suteptas degutu: Degutúotas rãtas.

degutu suteptas

išteptas derva

taukúoti, -úoja, -ãvo tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L taukais tepti: Taukúodamas sutaukavai duoną J. Kortos taukavo rankas, lipo rš.
| refl. Š, NdŽ:
^ Taip nuo pasigyrimų puodas taukuojasi! Vaižg.
aptaukúoti tr. LVI130, Š, KŽ aptepti taukais, apriebaluoti: Ir kukorius aptaukuotas, ir važnyčia degutuotas O.
| refl. Š.
įtaukúoti tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įtepti taukais, pririebaluoti: Pempynėn jiedu teeidavo pabraidyti. Gerai įtaukuotais batais apsiavę Vaižg.
| refl. Š, Rtr.
ištaukúoti tr. Š, Rtr, KŽ, DŽ1 ištepti taukais, išriebaluoti: Kepamąją skardą gerai išsviestuoti arba ištaukuoti rš. Šį faktą įformino storoje, ištaukuotoje knygoje rš.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, KŽ: Vaikas rankas išsitaukãvo Vrn.
nutaukúoti tr. sutepti taukais, suriebaluoti: Knygos lapai nutaukuoti rš.
| refl. tr., intr.: Nusitaukãvęs visą krūtinę vaikščioja kaip burliokas Jnšk.
pataukúoti Rtr, NdŽ, KŽ
1. tr. kiek patepti taukais, pariebaluoti: Pataukúok petelnę, i nesvils blynai Ėr. Pataukuotomis rankomis reikia daryti pyragaičius rš. Išdžiūvo viskas, tas vanduo ritas kai pataukúotas, kai palieji Jrb.
| refl. tr.: Jeigu nori, kad žvirbliai nelestų kviečių, tai reikia sėjant pasitaukuot rankas kiškio taukais (priet.) Pn.
2. tr. uždaryti pagardinti taukais: Gal kiek pataukúodavo tuos barkščius ar ką Mšk. Tik pataukúoja blynus PnmR.
3. intr. aptekti, paeiti taukais: Blizga pataukavusios jo akys po akinių stiklais J.Balt.
pritaukúoti tr. NdŽ, DŽ1 pritepti taukais, pririebaluoti: Kaip tam puode virsi uogas, kad toks pritaukúotas?! Ėr.
| refl.: Puodai greit prisitaukúoja Mrj.
sutaukúoti tr. J, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; LL134, ŽŪŽ75 sutepti taukais, suriebaluoti: Vilkas, ėsdamas mėsą, biškį sutaukavęs tą pašpartą LMD(Sln).
| refl. tr., intr. NdŽ: Susitaukavaũ rankas DŽ1. Knyga susitaukuoja nuo nešvarių rankų rš.
užtaukúoti tr. sutepti taukais: Nosę užtaukãvęs, neik bent į šviesą Šts.

kaip devintàsis vélnias Raišas kaip devintasis vel[nia]s. Vkš.
kaip gudų̃ vélnias Susitraukęs kaip gudų velnias. LPP II 375 (Grk).
kaip (kai) júodas vélnias Dirba kaip júodas vélnias (daug, sunkiai). Pkr. Dirbdavai kai júodas vélnias, i gana. Pžrl. Kai júodas vélnias vargau. Rs.
kaip Kuturių̃ vélnias Susivėlęs kaip Kuturių̃ vélnias. Vdžg.
kaip pùpų vélnias Graži kaip pùpų vélnias. (iron). Vl.
kaip pušýno vélnias Eina kaip pušýno vélnias sulinkusi. Klk.
kaip ráišas vélnias Greitas kaip raišas velnias. (iron). KrvP (Kpč). PPr 344.
kaip skudurų̃ vélnias Pajuodęs kaip skudurų̃ vélnias. Grk.
kai šim̃to žiemų̃ vélnias Boba kai šim̃to žiemų̃ vélnias (labai sena). Švnč.
kaip Šiukštos vélnias Pasipūtęs kaip Šiukštos vel[nia]s. Žr.
kaip (by, kai, kaip jei, kap, keip, lyg) vélnias (vẽlinas, vélnis, velnýtis, velniùkas)
1. Leka kaip vélnias (greitai). Šll. Anas skrenda kap vẽlinas. DvŽ I 244. Atsipūtęs eina kap vélnias. Dglš. Mirė mirė visą žiemą, o dabar eina boba kap vélnias. Rdm. Eina vaikas kai vélnias par laukais. KltŽ 389. Arklys neša kaip vélnias, baisu, kad neišdaužytų. Jnš.
