami̇̀ Trk. Eglele vẽria ir audžia Ml. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka Kl.
| refl.: Trinytis kiteip vẽras Krtn.
8. tr. R303, MŽ406, D.Pošk, J.Jabl daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan.): Verk duris, kol atversi J. Geležis durų veriama SD1212. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos A.Baran. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris J.Ap. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą DS115(Šmk). Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai Vaižg. Girgžda durelės veriamos (d.) Jnšk. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau (d.) Rod. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė (d.) Sn. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų LTR(Kz). Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau LLDII233. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD900. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu JV85. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi KlpD52. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot (d.) Pj. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų LMD(Tvr). Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau BzBkXV139(1512m.įrašas). Nėr man brolyč[io] varteliams vért BzF24. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį JV7. Langelis veriamas (sukamas ant vyrių) CII420. Durys pusiau vẽramos Grdm. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai LC1883,39.
| prk.: Būk pats savim, duris pats laimės verk rš. O jis (sapnas) jau čia, jau veria mano langus B.Braz.
^ Ne vartų vẽra, ne subinės rauka (apie netvarkingą žmogų) Krš. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria… Rdš. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai! Lp.
| refl. Š: Ji mato – durys vẽrias Tlž. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys Vd. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys Žem. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais M.Katil. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai J.Paukš.
| prk.: Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą M.Katil. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia Vd.
^ Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras (visus priima) Žlv. Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki (baisius dalykus sakai) Skdt.
9. tr. Kair darant duris (langą ir pan.) spausti: Vérti koją, pirštus, ranką NdŽ. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje] Sln.
10. tr. merkti: Visą naktį akių nevė́riau NdŽ.
| prk.: Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai J.Balt.
11. tr. žioti, čiaupti: Per visas vakaras nèveria nasrų (verkia) Lp. Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu LB135.
| refl.: Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria J.Paukš. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau End.
12. tr. prk. skleisti: Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs rš.
| refl.: Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais… sp. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų J.Dov. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai Vaižg. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės V.Aln. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd.
13. tr. daryti, kad atsirastų: Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva] J.Aist.
| refl.: Kelionėj veriasi ir gyja sopės J.Aist.
14. refl. prk. labai norėti, geisti: An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės (ne mergos reikia, bet jos ūkio) Lp.
◊ ãkį (aki̇̀s Klt) vẽria BM61(Žb), DŽ, Slk žãvi, kreipia žvilgsnį: Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria Ėr. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo Slm. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės] Sd. Bažnyčio[je] to[je] angelai tai net ãkį vẽria Snt. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria A.Baran. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui TS1902,2–3b. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus A.Vaičiul. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu A.Vien.
ãkį vérti su pavydu žiūrėti: Vẽria visi ãkį in karvę Dglš. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė BsPIV230(Brt).
akimi̇̀s vérti įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Jin vẽria jį tom akim, i gana Lnkv.
ant siū́lo vérti apie (ką) labai švarų, gražų: Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti Plt. ×
danti̇̀s vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: danti̇̀s ant šniū̃ro reikėtų vért Jrb.
kai̇̃p ant (nuo) siū́lo vẽria sakoma, kai kas ką labai gerai, sklandžiai daro: Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo Šts. Eita gerai anam kalba – kai̇̃p ant siū́lo vẽra Pln. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria Rod.
kai̇̃p ant siū́lo vẽriamas geras, puikus: Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus Šts.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė prš.
nors ãkį vérk apie didelę tamsą: Tamsumeinia, nor ãkį vérk Rod.
[į] ši̇̀rdį vẽria
1. Gs, Šmn kelti skausmą, nerimą, skaudinti: Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria J.Balč. Vẽria ši̇̀rdį kaip su peiliais Krš. Net širdį peiliais veria tą atminus Rp. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė Pt. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens A.Vaičiul. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas K.Saj. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus Dg. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai Rud. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį Ašb.
2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
apvérti, àpveria (api̇̀veria), apvė́rė tr. Š, KŽ; Ak
1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, api̇̀veria virvelėm Kp. Api̇̀veria api̇̀veria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų PnmR. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams] Vdn. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes], da užriečia ben kiek, aplink api̇̀veria šikšna [nagines] Kvr. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik Sk. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms Klk. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties LKT63(Lkž). Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko Trk. Apverk vyžus apivarom Lp. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų M.Katk.
| prk.: Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė Db.
| refl. tr. Kal: Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut Lnkv.
ǁ refl. apsivynioti, apsinarplioti: Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti Šts.
2. Imb, Grz apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: Reikia apvért vyžus LzŽ. Tai jos (vyžos) nesmunka ir būva šitei apvérta Žb. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami] Kl. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle Šts.
3. suverti, apvarstyti: Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių End.
atvérti, àtveria, atvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, LL216, L
1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atvérti KII227. Atverta anga ikigal B, N. Atàveria duris ir prašo vidun Sb. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris J.Gruš. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa J.Ap. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt BsPI47(Rg). Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius JV230. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį JV136. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo KlpD28. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę KlvD241. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti BBEz44,2. Atvėrė tada duris ir ižbėgo Ch2Kar9,10. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus BBNe7,3.
| Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? J.Gruš. Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui PK115. Atverk vartus tam, kursai tuskena Mž102. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta DP221. Tuskenkite, ir bus jums ataverta MT192. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę BPI352. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus Mž264.
^ Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius Sd.
| refl. tr., intr. SD326, H, H157, R, MŽ, MŽ220, Sut, N, M, Š, Rtr, KŽ: Aš duris atsivė́riau K. Tujau ema ir atsi̇̀vera durys Yl. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų Žem. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė GNApD12,10. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas Sln.
| Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti V.Krėv. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną A.Vien.
| prk.: Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti Grd. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų BB1Moz7,11.
^ Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia (liežuvis) LTR.
ǁ padaryti įeinamą (išeinamą): Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų Pns. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo K.Donel1. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą NTMt2,11. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž227. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus Skv1Moz43,21. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus LB103. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu BBEz37,12.
| prk.: Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią Skv2Moz13,2. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver[ia] (paraštėje pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano BB2Moz34,19. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę Ch2Moz13,12.
^ Akis užmerk, subinę atverk B.
| refl. intr., tr.: Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma[n] didį pulkelį LTR(Br). Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė DP179. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį brš. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas BsPIV32(Brt).
ǁ refl. turėti išėjimą: Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę rš. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais LTEV354.
ǁ prk. padaryti pasiekiamą, gaunamą: Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų J. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį Mž244. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus Mž548. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų J.Gruš. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti LzP.
| refl.: O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo NTMt3,16. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus J.Balč. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis Ch1Luk3,21.
ǁ refl. pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: Atsivėrė liūnai ant kelio Ar. Pakalnėj paversmis atsivėrė Ds. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros J.Jabl. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi Kel1865,64. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam Krkš.
ǁ prk. padaryti juntantį, funkcionuojantį: Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams Sz. Atverk visų apkurtusių ausis! Ns1832,1. Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis Mž156. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus PK185. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo M.Valanč. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma SkvApD16,14. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi BPI406.
| refl.: Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo brš.
2. atversti, atskleisti: Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių A.Baran. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti GNApr5,4. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais prš. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos BBDan7,10.
| refl.: Jos (dulkinės) atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra rš. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas J.Balt.
3. ArchXIII222 atmerkti: Jie akis atvė́rę pamatė KI48. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau rš. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti DS145(Šmk). O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo VlnE142. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės SE173.
| prk.: Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo DP392.
^ Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis (sakoma ką pražiopsojusiam) Plv.
| refl.: Kol jis (velnias) visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė Sln. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką Vaižg.
ǁ padaryti reginčiais: Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja PK101. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis CII168. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis (išgydė neregį)? SkvJn9,17. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis SkvJn9,32. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo GNJn9,14.
| prk.: Atverkima (atverk man) akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų BBPs119,18. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų DP165. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį Ch1Moz21,19. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo brš. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger[a] ir pikt[a] yra BB1Moz3,5.
| refl. B: Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo S.Dauk.
| prk.: Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų BtMt20,32–33. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį (Jėzų), ir jis pragaišo MP164. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo MP120.
4. pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b J.Balč. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti Mž338–339. Išsižioju, burną atveriu R39, MŽ52. Jis atvėręs burną kalbėjo B. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu CII518. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys PK63. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną BBEz33,22. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos SkvApD8,32.
| refl.: Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą DP461.
5. Blv pridurti, prakiurdyti, perskrosti: Pradeginimu pūlėjimą atvérti I. Šonas jo (Jėzaus) ragotine yra atvertas DP182. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną SkvJn19,34. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š[ventą] širdį tavą DP153.
6. refl. prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: Atsivėrė rona B. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė Mrj. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė Lel. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu Lš. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo[ja] i sarvaliuo[ja] Krš. Žaizda tik užgyja ir vėl atsi̇̀veria Mrj. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios Sln.
ǁ pasidaryti žaizdotam: Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė Grd. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gs. Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais Db. Ne kožnam atsi̇̀veria angina Sug.
| prk.: Begulint i šonai atsivė́rė KzR. Senatvė[je] atsi̇̀vera visi galai (užpuola visokios bėdos) Rdn.
7. pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius LTII133. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas prš. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą I.Simon.
ǁ VŽ1904,2 įsteigti, pradėti veiklą: Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės Pt. Atverta nauja mokykla sp. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai sp.
| refl.: Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą] Krž.
ǁ duoti pradžią: Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą rš.
| refl.: Jau kad bjaurus [laikas], jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo Kpč.
ǁ refl. Jrb rastis: Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti Užv. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų Krš. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s Rmš. Atsiveria raudų dainos LTR(Ds). Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas Žem. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai Krž. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti Žem. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos Rs. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt Svn. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė L.Dovyd. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė S.Dauk.
8. padaryti matomą, nepridengtą: Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk rš. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis rš.
| refl.: Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą A.Vaičiul. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės J.Mik. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės J.Avyž. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui sp. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai M.Katil.
| prk.: Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių A.Vaičiul.
ǁ padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus (kunigams) àtveria sielą per tikrą pasisakymą DP204. Jėzus atvėrė jiems išmintį CII719. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? V.Bub. Klausytumbime nuog jų (kunigų) žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą DP329. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus DP92.
| prk.: Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas BPII19. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu J.Aist. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes rš.
| refl.: Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse rš. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą A.Vaičiul. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų LTI510. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai rš.
9. perskirti, padaryti su tarpu: Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių BBJdt5,10.
| refl. LL214: Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą (ps.) Yl. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo BsPIV279(Brt). Rodės jam po kojų žemė atsiversiant Sz. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje IM1862,24. Žemė atsiver̃s, seserį prarys BM202(Grnk). Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę LTR(Ilg). Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai MP134. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą BsPIII27(Nm). Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba BsPI12(Rg). Kalne, atsivérk! Jrk76. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota P.Klim. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją DP502. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi NTMt3,16. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys BB2Moz15,8.
ǁ prasiskirti, atitraukti tolyn: Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį (ratą) ant aukuro pusės Vd.
| refl.: Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos], iš kur jiems (veikiantiems asmenims) duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu Vd.
ǁ refl. Ar prasiverti kiaurymei (apie ką žiojėjantį, gilų): Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį] Trš. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsi̇̀veria J. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai K.Bor. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė Vaižg. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras LTsIV608.
| Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis Pln.
| prk.: Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto K.Būg. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė rš.
^ Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsi̇̀vera, i žeibai nenuplieka Krš. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs Krš. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė J.Avyž. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų! Ds.
◊ (kam, kieno) aki̇̀s atvérti padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius I.Simon. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums V.Krėv. Mums tu akių atvert neprivalai! Vd. Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis rš. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk Kel1856,168.
ãkys atsi̇̀veria Snt aišku, suprantama pasidaro: Atsivė́rė ãkės po laiko Krš. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys Klt. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso Kv. Akys atsivers, kai bus per vėlu I.Simon. Sesuo kai ištekėjo, man (jaunesniajai seseriai) tada ãkys atsivė́rė (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) Brž.
bùrną atvérti DŽ imti kalbėti, prašnekti: Jis bijo burną atvert Mrj. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Gs. Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria KII38. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui Jnš. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria Čb. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs Ub. Par visą metą burnõs neatvė́riau Grd. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė Plt.
dùrys atvértos galima, sudarytos visos sąlygos: Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos Rdn.
lū́pas (nasrùs) atvérti imti kalbėti, prašnekti: Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Krš. Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį Šts. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras Grnk. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas Blv. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera Trk. [Jėzus,] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas DP532. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo BBDan3,25. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Todring Povilas š[ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert DP319. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas Ch1Mt5,2. ×
peklà atsivė́rė Ds kilo barniai: Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė Skdt. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs Lnk. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot (juok.) Btg. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo Žem.
prãgaras atsivė́rė Graž prasidėjo, kilo barniai: Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė Užp.
rañką atvérti duoti, dalyti: Savo dosningą rañką atvérti KI584. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti MŽ239. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago Mž389. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu Vln37. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero PK35. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo MKr42.
snùkį atvérti menk. imti kalbėti: Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria (nedirba, bet šneka) LKT200(Plv). Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria Gdl.
ši̇̀rdį atvérti DŽ1, Lbv atvirai išsipasakoti, būti atviram: Aš tau àtveriu ši̇̀rdį Dgp. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais Ad. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį J.Balč. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti V.Krėv. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau A.Vien. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį K.Saj. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja DrskD197.
širdi̇̀s atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis I.Simon.
žaizdà atsi̇̀veria nj. apie sielvartavimą: Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsi̇̀veria Kb.
žaizdàs atvérti kng.
1. išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas P.Cvir.
2. priminti ką nemalonu, skausminga: Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir.

žõdį atvérti Graž prabilti, prakalbėti: Nė žodžio neatvėrė ir mirė Ggr. Mergaitė prieš tėvus žodžio neatverdavo Vlkv.
įvérti, į̇̃veria, įvė́rė BŽ45
1. tr. Lp įdurti, įsmeigti: Invė́rė peilį meitėliui ir papjovė Dg. Invė́rė peilį, ir negyvėlis Drsk. Slenkstin adata invérta Nč. Pripuolė Zubrys ir invėrė [briedžio] kaklan stipriąją smeigeną V.Krėv. O tas veršis papjautas, peilis rūron invértas (d.) Dg.
| refl. tr.: Kojon stiklą insivė́riau Kls. Jaučiu, kad man daigo papadį: buvau insivė́ręs pašiną Rdš.
2. intr. persmelkti, perimti: Sopulys invėrė in šitą šoną Dg.
3. tr. duriant ką įkišti: Dratą invė́rė kiaulei, daboja in lovelį kiaulė, neryja, subliuško Klt. Nosy dratas invértas LKT366(Mrs). Nosin grindis invérta Pns. Įvérk paršam grandis snukiuos, ir neknis JT336. Paprašė paršui dratos įvért Kp. Siūlelius į̇̃veria, kitas karoliuką į̇̃veria [į ėriuko ausytę] Kpr. Kiti dvi skyluti pradurdavo ir siūliukus įvérdavo [avinukams] Kri. Burute, burute, – už ausies pačiupinėja, – ka virvelė įvertà – tai čia mano avelė (sako trumparegis) Bsg. Žymėdavo [mažus ėriukus], siūliukus įvérdavo ausytėn Žb.
| prk.: Tokiam kuiliuo tik grandį į nosę įvérti! Krš. Išauginai tokį jautį – matyt, darbo neturi, prašosi grandies į nosį įveriamas J.Paukš.
| refl. tr.: Duktė prasidūrė ausis ir įsivė́rė auskarus Vkš.
| Arklys insvė́rė cveką kanopon Vlk.
4. tr. R112, MŽ, MŽ147, Sut, D.Pošk, S.Dauk, K, M, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ veriant įkišti: Įveriu siūlą bulin adatos SD172. Įveriu siūlą į adatą, į nytis N. Įverti siūlą ing adatą I. Añveria siūlą adaton Ad. Tę siūlas anvértas Nmč. Geras siuvėjys už nugaros aždė[jo] adatą i iñveria Klt. Storesnis tus galas, ką jau pramuša skūrą, o čionai, kur siūlas invérta, plonesnė toj adata Sn. Jau nebeantaikau adaton anvért Žl. Kai iñveri [siūlą], tai baika, ale kol iñveri Rk. Antvérk tu man adatą, bo aš pats jau nieko nebematau LKT280(Ssk). Regiu tep, o adaton neañveriu Ml. Adeton sunku invért siūlo Zt. Tų adatų subinės mazilytės: pasiusti gali, kol į̇̃veri Krš. Be akinių, ka reik siūlą į adatą įvérti, sunkiai Krt. Bulia maža, neiñveriu siūlo Drsk. Netropiju adaton invért Mlk. Neiñveriu adaton siūlo, akys jau senos Dv. Įvért mastis Š. Pakraščiuos gi kilpas palikdavo virvelę invért [vyžai] Žb. Į tą pagaliuko skylutę į̇̃veria pantį ir riša karvei ant kaklo Bsg. Šniūrai įverti̇̀, tas arklelis trauka, o žmogus eina ratu Klk. Tą tarankį šieno prikimš prikimš, į kraštus šniūrai būs įverti̇̀, antsidės an pečio i nuneš arkliams į staldį End. Spragelo buoželėn iñveri skūrą ir pririši prie koto Vlk. Į tą laikrodį buvo įvértas diržiukas, tai išsivėrė Jrb. Į keturius lopšio kampus įver keturius šniūrelius ilgus per sieksnį LMD. Ir tę į̇̃veria jau tą rankšluostį į rankšluostinę Plv. O du galu lencūgų invėrė anys ing dvi spituli BB2Moz39,18. Buvau kitąsyk kriaučius, dabar nebmatau adatos įvérti Vg. An savo pastatysiu – vis tiek įvérsiu [adatą] Kdn. Įveriu adatą R264, MŽ353. Inver̃’ adatą Dglš. Visai pamilijai akis išbadysiu, lig adatą beįvérsiu (juok.) Šts.
| refl. tr.: Sena, [o] aš dar adaton insivertáu Drsk. Kad niekaip neįsi̇̀veria Š. Akys privargo, tai sunkiau įsi̇̀veriu [siūlą į adatą] PnmŽ. Įsivė́riau šilkinį siūlą Vl. Neinsi̇̀veriu [siūlo į adatą], kad tave šaut! Pv. Insivért adaton akinius turiu Dg. Da įsi̇̀veriu ir laibutėn adaton Kp. Kad aš mašinos [siuvamosios] neturù, i nelabai tenoriu, sunku įsivérti Grd.
| Aš adatą įsivė́riau K. Įsiverk adatą Š. Su akiniais da vis ir adatą insi̇̀veriu Dg. Reikia pratyt prie darbo, o tai nei adatos įsivért nemoka Pnd.
ǁ tr., intr. KŽ parengti austi (sukaišiojant apmatų siūlus): Ar inverta negerai, ar parišta negerai, kad nesimina teip, kaip reikia Aln. Blakele invérta Aln. Aštuonnytį įvérti ne juokai Lkv. Anvértie moma anvė́rė, aš tik audžiau Ml. Parodė, kap invért, kap pasiet Švnč. Invė́rė abrūsus aust Dglš. Inriečia [audeklą], iñveria nytysen, skietan i audžia Klt. Mokėjau audeklą invért, siūt, turėjau savo mašiną Lel. Paskiau į skietą įvérsi, užraišiosys, tada ausi Žlb. Varlakio [audeklo] nebįver̃čio ir nebužtaisyčio dėl to, ka aną didliai seniai audėm Kl. Po tam iš nyčių tujau į̇̃veri į skietą Rt. Giją įveriu, įvarstau R132, MŽ173. Į̃veria gijas nytysna Ml.
| refl. tr., intr.: Plačiai insvė́rė audeklas Aln. Paskui pati įsivė́riau [audeklą] ir paklodes audžiau Kvr. Audeklą įsidėjau: pati apsimečiau, pati įsiriečiau, įsivė́riau Plt. Įsivė́riau abrūsų austi Krš. Aš pati į skietus nelabai mokėjau įsivérti Žlb.
5. tr. įsprausti: Vaiko neįvérk į duris belėkdamas Trk. Eidamas kačiuko neinver̃’ durysen Dglš. Galvos neinvérsiu durysen? Švnč. Apiputa migla akis ir įvera velnį į durių tarpą Šts.
| refl. tr.: Į duris įsivérsiu, kailį iškaršiu, tai žinos kaip neklausyt Snt. Mušk tu savo vaikus, mušk į duris įvė́rusys Gršl.
paįvérti, paį̇̃veria, paįvė́rė (dial.) tr. duriant įverti, įkišti: Dratų kiaulėm nepaañveria: rausia kiemą Lz.
išvérti, i̇̀šveria, išvė́rė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ
1. išdurti: Išvė́rė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išvérsi Ktk.
| refl. tr.: Visą poakį išsivė́rė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis išsivért Klt. Nežiūrėsi, tai vaikas vaikui akį išsiver̃s Dkš. Užsidėjęs rankom akis saugai, kad kur ant sausų medžių neišsiver̃tum akių ar neprasiraktum vidurių Švnč.
2. perduriant perkišti: Išverta buvo grandis meškai par lūpą Šts. Pradeda siūt [velnias] – ištraukia galą drotvos par skūrą ir bėga tris verstus, kad išvertų visą drotvą (ps.) Brž. I vė snukį išžiodė, dratą išvė́rė, primūčijo kiaulį Klt.
3. perkišti: Išvėrė lenciūgą par balkį ir padarė vaikams suopynę Šts. O čia kai labai smulkiai yra, labai sunku beišvért (pinant krepšį) Grz. Teip išverpdavo, kad visą tolką [linų] par žiedą išvérdavo PnmŽ. Jis išvėrė per savo švarko rankoves vadeles, ties kiekviena ranka dar pririšo po virvagalį, mazgus užgniaužė saujose K.Saj.
^ Atlėkė kai išvértas, kai iš badų sietų paleistas Lkš.
4. N, K ištraukti ką įvertą: Siūlą iš adatos išvérk J. Išvėriau siūlą iš adatos, negaliu beįverti Šts. Išvė́riau vieną ievą, i karo Švnč. Bekilodama pirštinę, išvėriau virbalą Lnkv.
| refl. Rtr, KŽ: Siūlas iš adatos išsivė́rė Š. Užgiso ugnis: verpėja da verpia, siuvėja negali – išsivėrė siūlas, negali invert Švnč. Į tą laikrodį buvo įvertas diržiukas, tai išsivė́rė Jrb. Ateik pas mum, sutaisyk da radiją, išsivė́rė tas knatelis Slm.
ǁ Slm palikti be to, kas buvo įverta: Kas išvė́rė adatą?! Ėr. Išvėriau batą, ar besuvarstysiu Šts.
ǁ išardyti įtaisytą, įvertą: Invėrė [audeklą], negerai – vėl išvė́rė Aln. Išvė́riau striūną nuog šulnies Arm.
| refl.: Adata išsivė́rė K. Mėtos nebaigtos kojinės: išsiver̃s virbalai, tada nebesuversiu Aln.
| Išsivėrė žagrė, pasileidau kumelę, eisiu naujos tvėrės Žem.
5. Lž varstant padaryti, sukaišiojant tam tikra tvarka, apmatų siūlus parengti austi: Žiūrėk, kaip išvérta – raštais! Aln. Iš servetos dimu išvértas [raštas] Aln. Reik mokėt visas tas gėles išvért [audžiant rinktinę], daugiau pakojas suraišiot Pšš. Reik mokėti, reik sugebėti jau spardyti, išvérti reik, išspardyti reik Lž.
6. išreikšti: Veikrodis vidutiniasis neišvera savo veikimo ant sykio, bet pats veikiai paliekta S.Dauk.
nuvérti, nùveria, nuvė́rė tr. Rtr, NdŽ
1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvė́riau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvė́rė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo pasmaugs ar dar iešmu nuvers V.Krėv. Guli guli žalnierėlis, galvele nuverta LTR(Antz). Keistutis krisdamas dar savo neprieteliui žirgą ragotine nuvėrė S.Dauk.
| prk.: Akim nuvė́rė ir nuėjo Dkš. Tasai ją visą nuveria priekaištingomis akimis rš. Jadvyga su priekaištu ir jau beveik piktai nuvėrė tėvą akimis V.Myk-Put. Sargūnas ilgu tiriamu žvilgsniu nuvėrė Adomą J.Avyž. Ji pakurstė ugnį ir baugiu užguito žmogaus žvilgsniu nuvėrė ateivius, tarsi jie norėtų atimti iš jos kažką brangaus ir mielo rš.
| refl.: Nusivérk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu, kur tik šneki, vis manimi pasikandęs J. Mūsų žalmargė nusivė́rė par torą šokdama Kal.
2. nudiegti, pereiti (apie aštrų skausmą): Skausmas nuvėrė paširdžius, mušė į galvą ir užtemdė mintis V.Bub. Jis pasitempia visu kūnu ir staiga skausmingai susiraukia: aštrus dieglys kaip yla nuvėrė strėnas V.Myk-Put.
| impers.: Kap pakėliau maišą, visą vertè nuvė́rė Drsk.
ǁ nusmelkti, apimti (apie jausmą): Mane vėrė ir nuvė́rė [baisi žinia] Lp. Mackevičių nuvėrė šiurpi nuojauta, kad jiedu jau nebepasimatys V.Myk-Put. Dezertyruoji? – skaudžiai nuveria klausimas V.Bub. Skausmingas šiurpulys nuveria Petrui širdį V.Myk-Put.
| impers.: Kap rikterėj[o], tai net mane nuvė́rė Lp. Kai pamatau kraują, tik nùveria mane Dkš. Kaip nuvėrė per širdį, tai tas dieglys ir pasiliko J.Paukš.
| prk.: Šitie žodžiai it kalavijas nuvėrė jį ligi pat širdies V.Myk-Put. O į tave žodį prakalbėsi, tai tu, būdavo, kaip iešmu širdį man nuveri V.Krėv. Jonui per širdį lyg kas užkaitintu virbalu nuvėrė J.Paukš.
3. Vlk užmušti perveriant, nudurti, nusmeigti: O šitas nori nuvert ją Dg. Tas kapitonas pasamdė žmogžudį, kad ją peiliu nuvertų BsPIV204(Brt). Kap tik peiliu nenuvė́rė jos Bgt. Sapnė[je] pasirodė ant tuo pačiu kalnu, ant kuriuo vakarykščiai taurį buvo nuvėręs, didelis vilkas S.Dauk. Ėmė jis peilį ir nuvėrė savo priarką BBTeis19,29.
| prk.: Tankiai išgirsi – gumbas nūvė́rė Lk. Nabagas, klynas nuvė́rė (apendicitu mirė) Ub. Tulžis vera i nū̃vera i gyvolį, i žmogų Lkv.
4. KŽ veriant nutraukti, numauti: Kam tu, vaikeli, nuvė́rei man pusę gintarų nuo raikščio? NdŽ.
5. Grž palikti be to, kas įverta: Paėmęs senąsias nagines nuvérk Lnkv.
| refl. NdŽ: Muno naginės jau nusivė́rė Kal. Nusivė́rė naginė, nebegaliu apsiaut Lnkv.
6. nusmaigstyti: Veik kiekvieno krūtinė ordinais, žvaigždėmis nuverta Pt. Ilgame valgomajame salone sienos verte nuvertos sentėvių atvaizdų Pt.
7. Š nuspausti kuo veriamu: Agatai durimis koją nuvėrė [vaikai] O. Pirštą aš jam nuvė́riau su durims Jrb. Tas nuvértasis pirštas toks negeras, nelankstos Krš. Darė duris ir nuvėrė kačiukui galvą Ėr. Septynius [viščiukus] perėjo, tai vieną durys[na] kūtės nuvė́rė Slm. Aš tą pono myliamą paukštį su durim nuvėriau – paragausme, koki ta jo gardi mėsa bus Sln. Atdaras langas nuvėrė jai pirštus LzP.
| Kiti nuvera nuritina karpas, kiti iškanda Šts. Taipjau galima girgždėlę su žiemelio pusės buto durimis nuverti LMD(Klp).
| prk.: Cvirkienė tiesiog verte nuvėrė durimis nepabaigiamą draugės šneką rš.
