Psichoterapijos metodai, kuriais koreguojamas žmogaus elgesys, bet ne jo asmenybė. Pagrįsta ↑ biheviorizmu ir rusų fiziologo I. Pavlovo sąlyginių refleksų teorija. Pradininkai - Dž. Volpė (JAV) ir H. J. Aizenkas (D, Britanija). Elgesio terapijos kūrėjai remiasi prielaida, kad neurozė yra blogo išmokimo rezultatas, neadaptyvaus elgesio įprotis. Išmokius adaptyvaus elgesio, neurozes galima išgydyti. Elgesio terapiją sudaro pageidaujamo elgesio skatinimas (teigiamas pastiprinimas), netinkamo elgesio atmetimas (pastiprinimo nebuvimas), bausmės už netinkamą elgesį (neigiamas pastiprinimas). Elgesys koreguojamas įvairiais metodais - sistemine desensibilizacija, aversine terapija, potvynio, žetonų metodais. Sisteminės desensibilizacijos metodas pagrįstas principu, kad stipresnis stimulas slopina silpnesnį. Maksimaliai atsipalaidavęs pacientas turi įsivaizduoti situacijas, keliančias baimę ir nerimą. Kadangi atsipalaidavimas fiziologiškai stipresnis, jis slopina baimę. Aversinės terapijos metodu netinkamas elgesys koreguojamas neigiamu pastiprinimu - skausmingu ar fiziškai nemaloniu stimulu (elektros smūgiu, preparatais, sukeliančiais vėmimą ir pan.). Potvynio metodu pacientui baimę keliančios situacijos pateikiamos maksimaliu intensyvumu arba dažnumu (pvz., jei žmogus bijo eiti per tiltą, tai jis per prievartą vedamas per keletą tiltų). Žetonų metodu elgesys koreguojamas teigiamu pastiprinimu - už pageidaujamą elgesį pacientui duodami žetonai, kurie vėliau keičiami į tam tikras privilegijas. Kiti elgesio terapijos metodai: pasitikėjimo savimi lavinimas, vaidmenų, atitinkančių pageidaujamą elgesį, atlikimas, biologinio grįžtamojo ryšio metodas.