2. Žmogus plaukus turi čigono, o eiti greitas kaip velnias. (rš). Gi aš buvau kap velniùkas greita. Pv.
3. Laksto kaip vélnias. Pnd. Skraidė po laukus kai velinaĩ. Arm. Tikra pasiutynė su tais gyvuliais: zylioja lyg velniaĩ. Skr. Trankosi kap vélnias iš vieno kiemo į kitą. Lp. Trankos kaip vélnias, neduoda žmonėm ramybės. Jnš. Kad eina par sieną keip velniaĩ tos žvynės. Svn.
4. Kaip jei velniaĩ juodi, bjauri tie Užgavėnių žydai. Kl. Iš kur šitie pamergiai, visi juodi kai velniaĩ. (d). Ppl.
5. Paišinas kaip vélnias. Rdn. Nusimuriojęs kaip vélnias. Kl. Koks čia esi kaip vél[nia]s liokinas (purvinas)?. KlvrŽ. Juodas kaip vélnias. SkrT 49. Smalinas kaip vélnias. Pp. Purvinas kai vélnias. Dglš. Vaikas murzinas kai velnýtis. Ar. Par dieną nu tos kuknės palieki paišinas kaip vélnias. Pln. Parėjo kai velniùkas nudulkėjusi. Žg. Parė[jo] tas vaikas suodinas kap velniùkas. KzRŽ II 476. Pareis tie vaikai purvini kaip velniaĩ, nežinia, už ko stvertis. KzRŽ II 476. Atė[jo] nuo traktoriaus išsitepęs, suodinas kai vélnias. KltŽ 389. Duodas visas juodas su šituo motociklu kai vélnias, o dirbt neina. KltŽ 389. Vaikščioja ansimurzoję vientara kap vẽlinas. LzŽ 170. Anas visas čysta degutuotas kap vẽlinas. LzŽ 55. Kap velinaĩ aprūkę [traktorininkai]. Pls. Ašiai juodas kaip vélnias – eisiu pirties kurtų. Skp. Ka ta Klaipėda nusmilkusi kaip vélnias. End. Apsileidusi ir aš, pasidariau kaip vélnias. End. Išsitepus (išsidažiusi), išsidarius kap koks vélnias – aš jos sarmatinuos. Pv. Išsimurzino kaip vélnias. Jnš. Nusipaišiau kaip vélnias tą kaminą bešluostydamas. Grg.
6. Antsisėdo (prikibo, priekabiauja) an munęs kaip vélnias. Pvn. Kap vélnias prikliuvo [prie jo]. LKK XIII 126 (Grv). Visi pacai pri munęs kaip velniaĩ parejo [iš kaimynų]. Krž.
7. Didelis kaip vagis, durnas kaip velnias. KrvP (Srv). Paikas kaip velnias. BsMt II 61. Suvaikėjęs kap vélnias, suvisu durnas. Švnč.
8. Gudras kap vélnias. Žal. Boba judri kaip velnias gudri. KrvP (Slnt). Jis suktas kap vélnias. Lš. Menkutė, ale tokia sukčius kap vélnias. Nč.
9. Tu piktas kaip vélnias. Stč. Bjaurus kai vélnias. Pn. Boba pikta kai vélnias. KltŽ 389. Atšiūžus kaip vélnias. Svn. Geras kaip velnias. (iron). KrvP (Dkk). Tupi to bažnyčio[je] per dienas, o namie kap vélnias. KzRŽ II 421. [Ūkvedys] teip kaip vélnias – nesiskaito su žmogu anei kiek. Mžš. Prieg jam gyvent nenoriu, anas kap vẽlinas. Btrm. O o, dabar vaikai kaip velniaĩ – žodžio nepasakyk. Žmt.
10. Ko dūksti kaip vélnias?. Žvr.
11. Pasleidęs kaip vélnias. Gdr. Dykos (išdykusios) kai velniaĩ mergaitės. DrskŽ 67.
12. Skūpus (šykštus) kai vélnias. OZ 49. Tas kaip vélnias ant piningų užlūžęs (šykštus). Vvr.
13. Bepigu anam negyventi – piningingas kaip vél[nia]s. Ms.
14. Rangus kaip vélnias. Skdv. Kerta kaip arklys, o nuo darbo lekia kaip velnis. LPP I 200 (Lkv). Tingi tu uogų skyt kai vélnias. Jd. Tingi visi kaip velniaĩ – iš kur gerai gyvens. Sug. Tingi kaip vélnias dirbt i kalba savo (atsikalbinėja). Mžš.