^ Nekišk tarp durų: nuvérs liežuvį Šts. Nekiškis kur nereik, nosę nuvérs Krš. Nekišk piršto tarp durių, bo nuvers NžR, Šd.
| refl. tr. Š: Aš nusivė́riau pirštą durimis BŽ173. Darydama duris pirštus nusivė́riau Lnkv.
pavérti, pàveria, pavė́rė tr. Š, NdŽ; Sut
1. įbesti, pasmeigti: Šakes pàveria ir ištraukia iš pečiaus [keptuvę] Kpč. Man traukė dantis, tai kap pavė́rė iš vienos pusės, pavėrė iš kitos pusės Kb.
ǁ prk. pakišti: Susibarė su Ona, tai špigą pavė́rė Rdm. Nosį niežti, špygą kas pavers (juok.) Lt. Reikė pavért špigas po nosia Lp.
2. perdurti.
| prk.: Tojyg tad yra anoji gražyji žvaiždė, … kurios šviesumas ir dangus, ir žemę, ir pragarą paveria DP400.
3. Pns perdūrus pasmeigti: O žmonėms ką anie darė: kur mažus vaikelius, ant iečių pavėrę nešė LTsIV655. Šiaudus kai kabinau, pelė papuolo pavert in šakių Skdt. Kad tik pakliūtum, briedis tuoj paver̃t ragais Ktk. Karvė ragu paverdavo pasipainiojusį ėriuką rš.
| refl.: Vaikinas … ant ekėčių virbalo arba stipino pasivėręs BsMtII195(Mšk).
4. užsmeigiant pamauti: Toks ilgas siūlas, visu pirmu pavė́rė piršlys dvidešimti penkius [rublius] Trk. Blizginėti žuvis su pavertu guziku Šts.
| refl. tr.: Pasivėręs ant karklo porą žuvyčių pareina tėvas P.Cvir.
ǁ užmaunant pripildyti: Teip pavertą siūlą su lapais reik pririšti pri antros kartės S.Dauk.
5. paskersti: Šiandien noriu meitėlį pavért Kvr.
6. S.Dauk perkišant pakabinti, prikabinti: Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Dvejuos an pagalio pavė́rę nešėm žalktį [negyvą] Ob. O užys pautus dėjo: pavérta pavérta visa už tokių siūlaičių LKKXXIX184(Lz). Ant krūtinės jam kabojo švilpukas, pavertas virvele A.Rūt. Spragilgalvė paverta y[ra] an grįžte Šts. Iš skersgatvio išbėgo du žmonės, nešdami ant lazdos pavėrę didelį ryšulį A.Vien.
| refl. tr.: Pasvė́rėm čemadoną in lazdos – lengviau nešt Ktk. Būdavo, nesuvalgai kiaušinelio, neši pasvė́rus turgun Dglš. An diržo pasivérsas tokį odinį su vandiniu ir į tą įsidėsas tą pustyklę Grdm.
ǁ sumaustyti, sukabinti: Barankos pavertos ant virvutės rš.
7. kurį laiką verti, mauti: Veriu karoliukus, še ir tu pavérk Lnkv.
8. įkišti, įverti: Pina vyžas ir padaro ausis apivarom pavért Pv.
ǁ paruošti austi, įverti apmatų siūlus: Negerai paverta, vienoj nyty du siūlai, ė kitoj nė vieno Ml.
9. dideliais dygsniais persiūti, suraukti, sukabinti: Pavermu pavérk sejoną J. Paveramoji siūlė dera visam kam, tik reik siūlų daugiau Šts. Tam kartuo pavė́riau vaikuo kelnaites, kokios būs, tokios Krt. Pavė́riau anai marškinaičius i sijonaitį, toks ten i pasiuvimas End.
| Siūlu pàveria pàveria drūtu [palaidinukes], nebuvo tų gumelių Dg.
10. NdŽ darant duris prispausti, užgauti.
◊ kai̇̃p pavérta Š, NdŽ labai aiškiai: Būdavo lig vieškeliui matau kai̇̃p pavérta Ds. Aplink regis kàp pavérta Dglš. Ot ramioj vietoj gyvenat, viskas matos kai̇̃p pavérta Lel. Iš senybės visa atamenu kai̇̃p pavérta Svn. Žino visa ką kai pavérta Klt. Būdavo girdis kai̇̃p pavérta, o dabar tyku tykiausia Trgn. Pas mum tai kai̇̃p pavérta girdėjos Slm.
| Stovi kai pavérta, gražiai išmegzta Klt.
pérverti tr. K, NdŽ, DŽ1, pervérti, pérveria, pervė́rė Rtr, KŽ
1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pérvertą Grv. Par bulbą párversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto párvėrė plaučius, širdį i šalin, i gan (mirė) Gršl. Žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties neparvėrė M.Valanč. Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudinti negaliu, laimė, kad kuri šaka kiaurai manęs neparvėrė BsPIII3(M.Valanč). Ragotine širdį parvėrė S.Dauk. Tada žmonės atidarė grabą, pervėrė numirėlį šermukšniniu kuolu ir palaidojo nabašnyką miške SI332. Saulas tykojo Dovydą perverti CII548.
| Ir sutikau pirmą kulką – širdelę parvėrė LTR(Klk). Kaip tu manai, kiek šratų pervėrė jo širdutę? J.Gruš.
| prk.: Kaip pervers mane akimis, net kakta užkaito! Žem. Párvėrė aną akimis nū galvos lig kojų Kv. Širdį jo pervėrė kalavijas sopulio DP153. Sutrynimas širdies pavynas paeiti iš grunto ir gilumo širdies, idant pati širdis žmogaus teip būtum teisingai parsodinta gailesiu, kaip antai verte parverta P. Tokie žodžiai jo gerą širdį kaip peiliu pervėrė A1883,14.
| refl. tr. KŽ, Srv: Vaikas pérsivėrė koją su virbu Vrn. Gerai, kad dešinėn rankon peilį turė[ja]u, būtau pats savę pérsivėręs, kap griuvau Kpč.
ǁ perskrosti, pereiti kiaurai: Štai baisus žaibas pervėrė tamsybes Š. Spraga degantys pasausiai, kibirkščiuoja, švysčioja ugnis, o už nugaros juoda, akimi neperveriama naktis J.Paukš. Ūmai perveria erdvę, akimirksniu ją apšviesdamas, skaistus iš kažin kur atlėkęs meteoras J.Jan.
ǁ perkirsti: Perveriamasai, pervėrimo taškas (kuriame tiesė kertasi su plokštuma) Z.Žem.
ǁ (siūlu) sukabinti: Seniau su siūlu parvė́rus [skalbinius] džiovini, kai segtukų nebuvo Mžš.
2. kiaurai pereiti, persmelkti (apie dygų skausmą): Vérte párvėrė skausmas, kaip adata dūrė Krš. Ištinusią koją sulig kiekvienu judesiu nudiegdavo širdį perveriąs skausmas rš. Čia dygulys pervėrė per krūtinę, mergelei ašaros pašoko Žem. Veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos J.Bil.
| impers.: Mun kad párvėrė par ausį! Lk. Širdis pérverta, lygiai yla vis taja duria dieglys Mlk.
pérveriamai adv.: Perveriamai ėmė rėkti kūdikis rš.
ǁ perimti (apie intensyvų jausmą): Jį pervėrė toks skausmas ir tokia teisybė, baisi ir amžina, kad jis užsimerkė, ir visas pasaulis jam apkurto A.Vaičiul. Jo kūną pervėrė šaltis rš. Vėlek apmaudas jį pervėrė Žem. Staiga jį pervėrė gėda ir nuožmi baimė J.Marc. Sukando dantis kiaurai pervertas pažeminimo ir nežinomybės baimės J.Avyž. Kudirka atrodė labai laimingas, tiesiog pervertas džiaugsmo rš.
| impers.: Kiekvieną kartą, kai Grėtė pamato šį vaiką besišypsantį, jai taip keistai perveria krūtinę I.Simon.
3. perkišti: Pilno cebriko vienas nepaneši, lazdą per ausis pervėrus, reikia dviem nešt Lp. Drobę pérveri šiteip, ir išbrūžuojam [per kočėlus] dujai Kpr. Nueini kur, karklų prispjauni, prispaudi tą lotukę, insispaudžia drūtai šiaudai, pérveri žilvitį, pasuki – ir laiko [stogą] Kpč. Atkabinęs grandines nuo kuolų, vedė visus tris [arklius] pervėręs pavadį per kaklininkus M.Katil. Parveramas tiltas yr pastatytas į orą Prk. Virvė párverta yrai, nu jei reik, atleida tą virvę Plng.
| refl.: Reikėjo su medeliu dailiu par aną (šeivą) pársiverti i dėti į šertuvą Kl.
4. iš naujo suverti: Ana aust nori, reikia uždėt nytis ir gijas pérvert KlbX132(Mlk). Eina blakutė per visą audimą, reikia pérvert PnmŽ. Kai reikia pérvert, oi kaip sunku Aln. Ažsigeidė, kad aštuoniom [nytim] pérverč paklotes Klt. Reikėjo tą siūlelį ištraukti iš to skieto i párverti, jeigut negerai sukeitei Lpl.
| Tas [rožinio] šniūrelis padilo, reiks ant kito párverti Brs.
| refl. tr.: Mun reik nagines parsiverti Kal.
5. refl. atsiverti: Vyras matė: dengus pársivėrė – kas par grožybė! Krg. Dangus buvo parsivėręs man laukan išejus Dr.
◊ per káilį pérverti pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! – pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį Žem.
[per] ši̇̀rdį pérverti Šts skaudžiai paveikti (įskaudinti, sugraudinti ir pan.): Jis ši̇̀rdį párvėrė tokiais skaudžiais žodžiais J. Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį A.Vien. Pérvėrė man ši̇̀rdį, susgraudinau baisiausia, kad kryžio nėra Vrn. Tiek anas man rozų pérvėrė ši̇̀rdį, tiek rozų! Žl. Ši̇̀rdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie vyro mirtį] Aln. Tiek mun par ši̇̀rdį párvėrė, ka jau tura penkiasdešims [rublių] skolos End. Dagilio žodžiai pervėrė Juozui širdį LzP.
pravérti, pràveria, pravė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. veriant persmeigti, perdurti: Ka būt šonan dūrę, būt dūkas išejęs, bijojomės žarnas pravért [išputusiai karvei] Kpč. Tepastato jį vartumpi alba stulpumpi ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6. Regi jo šoną pradurtą, jo rankas ir kojas pravertas bei kruvinus BPI424. Ir pilvą gelžine šake anai pravėrė Žlv.
| Kai aš jojau in karužę, laimės neturėjau, pirmutinė man kulkelė širdelę pravė́rė (d.) Plm.
2. veriant prakišti: Su vytelėm par grebėstus pràveria, ištraukia par šiaudus ir vėl iš naujo (dengiant stogą) PnmR. Dėžės pusėj, kuri neturėjo lango, buvo pritaisytos dvi stiprios sagtys, pro kurias tarnas praverdavo šikšninį diržą ir apsijuosdavo, kai nešdavo mane ant arklio J.Balč. Vadžios pravertos pro balnelio žiedus rš. Nes pigiaus yra kardielių praverti per adatos bulį nei bagotamujam įeiti ing dangaus karalystę BPI25.
3. K, Sut, N, M, L, Rtr, KŽ, Kv padaryti pravirą, prasklęsti: Aukštinį truputį pravérk Ėr. Pravérk juškas, smirda, sugaus galvą Klt. Pravėrei duris [tvarto], tai vištos lekia akysna Klt. Duris pravė́ręs padabosiu kuokinėj – i namo Aps. Praverkit duris, tegu išeina dūmai lauk Smn. Pravė́ręs dangtį ir parodė miegantį kūdikėlį Jrk84. Nenori tikėt, idant Christus būtų įėjęs per duris užrakintas, bet arba pro langą, arba duris pravė́ręs DP404. Aš pravėriau langelį, ir palengva tvaikas išėjo Blv. Pravėrė antrąsias duris ir išvydo sūnų, susijuosusį kaip eiti ir su kepure Vaižg. Lėkdama per priemenę, pravėrė gryčiukės duris J.Paukš. Pravėręs duris į viralinę, rado katilą nukabintą ir ugnį išblėsusią priežadoje M.Katil. Svirnelio durelės in pusę pravertos LB115. Da nepravė́riau svirno durelių, panelė atsirado JT395. O kaip pravė́riau daržo dureles – užaugusios rūtelės JV841. Da nepravė́riau vario vartelių, jau pasitiko dvi mošytėli JV596. Aš bijojau tamsią naktį langužio pravertie BsO156. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Pravérk, mergele, langelį, parodyk skaistų veidelį Rtn.
| Kas pravė́rė svirnužį? Kas atdarė duružes? JD970. Sėdžiu po langeliu, žiūrau per langelį, ir pamačiau, kad praverta žirgelio stonelė LTR(Lš).
| refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Durys prasivė́rė J. Prasvė́rė duris i daboja vidun Dglš. Jis atsikėlė, prasivėrė langą ir pažvelgė į orą J.Balč. Durys prasivė́rė, įbėgo toks vaikiukas Rdn. Nebesulaukdamos moterys žiūriančios, prasivėrusios duris, į pirtį Sln. Stainios duris prasivė́ręs, bėrus žirgus šėriau JD1010. Liepinis grabelis kad prasvertų, gal mūsų sesutė prakalbėtų (d.) Čb.
| prk.: Prasivėrus parodai davėm jos apžvalgą Pt.
ǁ refl. prk. pasidaryti atviram: Retais atvejais Putinas ir man kiek prasiverdavo rš.
4. Srv pramerkti: Parsisprogęs rytą i nebipravė́ręs akių Krš. Pravėrė plačiai akis ir sustingo it stulpas M.Katil. Pats nesijudindamas jis tik akis kiek pravėrė Mš. Pravėrus akis pamatė prie lovos motiną LzP. Ligonė vargais negalais pravėrė sunkias blakstienas rš.
^ Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo KrvP(Kur).
| refl.: Gelsvi patinę vokai plačiau prasivėrė, ir Gediminas pamatė rudas raiškias akis J.Avyž. Man akys prasiveria lėtai, tingiai I.Šein. Po stambiais antakiais prasivėrė akys L.Dovyd.
ǁ padaryti reginčias: Anys jam tarė: – Viešpatie, kad akys mūsų būtų pravertos Ch1Mt20,33. Jis pravėrė tavo akis brš.
5. pračiaupti (lūpas, burną), pražioti: Ir juokėsi jis lūpų nepraverdamas, tarytum būtų ką įsikandęs J.Balt. Burna sutino, kad nebegaliu nei valgyt, nei burnos pravért Kpr. Daktaras pritūpęs abiem rankom pravėrė [šuns] žiaunas L.Dovyd.
| prk.: Saulės įšildytuose dirvonėliuose geltonus graižus pravėrė šalpusniai rš.
| refl.: Bekraujės lūpos judėjo neprasiverdamos, tačiau jis suprato, ką ji nori pasakyti J.Avyž. Vilko (pavardė) lūpos prasiveria miegūstai šypsenai I.Simon. Prasivėrusios laimėje šypsosi lūpos, atsiminusios pasaką mėlyno lino V.Myk-Put. Gaidienės lūpos prasiveria nekaltai šypsenai I.Simon.
6. refl. Rtr, Č prasiskirti: Susyk prasivė́rė kalnas Jrk76. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivė́rus … pražudytų? K.Donel. Ir prasivė́rė žemė, ir pradingo [karčema] amžinai (ps.) Kv. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Kai dėžutę mesi, ežeras prasiver̃s Vrt. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs Vaižg. Tetrenkia į mane perkūnas arba teprasiveria ir teįtraukia mane pragaras! V.Aln.
7. refl. KŽ atsirasti: Jonukas metė samtį – prasivėrė didelis ežeras LTR(Srj). Akis šaltinio prasivėrė R120, MŽ157. Šulinio akis prasivėrė N.
| prk.: Prasivėrė lietuviams plati darbo dirva rš.
8. refl. N pratrūkti: Prasivėrė rona B. Gumbai visur pažandėse, apie ausis prasivėrę, varva Pt.
9. pradėti: O šitą veikalą stato Kaune valdžios teatras, net praveria juo vaidinimo vakarus Vd.
| refl.: Po kviečių prasiver̃s vasarojai, o be darbo vis nebus Gž.
◊ (kieno) aki̇̀s pravérti padaryti sąmoningą, suprantantį: Tautos atbudimo dienos pravėrė ir mūsų akis rš.
bùrną (danti̇̀s) pravérti Sn prašnekti, prabilti; tarti žodį: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnõs nepravė́rė Krš. Nespėjau burnõs pravért, tuoj akis išsprogeno i praplyšo Škn. Visą vakarą burnõs nepravė́rė LKKXIII119(Grv). Ir daugiau iki pat Karpiškio nei ji, nei jis burnos nebepravėrė J.Paukš. Ar tu negalėjai dantų̃ pravért? Sk.
(kieno) duri̇̀s pravérti ką aplankyti, kur apsilankyti: Aštuoniasdešimt metų, nė daktaro mačiau, nė aptiekos dùrių pravė́riau Krš. Anas pas jus tūlai pràveria durelès Arm. Neužeinat ir dùrų nepràveriat Vdš. Kitas nėr bažnyčios dùrių pravė́ręs, o gyvena kaip prazidentas – velnias padeda Krš.
| Ne visi drįso praverti vidurinės mokyklos duris rš.
lū́pas (snãpą) pravérti prašnekti: Ir lū́pų nepravė́rė, tei kantrybė! Užv. I svečiuo lū́pų nepràvera, susiraukusi Krš. Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą rš. Jam turbūt lū́pas sunku pravért, tyli ir tyli kaip juoda žemė Srv.
ši̇̀rdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti J.Jan.
privérti, pri̇̀veria, privė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; SD1151, MŽ, L
1. KŽ, Rk, End persmeigiant primaustyti: In šypų privė́riau privė́riau baravykų Klt. Šiemet didžiausias virtines baravykų privė́riau Srv. Bradinio viršuj būna tę korkos arba beržo žievių privérta Vlk. Kopūsto lapų pri̇̀veriam, pridžiovinam [duonai kepti] Kvr. Nusiskyniau kelias smilgas, privėriau žemuogių rš.
| refl. tr.: Prisivė́riau daug klevo lapų, užteks visiem metam duonai kept Ds. Pri̇̀sveriu abuolių, džiovinu, turiu pakramtyt Drsk.
2. veriant parengti austi, įtaisyti: Reikia [siūlų] privért nytysna, skietan, pradėt aust Pb. Privė́rėva pilną tą skietą – netelpa [visos gijos] Slv. Aštuonias nyčias reikia mokėt privért ir parišt Pb.
3. veriant prikabinti, pritvirtinti: Raikštukų pri̇̀veria ir apsiauna [vyžus] Kpč. Privérk tam kartuo Kal.
| refl. tr.: Pusiau rankovę parlenkei i prisivérk prypetį End.
4. N, K, KŽ pridaryti, ne visai uždaryti: Duris privérk J. Priver̃’ duris Dglš. Privérk duris, kad nepūstų vėjas Š. Viena, nėr kam ir durys privért Vj. Neaždaryta juška, tik privérta Klt. Teklė prišokusi privėrė alkieriuko duris Žem. Vartelius kaip grįždama privėrė, taip ir kėpso pakrypę rš. Kai eisi, nepamiršk daržinės privért Sdk. Svirno dureles privėrė privėrė NS1351.
5. priglaudinti, uždaryti: Priveriu duris R417, MŽ563. Durys buvo ne visiškai privertos, o Mikėnienė kalbėjo garsiai A.Rūt. Išbėga per duris, gerai jų neprivėrus V.Krėv.
| refl.: Durys gerai prisiglaudžia, glaudžiai prisi̇̀veria KII159.
6. Slm, Šv uždarant suspausti: Pirštą privėrė J.Jabl. Nevyruok durų, ba pirštus privérsi Kb. Privė́riau pirštą terp durų Ktk. Šunį privė́rė Jdp. Ėmė durys ir privė́rė skverną Pc. Girgždėlę reik į tarp girgždančių durų ranką įkišus priverti, ir sugis Sln. Jei su durum pri̇̀veria kulną, tai bus giminė[je] numirėlis Brž. Per dureles ėjo, lakmoną privėrė, neduok Dieve seno kavalieriaus LLDII471.
^ Nekišk liežuvio tarp durių, bo priver̃s Pšl.
| refl. tr.: Nedarinėk durų, prisivérsi pirštus Prn. Jei eidamas durim koją prisiveri – naujieną išgirsi Brž.
^ Pirštą prisivėręs, duris sukapojo TŽV609.
7. uždarant pridengti.
| refl. KŽ: Vienas atidarė virtuvės duris ir prisivėrė jomis kampe V.Piet.
◊ gómurį privérti nutilti: Sakau tau, kad privértum savo gómurį Rgv.
(kam) skver̃ną (skvernùs; rš, úodegą) privérti pričiupti: Galbūt pavyks vagiui priverti skverną J.Avyž. Vienąkart tam grobikui uodegą privers Rs.

×razsivérti, razsi̇̀veria, razsivė́rė (hibr.) prakiurti: Burna razsivė́rė (atsirado žaizdų) Dglš.
◊ ×pẽklą razvérti supykinti, suerzinti: Razvė́rė pẽklą nuejus Dglš.
suvérti, sùveria, suvė́rė tr. Š, KŽ; M, L
1. NdŽ susmeigti: Jau, matyt, dročių nebuvot suvėrę kiaulėms į nosis M.Katil.
| prk.: Suvérti žvilgsnius NdŽ. Suvė́rė visi akis in mane LKKXXIX42(Lz).
2. perverti: Suvė́rė galvą, šoną NdŽ. Suvė́rė man širdį dieguliai, t. y. sudūrė J. Suvėrė visą kūną [sopulys] Skrd. Būdavo, skausmai sùveria sùveria strėnas Sv. Diegliai suvėrė širdį rš.
3. NdŽ, Lz duriant sumaustyti: In siūleliuko suvė́rė baravykus Klt. Pakūrinam didžiulį pečių, an dratų sùveriam ar an šypų [baravykus] Vlk. Grybus sudžiovinę sùveria ir parduoda, kas gali LKT387(Kpč). Ant siūlo sùveria tuos [tabako] lapus ir ant aukšto [padžiauna] Jdp. [Kalendoriai] buvo suverti ant virvelės, užnešti ant kriautės ir paslėpti vienoj dėžėj I.Simon.
| Kad rankos, kojos [sulaužytos], tai, sako, suver̃s ant dratos, sugis Rk. Drata suvertà [lūžusi] ranka buvo Sn.
| prk.: Par daug jau bus tų žinių – nesuversi jų nė ant siūlo Šmk. Dainų aš vakar kokias tris suvė́riau kap an siūlo (padainavau) Ndz. Visa šeimyna suvertà ant siūlo, gali surišti i parmesti par balkį, i vienas kitą atsvers Lk. Pasakose ežerai – laumės išbarstyti, suverti ant sidabrinių upokšnių siūlų sp.
^ Tas jaunimas dabar kaip ant šniūro suvértas, nė šokių, nė nieko Snt.
| refl. tr.: Susivérk ant siūlo tus šermukšnius, i būs puikiausiai karoliai Varn. Žerdavom jas (žemuoges) saujomis į burną ir dar parsinešdavom namo, susivėrę ant smilgų rš.
ǁ perkišant sukabinti: Dešros suvertos pavalgėj, žiūriam, jau spragų yrai Svn. Durys ant vyrių sùveriamos, atveriamos lengviai varstos J.
| refl. tr.: Susi̇̀veriam an lazdos kašikus [su grybais] ir tada jau nešam namo Kpč.
4. NdŽ perkišant suimti į vieną: Išbirėjo poteriukai, kas suver̃s? Klt. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tupi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti̇̀ Pl. Akis ant virbalo sùveriu lygiai Vrn. Baronkėlių mažiučių virtinės suvértos [turguje] Ps. Aš neregiu suvért akių ant virbalų Lp. Liemenelis suvértas buvo seno[je] gadynė[je] Plng.
| prk.: Kaip karoliukai mūsų dienos, lemties suvertos į rožančių A.Mišk.
| refl. prk.: Senam visa susrenka, visa sùsveria, bloga Drsk.
5. dideliais dygsniais susiūti, sukabinti, suraukti: Pirm suvérk, t. y. sustatyk drabužį ir paskuo siūk J.
| Ataneša [išaustą lovatiesę] pakraščio nesuvė́rus, kaip ir nepabaigtas darbas Svn. Praplyšo, suvérk Mtl. Tas didžiosias skyles suvérk suvérk, i būs gerai Grdm.
6. veriant sukišti: Kad sùveria du siūlu – ne parėdnei, bus blaka par audeklą J. Vienas siūlas vienon nytin suvérta, kitas kiton Dbč. Nuo ritinio sùveri gijas į nytis Rs. An vienos nyties da[u]giau sùveri siūlų Sdb. Du prie vietai siūlai suverta – blakė Aln.
ǁ parengti austi sukaišiojant apmatų siūlus: Mun suvė́rė ana, ir išsiaudžiau Kv. Manytai suvértas audeklas, moka gražiai austi Krš. Keturias nytis sùveri teip pat pavieneriuo LKT58(Ms). Reik mokėti suvérti, i pagal suvėrimą reik spardyti tas pakojas Lž. Kap nytysa sùveri, tai jau skietan reikia suvért Srj. Siūlus blake suvė́rė Vl. Kai pirman skietan sùveri [siūlus], tada įdedi staklė̃s[na] Kp. Tada skietan suvė́rei, užrišai ir pradėjai aust Btrm. Suvért reikia galvos Kpr. Mama suvérdavo, o aš – ausdavau [rinktines] Škt. Samplėšinis lengvesnis suvérti buvo Krtn. Kai į nytis suvérta, paskiau reikia vert į skietą PnmŽ. Ji tai pamačiusi kad ir kažin kokį raštą, tuoj ir pati tokį suvers V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Aust mokėjau ir raštus susivért – visa Alz. Kaip susi̇̀veri, teip ir audi jau Kp. Blakė susi̇̀veria, negerai čia Aln. Reikėjo mokėti, kaip susivérti į nytis, nū nyčių priklausė, koks tas audeklas išeis End.
7. N, LL155 veriant sušlieti, uždaryti: Suveriu vartus R417, MŽ563. Langinyčias suvė́riau J. Suvėrė vartus, uždėjo skersinį rš. Sùveriamos, suvértinos durys K. Durys suvertinos R351, MŽ470. Dirbtuvės prieangis, iš kurio plačiai suveriamos durys eina į pačią dirbtuvę P.Vaičiūn. Jį įstūmė pro plačias suveriamas duris į didžiulę salę J.Avyž. Sùveriamos didžiulės durys, sulig viškom [bažnyčioje] Sdb. Durys int bėgūno būdavo, nesùveriamos Km. Suveriami varteliai su aukso zomkeliais LTR(Pnd).
| Suveriamasis pumpuro susiklostymas (kai lapai pumpure savo pakraščiais susisiekia) BTŽ349. Suveriamieji vožtuvai laisvai atsidaro į skilvelių pusę ir todėl netrukdo kraujui tekėti iš prieširdžių į skilvelius rš.
suveriamai̇̃ adv.: Durys suveriamai̇̃ užsidaro LKKVII180.
| refl.: Durys susi̇̀veria J. Ar nepažiūrėtum lango – niekaip nesusiveria, nors užsimušk A.Vaičiul. Kai durys susivėrė, suburzgė motoras, ir šviesa užgeso J.Mik.
| prk.: Naktis plyšo ir vėl tuoj susivėrė už nugarų rš.
8. suspausti kuo uždaromu: Suvė́riau kačiūtę Dglš. Taip ranką suvėrė, kad išnėrė mažiuką pirštą ir keliose vietose nusmaukė odą LKXX208.
9. suskleisti: Suveriu knygas R, MŽ.
| Jau nustojo lyt, suvérk skėtį Zp.
| refl.: Vėl susivėrė žiedas, tarytum nieko nė nebūta J.Balt.
10. refl. skleidžiantis, plečiantis susisiekti: Išretinti daigai per vasarą gerai išsilaikė, beveik nė vienas iš jų nežuvo, normaliai išaugo ir eilutėje susivėrė sp. Paparčiai auga nesusivėrusio pušyno aikštelėse sp.
| Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavosi vėl pilka ir ramu J.Sav.
11. prk. sumerkti: Pagaliau šiaip taip akis suvėrė rš. Iš po suvertų blakstienų skverbėsi ašaros rš.
| refl.: Galva nulinko, akių vokai susivėrė lyg švininiai J.Balt.
12. prk. sučiaupti: Motina tylėjo kietai suvėrusi lūpas rš. Gulėjo be žado, burną kaip vérte suvė́rė Krš. Kunigėlio postorės lūpos kažkaip keistai suvertos S.Čiurl.
| refl.: Pasinėrus varlei į vandenį, jos šnervės susiveria E.
◊ aki̇̀s suvérti mirti: Tada atsilsėsiu, kap aki̇̀s suvérsiu Arm.
kai̇̃p suvérta apie sklandžią kalbą: Kai pradeda sakyt, tai par ją kai̇̃ suvérta Trgn.
nasrùs (žiáunas) suvérti Ds nutilti: Suvérk žiáunas! Ds.
užvérti, ùžveria, užvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, žuvérti, žùveria, žuvė́rė Pls
1. užsmeigti: Po daug užvė́rei kilbasos, pakrimto pakrimto pelė i nue[jo] Klt. Vasarą anta meškerės kirmėlaitę ùžveria, an kriūkelio, meta anta vandenio ir susgauna Azr. Paimk vidalčių ir užvérka tos, kur sumarginta, mėsos Slm. Buvo meškeriojama ir paprastais nusmailintais pagaliukais ar kauliukais su užverta maža žuvele – jauku rš.
| Anus (Kainas) užpyko, brolį an šakių užvė́rė Sn.
^ Kai in šakos užvérta rūbai (apie liesą) Klt.
| refl. tr., intr. N: In šakių užsivérsi i sudėsi kluonan [šiaudus] Klt. Vaikai medines šakutes pasdarydavo iš balanėlės, bulbą užsi̇̀veria i valgo Tj.
| prk.: Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo, t. y. vis apie mane šneki J. Vėl neiškentei an jo neužsivė́ręs Sn. Gal dar̃ jy užsivė́rė ant kokio ženoto Srj.
ǁ refl. užsikabinti: Užsivė́riau in kokios geležies lėkdama, sumušiau akį Klt.
ǁ refl. nusidurti: Paėmė su savim smailą geležį, nuėjęs užsivėrė BsPIII188(Brt). Pasidžiaugiau savo kumeliuku, ir tuojau tas ant tvoros užsivė́ręs (priet.) Ds.
| prk.: Užsivérsi tu kur nor besitrankydamas Rdm. Ar jau tu ir vėl an jo užsivė́rei? Sn.
2. duriant įverti: Ir šniūrelį kokią ažùveria až ausies [ėriukams] Vdn. Reikia [kiaulei] dratą ažuvért, bo parausė pievą Dv. Dratą ažvė́rė kiauliui, daboju – siaurėja (liesėja) Klt.
3. užmauti, užmaukšlinti: Užverti kedelį lygiai ant galvos N. Ažùveria in galvos tarbą abrakinę, rūko, papilvę išrūko (gydo arklį) Klt. Kvajų šakučių prislauži, anta koto ùžveri ir išsišluoji žarijas [iš pečiaus] Kpč. Arklys nepadabnas, kai in lazdos, in kaklo, žvaguliai ažverta Klt. Ažùveria vytoką in šerdelės i veja knatus Klt.
| Vyrukai 4, 5 karūnoj užverti P.
| refl. tr.: Užsivė́rus in marškinių suknelę i lekia Klt. Kašelę in rankos užsivė́rus par ūlyčią eina Klt.
4. perkišant užnerti, užkabinti: Gerai ana užvė́rė virvę Aln. Užvėrė stomenis [nešdami karstą] ir pasiliko bažnyčiniai Antz. Pastaranką ùžveria, an pečių pakaria ir neša tvartan Dbč. Išgręžė lentoj skyles, ažvė́rė lentas [veršiams] i ažudengė akis Klt. In pavasarį, būdavo, nusilpsta gyvuliai – nepasikelia. Tai virves ažùveria ir pakelia Ktk. Aš ažvertáu striūną ir pagriežtau Arm. Kiaulę tiriant, užveriama virvės kilpa ant jos šnipo rš.
| Žùveria skūrelę [į makštus], o apyvarus darišė Rod.
| refl. tr.: Virve užsi̇̀veria čimodaną – in pečių, ir eina Klt. Užsivėręs ant lazdos tuščią terbą išgūrina Adomas namo L.Dovyd.
ǁ sutaisyti, parengti (drevę bitėms): Kelias dreves užvė́rei? – Užvėriau vieną drevę, ir bitės lindo Mrc.
5. veriant parengti austi, įtaisyti: Kaip užùveri tas nyteles, tai greitas audimas Antz. Margos paklotės užvértos, siūlai gražūs Eiš.
6. greitosiomis, dideliais dygsniais užsiūti, užtraukti: Numauk tą žekę dešiniąją, aš užvérsiu Ms. Švarko alkūnę užvérk, kad nebūtum matyti plikos rankovės Lk. Paimk adatą ir užverk mun marškinių apkaklelę Up.
7. SD1212, SD442, R, MŽ, Sut, K, M, ŠT345 veriant uždaryti, užsklęsti: Ažuveriu, ažurakinu SD434. Užvérk langą, t. y. uždaryk J. Tylom užùveria duris ir eina Sb. Nuėjo į virtuvę, sandariai užverdamas duris J.Avyž. Skrynios viršų užvėrusi – vėl prie lango Žem. Nors saulės šviesa yra brangus daiktas, vienok ji švies be naudos, jei akis užmerksime, jei dieną langenyčias užversime Blv. Išjodamas tėvelis jupelių pirkti, užkėlė, užvė́rė vario vartelius JD712. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Vartai užkelti, langai užverti, čion nėra mūs seselės BsO381. Duris užvė́rė DP570. Bei vartai bažnyčios ir visų švenčiausio turėjo dvi šali, kurios buvo atveriamos ir užveriamos BBEz41,23–24. Ir dabar dažnai užvertomis durimis mūsump ateiti SE89.
| Seserelė atgrįždama, darželį užverdama, nebėr muno jaunos seselės, nei žaliųjų rūtelių D36. Tie rūsiai buvo sunkiomis durimis užveriami iš viršaus ir užrakinami Pt.
| Užvėrė jūrų sąsiaurį ties Dardanelių tvirtovėmis rš.
| prk.: Užvérkite užvérkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio DP40. Neturimėg tad pavydėt sugrįžimo, nei jiemus kelio užvért gailėjimop DP281. Ir dūmoju liūdnas kartais ties užvertais amžių vartais B.Sruog.
| refl. tr., intr. N: Sučypė užsiverdamos masyvios, gausiais medžio drožiniais puoštos durys rš. Stiklinės durys sunkiai paskui mane užsiveria I.Šein. Užsivérkim duris, ka musių ne tiek prieitų Bsg. Aš duris užsivėriau K.
| Jau dangus užsivėręs, pragaras atsivėręs A.Baran.
ǁ refl. prk. užsibaigti: Vieną sykį užsivérs kombinacijos, ką tada, kaip manyties? Krš. Stojo kiti [į valdžią], vérte užsivė́rė visi uždarbiai Krž. Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonės BsO358.
ǁ atskirti, užveriant uždaryti: I ažvė́rė jį ažu durų Dglš. Vištas jau reikia tik užvértas turėtie Aps. Surišo rankas, supančiojo kojas, užvėrė skylėje atskirtą nuo gyvųjų Žem. Nors užverti kalėjimo sienose, nors badu marinami, visokiais tardymais kankinami, nedejuoja ir nesibijo jokios bausmės Pt. Tavo ranka užvėrė saldų vaisių po kietu kiautu I.
| prk.: Šios dienos kultūriško žmogaus dvasios reikalus turime užverti tarp keturių sienų mūsų gryčių Pt. Užverkiam už dančių liežuvį nug nereikalingų kalbų brš.
| refl. N: Tuojaus padarė sau grabą, pastatė koplyčioj ir užsivėrė BsPIII214(Brt). Kad meldies, įeik kamaron savo ir ažusivėręs melskis SPII40.
| prk.: Šalinkimės nuo viso ko svetimo, užsiverkime tautiškoje savo atkaklybėje TS1902,1. [Vaikas] pasidarė šiurkštus, dar tylesnis ir dar didžiau savyje užsivėręs Pt.
ǁ paslėpti: Užvėrei tavo įsčiose, nuog dangaus palaimintose, Jezusą išganytojį SGI24. Tuose senkapiuose yra užverti tikri turtai TS1899,3.
| prk.: Juk kiekvieno žmogaus sieloje užverti tokie neišsemiami turtai, brangenybės Pt.
| refl.: Valdoną svietas įgijo, kurį pagimdė Marija, užvėrėse nesang tame dangus, marios, taipag žemė SGI63. Tuose dviejuose prisakymuose užsivera visas zokonas ir pranašai Ev. Kas gi ažusiveria tame sudėjime apaštalų? AK17. Visas jų tikėjimas su daugybėmis visokių burtų užsiveria talmude TS1900,6–7. Skaitydamas tą pirmąjį punktą storokias ne tiktai teisybę suprasti, kuri tame punkte užsivera, ale dar iš pat grunto aną paimti P. Po vardu tad augymių užsiver tie visi kūnai, noris pri lities vairi P.
8. sustabdyti veikimą, uždaryti: Galima užverti visas girdyklas, kad ilgais metais joks žmogus nebebūtų girtavęs Vd.
ǁ refl. nustoti veikti: Nelaiminga girtystė išnyks iš terpo jūsų, karčemos, dykos palikuonės, užsivers ir nevilios jūsų M.Valanč.
ǁ refl. prk. pasibaigti, nelikti: Užsivė́rė visi darbai, bendrovė bankrutav[o] Drsk.
9. užskleisti: O užvėręs knygas, atidavė tarnui ir sėdos GNLuk4,20.
| prk.: Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo brš.
10. darant suspausti, sumaigyti: Kai bėgo višta pro darančias duris, i ažvė́rė durysu Prng.
11. užmerkti: Akis užmerkti, užvérti KII159. Rankos papratimu dirba, o akys užvértos Varn. Užvė́rė akis i nei žodžio nesakė Vdk. Skanus miegas akes jos užvėrė I. Kai akis užveria, sakytum – miršta, o atidaro – iš numirėlių keliasi Ašb. Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju, atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių brš. Nei akį neužvėriau ir, apie tai bemislinėdamas, pamačiau dvi senoki mergi lietuviškuose rūbuose BsMtII202(Tlž). Kap uodelis išgėrė, tuo[j] akeles užvėrė LLDI384(Ss).
| refl.: Dabar, prisispaudus prie šilto, gyvo žmogaus, prie motinos veido, jo skaudą akių vokai vėl užsivėrė I.Simon. Jiems iš pailsimo akys užsivėrė brš.
12. užčiaupti: Taradeika neužveramà: ka pradės [kalbėti], nenutildysi Rdn.
| refl.: Baisybės nasrai užsiveria RD194.
| Gerklės neužsivė́rė, giedojom ir giedojom (buvome didelės dainininkės) Rtn.
◊ bùrną užvérti
1. nutildyti: Žmonėm burnõs neužvérsi Kpr.
2. nutilti: Sulauksi, kaipgi užver̃s bùrną atadarius Šmn.

dùrų neužvérti nuolat vaikščioti: Nekviesti svečiai durų neužverdavo nei dieną, nei naktį V.Bub. Jis neùžveria dùrų – bėga i bėga Jrb.
dùrys neužsivė́rė apie dažną ėjimą, daugelio lankymąsi: Po karo kas buvo [vargetų] ejimas, dùrys liuob neužsivérs Rdn. Siūna [vaikai] par dures, neužsi̇̀vera nė minutą Krš. Suvažiavo svečių būrys, neužsivėrė nė durys LTR(Kln).
kaip užvértas apie vikriai dirbantį: Žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užverta A.Vien.
lū́pas užvérti neleisti kalbėti: Senam lū́pos vérte užvértos, neprasižiok (kalbėjo moteris) Rdn.
paužvérti, paùžveria, paužvė́rė (dial.) tr. kišant, duriant įverti: Kiaulėmu dratai nepaažuverti̇̀, tai pievas paparausė Dv.

vérti, vẽria, vė́rė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. Žln smeigti, besti: Durklą vė́rė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg.
ǁ Mrj prk. pakišti: Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo Dkš.
2. tr. durti kiaurai, persmeigti:
^ Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai Mtl.
ǁ skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria Ob. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti J.Balč. Šaltà, vė[ja]s kiaurai vẽra Krš. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų rš. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana rš. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili J.Aist.
veriamai̇̃ adv.: Šuo užkaukė pratisai, veriamai rš.
3. tr. Gmž besti kuo, norint įdurti, persmeigti: Vė́rė jį peiliu į pečius NdŽ. Vė́rė juos ietimis iš šonų NdŽ. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną] Kpč.
| prk.: Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai J.Balt. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje K.Brad.
ǁ intr. smeigti, mušti (smailiu): Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu LTR(Jz). Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi Pv.
| prk.: Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas] Rud.
ǁ intr. atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: Nosia vẽria vẽria karvė, neryja Klt.
4. intr., tr. skverbtis, smigti (apie diegiantį, duriantį, smelkiamą skausmą): Skausmas į sąnarį vẽria Klvr. Mane šiurpas vẽria NdŽ. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot Nmn. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto J. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu LKT88(Vž). Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį P.Aviž(Švn). Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų (d.) Rdm.
ǁ ppr. impers. [K], DŽ2 labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra Krš. Mun vė́rė par slėpsnas Kl. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis EncIX140.
ǁ tr. perimti (apie didelį skausmą): Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu Tv. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra Sd. Pryširdis vaiką vẽra žemėn Šts. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų Lkv.
5. tr. duriant, bedant ką įkišti, įverti: Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist Kzt. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu Klt. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų JT307. Ka čiaukšno[ja] [kiaulė], užnėrei šniūrą i vérk drotį Brs. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas J.Paukš.
6. tr. perduriant, perkišant per ką mauti: Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių Drsk. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus Všn. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt J.Balt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius Pl. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams] J.Krišč. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą] Klt. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria Sml. Surištas vantas veria dešimtimis LEXXXIII113. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką Aps. Čia bus siūlas karoliam vért Slm. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato Rdn. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų K.Saj.
| prk.: Y[ra] daug [mokytų], gali ant siūlo vérti, o visi latrai Šts. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos rš. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius (apie senmergę) J.Balt.
^ Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba LTR(Srj).
ǁ smaukti, mauti: Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia Dgp.
| refl. NdŽ.
| prk.: Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai Rdn.
7. tr. KzR, Gsč, Pns kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: Ant nūmonės siūlą veri̇̀ į adatą Lkv. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties Krš. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom Krp. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau Ant. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja Klt. Verti gijas į nytis J. Na, ver̃ (verk) adaton (siūlą) LzŽ. Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį Plt. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan Aps. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau Krš. Samplėšinis [audeklas] – paprastai veri̇̀ veri̇̀ į kiekvieną skylelę Krtn. Vienon nytelėn veri̇̀ juodus, o kiton – baltus [siūlus] Plvn. Ir pasku rieti į stakles, veri̇̀ į nytis Kv. Apmeti an tų mestuvų, veri̇̀ i audi Vg. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip veri̇̀ LKT192(Snt). Į nintis vẽrant reik kėravoti Štk. Į skietą veri̇̀ po du siūlu, tas jau įprasta Bsg. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu LTR(VšR). Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos Žb. Vyžo[je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras Jrb. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis rš. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą LTR(Rš).
| prk.: Nu o ten (kariuomenėje) tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos M.Katil.
ǁ parengti siūti įkišant siūlą: Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių Trk. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu Šd.
| refl. Š.
ǁ kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: Aš jau skietan veriù OG89. Pati vė́riau nytysna Btrm. Vẽriam nytėsa siūlus Azr. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės Aln. Kaip jau nytys[na] suveri, tada veri̇̀ skietan Kp. Veri̇̀ par keturias [nytis], tada lengviau išmint Alz. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia Pv. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust Sk. Surietei, tada vérti į nytis reik Žeml. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties End. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert DrskD232.
ǁ sukaišioti apmatų siūlus į nytis: Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia Klt. Dabar veriù audimą šitokiu raštu Kt. Būčio jau audeklą beveranti̇̀ Plt. Nu o į nytis tad y[ra] tie raštai verami̇̀ Trk. Eglele vẽria ir audžia Ml. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka Kl.
| refl.: Trinytis kiteip vẽras Krtn.
8. tr. R303, MŽ406, D.Pošk, J.Jabl daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan.): Verk duris, kol atversi J. Geležis durų veriama SD1212. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos A.Baran. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris J.Ap. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą DS115(Šmk). Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai Vaižg. Girgžda durelės veriamos (d.) Jnšk. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau (d.) Rod. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė (d.) Sn. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų LTR(Kz). Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau LLDII233. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD900. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu JV85. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi KlpD52. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot (d.) Pj. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų LMD(Tvr). Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau BzBkXV139(1512m.įrašas). Nėr man brolyč[io] varteliams vért BzF24. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį JV7. Langelis veriamas (sukamas ant vyrių) CII420. Durys pusiau vẽramos Grdm. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai LC1883,39.
| prk.: Būk pats savim, duris pats laimės verk rš. O jis (sapnas) jau čia, jau veria mano langus B.Braz.
^ Ne vartų vẽra, ne subinės rauka (apie netvarkingą žmogų) Krš. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria… Rdš. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai! Lp.
| refl. Š: Ji mato – durys vẽrias Tlž. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys Vd. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys Žem. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais M.Katil. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai J.Paukš.
| prk.: Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą M.Katil. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia Vd.
^ Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras (visus priima) Žlv. Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki (baisius dalykus sakai) Skdt.
9. tr. Kair darant duris (langą ir pan.) spausti: Vérti koją, pirštus, ranką NdŽ. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje] Sln.
10. tr. merkti: Visą naktį akių nevė́riau NdŽ.
| prk.: Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai J.Balt.
11. tr. žioti, čiaupti: Per visas vakaras nèveria nasrų (verkia) Lp. Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu LB135.
| refl.: Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria J.Paukš. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau End.
12. tr. prk. skleisti: Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs rš.
| refl.: Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais… sp. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų J.Dov. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai Vaižg. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės V.Aln. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd.
13. tr. daryti, kad atsirastų: Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva] J.Aist.
| refl.: Kelionėj veriasi ir gyja sopės J.Aist.
14. refl. prk. labai norėti, geisti: An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės (ne mergos reikia, bet jos ūkio) Lp.
◊ ãkį (aki̇̀s Klt) vẽria BM61(Žb), DŽ, Slk žãvi, kreipia žvilgsnį: Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria Ėr. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo Slm. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės] Sd. Bažnyčio[je] to[je] angelai tai net ãkį vẽria Snt. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria A.Baran. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui TS1902,2–3b. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus A.Vaičiul. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu A.Vien.
ãkį vérti su pavydu žiūrėti: Vẽria visi ãkį in karvę Dglš. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė BsPIV230(Brt).
akimi̇̀s vérti įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Jin vẽria jį tom akim, i gana Lnkv.
ant siū́lo vérti apie (ką) labai švarų, gražų: Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti Plt. ×
danti̇̀s vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: danti̇̀s ant šniū̃ro reikėtų vért Jrb.
kai̇̃p ant (nuo) siū́lo vẽria sakoma, kai kas ką labai gerai, sklandžiai daro: Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo Šts. Eita gerai anam kalba – kai̇̃p ant siū́lo vẽra Pln. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria Rod.
kai̇̃p ant siū́lo vẽriamas geras, puikus: Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus Šts.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė prš.
nors ãkį vérk apie didelę tamsą: Tamsumeinia, nor ãkį vérk Rod.
[į] ši̇̀rdį vẽria
1. Gs, Šmn kelti skausmą, nerimą, skaudinti: Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria J.Balč. Vẽria ši̇̀rdį kaip su peiliais Krš. Net širdį peiliais veria tą atminus Rp. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė Pt. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens A.Vaičiul. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas K.Saj. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus Dg. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai Rud. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį Ašb.
2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
apvérti, àpveria (api̇̀veria), apvė́rė tr. Š, KŽ; Ak
1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, api̇̀veria virvelėm Kp. Api̇̀veria api̇̀veria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų PnmR. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams] Vdn. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes], da užriečia ben kiek, aplink api̇̀veria šikšna [nagines] Kvr. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik Sk. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms Klk. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties LKT63(Lkž). Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko Trk. Apverk vyžus apivarom Lp. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų M.Katk.
| prk.: Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė Db.
| refl. tr. Kal: Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut Lnkv.
ǁ refl. apsivynioti, apsinarplioti: Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti Šts.
2. Imb, Grz apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: Reikia apvért vyžus LzŽ. Tai jos (vyžos) nesmunka ir būva šitei apvérta Žb. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami] Kl. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle Šts.
3. suverti, apvarstyti: Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių End.
atvérti, àtveria, atvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, LL216, L
1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atvérti KII227. Atverta anga ikigal B, N. Atàveria duris ir prašo vidun Sb. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris J.Gruš. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa J.Ap. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt BsPI47(Rg). Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius JV230. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį JV136. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo KlpD28. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę KlvD241. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti BBEz44,2. Atvėrė tada duris ir ižbėgo Ch2Kar9,10. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus BBNe7,3.
| Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? J.Gruš. Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui PK115. Atverk vartus tam, kursai tuskena Mž102. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta DP221. Tuskenkite, ir bus jums ataverta MT192. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę BPI352. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus Mž264.
^ Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius Sd.
| refl. tr., intr. SD326, H, H157, R, MŽ, MŽ220, Sut, N, M, Š, Rtr, KŽ: Aš duris atsivė́riau K. Tujau ema ir atsi̇̀vera durys Yl. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų Žem. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė GNApD12,10. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas Sln.
| Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti V.Krėv. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną A.Vien.
| prk.: Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti Grd. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų BB1Moz7,11.
^ Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia (liežuvis) LTR.
ǁ padaryti įeinamą (išeinamą): Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų Pns. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo K.Donel1. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą NTMt2,11. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž227. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus Skv1Moz43,21. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus LB103. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu BBEz37,12.
| prk.: Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią Skv2Moz13,2. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver[ia] (paraštėje pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano BB2Moz34,19. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę Ch2Moz13,12.
^ Akis užmerk, subinę atverk B.
| refl. intr., tr.: Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma[n] didį pulkelį LTR(Br). Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė DP179. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį brš. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas BsPIV32(Brt).
ǁ refl. turėti išėjimą: Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę rš. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais LTEV354.
ǁ prk. padaryti pasiekiamą, gaunamą: Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų J. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį Mž244. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus Mž548. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų J.Gruš. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti LzP.
| refl.: O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo NTMt3,16. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus J.Balč. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis Ch1Luk3,21.
ǁ refl. pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: Atsivėrė liūnai ant kelio Ar. Pakalnėj paversmis atsivėrė Ds. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros J.Jabl. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi Kel1865,64. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam Krkš.
ǁ prk. padaryti juntantį, funkcionuojantį: Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams Sz. Atverk visų apkurtusių ausis! Ns1832,1. Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis Mž156. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus PK185. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo M.Valanč. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma SkvApD16,14. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi BPI406.
| refl.: Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo brš.
2. atversti, atskleisti: Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių A.Baran. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti GNApr5,4. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais prš. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos BBDan7,10.
| refl.: Jos (dulkinės) atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra rš. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas J.Balt.
3. ArchXIII222 atmerkti: Jie akis atvė́rę pamatė KI48. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau rš. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti DS145(Šmk). O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo VlnE142. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės SE173.
| prk.: Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo DP392.
^ Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis (sakoma ką pražiopsojusiam) Plv.
| refl.: Kol jis (velnias) visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė Sln. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką Vaižg.
ǁ padaryti reginčiais: Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja PK101. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis CII168. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis (išgydė neregį)? SkvJn9,17. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis SkvJn9,32. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo GNJn9,14.
| prk.: Atverkima (atverk man) akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų BBPs119,18. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų DP165. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį Ch1Moz21,19. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo brš. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger[a] ir pikt[a] yra BB1Moz3,5.
| refl. B: Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo S.Dauk.
| prk.: Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų BtMt20,32–33. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį (Jėzų), ir jis pragaišo MP164. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo MP120.
4. pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b J.Balč. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti Mž338–339. Išsižioju, burną atveriu R39, MŽ52. Jis atvėręs burną kalbėjo B. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu CII518. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys PK63. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną BBEz33,22. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos SkvApD8,32.
| refl.: Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą DP461.
5. Blv pridurti, prakiurdyti, perskrosti: Pradeginimu pūlėjimą atvérti I. Šonas jo (Jėzaus) ragotine yra atvertas DP182. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną SkvJn19,34. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š[ventą] širdį tavą DP153.
6. refl. prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: Atsivėrė rona B. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė Mrj. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė Lel. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu Lš. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo[ja] i sarvaliuo[ja] Krš. Žaizda tik užgyja ir vėl atsi̇̀veria Mrj. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios Sln.
ǁ pasidaryti žaizdotam: Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė Grd. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gs. Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais Db. Ne kožnam atsi̇̀veria angina Sug.
| prk.: Begulint i šonai atsivė́rė KzR. Senatvė[je] atsi̇̀vera visi galai (užpuola visokios bėdos) Rdn.
7. pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius LTII133. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas prš. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą I.Simon.
ǁ VŽ1904,2 įsteigti, pradėti veiklą: Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės Pt. Atverta nauja mokykla sp. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai sp.
| refl.: Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą] Krž.
ǁ duoti pradžią: Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą rš.
| refl.: Jau kad bjaurus [laikas], jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo Kpč.
ǁ refl. Jrb rastis: Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti Užv. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų Krš. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s Rmš. Atsiveria raudų dainos LTR(Ds). Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas Žem. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai Krž. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti Žem. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos Rs. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt Svn. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė L.Dovyd. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė S.Dauk.
8. padaryti matomą, nepridengtą: Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk rš. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis rš.
| refl.: Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą A.Vaičiul. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės J.Mik. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės J.Avyž. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui sp. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai M.Katil.
| prk.: Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių A.Vaičiul.
ǁ padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus (kunigams) àtveria sielą per tikrą pasisakymą DP204. Jėzus atvėrė jiems išmintį CII719. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? V.Bub. Klausytumbime nuog jų (kunigų) žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą DP329. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus DP92.
| prk.: Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas BPII19. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu J.Aist. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes rš.
| refl.: Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse rš. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą A.Vaičiul. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų LTI510. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai rš.
9. perskirti, padaryti su tarpu: Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių BBJdt5,10.
| refl. LL214: Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą (ps.) Yl. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo BsPIV279(Brt). Rodės jam po kojų žemė atsiversiant Sz. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje IM1862,24. Žemė atsiver̃s, seserį prarys BM202(Grnk). Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę LTR(Ilg). Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai MP134. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą BsPIII27(Nm). Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba BsPI12(Rg). Kalne, atsivérk! Jrk76. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota P.Klim. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją DP502. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi NTMt3,16. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys BB2Moz15,8.
ǁ prasiskirti, atitraukti tolyn: Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį (ratą) ant aukuro pusės Vd.
| refl.: Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos], iš kur jiems (veikiantiems asmenims) duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu Vd.
ǁ refl. Ar prasiverti kiaurymei (apie ką žiojėjantį, gilų): Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį] Trš. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsi̇̀veria J. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai K.Bor. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė Vaižg. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras LTsIV608.
| Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis Pln.
| prk.: Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto K.Būg. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė rš.
^ Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsi̇̀vera, i žeibai nenuplieka Krš. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs Krš. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė J.Avyž. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų! Ds.