15. Daba kaip velniaĩ žmonys dirba (daug). Pgr. Norėjo dirbti kaip velniaĩ. Pgr.
16. Nėr ganyklos, vargstam kaip velniaĩ. Rdn.
17. Jie puikiai tarp savęs susigyvenę ir drąsūs kaip velniai. A.Vencl.
18. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias. Sim.
19. Baugūs kai velniaĩ, sunku sugaudyt tuos viščiukus. PnmŽ.
20. Didelis kaip velnias, durnas kaip perkūnas. KrvP (Srv).
21. Ana y[ra] sveika kaip vélnias, tik nepaslenka dirbti. End.
22. Ka apžėlęs tai kaip vélnias. Šd.
23. Smirdi kaip vélnias. Mlt.
24. Bezi (gadina orą) kaip vélnias, sarmatos neturi!. DūnŽ 46.
25. Vyrai prisrūkinę kap velniaĩ. DrskŽ 312. Rūkorius kap vẽlinas dūmija ir dūmija. DvŽ I 244.
26. Parejo aną vakarą girčiausis kaip vél[nia]s!. Trk. Sriaubia (girtauja) kaip vélnias. Ds.
27. Meluoja kai velniaĩ. Srd. Laksto po ūlyčią i skaletyja kai vélnias. KltŽ 274. Liežuvis kaip vélnias. Adm.
28. Šneka kaip žmogus, mislia kaip vélnias. Gdž.
29. Zembi (žliumbi) kai vélnias – visa troba plyšta. Grd. Negaliu dainuot, imu verkt kap vélnias. Graž.
30. Noru ėsti kaip vélnias. Krš.
31. Ženytis nori kap vélnias, o šienaut nemoki. Kš.
32. Mano dukters aust nei burbt, verpt nei stukt neina, o jau šokt – kaip velniaĩ (labai nori). Snt.
33. Graži bjaurybė (mergaitė) kaip vélnias!. Rm.
34. Be mūsų prakaito visa vyresnybė badu išdvėstų, dar pučiasi by velniai. Žem.
35. Sėdi pirkioj kai vélnias i do marma. KltŽ 389.
36. Žentas dirba eiguliu, abu vagia kaip velniaĩ. Alks.
37. Mes sušlapsim [per lietų] kai velniaĩ. Auk.
38. Ravakasiai mano štangą valdžiavoja, patys išsinešė kai velniaĩ. Slm.
39. Veda [ožką], tai kokį ar medelį pr[i]ejo, driks nukando, numetė, driks kitą – neryja keip vélnias. Plvn.
40. Vienokart susiraičius gyvatė, šnypščia kai vélnias, aš jai pagaliu, tai apie pagalį apsiraito. Slm.
41. Kumelė akla, dirva kaip pekla, o žambis kaip vél[nia]s (sunku arti). Yl.
42. Verskiat šakainį – smelka rasodną kaip vélnias. End.
43. Ka tas piningas y[ra] kaip vélnias neskalsus. End.
44. Kiečiai auga teip kaip velniaĩ, aš negaliu anų išpjauti – kaip medžiai. Yl.
45. Stora [bebro oda] kai vélnias, nė[ra] te blizgėjimo. Vdn.
46. Meisa y[ra] sūri kaip vélnias. End.
47. Kai velniaĩ žvynės tai kad sugriaužė [batus]. Slm.
kaip vélnias ant altõriaus Užsirioglino kaip vélnias ant altõriaus. Rt.
kaip vélnias ant àpšiktą leñtą Žiūri (Spokso) kaip vélnias ant àpšiktą leñtą. Ul.
kai vélnias, an dū̃šios užsirìtęs Kakašinas (kvatoja) kai vélnias, an dū̃šios užsirìtęs. Vlk.
lyg vélnias ant kempìnės Visada lekia, bėga lyg velnias ant kempinės. P.Cvir.
kaip vélnias an kémso (ant lùkšto) Dreba kaip vélnias an kémso. J II 76. Ds. Dreba kaip vélnias ant lùkšto (ant vandens lelijos). Krž.
kai vélnias ant ožkõs Važiuoja kai vélnias ant ožkõs. Vl.
kaip vélnias ant sàvo vaikų̃ Susiraukė kaip velnias ant savo vaikų. PPr 290 (Btg).