◊ (kam, kieno) aki̇̀s atvérti padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius I.Simon. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums V.Krėv. Mums tu akių atvert neprivalai! Vd. Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis rš. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk Kel1856,168.
ãkys atsi̇̀veria Snt aišku, suprantama pasidaro: Atsivė́rė ãkės po laiko Krš. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys Klt. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso Kv. Akys atsivers, kai bus per vėlu I.Simon. Sesuo kai ištekėjo, man (jaunesniajai seseriai) tada ãkys atsivė́rė (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) Brž.
bùrną atvérti DŽ imti kalbėti, prašnekti: Jis bijo burną atvert Mrj. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Gs. Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria KII38. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui Jnš. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria Čb. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs Ub. Par visą metą burnõs neatvė́riau Grd. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė Plt.
dùrys atvértos galima, sudarytos visos sąlygos: Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos Rdn.
lū́pas (nasrùs) atvérti imti kalbėti, prašnekti: Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Krš. Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį Šts. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras Grnk. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas Blv. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera Trk. [Jėzus,] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas DP532. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo BBDan3,25. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Todring Povilas š[ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert DP319. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas Ch1Mt5,2. ×
peklà atsivė́rė Ds kilo barniai: Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė Skdt. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs Lnk. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot (juok.) Btg. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo Žem.
prãgaras atsivė́rė Graž prasidėjo, kilo barniai: Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė Užp.
rañką atvérti duoti, dalyti: Savo dosningą rañką atvérti KI584. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti MŽ239. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago Mž389. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu Vln37. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero PK35. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo MKr42.
snùkį atvérti menk. imti kalbėti: Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria (nedirba, bet šneka) LKT200(Plv). Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria Gdl.
ši̇̀rdį atvérti DŽ1, Lbv atvirai išsipasakoti, būti atviram: Aš tau àtveriu ši̇̀rdį Dgp. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais Ad. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį J.Balč. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti V.Krėv. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau A.Vien. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį K.Saj. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja DrskD197.
širdi̇̀s atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis I.Simon.
žaizdà atsi̇̀veria nj. apie sielvartavimą: Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsi̇̀veria Kb.
žaizdàs atvérti kng.
1. išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas P.Cvir.
2. priminti ką nemalonu, skausminga: Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir.

žõdį atvérti Graž prabilti, prakalbėti: Nė žodžio neatvėrė ir mirė Ggr. Mergaitė prieš tėvus žodžio neatverdavo Vlkv.
įvérti, į̇̃veria, įvė́rė BŽ45
1. tr. Lp įdurti, įsmeigti: Invė́rė peilį meitėliui ir papjovė Dg. Invė́rė peilį, ir negyvėlis Drsk. Slenkstin adata invérta Nč. Pripuolė Zubrys ir invėrė [briedžio] kaklan stipriąją smeigeną V.Krėv. O tas veršis papjautas, peilis rūron invértas (d.) Dg.
| refl. tr.: Kojon stiklą insivė́riau Kls. Jaučiu, kad man daigo papadį: buvau insivė́ręs pašiną Rdš.
2. intr. persmelkti, perimti: Sopulys invėrė in šitą šoną Dg.
3. tr. duriant ką įkišti: Dratą invė́rė kiaulei, daboja in lovelį kiaulė, neryja, subliuško Klt. Nosy dratas invértas LKT366(Mrs). Nosin grindis invérta Pns. Įvérk paršam grandis snukiuos, ir neknis JT336. Paprašė paršui dratos įvért Kp. Siūlelius į̇̃veria, kitas karoliuką į̇̃veria [į ėriuko ausytę] Kpr. Kiti dvi skyluti pradurdavo ir siūliukus įvérdavo [avinukams] Kri. Burute, burute, – už ausies pačiupinėja, – ka virvelė įvertà – tai čia mano avelė (sako trumparegis) Bsg. Žymėdavo [mažus ėriukus], siūliukus įvérdavo ausytėn Žb.
| prk.: Tokiam kuiliuo tik grandį į nosę įvérti! Krš. Išauginai tokį jautį – matyt, darbo neturi, prašosi grandies į nosį įveriamas J.Paukš.
| refl. tr.: Duktė prasidūrė ausis ir įsivė́rė auskarus Vkš.
| Arklys insvė́rė cveką kanopon Vlk.
4. tr. R112, MŽ, MŽ147, Sut, D.Pošk, S.Dauk, K, M, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ veriant įkišti: Įveriu siūlą bulin adatos SD172. Įveriu siūlą į adatą, į nytis N. Įverti siūlą ing adatą I. Añveria siūlą adaton Ad. Tę siūlas anvértas Nmč. Geras siuvėjys už nugaros aždė[jo] adatą i iñveria Klt. Storesnis tus galas, ką jau pramuša skūrą, o čionai, kur siūlas invérta, plonesnė toj adata Sn. Jau nebeantaikau adaton anvért Žl. Kai iñveri [siūlą], tai baika, ale kol iñveri Rk. Antvérk tu man adatą, bo aš pats jau nieko nebematau LKT280(Ssk). Regiu tep, o adaton neañveriu Ml. Adeton sunku invért siūlo Zt. Tų adatų subinės mazilytės: pasiusti gali, kol į̇̃veri Krš. Be akinių, ka reik siūlą į adatą įvérti, sunkiai Krt. Bulia maža, neiñveriu siūlo Drsk. Netropiju adaton invért Mlk. Neiñveriu adaton siūlo, akys jau senos Dv. Įvért mastis Š. Pakraščiuos gi kilpas palikdavo virvelę invért [vyžai] Žb. Į tą pagaliuko skylutę į̇̃veria pantį ir riša karvei ant kaklo Bsg. Šniūrai įverti̇̀, tas arklelis trauka, o žmogus eina ratu Klk. Tą tarankį šieno prikimš prikimš, į kraštus šniūrai būs įverti̇̀, antsidės an pečio i nuneš arkliams į staldį End. Spragelo buoželėn iñveri skūrą ir pririši prie koto Vlk. Į tą laikrodį buvo įvértas diržiukas, tai išsivėrė Jrb. Į keturius lopšio kampus įver keturius šniūrelius ilgus per sieksnį LMD. Ir tę į̇̃veria jau tą rankšluostį į rankšluostinę Plv. O du galu lencūgų invėrė anys ing dvi spituli BB2Moz39,18. Buvau kitąsyk kriaučius, dabar nebmatau adatos įvérti Vg. An savo pastatysiu – vis tiek įvérsiu [adatą] Kdn. Įveriu adatą R264, MŽ353. Inver̃’ adatą Dglš. Visai pamilijai akis išbadysiu, lig adatą beįvérsiu (juok.) Šts.
| refl. tr.: Sena, [o] aš dar adaton insivertáu Drsk. Kad niekaip neįsi̇̀veria Š. Akys privargo, tai sunkiau įsi̇̀veriu [siūlą į adatą] PnmŽ. Įsivė́riau šilkinį siūlą Vl. Neinsi̇̀veriu [siūlo į adatą], kad tave šaut! Pv. Insivért adaton akinius turiu Dg. Da įsi̇̀veriu ir laibutėn adaton Kp. Kad aš mašinos [siuvamosios] neturù, i nelabai tenoriu, sunku įsivérti Grd.
| Aš adatą įsivė́riau K. Įsiverk adatą Š. Su akiniais da vis ir adatą insi̇̀veriu Dg. Reikia pratyt prie darbo, o tai nei adatos įsivért nemoka Pnd.
ǁ tr., intr. KŽ parengti austi (sukaišiojant apmatų siūlus): Ar inverta negerai, ar parišta negerai, kad nesimina teip, kaip reikia Aln. Blakele invérta Aln. Aštuonnytį įvérti ne juokai Lkv. Anvértie moma anvė́rė, aš tik audžiau Ml. Parodė, kap invért, kap pasiet Švnč. Invė́rė abrūsus aust Dglš. Inriečia [audeklą], iñveria nytysen, skietan i audžia Klt. Mokėjau audeklą invért, siūt, turėjau savo mašiną Lel. Paskiau į skietą įvérsi, užraišiosys, tada ausi Žlb. Varlakio [audeklo] nebįver̃čio ir nebužtaisyčio dėl to, ka aną didliai seniai audėm Kl. Po tam iš nyčių tujau į̇̃veri į skietą Rt. Giją įveriu, įvarstau R132, MŽ173. Į̃veria gijas nytysna Ml.
| refl. tr., intr.: Plačiai insvė́rė audeklas Aln. Paskui pati įsivė́riau [audeklą] ir paklodes audžiau Kvr. Audeklą įsidėjau: pati apsimečiau, pati įsiriečiau, įsivė́riau Plt. Įsivė́riau abrūsų austi Krš. Aš pati į skietus nelabai mokėjau įsivérti Žlb.
5. tr. įsprausti: Vaiko neįvérk į duris belėkdamas Trk. Eidamas kačiuko neinver̃’ durysen Dglš. Galvos neinvérsiu durysen? Švnč. Apiputa migla akis ir įvera velnį į durių tarpą Šts.
| refl. tr.: Į duris įsivérsiu, kailį iškaršiu, tai žinos kaip neklausyt Snt. Mušk tu savo vaikus, mušk į duris įvė́rusys Gršl.
paįvérti, paį̇̃veria, paįvė́rė (dial.) tr. duriant įverti, įkišti: Dratų kiaulėm nepaañveria: rausia kiemą Lz.
išvérti, i̇̀šveria, išvė́rė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ
1. išdurti: Išvė́rė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išvérsi Ktk.
| refl. tr.: Visą poakį išsivė́rė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis išsivért Klt. Nežiūrėsi, tai vaikas vaikui akį išsiver̃s Dkš. Užsidėjęs rankom akis saugai, kad kur ant sausų medžių neišsiver̃tum akių ar neprasiraktum vidurių Švnč.
2. perduriant perkišti: Išverta buvo grandis meškai par lūpą Šts. Pradeda siūt [velnias] – ištraukia galą drotvos par skūrą ir bėga tris verstus, kad išvertų visą drotvą (ps.) Brž. I vė snukį išžiodė, dratą išvė́rė, primūčijo kiaulį Klt.
3. perkišti: Išvėrė lenciūgą par balkį ir padarė vaikams suopynę Šts. O čia kai labai smulkiai yra, labai sunku beišvért (pinant krepšį) Grz. Teip išverpdavo, kad visą tolką [linų] par žiedą išvérdavo PnmŽ. Jis išvėrė per savo švarko rankoves vadeles, ties kiekviena ranka dar pririšo po virvagalį, mazgus užgniaužė saujose K.Saj.
^ Atlėkė kai išvértas, kai iš badų sietų paleistas Lkš.
4. N, K ištraukti ką įvertą: Siūlą iš adatos išvérk J. Išvėriau siūlą iš adatos, negaliu beįverti Šts. Išvė́riau vieną ievą, i karo Švnč. Bekilodama pirštinę, išvėriau virbalą Lnkv.
| refl. Rtr, KŽ: Siūlas iš adatos išsivė́rė Š. Užgiso ugnis: verpėja da verpia, siuvėja negali – išsivėrė siūlas, negali invert Švnč. Į tą laikrodį buvo įvertas diržiukas, tai išsivė́rė Jrb. Ateik pas mum, sutaisyk da radiją, išsivė́rė tas knatelis Slm.
ǁ Slm palikti be to, kas buvo įverta: Kas išvė́rė adatą?! Ėr. Išvėriau batą, ar besuvarstysiu Šts.
ǁ išardyti įtaisytą, įvertą: Invėrė [audeklą], negerai – vėl išvė́rė Aln. Išvė́riau striūną nuog šulnies Arm.
| refl.: Adata išsivė́rė K. Mėtos nebaigtos kojinės: išsiver̃s virbalai, tada nebesuversiu Aln.
| Išsivėrė žagrė, pasileidau kumelę, eisiu naujos tvėrės Žem.
5. Lž varstant padaryti, sukaišiojant tam tikra tvarka, apmatų siūlus parengti austi: Žiūrėk, kaip išvérta – raštais! Aln. Iš servetos dimu išvértas [raštas] Aln. Reik mokėt visas tas gėles išvért [audžiant rinktinę], daugiau pakojas suraišiot Pšš. Reik mokėti, reik sugebėti jau spardyti, išvérti reik, išspardyti reik Lž.
6. išreikšti: Veikrodis vidutiniasis neišvera savo veikimo ant sykio, bet pats veikiai paliekta S.Dauk.
nuvérti, nùveria, nuvė́rė tr. Rtr, NdŽ
1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvė́riau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvė́rė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo pasmaugs ar dar iešmu nuvers V.Krėv. Guli guli žalnierėlis, galvele nuverta LTR(Antz). Keistutis krisdamas dar savo neprieteliui žirgą ragotine nuvėrė S.Dauk.
| prk.: Akim nuvė́rė ir nuėjo Dkš. Tasai ją visą nuveria priekaištingomis akimis rš. Jadvyga su priekaištu ir jau beveik piktai nuvėrė tėvą akimis V.Myk-Put. Sargūnas ilgu tiriamu žvilgsniu nuvėrė Adomą J.Avyž. Ji pakurstė ugnį ir baugiu užguito žmogaus žvilgsniu nuvėrė ateivius, tarsi jie norėtų atimti iš jos kažką brangaus ir mielo rš.
| refl.: Nusivérk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu, kur tik šneki, vis manimi pasikandęs J. Mūsų žalmargė nusivė́rė par torą šokdama Kal.
2. nudiegti, pereiti (apie aštrų skausmą): Skausmas nuvėrė paširdžius, mušė į galvą ir užtemdė mintis V.Bub. Jis pasitempia visu kūnu ir staiga skausmingai susiraukia: aštrus dieglys kaip yla nuvėrė strėnas V.Myk-Put.
| impers.: Kap pakėliau maišą, visą vertè nuvė́rė Drsk.
ǁ nusmelkti, apimti (apie jausmą): Mane vėrė ir nuvė́rė [baisi žinia] Lp. Mackevičių nuvėrė šiurpi nuojauta, kad jiedu jau nebepasimatys V.Myk-Put. Dezertyruoji? – skaudžiai nuveria klausimas V.Bub. Skausmingas šiurpulys nuveria Petrui širdį V.Myk-Put.
| impers.: Kap rikterėj[o], tai net mane nuvė́rė Lp. Kai pamatau kraują, tik nùveria mane Dkš. Kaip nuvėrė per širdį, tai tas dieglys ir pasiliko J.Paukš.
| prk.: Šitie žodžiai it kalavijas nuvėrė jį ligi pat širdies V.Myk-Put. O į tave žodį prakalbėsi, tai tu, būdavo, kaip iešmu širdį man nuveri V.Krėv. Jonui per širdį lyg kas užkaitintu virbalu nuvėrė J.Paukš.
3. Vlk užmušti perveriant, nudurti, nusmeigti: O šitas nori nuvert ją Dg. Tas kapitonas pasamdė žmogžudį, kad ją peiliu nuvertų BsPIV204(Brt). Kap tik peiliu nenuvė́rė jos Bgt. Sapnė[je] pasirodė ant tuo pačiu kalnu, ant kuriuo vakarykščiai taurį buvo nuvėręs, didelis vilkas S.Dauk. Ėmė jis peilį ir nuvėrė savo priarką BBTeis19,29.
| prk.: Tankiai išgirsi – gumbas nūvė́rė Lk. Nabagas, klynas nuvė́rė (apendicitu mirė) Ub. Tulžis vera i nū̃vera i gyvolį, i žmogų Lkv.
4. KŽ veriant nutraukti, numauti: Kam tu, vaikeli, nuvė́rei man pusę gintarų nuo raikščio? NdŽ.
5. Grž palikti be to, kas įverta: Paėmęs senąsias nagines nuvérk Lnkv.
| refl. NdŽ: Muno naginės jau nusivė́rė Kal. Nusivė́rė naginė, nebegaliu apsiaut Lnkv.
6. nusmaigstyti: Veik kiekvieno krūtinė ordinais, žvaigždėmis nuverta Pt. Ilgame valgomajame salone sienos verte nuvertos sentėvių atvaizdų Pt.
7. Š nuspausti kuo veriamu: Agatai durimis koją nuvėrė [vaikai] O. Pirštą aš jam nuvė́riau su durims Jrb. Tas nuvértasis pirštas toks negeras, nelankstos Krš. Darė duris ir nuvėrė kačiukui galvą Ėr. Septynius [viščiukus] perėjo, tai vieną durys[na] kūtės nuvė́rė Slm. Aš tą pono myliamą paukštį su durim nuvėriau – paragausme, koki ta jo gardi mėsa bus Sln. Atdaras langas nuvėrė jai pirštus LzP.
| Kiti nuvera nuritina karpas, kiti iškanda Šts. Taipjau galima girgždėlę su žiemelio pusės buto durimis nuverti LMD(Klp).
| prk.: Cvirkienė tiesiog verte nuvėrė durimis nepabaigiamą draugės šneką rš.
^ Nekišk tarp durų: nuvérs liežuvį Šts. Nekiškis kur nereik, nosę nuvérs Krš. Nekišk piršto tarp durių, bo nuvers NžR, Šd.
| refl. tr. Š: Aš nusivė́riau pirštą durimis BŽ173. Darydama duris pirštus nusivė́riau Lnkv.
pavérti, pàveria, pavė́rė tr. Š, NdŽ; Sut
1. įbesti, pasmeigti: Šakes pàveria ir ištraukia iš pečiaus [keptuvę] Kpč. Man traukė dantis, tai kap pavė́rė iš vienos pusės, pavėrė iš kitos pusės Kb.
ǁ prk. pakišti: Susibarė su Ona, tai špigą pavė́rė Rdm. Nosį niežti, špygą kas pavers (juok.) Lt. Reikė pavért špigas po nosia Lp.
2. perdurti.
| prk.: Tojyg tad yra anoji gražyji žvaiždė, … kurios šviesumas ir dangus, ir žemę, ir pragarą paveria DP400.
3. Pns perdūrus pasmeigti: O žmonėms ką anie darė: kur mažus vaikelius, ant iečių pavėrę nešė LTsIV655. Šiaudus kai kabinau, pelė papuolo pavert in šakių Skdt. Kad tik pakliūtum, briedis tuoj paver̃t ragais Ktk. Karvė ragu paverdavo pasipainiojusį ėriuką rš.
| refl.: Vaikinas … ant ekėčių virbalo arba stipino pasivėręs BsMtII195(Mšk).
4. užsmeigiant pamauti: Toks ilgas siūlas, visu pirmu pavė́rė piršlys dvidešimti penkius [rublius] Trk. Blizginėti žuvis su pavertu guziku Šts.
| refl. tr.: Pasivėręs ant karklo porą žuvyčių pareina tėvas P.Cvir.
ǁ užmaunant pripildyti: Teip pavertą siūlą su lapais reik pririšti pri antros kartės S.Dauk.
5. paskersti: Šiandien noriu meitėlį pavért Kvr.
6. S.Dauk perkišant pakabinti, prikabinti: Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Dvejuos an pagalio pavė́rę nešėm žalktį [negyvą] Ob. O užys pautus dėjo: pavérta pavérta visa už tokių siūlaičių LKKXXIX184(Lz). Ant krūtinės jam kabojo švilpukas, pavertas virvele A.Rūt. Spragilgalvė paverta y[ra] an grįžte Šts. Iš skersgatvio išbėgo du žmonės, nešdami ant lazdos pavėrę didelį ryšulį A.Vien.
| refl. tr.: Pasvė́rėm čemadoną in lazdos – lengviau nešt Ktk. Būdavo, nesuvalgai kiaušinelio, neši pasvė́rus turgun Dglš. An diržo pasivérsas tokį odinį su vandiniu ir į tą įsidėsas tą pustyklę Grdm.
ǁ sumaustyti, sukabinti: Barankos pavertos ant virvutės rš.
7. kurį laiką verti, mauti: Veriu karoliukus, še ir tu pavérk Lnkv.
8. įkišti, įverti: Pina vyžas ir padaro ausis apivarom pavért Pv.
ǁ paruošti austi, įverti apmatų siūlus: Negerai paverta, vienoj nyty du siūlai, ė kitoj nė vieno Ml.
9. dideliais dygsniais persiūti, suraukti, sukabinti: Pavermu pavérk sejoną J. Paveramoji siūlė dera visam kam, tik reik siūlų daugiau Šts. Tam kartuo pavė́riau vaikuo kelnaites, kokios būs, tokios Krt. Pavė́riau anai marškinaičius i sijonaitį, toks ten i pasiuvimas End.
| Siūlu pàveria pàveria drūtu [palaidinukes], nebuvo tų gumelių Dg.
10. NdŽ darant duris prispausti, užgauti.
◊ kai̇̃p pavérta Š, NdŽ labai aiškiai: Būdavo lig vieškeliui matau kai̇̃p pavérta Ds. Aplink regis kàp pavérta Dglš. Ot ramioj vietoj gyvenat, viskas matos kai̇̃p pavérta Lel. Iš senybės visa atamenu kai̇̃p pavérta Svn. Žino visa ką kai pavérta Klt. Būdavo girdis kai̇̃p pavérta, o dabar tyku tykiausia Trgn. Pas mum tai kai̇̃p pavérta girdėjos Slm.
| Stovi kai pavérta, gražiai išmegzta Klt.
pérverti tr. K, NdŽ, DŽ1, pervérti, pérveria, pervė́rė Rtr, KŽ
1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pérvertą Grv. Par bulbą párversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto párvėrė plaučius, širdį i šalin, i gan (mirė) Gršl. Žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties neparvėrė M.Valanč. Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudinti negaliu, laimė, kad kuri šaka kiaurai manęs neparvėrė BsPIII3(M.Valanč). Ragotine širdį parvėrė S.Dauk. Tada žmonės atidarė grabą, pervėrė numirėlį šermukšniniu kuolu ir palaidojo nabašnyką miške SI332. Saulas tykojo Dovydą perverti CII548.
| Ir sutikau pirmą kulką – širdelę parvėrė LTR(Klk). Kaip tu manai, kiek šratų pervėrė jo širdutę? J.Gruš.
| prk.: Kaip pervers mane akimis, net kakta užkaito! Žem. Párvėrė aną akimis nū galvos lig kojų Kv. Širdį jo pervėrė kalavijas sopulio DP153. Sutrynimas širdies pavynas paeiti iš grunto ir gilumo širdies, idant pati širdis žmogaus teip būtum teisingai parsodinta gailesiu, kaip antai verte parverta P. Tokie žodžiai jo gerą širdį kaip peiliu pervėrė A1883,14.
| refl. tr. KŽ, Srv: Vaikas pérsivėrė koją su virbu Vrn. Gerai, kad dešinėn rankon peilį turė[ja]u, būtau pats savę pérsivėręs, kap griuvau Kpč.
ǁ perskrosti, pereiti kiaurai: Štai baisus žaibas pervėrė tamsybes Š. Spraga degantys pasausiai, kibirkščiuoja, švysčioja ugnis, o už nugaros juoda, akimi neperveriama naktis J.Paukš. Ūmai perveria erdvę, akimirksniu ją apšviesdamas, skaistus iš kažin kur atlėkęs meteoras J.Jan.
ǁ perkirsti: Perveriamasai, pervėrimo taškas (kuriame tiesė kertasi su plokštuma) Z.Žem.
ǁ (siūlu) sukabinti: Seniau su siūlu parvė́rus [skalbinius] džiovini, kai segtukų nebuvo Mžš.
2. kiaurai pereiti, persmelkti (apie dygų skausmą): Vérte párvėrė skausmas, kaip adata dūrė Krš. Ištinusią koją sulig kiekvienu judesiu nudiegdavo širdį perveriąs skausmas rš. Čia dygulys pervėrė per krūtinę, mergelei ašaros pašoko Žem. Veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos J.Bil.
| impers.: Mun kad párvėrė par ausį! Lk. Širdis pérverta, lygiai yla vis taja duria dieglys Mlk.
pérveriamai adv.: Perveriamai ėmė rėkti kūdikis rš.
ǁ perimti (apie intensyvų jausmą): Jį pervėrė toks skausmas ir tokia teisybė, baisi ir amžina, kad jis užsimerkė, ir visas pasaulis jam apkurto A.Vaičiul. Jo kūną pervėrė šaltis rš. Vėlek apmaudas jį pervėrė Žem. Staiga jį pervėrė gėda ir nuožmi baimė J.Marc. Sukando dantis kiaurai pervertas pažeminimo ir nežinomybės baimės J.Avyž. Kudirka atrodė labai laimingas, tiesiog pervertas džiaugsmo rš.
| impers.: Kiekvieną kartą, kai Grėtė pamato šį vaiką besišypsantį, jai taip keistai perveria krūtinę I.Simon.
3. perkišti: Pilno cebriko vienas nepaneši, lazdą per ausis pervėrus, reikia dviem nešt Lp. Drobę pérveri šiteip, ir išbrūžuojam [per kočėlus] dujai Kpr. Nueini kur, karklų prispjauni, prispaudi tą lotukę, insispaudžia drūtai šiaudai, pérveri žilvitį, pasuki – ir laiko [stogą] Kpč. Atkabinęs grandines nuo kuolų, vedė visus tris [arklius] pervėręs pavadį per kaklininkus M.Katil. Parveramas tiltas yr pastatytas į orą Prk. Virvė párverta yrai, nu jei reik, atleida tą virvę Plng.
| refl.: Reikėjo su medeliu dailiu par aną (šeivą) pársiverti i dėti į šertuvą Kl.
4. iš naujo suverti: Ana aust nori, reikia uždėt nytis ir gijas pérvert KlbX132(Mlk). Eina blakutė per visą audimą, reikia pérvert PnmŽ. Kai reikia pérvert, oi kaip sunku Aln. Ažsigeidė, kad aštuoniom [nytim] pérverč paklotes Klt. Reikėjo tą siūlelį ištraukti iš to skieto i párverti, jeigut negerai sukeitei Lpl.
| Tas [rožinio] šniūrelis padilo, reiks ant kito párverti Brs.
| refl. tr.: Mun reik nagines parsiverti Kal.
5. refl. atsiverti: Vyras matė: dengus pársivėrė – kas par grožybė! Krg. Dangus buvo parsivėręs man laukan išejus Dr.
◊ per káilį pérverti pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! – pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį Žem.
[per] ši̇̀rdį pérverti Šts skaudžiai paveikti (įskaudinti, sugraudinti ir pan.): Jis ši̇̀rdį párvėrė tokiais skaudžiais žodžiais J. Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį A.Vien. Pérvėrė man ši̇̀rdį, susgraudinau baisiausia, kad kryžio nėra Vrn. Tiek anas man rozų pérvėrė ši̇̀rdį, tiek rozų! Žl. Ši̇̀rdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie vyro mirtį] Aln. Tiek mun par ši̇̀rdį párvėrė, ka jau tura penkiasdešims [rublių] skolos End. Dagilio žodžiai pervėrė Juozui širdį LzP.
pravérti, pràveria, pravė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. veriant persmeigti, perdurti: Ka būt šonan dūrę, būt dūkas išejęs, bijojomės žarnas pravért [išputusiai karvei] Kpč. Tepastato jį vartumpi alba stulpumpi ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6. Regi jo šoną pradurtą, jo rankas ir kojas pravertas bei kruvinus BPI424. Ir pilvą gelžine šake anai pravėrė Žlv.
| Kai aš jojau in karužę, laimės neturėjau, pirmutinė man kulkelė širdelę pravė́rė (d.) Plm.
2. veriant prakišti: Su vytelėm par grebėstus pràveria, ištraukia par šiaudus ir vėl iš naujo (dengiant stogą) PnmR. Dėžės pusėj, kuri neturėjo lango, buvo pritaisytos dvi stiprios sagtys, pro kurias tarnas praverdavo šikšninį diržą ir apsijuosdavo, kai nešdavo mane ant arklio J.Balč. Vadžios pravertos pro balnelio žiedus rš. Nes pigiaus yra kardielių praverti per adatos bulį nei bagotamujam įeiti ing dangaus karalystę BPI25.
3. K, Sut, N, M, L, Rtr, KŽ, Kv padaryti pravirą, prasklęsti: Aukštinį truputį pravérk Ėr. Pravérk juškas, smirda, sugaus galvą Klt. Pravėrei duris [tvarto], tai vištos lekia akysna Klt. Duris pravė́ręs padabosiu kuokinėj – i namo Aps. Praverkit duris, tegu išeina dūmai lauk Smn. Pravė́ręs dangtį ir parodė miegantį kūdikėlį Jrk84. Nenori tikėt, idant Christus būtų įėjęs per duris užrakintas, bet arba pro langą, arba duris pravė́ręs DP404. Aš pravėriau langelį, ir palengva tvaikas išėjo Blv. Pravėrė antrąsias duris ir išvydo sūnų, susijuosusį kaip eiti ir su kepure Vaižg. Lėkdama per priemenę, pravėrė gryčiukės duris J.Paukš. Pravėręs duris į viralinę, rado katilą nukabintą ir ugnį išblėsusią priežadoje M.Katil. Svirnelio durelės in pusę pravertos LB115. Da nepravė́riau svirno durelių, panelė atsirado JT395. O kaip pravė́riau daržo dureles – užaugusios rūtelės JV841. Da nepravė́riau vario vartelių, jau pasitiko dvi mošytėli JV596. Aš bijojau tamsią naktį langužio pravertie BsO156. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Pravérk, mergele, langelį, parodyk skaistų veidelį Rtn.
| Kas pravė́rė svirnužį? Kas atdarė duružes? JD970. Sėdžiu po langeliu, žiūrau per langelį, ir pamačiau, kad praverta žirgelio stonelė LTR(Lš).
| refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Durys prasivė́rė J. Prasvė́rė duris i daboja vidun Dglš. Jis atsikėlė, prasivėrė langą ir pažvelgė į orą J.Balč. Durys prasivė́rė, įbėgo toks vaikiukas Rdn. Nebesulaukdamos moterys žiūriančios, prasivėrusios duris, į pirtį Sln. Stainios duris prasivė́ręs, bėrus žirgus šėriau JD1010. Liepinis grabelis kad prasvertų, gal mūsų sesutė prakalbėtų (d.) Čb.
| prk.: Prasivėrus parodai davėm jos apžvalgą Pt.
ǁ refl. prk. pasidaryti atviram: Retais atvejais Putinas ir man kiek prasiverdavo rš.
4. Srv pramerkti: Parsisprogęs rytą i nebipravė́ręs akių Krš. Pravėrė plačiai akis ir sustingo it stulpas M.Katil. Pats nesijudindamas jis tik akis kiek pravėrė Mš. Pravėrus akis pamatė prie lovos motiną LzP. Ligonė vargais negalais pravėrė sunkias blakstienas rš.
^ Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo KrvP(Kur).
| refl.: Gelsvi patinę vokai plačiau prasivėrė, ir Gediminas pamatė rudas raiškias akis J.Avyž. Man akys prasiveria lėtai, tingiai I.Šein. Po stambiais antakiais prasivėrė akys L.Dovyd.
ǁ padaryti reginčias: Anys jam tarė: – Viešpatie, kad akys mūsų būtų pravertos Ch1Mt20,33. Jis pravėrė tavo akis brš.
5. pračiaupti (lūpas, burną), pražioti: Ir juokėsi jis lūpų nepraverdamas, tarytum būtų ką įsikandęs J.Balt. Burna sutino, kad nebegaliu nei valgyt, nei burnos pravért Kpr. Daktaras pritūpęs abiem rankom pravėrė [šuns] žiaunas L.Dovyd.
| prk.: Saulės įšildytuose dirvonėliuose geltonus graižus pravėrė šalpusniai rš.
| refl.: Bekraujės lūpos judėjo neprasiverdamos, tačiau jis suprato, ką ji nori pasakyti J.Avyž. Vilko (pavardė) lūpos prasiveria miegūstai šypsenai I.Simon. Prasivėrusios laimėje šypsosi lūpos, atsiminusios pasaką mėlyno lino V.Myk-Put. Gaidienės lūpos prasiveria nekaltai šypsenai I.Simon.
6. refl. Rtr, Č prasiskirti: Susyk prasivė́rė kalnas Jrk76. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivė́rus … pražudytų? K.Donel. Ir prasivė́rė žemė, ir pradingo [karčema] amžinai (ps.) Kv. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Kai dėžutę mesi, ežeras prasiver̃s Vrt. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs Vaižg. Tetrenkia į mane perkūnas arba teprasiveria ir teįtraukia mane pragaras! V.Aln.
7. refl. KŽ atsirasti: Jonukas metė samtį – prasivėrė didelis ežeras LTR(Srj). Akis šaltinio prasivėrė R120, MŽ157. Šulinio akis prasivėrė N.
| prk.: Prasivėrė lietuviams plati darbo dirva rš.
8. refl. N pratrūkti: Prasivėrė rona B. Gumbai visur pažandėse, apie ausis prasivėrę, varva Pt.
9. pradėti: O šitą veikalą stato Kaune valdžios teatras, net praveria juo vaidinimo vakarus Vd.
| refl.: Po kviečių prasiver̃s vasarojai, o be darbo vis nebus Gž.
◊ (kieno) aki̇̀s pravérti padaryti sąmoningą, suprantantį: Tautos atbudimo dienos pravėrė ir mūsų akis rš.
bùrną (danti̇̀s) pravérti Sn prašnekti, prabilti; tarti žodį: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnõs nepravė́rė Krš. Nespėjau burnõs pravért, tuoj akis išsprogeno i praplyšo Škn. Visą vakarą burnõs nepravė́rė LKKXIII119(Grv). Ir daugiau iki pat Karpiškio nei ji, nei jis burnos nebepravėrė J.Paukš. Ar tu negalėjai dantų̃ pravért? Sk.
(kieno) duri̇̀s pravérti ką aplankyti, kur apsilankyti: Aštuoniasdešimt metų, nė daktaro mačiau, nė aptiekos dùrių pravė́riau Krš. Anas pas jus tūlai pràveria durelès Arm. Neužeinat ir dùrų nepràveriat Vdš. Kitas nėr bažnyčios dùrių pravė́ręs, o gyvena kaip prazidentas – velnias padeda Krš.
| Ne visi drįso praverti vidurinės mokyklos duris rš.
lū́pas (snãpą) pravérti prašnekti: Ir lū́pų nepravė́rė, tei kantrybė! Užv. I svečiuo lū́pų nepràvera, susiraukusi Krš. Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą rš. Jam turbūt lū́pas sunku pravért, tyli ir tyli kaip juoda žemė Srv.
ši̇̀rdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti J.Jan.
privérti, pri̇̀veria, privė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; SD1151, MŽ, L
1. KŽ, Rk, End persmeigiant primaustyti: In šypų privė́riau privė́riau baravykų Klt. Šiemet didžiausias virtines baravykų privė́riau Srv. Bradinio viršuj būna tę korkos arba beržo žievių privérta Vlk. Kopūsto lapų pri̇̀veriam, pridžiovinam [duonai kepti] Kvr. Nusiskyniau kelias smilgas, privėriau žemuogių rš.
| refl. tr.: Prisivė́riau daug klevo lapų, užteks visiem metam duonai kept Ds. Pri̇̀sveriu abuolių, džiovinu, turiu pakramtyt Drsk.
2. veriant parengti austi, įtaisyti: Reikia [siūlų] privért nytysna, skietan, pradėt aust Pb. Privė́rėva pilną tą skietą – netelpa [visos gijos] Slv. Aštuonias nyčias reikia mokėt privért ir parišt Pb.
3. veriant prikabinti, pritvirtinti: Raikštukų pri̇̀veria ir apsiauna [vyžus] Kpč. Privérk tam kartuo Kal.
| refl. tr.: Pusiau rankovę parlenkei i prisivérk prypetį End.
4. N, K, KŽ pridaryti, ne visai uždaryti: Duris privérk J. Priver̃’ duris Dglš. Privérk duris, kad nepūstų vėjas Š. Viena, nėr kam ir durys privért Vj. Neaždaryta juška, tik privérta Klt. Teklė prišokusi privėrė alkieriuko duris Žem. Vartelius kaip grįždama privėrė, taip ir kėpso pakrypę rš. Kai eisi, nepamiršk daržinės privért Sdk. Svirno dureles privėrė privėrė NS1351.
5. priglaudinti, uždaryti: Priveriu duris R417, MŽ563. Durys buvo ne visiškai privertos, o Mikėnienė kalbėjo garsiai A.Rūt. Išbėga per duris, gerai jų neprivėrus V.Krėv.
| refl.: Durys gerai prisiglaudžia, glaudžiai prisi̇̀veria KII159.
6. Slm, Šv uždarant suspausti: Pirštą privėrė J.Jabl. Nevyruok durų, ba pirštus privérsi Kb. Privė́riau pirštą terp durų Ktk. Šunį privė́rė Jdp. Ėmė durys ir privė́rė skverną Pc. Girgždėlę reik į tarp girgždančių durų ranką įkišus priverti, ir sugis Sln. Jei su durum pri̇̀veria kulną, tai bus giminė[je] numirėlis Brž. Per dureles ėjo, lakmoną privėrė, neduok Dieve seno kavalieriaus LLDII471.
^ Nekišk liežuvio tarp durių, bo priver̃s Pšl.
| refl. tr.: Nedarinėk durų, prisivérsi pirštus Prn. Jei eidamas durim koją prisiveri – naujieną išgirsi Brž.
^ Pirštą prisivėręs, duris sukapojo TŽV609.
7. uždarant pridengti.
| refl. KŽ: Vienas atidarė virtuvės duris ir prisivėrė jomis kampe V.Piet.
◊ gómurį privérti nutilti: Sakau tau, kad privértum savo gómurį Rgv.
(kam) skver̃ną (skvernùs; rš, úodegą) privérti pričiupti: Galbūt pavyks vagiui priverti skverną J.Avyž. Vienąkart tam grobikui uodegą privers Rs.

×razsivérti, razsi̇̀veria, razsivė́rė (hibr.) prakiurti: Burna razsivė́rė (atsirado žaizdų) Dglš.
◊ ×pẽklą razvérti supykinti, suerzinti: Razvė́rė pẽklą nuejus Dglš.
suvérti, sùveria, suvė́rė tr. Š, KŽ; M, L
1. NdŽ susmeigti: Jau, matyt, dročių nebuvot suvėrę kiaulėms į nosis M.Katil.
| prk.: Suvérti žvilgsnius NdŽ. Suvė́rė visi akis in mane LKKXXIX42(Lz).
2. perverti: Suvė́rė galvą, šoną NdŽ. Suvė́rė man širdį dieguliai, t. y. sudūrė J. Suvėrė visą kūną [sopulys] Skrd. Būdavo, skausmai sùveria sùveria strėnas Sv. Diegliai suvėrė širdį rš.
3. NdŽ, Lz duriant sumaustyti: In siūleliuko suvė́rė baravykus Klt. Pakūrinam didžiulį pečių, an dratų sùveriam ar an šypų [baravykus] Vlk. Grybus sudžiovinę sùveria ir parduoda, kas gali LKT387(Kpč). Ant siūlo sùveria tuos [tabako] lapus ir ant aukšto [padžiauna] Jdp. [Kalendoriai] buvo suverti ant virvelės, užnešti ant kriautės ir paslėpti vienoj dėžėj I.Simon.
| Kad rankos, kojos [sulaužytos], tai, sako, suver̃s ant dratos, sugis Rk. Drata suvertà [lūžusi] ranka buvo Sn.
| prk.: Par daug jau bus tų žinių – nesuversi jų nė ant siūlo Šmk. Dainų aš vakar kokias tris suvė́riau kap an siūlo (padainavau) Ndz. Visa šeimyna suvertà ant siūlo, gali surišti i parmesti par balkį, i vienas kitą atsvers Lk. Pasakose ežerai – laumės išbarstyti, suverti ant sidabrinių upokšnių siūlų sp.
^ Tas jaunimas dabar kaip ant šniūro suvértas, nė šokių, nė nieko Snt.
| refl. tr.: Susivérk ant siūlo tus šermukšnius, i būs puikiausiai karoliai Varn. Žerdavom jas (žemuoges) saujomis į burną ir dar parsinešdavom namo, susivėrę ant smilgų rš.
ǁ perkišant sukabinti: Dešros suvertos pavalgėj, žiūriam, jau spragų yrai Svn. Durys ant vyrių sùveriamos, atveriamos lengviai varstos J.
| refl. tr.: Susi̇̀veriam an lazdos kašikus [su grybais] ir tada jau nešam namo Kpč.
4. NdŽ perkišant suimti į vieną: Išbirėjo poteriukai, kas suver̃s? Klt. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tupi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti̇̀ Pl. Akis ant virbalo sùveriu lygiai Vrn. Baronkėlių mažiučių virtinės suvértos [turguje] Ps. Aš neregiu suvért akių ant virbalų Lp. Liemenelis suvértas buvo seno[je] gadynė[je] Plng.
| prk.: Kaip karoliukai mūsų dienos, lemties suvertos į rožančių A.Mišk.
| refl. prk.: Senam visa susrenka, visa sùsveria, bloga Drsk.
5. dideliais dygsniais susiūti, sukabinti, suraukti: Pirm suvérk, t. y. sustatyk drabužį ir paskuo siūk J.
| Ataneša [išaustą lovatiesę] pakraščio nesuvė́rus, kaip ir nepabaigtas darbas Svn. Praplyšo, suvérk Mtl. Tas didžiosias skyles suvérk suvérk, i būs gerai Grdm.
6. veriant sukišti: Kad sùveria du siūlu – ne parėdnei, bus blaka par audeklą J. Vienas siūlas vienon nytin suvérta, kitas kiton Dbč. Nuo ritinio sùveri gijas į nytis Rs. An vienos nyties da[u]giau sùveri siūlų Sdb. Du prie vietai siūlai suverta – blakė Aln.
ǁ parengti austi sukaišiojant apmatų siūlus: Mun suvė́rė ana, ir išsiaudžiau Kv. Manytai suvértas audeklas, moka gražiai austi Krš. Keturias nytis sùveri teip pat pavieneriuo LKT58(Ms). Reik mokėti suvérti, i pagal suvėrimą reik spardyti tas pakojas Lž. Kap nytysa sùveri, tai jau skietan reikia suvért Srj. Siūlus blake suvė́rė Vl. Kai pirman skietan sùveri [siūlus], tada įdedi staklė̃s[na] Kp. Tada skietan suvė́rei, užrišai ir pradėjai aust Btrm. Suvért reikia galvos Kpr. Mama suvérdavo, o aš – ausdavau [rinktines] Škt. Samplėšinis lengvesnis suvérti buvo Krtn. Kai į nytis suvérta, paskiau reikia vert į skietą PnmŽ. Ji tai pamačiusi kad ir kažin kokį raštą, tuoj ir pati tokį suvers V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Aust mokėjau ir raštus susivért – visa Alz. Kaip susi̇̀veri, teip ir audi jau Kp. Blakė susi̇̀veria, negerai čia Aln. Reikėjo mokėti, kaip susivérti į nytis, nū nyčių priklausė, koks tas audeklas išeis End.
7. N, LL155 veriant sušlieti, uždaryti: Suveriu vartus R417, MŽ563. Langinyčias suvė́riau J. Suvėrė vartus, uždėjo skersinį rš. Sùveriamos, suvértinos durys K. Durys suvertinos R351, MŽ470. Dirbtuvės prieangis, iš kurio plačiai suveriamos durys eina į pačią dirbtuvę P.Vaičiūn. Jį įstūmė pro plačias suveriamas duris į didžiulę salę J.Avyž. Sùveriamos didžiulės durys, sulig viškom [bažnyčioje] Sdb. Durys int bėgūno būdavo, nesùveriamos Km. Suveriami varteliai su aukso zomkeliais LTR(Pnd).
| Suveriamasis pumpuro susiklostymas (kai lapai pumpure savo pakraščiais susisiekia) BTŽ349. Suveriamieji vožtuvai laisvai atsidaro į skilvelių pusę ir todėl netrukdo kraujui tekėti iš prieširdžių į skilvelius rš.
suveriamai̇̃ adv.: Durys suveriamai̇̃ užsidaro LKKVII180.
| refl.: Durys susi̇̀veria J. Ar nepažiūrėtum lango – niekaip nesusiveria, nors užsimušk A.Vaičiul. Kai durys susivėrė, suburzgė motoras, ir šviesa užgeso J.Mik.
| prk.: Naktis plyšo ir vėl tuoj susivėrė už nugarų rš.
8. suspausti kuo uždaromu: Suvė́riau kačiūtę Dglš. Taip ranką suvėrė, kad išnėrė mažiuką pirštą ir keliose vietose nusmaukė odą LKXX208.
9. suskleisti: Suveriu knygas R, MŽ.
| Jau nustojo lyt, suvérk skėtį Zp.
| refl.: Vėl susivėrė žiedas, tarytum nieko nė nebūta J.Balt.
10. refl. skleidžiantis, plečiantis susisiekti: Išretinti daigai per vasarą gerai išsilaikė, beveik nė vienas iš jų nežuvo, normaliai išaugo ir eilutėje susivėrė sp. Paparčiai auga nesusivėrusio pušyno aikštelėse sp.
| Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavosi vėl pilka ir ramu J.Sav.
11. prk. sumerkti: Pagaliau šiaip taip akis suvėrė rš. Iš po suvertų blakstienų skverbėsi ašaros rš.
| refl.: Galva nulinko, akių vokai susivėrė lyg švininiai J.Balt.
12. prk. sučiaupti: Motina tylėjo kietai suvėrusi lūpas rš. Gulėjo be žado, burną kaip vérte suvė́rė Krš. Kunigėlio postorės lūpos kažkaip keistai suvertos S.Čiurl.
| refl.: Pasinėrus varlei į vandenį, jos šnervės susiveria E.
◊ aki̇̀s suvérti mirti: Tada atsilsėsiu, kap aki̇̀s suvérsiu Arm.
kai̇̃p suvérta apie sklandžią kalbą: Kai pradeda sakyt, tai par ją kai̇̃ suvérta Trgn.
nasrùs (žiáunas) suvérti Ds nutilti: Suvérk žiáunas! Ds.
užvérti, ùžveria, užvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, žuvérti, žùveria, žuvė́rė Pls
1. užsmeigti: Po daug užvė́rei kilbasos, pakrimto pakrimto pelė i nue[jo] Klt. Vasarą anta meškerės kirmėlaitę ùžveria, an kriūkelio, meta anta vandenio ir susgauna Azr. Paimk vidalčių ir užvérka tos, kur sumarginta, mėsos Slm. Buvo meškeriojama ir paprastais nusmailintais pagaliukais ar kauliukais su užverta maža žuvele – jauku rš.
| Anus (Kainas) užpyko, brolį an šakių užvė́rė Sn.
^ Kai in šakos užvérta rūbai (apie liesą) Klt.
| refl. tr., intr. N: In šakių užsivérsi i sudėsi kluonan [šiaudus] Klt. Vaikai medines šakutes pasdarydavo iš balanėlės, bulbą užsi̇̀veria i valgo Tj.
| prk.: Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo, t. y. vis apie mane šneki J. Vėl neiškentei an jo neužsivė́ręs Sn. Gal dar̃ jy užsivė́rė ant kokio ženoto Srj.
ǁ refl. užsikabinti: Užsivė́riau in kokios geležies lėkdama, sumušiau akį Klt.
ǁ refl. nusidurti: Paėmė su savim smailą geležį, nuėjęs užsivėrė BsPIII188(Brt). Pasidžiaugiau savo kumeliuku, ir tuojau tas ant tvoros užsivė́ręs (priet.) Ds.
| prk.: Užsivérsi tu kur nor besitrankydamas Rdm. Ar jau tu ir vėl an jo užsivė́rei? Sn.
2. duriant įverti: Ir šniūrelį kokią ažùveria až ausies [ėriukams] Vdn. Reikia [kiaulei] dratą ažuvért, bo parausė pievą Dv. Dratą ažvė́rė kiauliui, daboju – siaurėja (liesėja) Klt.
3. užmauti, užmaukšlinti: Užverti kedelį lygiai ant galvos N. Ažùveria in galvos tarbą abrakinę, rūko, papilvę išrūko (gydo arklį) Klt. Kvajų šakučių prislauži, anta koto ùžveri ir išsišluoji žarijas [iš pečiaus] Kpč. Arklys nepadabnas, kai in lazdos, in kaklo, žvaguliai ažverta Klt. Ažùveria vytoką in šerdelės i veja knatus Klt.
| Vyrukai 4, 5 karūnoj užverti P.
| refl. tr.: Užsivė́rus in marškinių suknelę i lekia Klt. Kašelę in rankos užsivė́rus par ūlyčią eina Klt.
4. perkišant užnerti, užkabinti: Gerai ana užvė́rė virvę Aln. Užvėrė stomenis [nešdami karstą] ir pasiliko bažnyčiniai Antz. Pastaranką ùžveria, an pečių pakaria ir neša tvartan Dbč. Išgręžė lentoj skyles, ažvė́rė lentas [veršiams] i ažudengė akis Klt. In pavasarį, būdavo, nusilpsta gyvuliai – nepasikelia. Tai virves ažùveria ir pakelia Ktk. Aš ažvertáu striūną ir pagriežtau Arm. Kiaulę tiriant, užveriama virvės kilpa ant jos šnipo rš.
| Žùveria skūrelę [į makštus], o apyvarus darišė Rod.
| refl. tr.: Virve užsi̇̀veria čimodaną – in pečių, ir eina Klt. Užsivėręs ant lazdos tuščią terbą išgūrina Adomas namo L.Dovyd.
ǁ sutaisyti, parengti (drevę bitėms): Kelias dreves užvė́rei? – Užvėriau vieną drevę, ir bitės lindo Mrc.
5. veriant parengti austi, įtaisyti: Kaip užùveri tas nyteles, tai greitas audimas Antz. Margos paklotės užvértos, siūlai gražūs Eiš.
6. greitosiomis, dideliais dygsniais užsiūti, užtraukti: Numauk tą žekę dešiniąją, aš užvérsiu Ms. Švarko alkūnę užvérk, kad nebūtum matyti plikos rankovės Lk. Paimk adatą ir užverk mun marškinių apkaklelę Up.
7. SD1212, SD442, R, MŽ, Sut, K, M, ŠT345 veriant uždaryti, užsklęsti: Ažuveriu, ažurakinu SD434. Užvérk langą, t. y. uždaryk J. Tylom užùveria duris ir eina Sb. Nuėjo į virtuvę, sandariai užverdamas duris J.Avyž. Skrynios viršų užvėrusi – vėl prie lango Žem. Nors saulės šviesa yra brangus daiktas, vienok ji švies be naudos, jei akis užmerksime, jei dieną langenyčias užversime Blv. Išjodamas tėvelis jupelių pirkti, užkėlė, užvė́rė vario vartelius JD712. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Vartai užkelti, langai užverti, čion nėra mūs seselės BsO381. Duris užvė́rė DP570. Bei vartai bažnyčios ir visų švenčiausio turėjo dvi šali, kurios buvo atveriamos ir užveriamos BBEz41,23–24. Ir dabar dažnai užvertomis durimis mūsump ateiti SE89.
| Seserelė atgrįždama, darželį užverdama, nebėr muno jaunos seselės, nei žaliųjų rūtelių D36. Tie rūsiai buvo sunkiomis durimis užveriami iš viršaus ir užrakinami Pt.
| Užvėrė jūrų sąsiaurį ties Dardanelių tvirtovėmis rš.
| prk.: Užvérkite užvérkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio DP40. Neturimėg tad pavydėt sugrįžimo, nei jiemus kelio užvért gailėjimop DP281. Ir dūmoju liūdnas kartais ties užvertais amžių vartais B.Sruog.
| refl. tr., intr. N: Sučypė užsiverdamos masyvios, gausiais medžio drožiniais puoštos durys rš. Stiklinės durys sunkiai paskui mane užsiveria I.Šein. Užsivérkim duris, ka musių ne tiek prieitų Bsg. Aš duris užsivėriau K.
| Jau dangus užsivėręs, pragaras atsivėręs A.Baran.
ǁ refl. prk. užsibaigti: Vieną sykį užsivérs kombinacijos, ką tada, kaip manyties? Krš. Stojo kiti [į valdžią], vérte užsivė́rė visi uždarbiai Krž. Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonės BsO358.
ǁ atskirti, užveriant uždaryti: I ažvė́rė jį ažu durų Dglš. Vištas jau reikia tik užvértas turėtie Aps. Surišo rankas, supančiojo kojas, užvėrė skylėje atskirtą nuo gyvųjų Žem. Nors užverti kalėjimo sienose, nors badu marinami, visokiais tardymais kankinami, nedejuoja ir nesibijo jokios bausmės Pt. Tavo ranka užvėrė saldų vaisių po kietu kiautu I.
| prk.: Šios dienos kultūriško žmogaus dvasios reikalus turime užverti tarp keturių sienų mūsų gryčių Pt. Užverkiam už dančių liežuvį nug nereikalingų kalbų brš.
| refl. N: Tuojaus padarė sau grabą, pastatė koplyčioj ir užsivėrė BsPIII214(Brt). Kad meldies, įeik kamaron savo ir ažusivėręs melskis SPII40.
| prk.: Šalinkimės nuo viso ko svetimo, užsiverkime tautiškoje savo atkaklybėje TS1902,1. [Vaikas] pasidarė šiurkštus, dar tylesnis ir dar didžiau savyje užsivėręs Pt.
ǁ paslėpti: Užvėrei tavo įsčiose, nuog dangaus palaimintose, Jezusą išganytojį SGI24. Tuose senkapiuose yra užverti tikri turtai TS1899,3.
| prk.: Juk kiekvieno žmogaus sieloje užverti tokie neišsemiami turtai, brangenybės Pt.
| refl.: Valdoną svietas įgijo, kurį pagimdė Marija, užvėrėse nesang tame dangus, marios, taipag žemė SGI63. Tuose dviejuose prisakymuose užsivera visas zokonas ir pranašai Ev. Kas gi ažusiveria tame sudėjime apaštalų? AK17. Visas jų tikėjimas su daugybėmis visokių burtų užsiveria talmude TS1900,6–7. Skaitydamas tą pirmąjį punktą storokias ne tiktai teisybę suprasti, kuri tame punkte užsivera, ale dar iš pat grunto aną paimti P. Po vardu tad augymių užsiver tie visi kūnai, noris pri lities vairi P.
8. sustabdyti veikimą, uždaryti: Galima užverti visas girdyklas, kad ilgais metais joks žmogus nebebūtų girtavęs Vd.
ǁ refl. nustoti veikti: Nelaiminga girtystė išnyks iš terpo jūsų, karčemos, dykos palikuonės, užsivers ir nevilios jūsų M.Valanč.
ǁ refl. prk. pasibaigti, nelikti: Užsivė́rė visi darbai, bendrovė bankrutav[o] Drsk.
9. užskleisti: O užvėręs knygas, atidavė tarnui ir sėdos GNLuk4,20.
| prk.: Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo brš.
10. darant suspausti, sumaigyti: Kai bėgo višta pro darančias duris, i ažvė́rė durysu Prng.
11. užmerkti: Akis užmerkti, užvérti KII159. Rankos papratimu dirba, o akys užvértos Varn. Užvė́rė akis i nei žodžio nesakė Vdk. Skanus miegas akes jos užvėrė I. Kai akis užveria, sakytum – miršta, o atidaro – iš numirėlių keliasi Ašb. Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju, atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių brš. Nei akį neužvėriau ir, apie tai bemislinėdamas, pamačiau dvi senoki mergi lietuviškuose rūbuose BsMtII202(Tlž). Kap uodelis išgėrė, tuo[j] akeles užvėrė LLDI384(Ss).
| refl.: Dabar, prisispaudus prie šilto, gyvo žmogaus, prie motinos veido, jo skaudą akių vokai vėl užsivėrė I.Simon. Jiems iš pailsimo akys užsivėrė brš.
12. užčiaupti: Taradeika neužveramà: ka pradės [kalbėti], nenutildysi Rdn.
| refl.: Baisybės nasrai užsiveria RD194.
| Gerklės neužsivė́rė, giedojom ir giedojom (buvome didelės dainininkės) Rtn.
◊ bùrną užvérti
1. nutildyti: Žmonėm burnõs neužvérsi Kpr.
2. nutilti: Sulauksi, kaipgi užver̃s bùrną atadarius Šmn.