kaip vélnias ant smalõs Taigi taigi, ant tų pinigų kaip velniai ant smalos (godūs). Žem.
kai vélnias an var̃lę Žiūri kai vélnias an var̃lę. Skp.
kaip vélnias ant váržos jáučio skū̃rą tem̃pdamas Rąžos kaip vélnias ant váržos jáučio skū̃rą tem̃pdamas. Krš.
kap vélnias ant viniẽs Ko mankais (triniesi) kap vélnias ant viniẽs?!. Lš.
kai (kap) vélnias, bãlą uždẽgęs (aždẽgęs)
1. Šoka kai vélnias, bãlą uždẽgęs. Rš. Šoko pernakt kap velniaĩ, bãlą aždẽgę. Švnč.
2. Tuntuoja (tupinėja, trepinėja) kai vélnias, bãlą aždẽgęs. Dglš.
kaip vélnias bãloje Gyvena kaip velnias baloje. KrvP (Ndz).
kai vélnias bãlon Ansviedė kai vélnias bãlon (įstūmė į prapultį) ažu šitokio berno. Prng.
kaip (lyg) vélnias blaũzdą láužtų
1. Rėkia, kaip velnias blauzdą laužtų. LTs V 132 (Pnd).
2. Stripuliuo[ja] (nekantrauja, skuba), lyg vélnias blaũzdą láužtų. Grk.
kaip vélnias bóbai čeverykùs Kiša iš tolo, kaip vélnias bóbai čeverykùs (batus). Krž.
kaip vélnias bóbos Bijo kaip velnias bobos. KrvP (Dkk, Ndz). PPr 318 (Rk).
kaip vélnias, davãtką pamãtęs I pabalo kaip vélnias, davãtką pamãtęs. Slnt.
kaip vélnias, davãtkai põterius sukliùdęs Ir džiaugsies čia dabar kaip velnias, davatkai poterius sukliudęs. KrvP (An).
kaip vélnias, davãtką sugùndęs Ir džiaugsies čia dabar kaip velnias, davatką sugundęs. KrvP (KlvrŽ).
kaip vélnias davãtkos dū̃šią jódamas Džiaugiasi kaip velnias davatkos dūšią jodamas. KrvP (Jnš).
kaip vélnias dėl tūlė̃s Dirbdamas dirbk, o ne trinkis kaip vélnias dėl tūlė̃s (dėl akių). Vvr.
kaip (kai, kap, keip) vélnias [griẽšną, griẽšninko] dū̃šią
1. Čiupo kai vélnias dū̃šią. Ds. Griebė kaip velnias griešninko dūšią. KrvP (Varn). Pasigavo keip velniaĩ dū̃šią ir išsivežė. Slm. Dabar vestuvės atvažiavo, kaip vélnias dū̃šią pasijėmė mašinon ir dundy. Šmn. Griebė tas [motociklo] dalis kap vélnias dū̃šią. Rdš.
2. Neša kap vélnias griẽšną dū̃šią (greitai, skubėdamas). Mrj.
3. Tąsai tą vaiką be reikalo kai vélnias dū̃šią. Skdt.
4. Jodo (engia, vargina, stumdo) kaip velnias dūšią. BržT 216.
kaip (lyg) vélnias, dū̃šią pagãvęs (nusistvė́ręs, pagreĩbęs) Lekia lyg vélnias, dū̃šią nusistvė́ręs. Kbr. Lekia (Parrūko Kv) kaip vélnias, dū̃šią pagãvęs. Grd. Tai dūmimas – kaip vélnias, dū̃šią pagreĩbęs (pagriebęs), mauna. DūnŽ 78.
kap vélnias dū̃šią per kálną Nutarabanijo (nunešė, nugabeno) kap vélnias dū̃šią per kálną. Pns.
kaip vélnias dūšiàs Ryna kaip vélnias dūšiàs (godžiai). Kv.
kaip vélnias ẽžerą Uždūmė (užraukė) kaip velnias ežerą. PPr 290 (Alvt). Jei ką dideliai ilgai dirbo: – I ko čia, – sako, – neužrauki kaip vélnias ẽžero. End.
kaip vélnias gaĩdžiagystės Nekenčia kaip velnias gaidžiagystės. Rz.
kaip vélnias gaĩdžio (gaidžių̃) Kaip velnias gaidžio nekenčia. PPr 286. Kaip vélnias gaidžių̃ nekenčia. Gdr.
kaip vélnias gerù dárbu (, gẽrą dárbą atlìkęs) Ir giriasi kaip velnias geru darbu (gerą darbą atlikęs KrvP (Skdv)). KrvP (Up).
kaip vélnias gìrtą Guodžia kaip velnias girtą. KrvP (Sd).
kaip vélnias girtám Ir geras kaip velnias girtam – tik krisk, akmenį po galva pakiš. (iron). KrvP (Štk).
kaip vélnias girtuõklį Globoja kaip velnias girtuoklį. KrvP (Vlk).
kaip vélnias griẽšninko (pakaruõklio) dū̃šiai Geras kaip velnias griešninko (pakaruoklio KrvP (Al)) dūšiai. (iron). KrvP (Jnš).
kaip vélnias į gegùtę (į gẽgužę) Žiūri kaip velnias į gegutę. PPr 443. Žiūra kaip vélnias į gẽgužę. Krž. Ko žiūri kaip vélnias į gẽgužę?!. Krp. Pasižiūrėjo kaip vél[nia]s į gẽgužę ir pabėgo. Pp.
kaip (kap) vélnias in ãpušę (in ẽpušę)
1. Įsižiūrėjo (įsispoksojo) kaip vélnias in ãpušę. Užp.
2. Prisirišo jis in mergą kap vélnias in ẽpušę. Nmn.
kai vélnias į kūmùs Peršasi (Siūlos Sln) kai vélnias į kūmùs. Mrj. Sln.
lyg vélnias in dū̃šią Įkibo lyg vélnias in dū̃šią, ir dabar negali atsikratyt. Lp.
kaip (kai) vélnias į [sàvo] mótiną (in móčią) Pažiūrėjo kaip velnias į savo motiną. PPr 288. Pasižiūrėjai į mane kai vélnias į sàvo mótiną. Jrb. Ko žiūri kreivom akim, kai vélnias į sàvo mótiną?. Srd. Žiūri (spokso) kaip vélnias in móčią. Dgl.
kai vélnias į pãkulas Įsivėliau (įsipainiojau) kai vélnias į pãkulas. Grk.
kaip (kai) vélnias į pẽklą (pẽklon)
1. Nešasi (greitai bėga) kaip velnias į peklą. (rš). Baladojasi kaip velnias peklon. KrvP (Ndz).
2. Kai vélnias į pẽklą spraudeis spraudeis i įsispraudei. Erž.
kaip vélnias į pipirùs Sėdo kaip vélnais į pipirùs (prastai pateko, įkliuvo). PnmA.
kap vélnias į rópes Įsikraustė (įsirioglino) kap vélnias į rópes. Mrj.
kaip vélnias į rùpūžę (į rùpeną) Ko žiūri kaip vélnias į rùpūžę, ar nepažįsti?!. Skr. Veiza atsisprendęs, kaip velnias į rupūžę. TDr VII 153. Ko dabar tei[p] žiūri kaip vélnias į rùpeną?!. Šmk.
kaip vélnias į sudžiū́vusį stuõbrį Pažiūrėjo kaip velnias į sudžiūvusį stuobrį. PPr 288 (Btg).
kaip vélnias iš bognõs prie griẽšninko dū̃šios Ir bėgs kaip velnias iš bognos (iš pelkės) prie griešninko dūšios. KrvP (Pln).
kaip (kap) vélnias iš Čenstakãvo
1. Rūgsta (pyksta) kap vélnias iš Čenstakãvo. Mrc.
2. Bėga kaip velnias iš Čenstakavo. AED 265.
kaip vélnias iš pakerė̃s Išlindo kaip vélnias iš pakerė̃s (iš po kero, kelmo, t. y. netikėtai). DūnŽ 233.
lyg vélnias iš pẽklos Karvė parlėkė lyg vélnias iš pẽklos (greitai). Rd.
kai vélnias išsìnešė Kai jaunas suvalgo – kai Dievas pridėjo, e kai senas suvalgė, tei kai velnias išsinešė. LPP II 459 (Brsl).
kaip vélnias į švę̃stą vándenį (į bãčką švéntinto vandeñs) Papuolei, parmazono šmote, kaip velnias į švęstą vandenį. (rš). Papuolei kaip velnias į bačką šventinto vandens. (rš).
kaip vélnias, į úodegą į̃kirptas Lekia kaip velnias, į uodegą įkirptas. LPP I 251 (Šk).