dùrų neužvérti nuolat vaikščioti: Nekviesti svečiai durų neužverdavo nei dieną, nei naktį V.Bub. Jis neùžveria dùrų – bėga i bėga Jrb.
dùrys neužsivė́rė apie dažną ėjimą, daugelio lankymąsi: Po karo kas buvo [vargetų] ejimas, dùrys liuob neužsivérs Rdn. Siūna [vaikai] par dures, neužsi̇̀vera nė minutą Krš. Suvažiavo svečių būrys, neužsivėrė nė durys LTR(Kln).
kaip užvértas apie vikriai dirbantį: Žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užverta A.Vien.
lū́pas užvérti neleisti kalbėti: Senam lū́pos vérte užvértos, neprasižiok (kalbėjo moteris) Rdn.
paužvérti, paùžveria, paužvė́rė (dial.) tr. kišant, duriant įverti: Kiaulėmu dratai nepaažuverti̇̀, tai pievas paparausė Dv.

rañkos ištiesimù čia pat, netoli: Už Upynos rankos ištiesimu trobos buvo. Rdn.
rañkai kójai pakankamai (miegoti): Išsimiega rankai kojai. Ds. Bent kartą išsimiegojau rankai kojai. Kzt.
rankàs kójas atláužti prastai padaryti: Nebe šiam nebe tam tas tavo darbas – atlaužei rankas kojas ir palikai. Jnš.
rankàs kójas bučiúoti nuolankiai prašyti: Tiek jis čia puldinėjo, tiek puldinėjo – rankas kojas bučiavo – nepriėmė, paskui dovanojo. Šln.
rankàs kójas išbučiúoti labai dėkoti: Namą dovanotas rankas kojas išbučiuos. Jnš. Norėjimas tos šnapšės – rankas kojas išbučiuotų. End.
rankàs kójas nubučiúoti labai dėkoti: Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų: rankas kojas nubučiavusi gali už jo eiti. Žem.
rankàs kójas nukir̃sti padaryti suglebusį: Uždavė alaus, nukirto rankas kojas, nebepaeinu. Krš.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės, išsigąsti: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas. Avyž.
rankàs kójas susinérti nieko nedirbti, nieko neveikti: Sėdi rankas kojas susinėrę, nori, kad kas duotų. Krš.
rankàs kójas užkrutė́ti labai pavargti: Ot priskrutėjau, rankas kojas ažkrutėjau. Grv.
rañkų pakėlìmas pasidavimas: Tai tas pats, kaip ir rankų pakėlimas. Juk į priešą, kuris jau pakėlęs rankas, nebešaudoma. Simon.
rañkos pamojimù lengva (padaryti): Tiesa, kaip dėdė sako: vidaus kultūra ne rankos pamojimu įgyjama. Pt.
rañkų pridėjìmas dirbimas: Be rankų pridėjimo nieko nėra. Šv.
rañkų prikišìmas dirbimas: Yra labai kruopštus dalykas, reikalingas daug prikišimo rankų. rš. Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir rankų prikišimo. rš.
per rañkų rankàs eĩti Ėr. patekti vis kitam savininkui: Taip ir eina tas ūkiukas per rankų rankas. Erž.
rañkos sumojimù greitosiomis: Dažnai ligoniui reikia ilgėliau pasigydyti, kol sveikata atgrįš, ypač sunkesnės ligos rankos sumojimu neatimamos. Pt.
rañkų sutepìmas nusikalstamas veiksmas: Rankų sutepimas brolžudyste. LzP.
rañkų tárpe nejučiomis, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė. Žem.
abiẽm rañkomis
1.mielai, netaupant, gausiai (dalyti): Jį visi skriaudžia, jį apgaudinėja, o jis ir žmona, lyg maži kūdikiai, to nei nenumano, nei mato ir visa abiem rankom išdalija kitiems. Vaižg.
2.mielai, noriai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija. brš.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankomis gaudžiau sveikatą. An.
abiẽm rañkomis ir abiẽm kójomis labai mielai, noromis: Įsirašysit? – paklausė susidomėjęs Domantas. – Abiem rankom ir abiem kojom įsirašysiu! – tarė kaimynas. Gruš.
abì rankàs ir kójas kélti be svyravimų balsuoti, pritarti: Bravo! visai pritariu ir keliu abi rankas ir kojas, – nudžiugo kertėje literatas realistas. Vien.
antrà rankà Jž. padėjėjas: Čia įbruko mane kaip antrą ranką patarnavimams. Lauc.
antromìs rañkomis turint patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis. rš.
ãtbula rankà
1.atmestinai, nerūpestingai: Atbula ranka tik ragana vaišinti. KrvP. Kad jau žmogus papranta atbula ranka dirbt, tai jau blogai. Žg.
2.nenoromis, šykštint: Kai atbula ranka duoda, tai ir imt nenori. Rs.
atbulomìs rañkomis nerūpestingai, nevikriai, tingiai, atmestinai: Daro vis atbulom rankom. Švn. Jei dirbi, tai dirbk gerai, bet ne atbulomis rankomis. Krp. Dirba atbulomis rankomis. Gršl.
ãtgalia rankà
1.nevikriai, nerūpestingai: Brūkštelėjo atgalia ranka pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko. Stl. Atgalia ranka tik tinginys dirba. Trgn.
2.nenoromis, šykštint: Duona karti atgalia ranka paduota. Km.
atviromìs rañkomis ir širdimìs atvirai, nuoširdžiai: Visi pažįstami atviromis rankomis ir širdimis priima, anė išsižioti neduoda man apie grįžimą atgal. Žem.
ãtžagaria rankà atmestinai, prastai: Toks atžagaria ranka atliktas darbas kelia teisėtą pasipiktinimą. rš.
atžagariomìs rañkomis atmestinai, nerūpestingai, prastai, lėtai: Padarei atžagariom rankom. – Laikys tam sykiui. Jrb. Vincui buvo skaudu, kad jie dirba atžagariomis rankomis. Avyž. Tu, vaikeli, tai vis atžagariom rankom – ką imi, tas krenta. Dj.
auksìnės rañkos nagingas: Jo auksinės rankos: ką tik paima, viską padaro. Jnš. Jo draugas, auksinių rankų skulptorius, netrukus iškalė ir akmens skulptūrą. Ap. Ot žmogus – auksinės rankos. Pls.
auksinès rankàs turė́ti būti nagingam: Tokias auksines rankas turi... Negi tavęs nepriims atgal į fabriką?. Mar.
rañkos aukštỹn sakoma ko nesugebant: Labai galėjau ir labai sugebėjau [austi], o dabar – aukštyn rankos. Sur.
rankàs aukštỹn rš. liepimas pasiduoti:
bálta rankà mielai: Balta ranka duoti. I.
báltas rankàs sudė́ti susituokti: Jau sudėtos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Jnšk.
dešinė̃ rankà teig. patikimas padėjėjas: Mokytojui taip pat greitai įtikau ir, neilgai trukus, buvau jo dešinė ranka. LzP. Jis mano dešinė ranka. Jnšk. Ji supranta! – pastebėjo ponia, kinkuodama galvą ir su pasigėrėjimu šypsodama, žiūrėdama į savo „dešiniąją ranką", kaip paprastai dabar vadino Agniešką. LzP. Norėčiau, kad pasiliktum Varniuose. Būtum man dešinioji ranka. Švaist.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo. Trgn.
dìdelės rañkos geras pagalbininkas: Bronius yra didelės rankos. Kv.
dykomìs rañkomis
1.be nieko: Gavau laišką, ne dykom rankom grįžau iš paštos. Jnšk. Nueini medžiotų: vaikštai žmogus visą dieną, vargsti ir gaišuoji, o gerai, jeigu nors kiškelį arba teterviną parsineši, dažniausiai gi dykom rankom namo pareini. Bil.
2.be dovanų: Krikštynos[na] negi nueisi dykom rankom. Slm. Dykom rankom negi nueisi. Ds.
3.be ginklo: Dykomis rankomis kur tu paimsi juos. Grž.
geležinè rankà griežtai (valdo): Namus, bobą, šeimyną geležine ranka valdo. Žem.
gerà rankà susijęs su sėkme: Mano gera ranka: kur aš sėjau, ten gerai auga. Gs.
geràs rankàs turė́ti Dglš. sėkmingai ką padaryti: Šitas stalius geras rankas turi. PnmA.
gerà rankà uždeñgti pateisinti: Nebuvo galima viso ponų darbelio gera ranka uždengti. Cvir.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs gryna ranka nepaims. Dglš.
ilgà rankà greitas (ką daryti): Ilga ranka atėmimui, trumpa – davimui. Štk.
ìlgos rañkos greitas (atsirasti): Bėdos ilgos rankos. Švnč.
ilgèsnė rankà šioks toks pagalbininkas: Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgesnė man ranka. Rz. Jau ranka ilgesnė – turiu sūnų. Rm. Kas čia do darbininkas iš mažo, bet ilgesnė ranka pasistumt. Ds. Jau vaikai suauga, pasisiunti, vis ranka ilgesnė. Plv.
ìlgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: ilgas rankas turi. Mrj. Turi ilgas rankas – jau kad ką išsidabos, o jam panogės, vis tiek priglaus. Pls. Jos vyrą išvarė – anas ilgas rankas turėjo. Grv.
išskėstomìs rañkomis mielai, su džiaugsmu (priimant): Dar gerai, kad sutiko vos ne išskėstom rankom. Ap. Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis. rš. Tie žmonės svečius sutinka išskėstom rankom, duoda geresnį kąsnį, nutrauktą nuo savo burnos. Vencl.
išvirkščiomìs rañkomis atmestinai, netikusiai: Mūs darbas – tai ne darbas, tai tik pusiaudarbis: tai tik palytėjimas darbo ruožtais, paviršium, išvirkščiomis rankomis. Kudir.
kairè rankà péržegnoti nebendrauti, ignoruoti, visai atsisakyti: Peržegnok tu jį kaire ranka ir eik nuo jo. Slk.
kàs rañkoje tàs kaktojè apie įsikarščiavusio elgesį: O man Dievo valia, – šokosi pati, – kas rankoje tas kaktoje. Žem. Bjaurus žmogus – kas rankoj tas kaktoj. Dr.
kietų̃ rañkų apie taupų: Ji buvo kietų rankų ir dolerį pagaudavo, nors tasai turėtų ir labai trumpą uodegėlę. Dovyd.
laisvà rankà nesuvaržytas: Be vyro motriškai laisva ranka: ko tos mergos pulna už tų vyrų. Rdn. Be vyro [moteriškei] laisvesnė ranka. Grd.
laisvàs rankàs dúoti suteikti laisvę: Aš tau duosiu laisvas rankas veikti. Mont.
laisvàs rankàs palìkti leisti savarankiškai elgtis: Senis viešai pagyrė ponią Brėdą ir pasikvietė algos pakelti. O tai reiškė, kad palieka jam laisvas rankas panašioms naujovėms. Cinz.
laisvàs rankàs turė́ti
1.būti neužimtam, netrukdomam: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi. Nebūsi pririštas prie dvaro, galėsi eiti kur nori. Myk-Put. Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu. Balt.
2.būti nevedusiam: Žmogus kai turi laisvas rankas ir pinigo dar prasimanai, gali linksmai gyventi. Šk.
lengvà rankà
1.sekasi: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles – greit auga. Pn. Žinai, jo ranka lengva. Alz. Mano ranka lengva. Aps. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengva ranka, tai greičiau prigis. PnmA.
2.traukia užeiti: Kur liūbiju, tai taip ranka lengva. Lz.
lengvà rankà
1.lengvabūdiškai: Atsirado gerų dėdžių, kurie, neįsigilinę į reikalą, lengva ranka stojo jo ginti. rš.
2.išlaidžiai, netaupant: Neišdalyk viso lengva ranka: pačiam prireiks kada. PnmA. Lengva ranka viską išdaliojo ir sau neliko. Dkš.
leñgvą rañką turė́ti apie žmogų, kuriam viskas sekasi: Kad Gugis turi „lengvą ranką", žmonės jau seniai pastebėjo ir todėl ar vištos reikėjo tupdyti ant kiaušinių, ar žąsys, moterys kviesdavo visuomet Gugį. Krėv. Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt. Ss. Turėjo tokią lengvą ranką, jog ne vienas jos priimtas vaikas negavo nei bambos klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti. Vaižg.
mìtrios rañkos apie darbštų: Girk mergą ne dėl gražaus veidelio, bet dėl mitrių rankelių. KrvP.
neramiàs rankàs turė́ti būti mušeika: Ir visuomet šitie žaidimai baigdavosi mūsų ašarom: labai jau neramias rankas turėjo Petras. Kad tiktai kas – tuoj už kuodo, ir gana!. Balt.
nuogomìs rañkomis be nieko: Viešpats Dievas neateis tuščiomis arba nuogomis rankomis, bet drauge atneš drąsumą prieš visą piktą. Dk.
pakirstomìs rañkomis nusivylęs: Šito ir Narba nežinojo! Tad tik išvėpo visas pakirstom rankom. Andr.
pãčios rañkos geras pagalbininkas: Dešimties metų vaikas – pačios rankos. Rdn.
pãčios rañkos bė́ga labai norisi imtis (darbo): Kai tik pamatau darbą – rankos pačios bėga, nors raudok!. Balt.
piktà rankà niekšas: Tiltą norėjo sunaikinti pikta ranka. Gric.
pìlnos rañkos daug (darbo): Mums darbo buvo pilnos rankos. Žml. Piemens pilnos rankos darbo. Simon.
pirmà rankà
1.patikimas padėjėjas, pagalbininkas: Mano vienas žentas mažai mokytas tėra, ans jau prie žambio, antras pamokytas – pirmininko pirma ranka. Šts. Gudelis, prašomas pagroti ir vaišinamas, sakydavo: – Vyreli, duok ir jam – jis mano pirmoji ranka. Ap. Aš labai geras darbinykas, kaip pirma ranka. Akn.
2.teisė pradėti: Aš dalinau kortas, tai jo pirma ranka. Jnš.
pirmojè rañkoje pačioje pradžioje: Atėję pirmoje rankoje priėdė lig soties. Krš.
plikà rankà
1.be įrankių: Plika ranka nieko nenuveiksi. Upt. Mokyti mašinomis dirba, o jisai plika ranka. Dovyd.
2.be gudrumo, suktumo: Jo plika ranka jau nebepaimsi. Ds.
plikomìs rañkomis be ginklų: Vyrai, – tarė pakuždomis, – mes juos paimtume plikomis rankomis. Myk-Put. Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų. Blv. Jeigu lauke kur užpultų, plikom rankom – pražuvęs. Škt.
prastà rankà nesėkmę lemiantis: Tavo a. a. Vinco prasta ranka buvo: kiek našlių ir kavalierių turėjai kandidatų, o nė už vieno nenutekėjai, sako: mirusio vyro prasta ranka, kad likusi našlė nenuteka.... Žem.
ríebia rankà negailint, nešykštint: Riebia ranka daviau uogų. Plng.
riẽstos rañkos savanaudis: O Jėzau! Sūrantai, ką tu kalbi! – balsu verkė Kotryna, – riestos ir tavo rankos. Vienus į kalėjimą veda, o tu jau į ponus lendi. Marc.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausa ranka nepriėjo tik. Jrb.
sausomìs rañkomis tuščiomis, be dovanų: Pas tokį poną sausomis rankomis neisi. Skd.
sàvo rankà
1.savavališkai: Savo ranka nieko neėmiau. Dglš.
2.savarankiškai: Jis gyvena savo ranka. Klm.
sidabrìnės rañkos nagingas: Ką aš padarysiu, kad rankos sidabrinės, o gerklė misinginė. Smn.
skalsì rankà taupus: Mano bobos neskalsi ranka: čia nuperka, čia vėl nebėr. Lk.
stiprì rankà apie tvirtą valdymą: Menkas šeimininkas, neturi stiprios rankos. rš. Krašto valdyme nejaučiama stiprios rankos. Myk-Put.
sùrištas rankàs turė́ti negalėti laisvai elgtis: Jis, Varanka, turįs surištas rankas, negalįs atsidėti jokiam kitam rimtam darbui, turįs pagalvoti apie būsimas pareigas. Andr.
šaltomìs rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltom rankom, atgrubnagis toks. Ob.
šiltà rankà greitai, tuoj pat: Grąžino šilta ranka. Vlkv.
šiltomìs rañkomis mielai: Skibas būtų šiltom rankom į koplyčią paėmęs [mirusiąją], bet mano prašytas jis padarė viską, kaip mirusi norėjo. Dovyd.
rañkoms šveñta negali dirbti: Kol rankos kušėjo, akys veizėjo, subinė ūkštavo, o senatvėj rankoms šventa, subinei pasninkas. Šts.
tė́višką rañką pajùsti būti išpertam: Kaip aš gailiuos, – Muršteinas parodo aiškų mostą, – kad aš neleidau tau savo tėviškos rankos pajusti, kol tu dar jaunas buvai. Simon.
tė́višką rañką paminė́ti būti nubaustam: Tegul tik kas ką pašnibždės prieš kunigaikštį, tai paminės jo tėvišką ranką. Myk-Put.
trẽčios rañkos atsarginis padėjėjas: Jis ar (taip pat) buvo trečios rankos. Krč.
trumpà rankà Štk. nerangus:
trum̃pos rañkos neturi valios: Dabar rankos trumpos, tai makliorstvos prasidėjo, kažkokios skolos atsirado. Gric.
tuščià rankà be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka, papyragyk. Šts. Bet tuščia ranka negražu pasirodyti. Žem.
tuščiomìs rañkomis
1.be nieko: Tai kaip čia dabar bus? – susirūpino Vincas. – Grįžti tuščiomis rankomis? Ką tėvas pasakys?. Myk-Put. Į gyvenimą jis išėjo ne tuščiomis rankomis. Andr. Jūs išeidami neišeisite tuščiomis rankomis. ŠR. Niekad negrįždavo į medžiotojų lūšnelę tuščiomis rankomis. rš. Sugrįžo tuščiomis rankomis. Rs. Gal grįš su laimikiu, o gal ir tuščiomis rankomis. Daut.
2.be dovanų: Juk nenueisi tuščioms rankoms į veselę!. Krš. Tuščiom rankom negi eisi, sarmata. Skdt. Praauš, ir pareis, rasit, ir vėl ne tuščiomis rankomis. LzP. Niekada nereikia iš kiemo pareiti tuščiom rankom, gaspadinėle. Simon.
3.be kyšio: Prie jo tuščiom rankom neprieisi, mat be nieko, tai ir nieko. Užp.
tvìrta rankà apie griežtą valdymą: Pats Edvardas Butvilai siūlė ne kartą perimti Palivarkynę ir tvirta ranka ūkį vesti. Dovyd.
vienà rankà apie sutartinai veikiančius: Mūs buvo viena ranka su juo. Al. Mes viena ranka – visi zgadoj gyvenam. Strn. Mudvi su seseria viena ranka. Prn. Dabar juodviejų viena ranka. Skr. Aš, žinote, su eiguliu viena ranka, galėčiau lentų tiek ir tiek.... Andr.
víena rankà sutartinai: Su rajonu viena ranka eina, ką padarysi. Grd. Anys viena ranka gyvena. Grv. Visi viena ranka buvo. Vlkv.
víeną rañką laikýti sutartinai veikti: Tėvams reikia vieną ranką laikyti: jei viena bara, kitas užstoja, vaikai į velnius gali išeiti. Krš. Jie vieną ranką laiko, nieko su jais nepadarysi. Alk.
víeną rañką turė́ti sutartinai veikti: Vieną ranką visi turi, nieko nepadarau. Pj.
visà rankà tikras padėjėjas: Vyriausia duktė jau visa ranka. Klvr.
vìsos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – visos rankos. Ktk.
žalià rankà
1.apie jauną: Jauna dar, žalia ranka, bus dar vaikų. Krš.
2.apie nepatyrusį: Jaunas daktariukas, žalia ranka, dar nemoka gerai. Krš.
3.apie lemtį: Pas poną Dievą žalia ranka: da bus visko (vaikų). Krž. Dievo žalia ranka – užaugs bulvės. Škt.
tè žãlią rañką sakoma gerą linkint: Te žalią ranką, kad kaip rūgte rūgtų paršeliai!. Brs.
rañką apdalýti pasisveikinti su visais: Svečias visiems ranką apdalijo. rš.
rankàs apkrė̃sti
1.sugadinti gyvenimą, užtraukti nemalonumų: Apkrėtei man rankas. Ktk. Sveikata ant plaukelio kybo, parvažiuosiu tik kitiems rankas apkrėsti. Žem.
2.atsisakyti: Norėjau pirma pirkt tos karvės, ale kaip papaisiau, kad kvara (serga), tai ir rankas apkrėčiau. Arm.
rankàs apléisti
1.netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido. Krėv.
2.mirti: Ten mano miela rankeles apleido. Kb.
rankàs apsikrė̃sti prisidaryti vargo, nemalonumų, rūpesčių: Kas tave paims, tai tik rankas apsikrės. Trgn. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti!. LzP. Tiktai rankoms apsikrėsti – nenoriu ten kištis. Trk.
rañką apsùkti apiẽ kumẽlės úodegą sakoma ilgai kur užtrukusiam: Kur buvai užtrukęs? Gal apie kumelės uodegą ranką buvai apsukęs?. Ds.
rañką atidúoti ištekėti: Už Vilniaus išvadavimą atiduosiu tamstai savo ranką. Vien. Rimta Vingirykštė iš pat vasario pamilo vėjavaikį Skudutį ir atidavė ranką ir širdį. Vien.
rañką atitiẽsti mušti: Niekad nebūč galėjęs atitiest prieš tave ranką. Vdk.
rankàs atkir̃sti prastai padaryti: Kam tu sugadinai, tik rankas atkirtai į šitą darbą. Pls.
rañką atkìšti elgetauti: Ir nejaugi atkišęs ranką turiu prašyti praeinančių „ponų" ir rinkti skatikus?. Bil.
rankàs atkìšęs be atodairos: Prie butelio puolu kaip beprotis, atkišęs rankas. Tr.
rañką atláužti pasikeisti nusistatymą: Gal atlaušiu ranką prie tavęs. Lk.
rankàs atléisti
1.pašalinti rūpestį: Nusbaigsiu, tau rankas atleisiu. Aln. Ir jai rankas atleidė, baigės vargelis ir jai. Sur.
2.nesirūpinti: Jei atleistau rankas, kaip tas vaikas augtų?!. Drsk.
rañką atleñkti padaryti kokį menką darbelį: Tingi ranką atlenkt ir duris uždaryt. Lp.
rankàs atrìšti leisti laisvai veikti: Susirinkimininkams buvo atrištos rankos viešai veikti. prš. O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Gruš. Mirė vyras, žmonai rankos atrištos. Dkš.
rañkos atsiléido įgavo valią: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt. Plv.
rankàs atsiraitýti imti smarkiai veikti: Rankas atsiraitė vokiečiai. Vdk.
rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo. brš.
rañką bučiúoti pataikauti: Jis gi prieš visus lankstėsi ir buvo pasirengęs bučiuoti ranką kiekvienam, kas tik panorės ją atkišti. Myk-Put.
(kieno) rañkoje bū́ti valdyti: Polockas buvo vokiečių rankoj. Ds. Jo rankoj pinigai buvo – gėrė mėtė, kur norėjo. Mžš. Visų tėvų rankoj buvo vaikai, buvo drausmė. Ut.
rankàs daužýti
1.stebėtis (piktinantis): Ir rankas daužau – nebėr avino. Als.
2.džiaugtis: Juokiasi, rankas daužo. Šts.
rankàs dẽginti kelti nemalonumą (jaučiant sąžinės graužimą): Į ranką įspausti pinigai neturi jokios vertės – jie primena tik neseną gėdą ir degina rankas. Vencl.
rañką dė́ti greitai padirbti: Ranką dės, ir jau gatava. Bor.
rankàs dė́ti ištekėti, susituokti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas. Paukš.
rañkos dỹga norisi (ką paimti): Oi tai man dyga rankos dėl tų pinigų. Skr.
rankà drẽba nesinori (imti): Nemėgstu bargo, dreba ranka imant, jei neatiduosiu, a?. Andr.
rañkos drẽba gaila (išleisti): Namiškis, priešingai: kapeiką sau ar kitam išleisti – rankos jam dreba. Žem. Rankos dreba dėl dviejų litų. Varn.
rañką dúoti
1.pažadėti: Davei ranką per Žolines bernui. Lp.
2.laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave. Krėv.
3.sutikti tekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankelės neduosiu. Plt.
rankà dùrsterėti apgraibomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, ten dursteri – kokis ten ano darbas. Grv.
rankà eĩna sekasi (gyventi, auginti): Pradžia moterystės labai ranka ėjo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko. Valanč. Neina ranka jam gyvenimas. Brs. Taip man tos bitės ėjo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt. Vrn. Aniem gyvuliai ranka eina. Als. Šitie paršeliai jau neina ranka. Klt. Na, ką reikia daryti, kad nėmaž nebeina ranka. Gršl.
rañkomis eĩti stumdyti: Susimildamas tik rankom neik!. Slm.
rañką gáuti vesti: Jei sutiksi su jo valia, mano ranką gauti gali. Btg.
rankàs grąžýti labai sielvartauti: Ir Karalienė didžiausiame nusiminime, grąžydama rankas, suriko nesavu balsu.... Simon. Meisterienė grąžo rankas. Cvir. Kodėl ji nesipriešino, kodėl pati, viską palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko geresnio?. Katil. Zionas grąžo rankas, bet jį paguosti nėra kam. ŠR.
rankàs išbučiúoti labai dėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankas išbučiuoti. Jnš.
rañką išdérgti sėkmę atimti: Negirk senos kumelės, nudvės dar, ranką išdergs. Sml. Su savo kumelėm jis man išdergė ranką. Ėr.
rankàs išmainýti pavaduoti darbe: Nėr kam išmainyt baltų rankelių, nėr kam užtarti tikro žodelio. Ppr.
rankàs išskė̃sti padidinti savo įtaką: Kad prūsas nebūtų gavęs rankų išskėst, būtų kitaip buvę. Gs.
rañką ištiẽsti
1.susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas. Balt.
2.suteikti pagalbą, padėti: Ir bėdoje niekada jo nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia. Avyž. Gerų žmonių man gaila. Ne vienam, taip sakant, esu ranką ištiesęs. Marc. Jei tarp žmonių minios tu svetimas jauties, tat laimė niekados tau rankos neišties.... Nėr. Prisipažinsiu, ir aš neištiesiau Ąžuolui rankos, kai jam buvo nepaprastai sunku. Mar.
3.elgetauti: Ranką ištiesus ėjo pasenusi. Krš.
tik rañką ištiẽsti labai arti: Bet iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti. Dvd.
rañką įtaisýti išmokti, įprasti: Įtaisiau ranką eiti anksti rytą daržų laistyti. Krš. Ranką įtaisė vogti, ar nenutvers?!. End. Dabar anie kaip įtaisė ranką, taip ir darys. Lk.
rañką įžàgti atimti laimę, pasisekimą: Stangas įžagė ranką. Pc.
(kieno) rankà kãba yra priklausomybėje, priklauso nuo ko: Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti. A.
rankàs káišioti lįsti kur nereikia: Savo vietoj sūnus anas nekaišiojo rankų – niekur anas nelindo. Šmn.
rañką kélti
1.kėsintis mušti, užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit. Sruog. Nekelk rankos prieš berniuką, – nieko jam nedaryk!. ŠR. Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos. Krėv. Sakydavo: nekelk rankos prieš tėvą – ranka iš peties išdžius. Erž. Ant tavęs siratos rankelės nekelsiu. Ašm. Ana jau rankos nekėlė prieš. Brs.