kaip (kap) vélnias į vaĩską Papuolė (Pateko Dkš) kap vélnias į vaĩską. Krsn. Pakliuvau kaip vélnias į vaĩską: labai blogi metai buvo, lietingi. ZnŽ III 556 (Snt).
lyg (kaip) vélnias į (an(t)) var̃lę Žiūri lyg velnias į varlę. PPr 443 (Ps). Žiūri kaip vélnias an var̃lę. Nj. Dabar vienas ant kits kitą žiūria kaip vélnias ant var̃lę. Alz.
by vélnias į vė́darą Ko veizi by vél[nia]s į vė́darą (piktai)?. Ggr.
kaip vélnias į žabángas Įkrito (įkliuvo) kaip vél[nia]s į žabángas. Sd.
kaip vélnias jáujoj Ko jis ten trankosi kaip velnias jaujoj?. B.Sruog.
kaip vélnias jáujos dègti I diginiuos (nenustygs), i puldinės kaip vélnias jáujos dègti. Užv.
kai vélnias Júodraisty Šokinėja kai vélnias Júodraisty. Švnč.
kaip vélnias káulyčio (káulinyčio) Ko čia brazdi kaip veln[ia]s kaulyčio[je]?. LPP I 338 (Plt). Netratėk kaip velnias kaulinyčio[je]. Tl.
kaip vélnias káulus Tratins (mins linus) kaip velnias kaulus. LVP 128.
kaip (kai, kap, keip) vélnias krỹžiaus (krỹžio)
1. Bijo (Baidosi KrvP (Al)) kaip velnias kryžiaus. KrvP (Kp, Vlkv). TŽ III 378. LTs V 127 (Krn). BržT 216. Aš pijoko tai kaip vélnias krỹžiaus bijau. Užp. Pijokų ana bijo kai vélnias krỹžiaus. KltŽ 390. Tai boba, pijokai jos bijo kaip vélnias krỹžiaus. KzRŽ II 476. Bijau žiemos keip vélnias krỹžiaus. Slm. Bijo kaip vélnias krỹžio. Šmn. Pabūgo kap vélnias krỹžiaus. Vrn. Bijo knygos kai vélnias krỹžio (tingi mokytis). Tr. Triukšmo ne tik nemėgstu, bet bijau kaip velnias kryžiaus. J.Bil.
2. Purtinas jo kaip vélnias krỹžiaus. Ds. Mes to alaus kratoms keip vélnias krỹžiaus. Slm.
kaip vélnias, krỹžių pamãtęs Bėga kaip velnias, kryžių pamatęs. KrvP (Jnš, Mrk, Vkš).
kaip vélnias maišè Gavom [mušti] kaip velniaĩ maišè. Snt.
kai vélnias mẽšką Rauna (sunkiai neša) kai vélnias mẽšką. Švnč.
kaip vélnias [sàvo] móčią (móčeką, mótiną) [per raĩstą]
1. Trenkia (veža) kaip vélnias móčią. Slk. Tas lakina muni kaip vel[nia]s savo motiną. TŽ I 315 (Sd). Veža kaip vélnias sàvo móčią. Gdr. Pavėžino kaip velnias savo motiną. PPr 288 (Jrb). Vežas pasiskolinęs kaip vélnias móčeką. Ktk.
2. Nusitvėręs kaip velnias savo močią. PPr 288 (Btg).
3. Tęsia (velka) kaip vélnias móčią per raĩstą. Ds.
kaip vélnias nuo krỹžiaus Bėga kaip velnias nuo kryžiaus. KrvP (Ndz). Gal kada ir buvo gerai, bet prieš mirtį tai, atleisk jam Viešpatie, būdavo, nuo vekselio kaip velnias nuo kryžiaus bėga. A.Vien.
kaip vélnias nuo švéntinto vandeñs Bėga kaip velnias nuo šventinto vandens. KrvP (Ps).
kai vélnias pãkulose Insvėlęs kai vélnias pãkulose (turi daug bėdų). KltŽ 198.
kaip vélnias pãraistėmis Daužosi naktimis kaip velnias paraistėmis. KrvP (Krsn).
kap vélnias par̃šą Ką ten gniūsini (kamuoji) kap vélnias par̃šą?!. Brt.
kai vélnias parugė̃j Siunta kai vélnias parugė̃j. Ds.
kaip vélnias patoriaĩs Gybština (negražiai, pasikūprinęs eina) kaip vélnias patoriaĩs (patvoriais), lygu gybštas (nelabasis). Grg.
kaip vélnias pẽklą dègti Ko taip užsidegei (užsigeidei) kaip vélnias pẽklą dègti?!. Užv.
kaip (kai) vélnias, pẽklą uždẽgęs (aždẽgęs)
1. Lekia kai vélnias, pẽklą aždẽgęs. KltŽ 390. Ko važiuoji kaip vélnias, pẽklą uždẽgęs (greitai)?!. Žvr.
2. Ko tuntuoji (pamažu, be darbo vaikštinėji) kaip vélnias, pẽklą aždẽgęs?!. Slk.
kaip vélnias pẽklos gesìnti Ko teip skubi kaip vélnias pẽklos gesìnti?. Slnt.
kaip vélnias pelų̃ Svarbu, kad gerai ir pinigo turi kaip velnias pelų (daug). (rš).
kaip vélnias per bãlą Sryguoji (dideliais žingsniais eini) kaip vélnias per bãlą. Vdš.
kaip (it, kap) vélnias perkū́no Bijos (Bijosi) kaip (kap Vrn) velnias perkūno. KrvP (Pln, Ps). Bijosi (Bijos Sch 112, S.Dauk) it velnias perkūno. KrvP (Klm). Prisisaugojo kap vélnias perkū́no. Onš.
kaip vélnias, perkū́no gẽnamas Trankosi kaip velnias, perkūno genamas. LTs V 132 (Klvr).
kap vélnias par lẽdą I lekia kap vélnias par lẽdą. Ml.
kaip vélnias par pãšermenį Tik kad ėjo, tai kaip vélnias par pãšermenį (greitai). Jnšk.
kaip vélnias per raistùs Eina kaip velnias per raistus (greitai). KrvP (Mrc).
kaip vélnias par rópes Kur maulioji (brukiesi, spraudiesi) kaip vélnias par rópes?!. Skdv.
kai vélnias per šiaudaĩs Nukušteno (tyliai nubėgo) kai vélnias per šiaudaĩs. Vdš.
kaip (lyg) vélnias, pir̃tį uždẽgęs (aždẽgęs)
1. Lakstai kaip velnias, pirtį uždegęs. LPP I 347 (Lkm).
2. Dūlina lyg velnias, pirtį aždegęs. LPP I 347 (Švnč). Vaikščioja kaip velnias, pirtį uždegęs. LPP I 347 (Klt).
kaip vélnias po bajõro kélnes Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes. PPr 423 (Pšl).
kaip vélnias po kamãrą Daužykis kaip velnias po kamarą!. KrvP (Krž).
kaip vélnias (velniaĩ) po káulinyčią (po káulyčią) Ir daužysis nuolat, kaip velnias po kaulinyčią. KrvP (Trš, Klm). Ir tarškės kaip velnias po kaulinyčią. LPP I 338 (Lkv). Raba (brazda) kaip vel[nia]s po kaulinyčią. Sd. Nebrazdėk kaip velniai po kaulinyčią. LPP I 338 (Lkv). Bildėk kaip vel[nia]s po kaulyčią. LPP I 338 (Trš). Ko rabi kaip vel[n]ias po kaulinyčią?. LPP I 338 (Tl).
kaip vélnias po krỹžiu Ir vaipos kaip vélnias po krỹžiu. Sd.
lyg vélnias po kùbilą Trankosi lyg velnias po kubilą. J.Jabl. LTR.
kaip (kai, kap) vélnias (velniaĩ) po pẽklą
1. Pluša kaip vélnias po pẽklą. Btg. Aš vargstu kaip vélnias po pẽklą. Akm.
2. Daužos kaip vélnias po pẽklą. Snt.
3. Ko tu čia zerioji (landžioji), ko tu grūdies kap vélnias po pẽklą?!. Nmn.
4. Švelpa kai velniai po peklą. Sln.
kai vélnias po pir̃čiai Pūkščia kai vélnias po pir̃čiai. Zr.
kaip vélnias (velniaĩ) po raistùs [Šveñto Jõno nãktį] Bastosi (Daužosi KrvP (Mrk)) kaip velnias po raistus. KrvP (Rtn). Ir daužausi po žmones kaip velnias po raistus – nei tau nuosavo kampelio, nei tau šiltos lovelės. KrvP (Švnč). Ir daužosi kaip velniai po raistus Švento Jono naktį. KrvP (Ndz).
kaip vélnias po rópes Vaikščioja kaip velnias po ropes (nieko nepaisydamas). PPr 290 (Kp).
kap vélnias pragarè Ka tu ir dainuoji – kap vélnias pragarè. Gž.