2.pasiduoti: Neieškok, Joni... Nusiramink, negalima kelti rankos. Jei taip padarysi, niekai bus mūsų nusistatymas. Ap.
rankàs kélti mušti: Tik kai pamatėm jį ant kranto visą pamėlusį, vos vos bepaeinantį, nebeišdrįsom rankų kelti. Trein.
rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, ale rankų nekilok. Kur.
rañką kýštelėti šaltai atsisveikinti: Kyštelėjo ranką ir nieko nesakęs nuėjo. Rk.
rañkose knìbžda rūpi (išleisti): Pinigas ano rankose knibžda, kad turi. Rod.
rañkos kniẽti rūpi (ką padaryti): Jam rankos knieti ką padaryt. Mlk.
rañką knìta rūpi (ką padaryti): Knita knita ranką išleisti. J.
rañkos knìta rūpi (ką padaryti): Seniai knita rankos jum atkeršyti. Dkk.
rankàs kratýti labai ko nenorėti, atsisakinėti: Ji bijo, rankas krato. Jrb. Nenori, krato nuo jo ir rankas. Vv.
rañkomis kratýtis labai atsisakinėti: Jis ėmė kratytis rankomis: – Aš nieko nežinau ir nieko nenoriu žinot, eikit pas kunigą vikarą. rš.
rañkos kriñta žemỹn nesinori dirbti: O dabar rankos krito žemyn, tartum ir namai, ir laukai jau buvo nebe jo. Vencl.
rankàs láidyti mušti: Nelaidyk rankų, gausi pats!. Krš.
rañką laikýti pagelbėti: Gerai, kad vienas kitam ranką laikot. Varn.
rañkoje laikýti drausminti, valdyti: Laikė savo rankoje viską, kol akis užmerkė. Stl. Vaikus laiko rankoje. Rmš.
rañkose laikýti valdyti, tvarkyti: Tas neturi gyventi, kuris negali savęs laikyti rankose, kai ant jo užgula nepasisekimai. Cvir. Užkurys tvirtai laiko savo rankose ūkį ir rūpinasi juo kaip savuoju. Vien.
rankàs laižýti pataikauti, žemintis: Mes jums rankų nelaižysim!. LTR. Jis krioktų ir už dyka, ir dar pripuolęs rankas laižytų. Katil.
rankàs laužinė́ti vis sielvartauti: Vaikštinėdama baltas rankeles laužinėjo. Dglš. Močiutė vaikštinėjo, rankeles laužinėjo. Jabl.
rankàs láužyti labai sielvartauti: Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas. Mair. Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė. Krėv. Labiausiai verkė jauna mergelė po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama. Tvr. Motina rankas laužė, o vaiko jau nėr. Grv. Laužo baltas rankeles jaunoji martelė ir gailias ašaras lieja. Vien.
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai ranką laužk – nežinosi. Štk.
rañkos lim̃pa sekasi (dirbti): Kito rankos lipte limpa prie kiekvieno darbo. Mrj.
rankà lìnktelėjo gausiai (davė): Pereisiu per vežimus melsdamasis. Kad duos, tai ir ranka linktelės – pyrago, sūrio, varškės abrakų terbas prikrausi. Žem. Ar ubagas pasipainios, šmakšt čielą torielką miltų... arba duonos kad duos, tai ir ranka linktelės. Žem.
rañką mainýti
1.nebe iš to paties pirkti: Reikia mainyti ranką – iš Staniūnioko, kad ir dykai duotų paršus, neimč. Ktk.
2.pavaduoti: Kad aš ir sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motinėlei rankelių nemainysiu. Ad. Niaugi aš tau, tėtuti, rankelių nemainiau?. Tvr.
rankàs mazgótis šalintis, nesikišti: Kad būtų laimėjęs, tai ir Baltaragis kartu būtų laimėjęs, o kai prakišo, tai vienas Cinokas turi atsakyti. Baltaragis rankas mazgojasi kaip Pilotas poną Dievą pardavęs.... Žem.
rankà mazgója rañką vienas kitam padeda: Ką padarysi, ponuli, žinoma, ranka ranką mazgoja. Žem. Ranka ranką mazgoja, o burna lieka murzina. Ds. Tamsta tikrai pradedi man patikti. Vis dėlto tamsta turi žinoti, kad ranka ranką mazgoja. Balt.
rankà móstelėti niekais nuleisti, nepaisyti: Vienas iš gailesčio kone verkia, kitas ranka tik mosteli. Ašb. Ant visko mostelėjo ranka. Jabl.
rañkomis mosúoti griežtai nesutikti, priešintis: Ana rankom mosuoja, neina. Grv.
rañkomis mosúojant menkai (dirbti): Rugiai augo mūru, nors dirvą išgyvendindavo, nuo jų pačių betariant, vos rankom mosuodami. Vaižg.
rankà móti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Žiūrėdami žinybiškumo tokie vadovai moja ranka į valstybės interesus. rš.
rañkos neapsùkti Lp. tingėti ką padaryti:
rañkos neatpùvusios apie nagingą žmogų: Mūsų Liudos rankos dar neatpuvę, ką paims, tą padarys. Dglš.
rañkų nedė́ti nieko nedirbti: Nė rankų motina nededa – taip užpyko. Krš.
rañkos negadìnti gerai dirbti rūpinantis savo autoritetu: Mat sau rankos negadink. Žl.
rañkų neìšskečiant apie darbą be poilsio: Visą savaitę dirbau visur kaip juodas jautis neišskėsdamas rankų. Šein.
rañkos nèkelia nėra noro (ką daryti): Iš baimės rankos nutirpę nekelia veikti. Švnč. Rankos nekelia darbų. Šts.
rankà nekỹla nesiryžta: Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka. Bub. Ranka nekyla bobą mušti. Varn.
rañkos nekỹla nėra noro (ką daryti): Kai pamirė vyras, rankos nekyla krutėt. Grv.
rañkos nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Reikia niekur ir rankos nekišt, tada ir vaikai dirbs. Klt. Reikėjo nagines sulopyt, gaspadorius ir rankos nekišė. Žl.
2.nemušti, nekibti: Tėvas sako, aš nekišiu prie svetimo kareivio rankos. Pgr.
rañkų nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Nemoku – nė rankų nekišu. Užv.
2.nemušti, nekibti: Aš prie moteriškos rankų nekišu. Skr.
rañkos nenutrū̃ks sakoma raginant dirbti: Ar tau būt nutrūkę rankos?. Lg.
rañkų nenuvaldýti nusikalsti, vogti: Jinai rankų nenuvaldė ir pakliuvo į kalėjimą. Btg.
rañkų nepakélti labai nuvargti: Žmogus dirbi, rankų nepakeli, o jis kaip jautis dykas. Mžš.
rañkos neprilaĩkant duodama nešykštint: Duodu duodu rankos neprilaikydama, o kai reikia žmogų prisišaukti – nugaras man atsuka. Balt.
rañkos nesìkelia nėra noro (ką daryti): Nieko negaliu – nesikelia rankos dirbt suvis. Rš.
rañkų nesudė́ti ištisai dirbti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu. Balt.
rankà nesùdreba drįsta: Kaip matai paleidžiu viską dūmais, jei prisakysit! Ranka nesudrebės!. rš. Na kaip tau ranka nesudrebėjo?!. Šln.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau. Brž.
rañkoje neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nė rankoj neturėjo. Lp.
rañkos niẽžti rūpi, knita (ką bloga padaryti): Burną sučiaupęs tylėjau; bet rankos taip ir niežtėjo. Vrn. Langelis, kad jis kur, atakištas! Niežėjo, matyt, kam rankos! – supykau. Šein. Nors ir kalėjime buvęs, vis tiek niežti rankos ką pavogt. Rdd.
rankàs nukabìnti nusivilti, nebesistengti dirbti: Nereikia rankų nukabint lig pat mirties: kolek gyveni, dirbk, krutėk. Mžš.
rankàs nukir̃sti pavargti: Per dieną prie linų labai nukerta rankas. Jnš.
rankàs nukratýti
1.atsisakyti: Tomis dienomis Rozalime buvo tokiomis sąlygomis siūlomi arkliai. Visi ūkininkai rankas nukratė. Pt.
2.nustoti vilties: Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankas nukratė. Užp. Nukratė visos rankas, nebereikia gydymo. Sur.
rankàs nuléisti
1.netekti vilties, noro, nusiminti: Nesiseka su kiaulėm, ale kaip dabar nuleist rankas?. Mžš. Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo. Žem. Apsodino ištisą dešimtinę žemės ir, visą energiją išeikvojęs, nuleido rankas, visiškai nustojęs vilties, kad kas iš to būtų gera. Vaižg. Žinau tik, kad ir nelaimėje nusiminti, rankų nuleisti nereikia. Pt. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim. Vien. Blogai padariau, kad nuleidau rankas ir toliau nebesimokiau. Btg. Išgirdome žinią apie juos (priešus), rankas nuleidome, pagavo mus baimė. ŠR.
2.nesirūpinti, apleisti: Tie laiškininkai jau visai nuleido rankas nuo darbo: paštas ateina po aštuonių dienų. Stak. Tiesa, Dirmeikis visai nenuleido rankų: tą vasarą jis įtaisė elektrą. rš.
rankàs nulė̃pinti įstumti į neviltį: Tik ką jis rado Sakalynėje, taip jam nulėpino rankas, jog ko tik ko tik visai neatmušė noro darbuotis. Vaižg.
rankàs numainýti padėti, patarnauti, būti naudingam: Išaugsit, galgi svietui rankas numainysit ir savo seną tėvulį ir močekėlę dadabosit. Rod.
rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojau į skriaudas ranka – silpnesnį pult garbė menka. Sruog. Abu ponu, numoję ranka ant visų tradicijų, pasiliko žaliajame dvariuke iki pat vakaro. Vien. Galų gale matydami, kad šis ponas bailus ir už savo žodžius neatsako, numojome ranka. Vencl. Ignis tik ranka numojęs nuėjo į pakluonę. Žem.
rankàs nusipláuti nusišalinti, nukreipti dėmesio, nesikišti: Ar kartu kelsim krikštynas ir vestuves, ar tu kaip Pilotas nusiplausi rankas?. Vien. O graborius, kad ir kažin kaip būtų malonu, tuojau stengėsi rankas nusiplauti. Cvir. Tu tai žinai... Ir tu negali dėl to rankų nusiplauti. Gric. Štai kodėl vokiečiai tąsyk stovėjo kaip Pilotai, baltas rankas nusiplovę, tarsi mūsų kraujas jiems nė motais. Trein.
rankàs nušlúostyti pabaigti vartoti (atsargas): Mes vakar ir rankas nušluostėm su bulvėm. Dr.
rankà nutvérti pagauti nusikalstant: Nisvantienė sakėsi pažįstanti tą moterį, bet, ranka nenutvėręs, neapkaltinsi ir nevesi į teismą. Simon.
rañką padė́ti pasirašyti: Padėk savo ranką po šituo dokumentu. Alv.
rankàs padė́ti
1.mesti darbą: Tie suvalkiečiai padeda rankas ir klausos tų žodžių. Akm.
2.nepajėgti dirbti: Kas gi pirks [viščiukus], nepirks – visi rankas padėjo jau. Sur.
rañką padė́jus ant širdiẽs sąžiningai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs. Kudir.
rañką padúoti
1.susisiekti, būti arti: Nuo žemaičių neatsiliko nė aukštaičiai. Mat viena bėda kitai ranką paduoda. Myk-Put.
2.pasveikinti: Sužinok tamsta pirma, kas jie tokie yra ir ar galima jiems ranką paduoti. Vien.
3.užtarti, pagelbėti, padėti: Paduokime ranką mes vieni kitiems ir spindulius laisvės barstykim. Bil. Minėjo, kad jis su draugais širdingai prižadėjo vienybėje turėtis ir kiekviename pavojuje vienas kitam ranką paduoti. Žem.
4.susitaikyti: Ir ranką padavėm vieni į vieną ranką, ir susėjom, ir iteip padarėm. Zt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau!. Balt.
rañką pajùdinti šį tą nuveikti: Rodos, viską kažkas sutvarkys už tave, nereiks pajudinti net rankos. Ap.
rañką pakélti
1.balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Sanavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos. Bub.
2.mušti, užpulti: Tu, begėde, tu drįsti prieš mane ranką pakelti? Aš tau parodysiu! – šaukė mama Šauklienė. Simon. Seniai būtų išjojęs, jei prieš kryžiuočius, bet kai prieš savuosius, tai nepakels senis rankos. Vien. Tai tu šitaip, vaike? Ranką prieš mane? Tu žinai, ką reiškia pakelti ranką prieš motiną?. Balt. Tu jam valgyt duok, o anas ant tavęs dar ranką pakėlęs. Rūd. Ranką ma[no] vyras nigdi nepakėlė. Pls. Dievas nepakėlė rankos prieš Izraelio tautos vadus. ŠR.
rañką pakélti prie kepùrės sveikinti: Kai kurie pakeldavo net ranką prie kepurės. Bet visi keliavo savo keliais. Pt.
rañką pakylė́ti užsimoti (mušti): Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti. J. Vaikas kylėte pakylėjo ranką ant šuns, t. y. norėjo mušti. J.
rankà pakìlo pasiryžo veikti: Jie juk gali atšaukti [tai, kas įvyko], reikia, kad tik pasipriešintų, pakiltų ranka. Ap.
rankàs pakir̃sti atimti norą veikti: Tas liūdnas dalykas man rankas ir pakerta. Bil.
rankàs pakratýti atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi. Žem. Kai sužinojo visus jos darbus, pakratė rankas, ir nereik. Skr. Pakračiau rankas ir nuėjau. Krš.
rankàs paláužyti pasielvartauti: Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, gailiai verkdama, atsidusdama, baltas rankeles palaužydama. Ck.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankas paleido, nieko nebeliko. Skr.
rankàs paleñgvinti padėti dirbti: Jau ir mano rankas palengvino. Žem.
rañkos paliñkusios į savè žiūri savo naudos: Ir švento in save rankelės palinkę. Lp.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Ranka reikia pamot [į kokį prastą darbą]. Imb.
rañkos panìžo užėjo noras ką padaryti: Taip paniekinamai nusišaipė, kad man rankos panižo. Balt.
rañkomis papliauškė́ti per strė́nas labai supykti: Sugrįžęs dėdė Nikodemas net rankom per strėnas papliauškėjo. Įpykęs nebežinojo, ant ko atsakymą mesti. Vaižg.
rankàs papùrtinti kratytis, vengti: Bėga kunigas rankas papurtinęs nuo davatkų. Šts.
rañkos paragáuti gauti mušti: Mano rankos paragausi!. Sruog.
rañką paródyti nubausti: Anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo. Bret.
rankàs pasidė́ti liautis dirbus ar nepradėti dirbti: Dar žadėjom kokį skūngalį budavoti, ale pasidėjom rankas. Trg.
rañką pasidúoti padėti, pagelbėti (vienas kitam): Seniau vienas kitam pasiduodavo ranką. Pn.
rankà pasíekti
1.būti netoli: Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią. Simon. Vincas Milašius dabar sėdi jau ant antrojo kalnelio, iš čia visai nebetoli iki gelžkelio, ranka pasiektum. Ap. Anas arti – ranka gali pasiekt. Grv. Namai buvo čia pat, ranka pasiekiami, ir kaimas beveik čia pat. Mark. Aš net krūptelėjau, taip iš arti, tiesiog ranka pasiekiamai pamatęs tokios aukštos valdžios žmogų. Balt.
2.lengva sužinoti: Taigi ir akademijos, ir protingas mokslininkų žodis šiandien ranka pasiekamas kiekvienam žemdirbiui. Avyž.
rankà pasikė́lė išdrįso: Kirsk! Ar tau pasikels ranka? – paniekino jį išdidžiai. rš.
rankàs pasipustýti pasirengti (ką smarkiai daryti): Kad aš jam rankas pasipustęs vieną antausį kirtau!. Skr. Pasipustė rankas ir ėmė šliuožti į medį. Žvr. Tai patraukė Juza, vieną rytą rankas pasipustęs, šulinio kasti. Balt.
rankàs pasirem̃ti nieko nedirbti: Abudu tokiu: ans pats sėdi rankas pasirėmęs ir ana sėdi. Lnk.
rankàs pasisė́sti nieko nedirbti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisėda rankas. Dkš.
rankàs pasispáusti per skver̃ną sutarti tuoktis: Jei šiandien rankų per skverną nepasispausite, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi. Vaižg.
rañkomis paskė́sčioti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Aš ne prokuroras... – paskėsčiojo rankom ir nužingsniavo atgal. rš.
rankàs pasmardìnti ištekėti (nevykusiai): Nieko gero nepažinau, jau rankeles pasmardinau. Btg.
rañką pataisýti
1.grąžinti turėtą laimę, sėkmę: Reiks mainyti avižų sėklą, gal ranką pataisys. Sml.
2.išmokti gerai ką daryti: Prie geram šiaučiui maž ir aš ranką pataisysiu. Švnč.
rankàs patrìnti pradžiugti, pasidžiaugti (pasisekimu): Tai vėl išgirdęs, rankas tik patrynęs, sumaniai pamerkė staršinai. Žem.
rañką pažadė́ti sutikti ištekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Pt.
(kieno) rankàs pažìnti patirti priespaudą: Gyvenau dvare, pažinau ir ponų rankas. Btg.
rankàs périmti
1.padėti dirbti: Turiu penkius vaikiukus, niekas man rankelių neperima. Rdn. Taip rūpinosi Drūktenienė pasikalbėdama su vyresniąja, keturiolikos metų dukrele, kuri ačiū Dievui jau motinai rankas perima. Žem. Stūmė gyvenimą, kol vieko pritrūko. Tada Juozas perėmė rankas seniui: susimainė vietomis. LzP.
2.būti liudininku: Juodu sulygo ristis, kas ten jiedviem ir rankas perėmė. Plt. Policija suėmė, su kuriuo ritosi ir kas rankas perėmė. Plt.
rañką pérmainyti nebe iš to paties pirkti: Reikia ranką permainyt – iš jo paršai nebeina. Ėr.
rankàs pérmušti galutinai susitarti: Galop sulygo ir permušė rankas. LzP.
rankàs pláuti padėti: Anys vienas kitam rankas plauna. Grv.
rankàs pláuti sáu nesikišti: Geriausieji kaip Pilotas plauna sau rankas. Pt.
rankàs pláutis nesikišti: Kiti, deja, „plaunasi rankas" ir sako: „Juk aš nieko nepadariau, aš nieko nesakiau". Simon. Viską jie stengėsi dabar Dūdai prirašyti, prisegti, patys kuo greičiausiai rankas plaudamiesi. Cvir.
rankàs prasiskė̃sti pabūti vienam, laisvam: Nuo ryto jau sėdi, nė prasiskėsti rankom neduoda. Švnč.
rankàs praskė̃sti
1.atsikvėpti (dirbant): Tiek daug turiu darbo, kad per darbus negaliu rankų praskėst. Mrj. Tiek žmonių – nė rankų negaliu praskėst. Vrn. Ir visą savaitę Juza nebeprisės, rankų nuo darbų nebepraskės. Balt.
2.užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rankom praskėst. Ut.
rankàs praskìrti atsikvėpti (dirbant): Darbo tiek, kad nėra kada nė rankų praskirt. Ssk. Tai surėmė darbai – negaliu nė rankų praskirt. Rdn. Abu negali, nuo darbų rankų nepraskiria. Balt. Mes krutam krutam, rankų nepraskiriam. Pv.
rañkoms praskìrti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rankoms praskirt. Ktk.
rankàs praskleĩsti atsikvėpti (dirbant): Neturi kada nė rankų praskleist, lekia ir lekia. Žl.
rañkos prašýti siūlyti ištekėti: Šviesiausias kunigaikštis Marijos rankos prašo. Sruog.
rañką pratiẽsti padėti: Ar nebūtų daugiau nuveikęs, jau tada jai ranką pratiesęs?. Šein.
rankà praũsia rañką vienas kitam padeda: Na, tai čia, žmogau, visai kas kita: ranka ranką prausia. Aš tau patarnauju, tu man, ir gerai.... Krėv.
rañką pridė́ti
1.pasirašyti: Mes jo (Krėvos unijos akto) niekuomet nematėm, ir nė vienas mūsų po juo savo rankos nepridėjo. Vien.
2.padirbėti: Patys ranką pridėjo, vargo, akmenų priritino. Simon. Rankos nebepridėsi, ar bebūsi geras. Vn. Taip nė rankos nepridėt, tai sarmata. Pv. Mat Vakkanalij Vziatkovič ir prie apšvietimo pridėjo ranką. Kudir.
3.kiek suduoti: Vos ranką pridėjau, ir pradėjo kriokti. Vvr. Paėjo kalbos, kad ne dėl girtumo [mirė], kad pridėjo kažkas ranką. Ap.
rankàs pridė́ti padirbėti: Rankų nepridėsi, ir nieko nėra. Ėr. Nė rankų nepridėjo, o nori, kad pasidarytų. Gs. Jei nori iš darbo naudos turėt, tai turi rankas pridėt. Mrj. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo, ir jau sakaisi, kad nusidarbujęs. Nč. Ir prie jo buvo mano rankos pridėtos. Piet.
rañką pridė́jus prie širdiẽs atvirai, nuoširdžiai: Pridėjęs ranką prie širdies bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!". Bub.
rañką prikìšti bent kiek padirbėti: Rankos neprikišau, o laukai žaliuoja. LzP. Nė rankų prikišt nenori. rš. Visados eik ranką prikišęs prie gyvulio. Žl.
rankàs prikìšti bent kiek padirbėti: Dabar kas prikiša rankas, vis nori, kad užmokėtų. Ktk. Ana kai tik rankas kur prikiša, tai ir prapuola. Klt. Prie kiekvieno darbo reikia prikišt rankas. Bgt.
rankàs prikìšęs
1.prisidėjęs prie ko: Kai užsipuola ant manęs, nors rankų neprikišęs, esu nekaltas, nervos sukyla. Kv.
2.nuolat prižiūrintis: Reik būt ir būt rankas prikišus. Kv.
rañkos prìkištos nuolat užsiėmęs: Kai turėsi vaiką, tai turėsi ir ką veikti – rankos bus vis prikištos. Rm.
rankàs prisirìšti darbais užsiimti, susivaržyti: Prisirišusi rankas su vaiku. Grd.
rankàs pur̃vinti daryti nedorą darbą, nusikalsti: Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet nenoriu rankų purvinti. Krėv.
rañkose pū̃sta apie prastai ar lėtai dirbantį: Pati vyrą namie likdo – ano rankose darbas pūsta. Grv.
rankàs rìšti tuokti: Rankas riša, žiedus maino. Sdk.
(kieno) rañkoje sėdė́ti
1.būti prasiskolinusiam: Ką jis turės pinigų, kad mano rankoj sėdi!. Slm.
2.priklausyti (nuo ko): Ir aš norėč kokią priimt, ale kai tavo rankoj sėdės, nieko nežiūrės. Sur.
rankà síekti labai norėti: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė. Kudir.
rankàs skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Mergytė merdi, gydytojai skėsčioja rankas, motina nuo kojų nusivariusi. rš.
rañkomis skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Senoji našlė, matydama, kaip jos rėžis siaurėja ir siaurėja, tik rankomis skėsčiojo ir liejo ašaras. Balt. Jie tik skėsčioja rankomis: girdi, nieko mes negalime. rš.
rañkomis skė́stelėti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Šoferis ilgai knibinėjosi, o paskui atsisuko į mus ir beviltiškai skėstelėjo rankomis. Dvd.
rañkų skė́stelti negãli nėra laisvo laiko: Per darbus rankų skėstelti negali. Bgt.
rañką spáusti sveikinti: Atsiminiau Povilo pasakojimą, kaip jis spaudė ranką apskrities viršininkui. Dovyd. Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad turiu daug draugų. rš.
rankàs sudaũžti
1.sulygti: Anuodu yra sudaužę rankas. Dauk.
2.suploti nustebus: Sudaužė rankas, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Plng. Senis rankas sudaužė. LzP.
rankàs sudė́ti
1.nieko neveikti: Įpratusi darbuotis, sudėjusi rankas maža tesėdėjau.... Pt. Aš valandėlės rankų nesudedu, dirbu ir dirbu. Krš. Pildydama tuos įžadus, turėtum laukti rankas sudėjusi kasžin kaip ilgai. Kudir. Reikia žmogui padėt tokioj bėdoj. Negi sėdėsi rankas sudėjęs?. Alz. Rankas sudėję nesėdim, vis krutam. Dkš. Tėvas nė valandėlės nesėdi sudėjęs rankų. Daut. Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti – ir neturtas užpuls tave kaip plėšikas. ŠR.
2.sutuokti: O kol nesudėtos rankos ir nesumainyti žiedai, Algimantas tiek mano, tiek ir jos, – atsakė Algutė Virpšai. Piet. Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedelius. JD.
3.išvien imti dirbti: Sudėkim rankas, dirbkim pasidėdami. Lp.
rankàs sukeĩsti patvirtinti lažybas: Sukeitėme rankas lažybose. J.
rankàs sukeĩtus nieko neveikiant: Sėdi kaip pabučiuotas, rankas sukeitęs. Varn.
rankàs sukir̃sti užtvirtinti susitarimą: Susitarė jie taip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas. Dkk.
rañkomis sukir̃sti patvirtinti susitarimą: Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankomis. rš.
rankàs sukryžiãvus ant pil̃vo nieko neveikiant: Visą žiemą sėdėjau dykas, rankas ant pilvo sukryžiavęs. Balt.
rankàs sumùšti patvirtinti susitarimą: Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti. Vaižg. Suderėjo, sumušė rankas ir duoda pinigus. Pb. Susitarė ir rankas sumušė. Ut. Mes jau sumušėm rankas. Jz. Neprotingai elgiasi, kas rankas sumuša laiduoti. ŠR.
rañkomis sumùšti Gs. susitarti derantis: Tada abu sumušė rankomis, išgėrė po taurelę. Marc.
rankàs sunérti nieko neveikti: Ar gali žmogus rankas sunėręs sėdėti?. Krš. Kad būtų kišenėje didelis pinigas, tai galėtum sėdėt rankas sunėrus. Šmk. O aš, žinoma, rankas sunėrusi be darbo sėdžiu? – tyliai šnibždėjo pati. – Tavo darbas – nusispjauti. Žem.
rañkomis suplóti ką lengva padaryti: A a, manai, tu čia tik rankom suplot! Suplosi rankom, ir atlikta. Mrj.
rañkose supū́ti prastai padirbti: Geras darbininkas, jo rankose darbas nesupus. Grv. Anas taip kruta, kad rankose supūsta. Grv.
rankàs surìšti
1.suvaržyti, neleisti ko daryti: Berods, ponams rankas surišo, nebe valia tvoti. Žem. Kol jie čia, mums vis bus rankos surištos. rš. Juozapo nelaimė žmonėms, rodos, surišo rankas: nuo ankstyvo pavasario ligi rudens nė vienas nepasirašė po pareiškimu. Bub.
2.susituokti: Jei galvojai, sesutyte, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti. Žl. Tai laimingą minutę surišėm rankeles. Arm.
3.sutuokti: Jau sukeisti aukso žiedai ir surištos rankelės. JD.
rankàs susidė́ti nieko neveikti: Susidėjus rankas laukt mirties – ne toks mano charakteris. Mžš. Ko sėdi rankas susidėjus?!. Slk.
rankà susíekti visai artì: Suvisai arti – sekas ranka susiekt. Pls.
rankàs susikeĩtus nieko neveikiant: Nesėdėk rankas susikeitęs, o nieks nieko nepasiūlys. Šmk.
rankàs susinérti nieko neveikti: Je je! bus tau duota... sėdėk rankas susinėręs, ar įmes tau kas ką, – neiškentė bobos. Žem.
rañkose sutir̃pti būti sumuštam: Paminės jis mane! Kad pateks jie man, tai rankose sutirps!. Myk-Put.
rankàs sutrìnti pradžiugti: Įgrįžęs į trobą sutrynė rankas džiaugdamos, kaip kokį svarbų darbą būtų atlikęs. Žem.
rañkos svỹra nedrąsu (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta... Rankos svyra. Pt. Ne, nebesvyra Svajūnei rankos. Zur.
rankàs šmeĩžtis prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Nenoriu šmeižtis rankų – nieko aš jam nesakau, tesižino!. Lnkv.
rankàs tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Kitas būtų seniai jau užmušęs: ko turėtų su tokiu velniu per amžių vargti, greitai nusikratytų. Aš nenoriu tik rankų tepti.... Žem. Savo rankų netepsiu jokiais popieriais. rš.
rankàs tèptis užsiimti negražiais darbais: Čia nė jokio nėra reikalo nosies kaišioti į ne savo dalyką, ir aš skundais savo rankų nesitepsiu. Žem. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis. rš. Nesupranta dar, kvailas, kad Stasiui negarbė teptis rankas į tokį varlę. Andr.
rañką tiẽsti Dkš. sveikinti: Nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką. ŠR.
rañkose tir̃psta
1.gerai sekasi (dirbti): Dirba – net smagu žiūrėti, viskas rankose tirpsta. Kt. Ot nors meistras, jam visi darbai tirpsta rankose. Rk. Užtat ir darbai jom tirpte tirpo rankose. Alz. Augustas sumanus, spartus vyras. Prie ko prieis, viskas jam rankose tirpsta. Šein. Visus darbus ji nudirbo, darbas rankose jai tirpo. Nėr.
2.apie greitai išleidžiamus pinigus: Pinigai, brol, slidūs kaip ledas ir tirpsta rankose irgi kaip ledas. Krėv.
rankàs trìnti džiaugtis: Posrednikas su raštininku, pasilikę vieni du, o juokiasi, o džiaugiasi, rankas trina. Žem. Kvaili tamsūs žmonės, nieko neprijausdami, lenda į jus, o užstatytojai slastų trina sau rankas iš džiaugsmo. Kudir.
rañką turė́ti sektis: Aš tai turiu ranką ant vištelių: visus kiaušinius užverčia. Žg.
rankàs turė́ti
1.gerai mokėti dirbti: Ot ką tinginys daro; tokias rankas turi ir valgyt neturi ką. Skdt. Aukso vaikas buvo, o jau rankas turėjo. Dovyd.
2.pajėgti dirbti: Dirbti rankų jau neturiu. Ad. Kai rankas turėjau, dirbau. PnmA.
rankàs užláužti sielvartauti: Kokia nelaimė! – sušuko motina, užlaužusi rankas. Žem.
rankàs užmainýti pavaduoti: Kas man užmainys baltas rankeles?. Ad.
rankàs užmèsti nutverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo. brš.
rankàs užrišdinė́ti atimti laisvę: Kam tu jam rankas užrišdinėjai, jei nedūmojai su juom būt?. Rod.
rankàs užrìšti patekti į vargą: Kai prastas ar prasta, netikę išteka ar veda, tai sako: o o, užrišo jam rankas. Pls.
rankàs užšìkti vlg. sugadinti gyvenimą: Niekam neverta, tik žmogui rankas užšiks. Rdm.
rankàs užver̃sti
1.nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuversiu rankas – nieko nebus. Dv.
2.apgauti (merginą): Rankas ažverčia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina. Lz.
rañkos vìrpa labai ko nori: Rankos virpa, tik duok – gobši. Krš. Vaikų rankos an degtukų virpa. End. Rankos virpa, taip darbuoties norėjau. Šts.
rañkose vìrti puikiai sektis: Darbas jo rankose virte virė, viskas jam rūpėjo. Dovyd. Netiesa, berneli, viskas tau sekasi, kiekvienas darbas tavo rankose verda. Krėv.
ant rañkos
1.rankpinigių (duoti): Kol neduos man ant rankos nors porą dešimtų, neisiu nė poterių!. Žem. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus ant rankos. Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę pinigų ant rankos. Škn.
2.grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rankos. Skdv.
ant (kieno)rañkų žinioje: Tai paršiukai papenėt reikia, tai viščiukai ant mano rankų. Vlk. Ant jo rankų viskas. Ds. Viską išvažiuodamas paliko ant jo rankų. Alk.
ant rañkų apie mažą (vaiką): Duktė viena maža buvo ant rankų. Dgl. Sūnus buvo pusantrų metų, tik ant rankų. RdN. Vyras mirė ir paliko mane su dukrele ant rankų. Slč.
rankà ant rañkos lygiomis: Nemaino ranka ant rankos. Žem.
rañką ant širdiẽs atvirai prisipažįstant: Ranką ant širdies: ar Jonas ne apsimetėlis. Simon.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitos rankos siunčia šį tą. Jnšk. Kumelę ant greitos rankos paleisiu ir nueisiu. Všk.
ant greitų̃ rañkų paskubomis: Ant greitų rankų kai daro, tai ir genda, lūžta, plyšta. Žg.
ant kìto rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisėst ant kito rankų. Lb.
ant pirmõs rañkos pradžiai: Ant pirmos rankos susikalė pašiūrę, vėliau pasistatys geresnį namą. Jnš.
ant sàvo rañkos savarankiškai: Jau geriau, kad galėtum ant savo rankos gyvent. Šlu.
ant sàvo rañkų savarankiškai: Ir turi ant savo rankų savą kapeiką. Vdk. Paskui davė dirbti ant savo rankų. Grš.
ant svetimų̃ rañkų Alk. ne savo šeimoje: Ant svetimų rankų sėdi vaikas. Lp.
ant rañkų nešióti labai prižiūrėti, lepinti, mylėti: Visi turtuoliai mane mylėjo, ant rankų nešiojo, o pinigai į kišenes plaukte plaukė. Žem. Žinai, ji tokia lepi, ponas ją ant rankų nešioja. Mont. Kunigas primanydamas tave ant rankų nešiotų. SnV. Tėvus tai ant rankų nešioja. Ds. Emilis perka naujus rūbus, baldus ir nešioja savo Karoliną ant rankų. Cinz. Ant rankų nor nešiojama. B.
ant rañkų pùlti pasisekti: Kaip grįžo, tai tokia linksma, ba kurgi – ant rankų puolė jai [parduoti]. Pv.
be rañkų lìkti labai išvargti: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui. Ml. Duodi duodi, be rankų lieki, kolei išprosiji rūbą. Ad.
be rañkų palìkti labai išvargti: Žoles vilko vilko – be rankų paliko. Rd. Dirbk dirbk kaip beprotė, kad paliksi be rankų, tada pamatysi. Jnš.
rankà į rañką
1.išvien, sutartinai: Vieni stiprinam jį kaip kataliką, antri – kaip patriotą. Vieni ir kiti dirbam ranka į ranką. Švaist. Žiūrėk, jei būtuva neišsiskyrę, kaip jau dirbtuva ranka rankon!. Šein. Ženkim ranka į ranką su vyrais. Žem. Gyvenom visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį. Vencl. Anys ranka rankon gyvena. Grv.
2.reikia atsilyginti: Žinoma, ranka į ranką – kiekvienam mokėkis: kam keletą dešimčių, kam šimtuką, kam penkis, kam dešimtį – kišk ir kišk apsisukdamas. Žem.
3.artì:
4.iš arti: Ranka ing ranką. Sir.
rañką į rañką išvien (dirbti): Su tamstos sūnumi susidėjome išvien darbuotis: širdį į širdį, galvą į galvą, ranką į ranką pirmyn ir pirmyn prie tamstos liuosybės ir laisvės keliauti. Žem.
į geràs rankàs apie tinkamą auklėjimą: Ana kad gerosna rankosna, būt gera mergina. Šlčn.
į sàvo rankàs paim̃ti vadovauti: Prie tokios administracijos Alfonsas Gerulevičius greit išplaukė viršun ir visą valdžią paėmė į savo rankas. Vien.
į svẽtimas rankàs išeĩti pradėti tarnauti: Nuo dešimt metų išėjau į svetimas rankas. Up.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į ranką bučiuotų. Snt. Kiti sako: reikia naują kombainininką kviesti, ir Ignaciui į ranką nebučiuosim. Saj.
į rankàs bučiúoti labai dėkoti: Rankosnan bučiuotum, kad tik atvažiuotų. Rš.
į rañką eĩti sektis: Jiems dobilai į ranką eina: kasmet abu daržinės galai pilni. Sml. Man arkliai tai eina į ranką, o karvės ne. Skr. Jam avys eina dabar rankon. Alz. Man vaikai neina į ranką, – kalbėjo Morta liūdnai: – jau keturis palaidojau. LzP. Visai neduot [pinigų perkant] negalima, neina rankon. Sur. Jai gyvuliai labai rankon eina. Krs.
į rañką neim̃ti visai nesidomėti: Mano laikais gerai išauklėtos ponios ir panelės nė į ranką neimdavo nei tokių Dostojevskių, nei Nekrasovų. Pt. Tabalaikienė ima tokius žodžius į burną, kurių aš nė į ranką neimčiau. Simon.
į rankàs neim̃ti visai nesidomėti: Kad aš taip būčiau žinojęs, būčiau ir knygos į rankas neėmęs. Vien.
į rañką neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nei rankon neturėjo. Kp.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į ranką pabučiuos. Jnš.
į rankàs paim̃ti
1.tvarkyti: Paimsiu ir aš namus į rankas dar, nesidžiauk valią gavusi!. Balt. Tuomet aš buvau naivi, nepatyrusi, nemokėjau paimti į rankas savo šeimos ir savo pačios likimo. rš. Ji nori valdyti klasę, paimti į savo rankas. Tvirtai ir kietai. Bub.
2.dirbti: Ką paima į rankas, tirpte tirpsta. Dkš.
į rañką paim̃ti savè susitvardyti: Prapliumpa tarnautojai prisiekdami ateityje tvirtai save paimti į ranką. Andr.
į rankàs paim̃ti savè susitvardyti: Ir jis nutarė paimti save į rankas. Myk-Put. Reikia valdytis, paimti save į rankas ir niekuomet neužmiršti, kad visa tai yra tik laikina, praeinama. Vien.
į rankàs pakliū́ti būti prigriebtam: Palaukit, pakliūsit man į rankas!.. – spygteli ji. Ap. Kiekvienas bijojo gyvas pakliūti į tas rankas. Lauc. Nesigalynėk su didžiūnu, kad kartais nepakliūtum jam į rankas. ŠR.
į rankàs papùlti
1.būti prigriebtam: Palauk, vaikali, kai papulsi į mano rankas, tuokart išmanysi savo. Vvr. Papulsi tu mano rankos[na], tai pažinsi cibulio smoką. Užp.
2.atsitiktinai gauti: Niekas nepastebėjo, kad aš viską skaitau, kas man į rankas papuola. LzP. Mėgau skaityti visuomet knygas, kokios tik papuolė man į rankas. Žem.
į rankàs pùlti atsiduoti (kieno) valiai: Pulkime į rankas Viešpačiui, bet ne mirtingiesiems. ŠR.
į rañką spràgtelėti nuolankiai dėkoti: Kad ir toks lėčyna (baidyklė), dėlto spragtelėtumei į ranką, kad tik tave vestų. Žem.
į rankàs suim̃ti sutvardyti: Vai suimk, motin, savo mergaitę į rankas. Mrj.
į rankàs suim̃ti savè susitvardyti: Netrukus atsitokėjau, suėmiau save į rankas. rš. Pažadu, kad tai nepasikartos. Aš suimsiu save į rankas. rš.
į rañką šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rankon šert. Slm.
į (kieno)rankàs veizė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Aš į marčios rankas nenoriu veizėti. Vn. Į svetimas rankas veizėti yra tai svetimo kąsnio norėti. LTR.
į (kieno)rankàs žiūrė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Ką gi tu pati uždirbi? Vis tik žiūri į mano rankas. Žem. Ačiū Dievui, kad nereikia į svetimas rankas žiūrėti, galiu visa savo turėti. Mrk. O dabar į rankas kito turi žiūrėti. Rs. Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų, negu kad tu žiūrėtum į savo vaikų rankas. ŠR.
iš rañkų
1.namų darbo, ne pirktas: Viskas buvo iš rankų: ir apatiniai va marškiniai, kelnės. Tvr.
2.tvarte (šerti, lesinti): Nepenim karvių iš rankų – būna lauke. Arm. Mūsų karvė iš rankų šeriama. KlvrŽ. Reikia duoti vištom iš rankų. Ob.
iš (kieno)rañkos dėka, per: Krokiu jau dvejus metus iš tavo rankos, – skundės pijoko pati. Šts. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną. Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti. Krėv.
iš (kieno)rañkų kieno lėšomis: Iš savo rankų turi gyventi. Jrb. Iš vienų rankų visi neprasimaitinsim. Gršl.
iš laisvõs rañkos ne tvirta kaina: Daugiau už tą kumelę negautum ir iš laisvos rankos. Ukm.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmųjų rankų. rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to tos žinios dažniausiai netikros. rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienos rankos, abu prieš mane. Jnš. Ir gražiai, vienoj rankoj, iš vienos rankos gyvena. Pun.
iš vienõs rañkos bū́ti sutarti: Su kunigais, kaip pats jis visiems sakydavo, buvo „iš vienos rankos". Cvir.
iš rañkų eĩti į rankàs
1.nuolat keisti savininką: Raktai eina iš rankų į rankas. rš. Pinigai turi eit iš rankų į rankas. Vlk.
2.nuolat keisti valdytoją: Kražiai per šimtmečius ėjo iš rankų į rankas. rš. Tos pilys dažnai ėjo iš rankų į rankas. rš. Miestas iš rankų į rankas daug kartų ėjo. Mark. Sudie, nesisekėli, sudie, dar ilgai taip eisi iš rankų į rankas.... Žil.
iš (kieno)rañkų išeĩti pasidaryti nepriklausomam, atsiskirti: Iš mano rankų [vaikas] išėjo ir susirgo. Grd.
iš rañkų išléisti nebelaikyti, nebeprižiūrėti: Teisybė, rankraščiai tie, kaipo palaikos mūsų darbininkų, turi ypatingą vertę ir gaila juos išleisti iš rankų, idant kartais nepradingtų. Kudir.
iš rañkų krìsti
1.nesisekti (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo. Bor. Nuo tokių naujienų viskas man krinta iš rankų. Pt. Sunku žiūrėti – darbas krinta iš rankų. Kt. Jeigu pamatei lekiantį [gandrą], viskas krinta iš rankų tais metais. Plt. Vienam sekasi, o kitam darbas iš rankų krinta. Mrj.
2.netekti: Taip viskas, kas brangu, man krinta iš rankų: tėvynė, jos šviesa. Vd.
iš rañkos neiškrìsti nuolat dirbti: Trejus metus lopeta iš rankos neiškrito. Vgr.
iš rañkų nekriñta nuolat dirba: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito. LzP.
iš rañkų neléidžia nuolat dirba: Marti ne tinginė, darbo iš rankų neleidžia. Vb.
iš rañkos nueĩti būti išleistam: Daug iš rankos nuėjo. Dbč.
iš rañkų paléisti
1.perleisti kitam nuosavybę: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu. Mont. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti. Bor.
2.perduoti kitam: Kol paeinu, nepaleisiu samčio iš savo rankų. Krš. Baigę užsukite pas mus su visa revizija. – Tai nepaleidžia iš rankų savo pašaukimo Mortūnienė?. Ap.
iš rañkų slýsti nesisekti: O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų. Balt. Norėjo darbu užsitrenkti, tačiau viskas slydo iš rankų. Zur.
iš rañkų tráukti labai pageidauti gauti: Gero niekas nesiūlo – ir be siūlymo iš rankų traukia. KrvP.
iš rañkų vir̃sti nesisekti: Dirbu – iš rankų virsta. Rod.
iš rañkos į bùrną uždarbį greit išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon. Sb. Mes visi gyvenam – iš rankos į burną. Pn.
iš po rañkų iš čia pat, bematant: Vilkas nunešė avelę iš po mano rankų. Klt. Iš po rankų prapuolė pirštinės. Jnš.
nuo rañkų atmèsti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Stengiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti. Žem. Bet tik nuo rankų atmestoji. Lkv.
nuo rañkų atstùmti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Anai kad tik nedirbti, kad tik nuo rankų atstumti. Skd.
nuo rañkos eĩti sektis: Darbas, kaip žmonės kad sako, jai ėjo nuo rankos. rš.
nuo rañkų krìsti sektis: Jam darbas nepaprastai krinta nuo rankų. Brs. Ot nežinau, kas tai yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba. Brs.
nuo rañkos léisti
1.parduoti: Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame. Avyž.
2.atsisakyti paslaugų: Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos?. Avyž.
nuo rañkos neĩti nesisekti: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti. Žg. Nė darbas šiandien neina nuo rankos – visa kas eina atbulai. Simon.
nuo rañkų numèsti nerūpestingai dirbti: Praplauk ligi pietų, čia nedidelis darbas, – tarė ponia Marikei, – tik ne taip, kad tik nuo rankų numesti. Žem.
rañkos per trum̃pos nesugebama: Daug ką prisižiūri, o reikia padaryti – per trumpos rankos. Avyž. Daug apžiotų, bet rankos per trumpos. KrvP. Kiekvienam žmogui reikalingas visas pasaulis, ką daryti, kad rankos per trumpos jį apglėbti. Mart.
per rankàs eĩti
1.nuolat keisti savininką: Ponui mirus, taip tas dvaras ir ėjo per rankas. Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo. prš.
2.būti švaistomam: Eina valdžios turtas per rankas, nieko čia nesužiūrėsi. Mžš.
per rankàs išléisti iššvaistyti: Kiek tos pačios mėsos per rankas išleido, o kur pinigai. Užv.
per rañką léisti Lp. bet kaip dirbti:
per rañkas léisti daug kam skolinti: Leidau leidau per rankas, – va kas liko iš knygos (suplyšo). Sur.
per rankàs pérleisti
1.patikrinti: Kožną niekelį perleidžiu per rankas. Skdv.
2.įgijus ir vėl išleisti: Jau dėlto daug perleidžiu per savo rankas gyvulių, nu tokio dar neturėjau. Ktk.
po rankà
1.čia pat, patogioje vietoje: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti. Jnš. Toks daiktas visada turi būti po ranka. Up. Jis parinko iš to, ką turėjo po ranka, dovaną savo broliui. ŠR. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis. Balt. Jų namuose viskas po ranka.
2.atsitiktinai: Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė – tokia skaitoma. rš.
po (kieno)rankà Kp. priklausomybėje: Po sa[vo] ranka uošvė laiko marčią. Pls.
po (kieno)rañkomis žinioje, priklausomybėje: Ką gali žandaras sakyt, kad jis po mano rankom. Brž.
po svẽtima rankà be tėvų globos, svetur: Nuo pat mažų dienų palikau po svetima ranka. Yl. Sunku gyvent po svetima ranka. Ds. Kurgi radai, kad būt lengva tarnaut po svetima ranka. Adm.
po svẽtimas rankàs tarnaujant: Po svetimas rankas kiek vargo matėm. Rdn.
po rañkos eĩti sektis auginti: Gyvuliai eina po rankos. Šts.
po rañkomis palį̃sti paveržti: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rankom palindo. Lš.
po rankà turė́ti valdyti, tvarkyti: O motka po sa[vo] ranka visa turi. Pls.
prie rañkos
1.čia pat, arti: Peilį buvau prie rankos pasidėjus, ir vėl nebėr. Sk.
2.pasisiunčiamas, parankinis: Kad būtų koks vaikinas prie rankos. Grg. Tos bus gaspadinei prie rankos. Klk. Buvo gerai, kai anie gyveno: ar ką parnešti – vis buvo kas nors čia pat prie rankos. Ms.
prie (kieno)rañkos kartu su kuo: Vaikai gyvena prie tėvo rankos. Tr.
prie rañkų
1.čia pat, arti: Ar turi prie rankų adatą su siūlu?. Krš.
2.gana greitai: Jau ruduo, bulbakasis prie rankų. Krš.
3.pasisiunčiamas, parankinis: Prie rankų už pusmergikę buvau. Užv. Dvare buvau prie rankų. Šts. Mergos prie lauko darbų mums nereikia, samdysime tik prie rankų mergikę. Vdk.
prie (kieno)rañkų dalyvaujant: Elektrinę pradėjo statyt jau prie mano rankų. Jnšk.
prie rañkos eĩti sektis auginti: Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti. LTR.
prie rañkos kìbti vagiliauti: Jis tikras žmogus, prie jo rankų niekas nekimba. Mrj.
prie rañkos krìsti sektis dirbti: Nė kokių mokslų nėję, bet paima kirvį, pjūklą, kaltą, oblių – viskas jiems krenta prie rankos. Gran.
prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikysim žiemą prie rankų. Skr.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas prie rankos rugius prineštų. B.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš ranką kasti labai nepatogu. Jnš.
su rañkomis
1.stipriai: Laikyk su rankom. Krž.
2.gražiai (daryti): Tik tu daryk su rankom. Dglš.
su bálta rankà mielai, noromis: Priims mane su balta ranka. Dauk.
su išskėstomìs rañkomis labai mielai: Pasirodė pilėje Ilgūno Bukotuko sesuo, kurią priėmė visi meiliai, gali sakyti, su išskėstomis rankomis. Piet. Mane, patekusį į raštinę, priėmė jie su išskėstomis rankomis. Sruog. Niekas nelaukė, nepriėmė, nepasitiko su išskėstom rankom. Žem.
su tuščià rankà be dovanų: Taip, žinau, ponas, bet su tuščia ranka nepamosi. Andr.
su rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojo su ranka ir išėjo į Latviją. Trš.
su rankà pamóti pakviesti: Pilna negrų [Brazilijoje], tik pamok su ranka, duosi tabako, ir dirbs, o pats sėdėsi kaip ponas. Andr.
sulìg rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvėje. Šts.
už rañkų pas kitą, nesuinteresuotą (padėti): Sutarėm ir pakol kas pinigus už rankų padėjom. Srv.
už rañką ilgèsnis apie pasisiunčiamą, sugebanti pagelbėti vaiką: Teisybė, mano Viliukas, nors dar ir mažas, bet jau už ranką ilgesnis, jau galima šen ten pasiuntinėti. Simon. Tik jau ilgesnis už ranką: čia, Liuduk, čia, Liuduk!. Smln. Pasiuntmenėj jau buvo už ranką ilgesnė. Valanč. Jau Vytukas už ranką ilgesnis, man pačiai mažiau žygių. Rs. Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis. Dauk.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Už rankos nenutvėrus ne vagis. End. Ar tave už rankos nutvėrė?. Žem. Niekas nenutvėrė dėdės Prano už rankos, bet visi žinojo jį renčiant baldus iš svetimo medžio. Avyž.
už rañkos pagáuti nutverti vagiant: Aš negaliu [kaltinti], kol už rankos nepagavau. Dovyd.
už rañkos paim̃ti pagauti vagiant: Už rankos nepaėmęs nevadink vagiu. Lp.
už rañkos privèsti aiškiai įrodyti vogus: Už rankos vagį privedė. Trgn.
už rañkos sučiùpti nutverti nusikalstant: Niekas iš žmonių nesučiupo už rankos darant kruvinąjį darbą. Marc.
už rañkų turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiu čia už rankų. Skr.
rañkomis ir kójomis labai energingai: O juk Dresleris žinojo, kad Gerlackytė rankom ir kojom kabinosi į viršininkės kėdę. Simon.
rankàs ir kójas atim̃ti padaryti sustingusį: Tekorienė, išgirdusi riksmą, visa į stabą pavirto, išgąstis rankas ir kojas atėmė. Žem.
rankàs ir kójas mùšti vargti: Kam vaikui rankas ir kojas mušti, mes su močia apsidirbsma. Trgn.
rankàs ir kójas pakélti labai entuziastingai balsuoti: Pakėlė rankas ir kojas už mane. Trgn.
rankàs ir kójas surìšti atimti veikimo laisvę: Zemstvai surišo rankas ir kojas naujasis įstatymas. rš.
kur̃ rankà kur̃ kója prastai, apgraibomis: Kur ranka kur koja apibraukė apibraukė. Srv. Jis nuo seno kur ranka kur koja dirba. Ps.
kaĩp rañkose visai tikrai (turi): Turi taip kaip rankose [ginčijamą žemę]. Lp.
kaĩp atbulomìs rañkomis prastai (dirba): Na ir padaryta kaip atbulom rankom. Mrj. Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulom rankom. Mrj.
kaĩp ãtžagaria rankà prastas: Darbas jo toks – lyg atžagaria ranka. Jnš.
kaĩp ãtžagaria rankà nevykusiai, prastai: Bet taip nesisekė: ką ėmė, ką dėjo, vis, matos, kaip atžagaria ranka. Skrb.
kaĩp nesavomìs rañkomis prastai, atmestinai (dirba): Baudžiauninkai, žinai, kaip vergai, darbą dirba per prievartą, tai lyg nesavomis rankomis. Vaižg. Dirba kaip nesavom rankom. KrvP.
kaĩp ne sàvo rañkomis prastai, atmestinai: Tu dirbi kaip ne savo rankomis. Rs.
kaĩp svetimomìs rañkomis prastai, atmestinai: Jo darbas niekam netinka: dirba kaip svetimom rankom. Jnš.
kaĩp rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Suleidė [vaistus] – kaip ranka atėmė [skausmą]. Mžš. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima. Kudir. Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kaip ranka ataėmė. Rš. Anicetui nuovargį lyg ranka atėmė. Avyž.
kaĩp rankà atléisti nustoti skaudėti: Ėmė ir kaip ranka atleido. Prn.
kaĩp rankà nuim̃ti visiškai pašalinti: Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė. Lnkv. Kad aš akis suleisč pernakt! Kaip ranka nuėmė miegą. Klt. Prie valgymo būtinai sviesto, taukų arba lašinių vartoti, ir liga veik kaskart, kaip ranka nuimta, atstodavo. Pt. Suvalgysi vieną kitą trupinėlį, ir, būdavo, visa kaip ranka nuima. Vien.
kaĩp rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kaip ranka nukirto ir nutilo. Sk.
kaĩp rankàs pasiláužęs prastai (dirba): Kokis ten darbas, darbuja kaip rankas paslaužę. Pls.
kaĩp rankà užrìšti
1.staiga pašalinti: Kaip išgėriau žolynų, tai ligą kaip ranka užrišė. Ml.
2.labai daug: Privalgiau kaip ranka užrišt. Aln.
kaĩp be rañkų
1.netikusiai (dirbti): Dirbi kaip be rankų. KrvP. Pėdai nuo kaugės vis krinta, nepaima, dirba kaip be rankų. Jnš.
2.negalima apsieiti: Be botago kaip be rankų. Ds. An ūkės be arklio kaip be rankų, anė pradėt. Skdt. Geriausio žmogaus netekau – kaip be rankų likau. KrvP.
kaĩp iš rañkų ištráukė Ds. suderėtą daiktą kitas nupirko:
kaĩp nuo rañkos puikiai (sekasi): Darbas eina kaip nuo rankos. Jnš.
kaĩp su svetimomìs rañkomis netikusiai, atmestinai: Dirba kaip su svetimom rankom. KrvP.
kaĩp su rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Ir tą pačią sveikatą atima kaip su ranka. Krtn.
akis išsiimti į ranką žr akis
akis paimti į rankas žr akis
akis pasiimti į ranką žr akis
akmenį turėti rankoje žr akmuo
aukso rankos žr auksas
burną užsiimti rankomis žr burna
cento neišmuši iš rankų žr centas
Dievo ranka žr Dievas
Dievo rankos pirštas žr Dievas
Dievas atitraukė savo ranką žr Dievas
dūšią nešti rankoje žr dūšia
galvą susiėmęs rankomis žr galva
koja ranka žr koja
kojas rankas bučiuoti žr koja
kojas rankas padžiauti žr koja
kam koja kam ranka žr koja
iš po kojų ir rankų žr koja
su kojomis ir rankomis žr koja
kur koja kur ranka žr koja
kozerį išmušti iš rankų žr kozeris
namų ranka žr namai
pagalbos ranką ištiesti žr pagalba
raktus išveržti iš rankų žr raktas
samtis iškrito iš rankų žr samtis
samtį paleisti iš rankų žr samtis
siūlo galą paduoti į rankas žr siūlas
siūlai rankose žr siūlas
slibino ranka žr slibinas
per svieto rankas eiti žr svietas
šuns rankas ir kojas turėti žr šuo
tėvo rankos žr tėvas
vadeles laikyti savo rankose žr vadelės
vadeles paimti į rankas žr vadelės
vadeles suimti į rankas žr vadelės
valią duoti rankoms žr valia
kaip iš velnio rankų gautas žr velnias
virvutės nepaleisti iš rankų žr virvė
žarijas grėbstyti (semti)svetimomis rankomis žr žarija
žemę graibyti su rankomis žr žemė