kaip vélnias prie bajõro lóvos Pristojo kaip vélnias prie bajõro lóvos. Grk.
kaip (kai) vélnias prie (pri) davãtkos Jis pri josios kaip vélnias pri davãtkos pristojo. Erž. Prisistatė kai vélnias pri davãtkos. Erž. Prisikabino kaip velnias prie davatkos. PPr 409 (Jrb). LTs V 265 (Jrb).
it (kaip) vélnias prie (pri) dū̃šios Pristojo kaip vélnias pri dū̃šios ir visą vakarą neatstojo. Vkš. Pats ūkininku tapti jis niekados negali, bet prie ūkės jis it velnias prie dūšios kabinasi. A 1885, 233.
kaip vélnias pri grãžio ãbrozo I prisistatė kaip vélnias pri grãžio ãbrozo. Krž.
kai vélnias pry pẽčiaus Pampsosi tu munie kai vélnias pry pẽčiaus! Darbo imkis!. Vvr.
kaip (kap) vélnias prieš dẽbesį
1. Ir vaipysies čia kap vélnias prieš dẽbesį?!. Krok. Šaipos kap vélnias prieš dẽbesį. Šn. Klvr. Mrj.
2. Titinasi (Tytinasi (dabinasi) LTs V 132 (Prn)) kaip velnias prieš debesį. PPr 290 (Prn).
lyg vélnias prieš pagãdą Ko klykiat lyg velniaĩ prieš pagãdą?!. Grš.
kaip (it) vélnias prieš perkū́niją Atsiviepė it vélnias prieš perkū́niją. Skd. Vaiposi kaip velnias prieš perkūniją. LPP I 339.
kaip (kai, lýgu) vélnias (velniùkas) prieš (priš) žáibus
1. Vaipos kaip vélnias priš žáibus. Pln. Ko vaipais kaip vélnias priš žáibus?!. Rdn. Nevaipykias lygu vel[nia]s priš žaibus. LPP I 339 (Brs). Ir šaipysis kaip velniukas prieš žaibus. LPP I 339 (Pln). Vaipykis čia kaip velnias prieš žaibus. LPP I 339 (Pln). Šaipos kai velniukas prieš žaibus. LPP I 339 (Erž). Atsiviepęs kaip velnias prieš žaibus. LPP I 339 (Krtn).
2. Ko mirkčioji kaip veln[ia]s priš žaibus?. LPP I 339 (Žr).
3. Šoks išsisprendęs kaip vél[nia]s priš žáibus. Šts.
kaip vélnias pri tuliẽs Raitykis kaip vélnias pri tuliẽs (latako skysčiui leisti). Gd.
kaip vélnias pro tvõrą Žiūri kaip velnias pro tvorą. PPr 443.
kaip vélnias ragúotas Alus kaip velnias raguotas, kaip kiaulė neraliuota. KrvP (Klm).
kaip (kap) vélnias raistè
1. Baisus kaip velnias raiste. KrvP (Rtn).
2. Sėdi (riogso) kap vélnias raistè. Auk.
3. Gyvena kaip velnias raiste. KrvP (Mrk). TŽ III 383. PPr 284.
4. Šūkaloja kaip velnias raiste. TŽ III 389. PPr 290.
5. Daužosi kaip velnias raiste. KrvP (Lp).
6. Kamuojas kaip velnias raiste. TŽ III 389.
kaip vélnias ražañčiaus Bijo kaip velnias ražančiaus. KrvP (Srv).
kaip (kai, kap) vélnias rópės(e) (rópėsa)
1. Ir sėdės kaip velnias ropėse (be darbo). PPr 352 (KlvrŽ). Sėdi kaip vélnias rópės. Ant. Ds. Ėr. Sėdi kaip velnias ropėse. LTs V 120 (Ldvn). Tupi kap velnias rópėsa. Drsk. Sėdi kai vélnias rópės ir jodo žmones. Trgn. Sėdi kap vélnias rópėsa be darbo. Rod. Atsisėdo geroj vietoj ir derkso kaip vélnias rópės. Sml.
2. Suriko senis kaip vélnias rópėse. Vlkv.
kaip vélnias su dãktaru Eina kaip vélnias su dãktaru (greitai). Žvr.
kaip vélnias su meškà Apsivedė kaip velnias su meška (apie netinkamą porą). KrvP (Kn).
kaip (kai) vélnias su mutérkėm (su mutérka, su mutérkoms)
1. Ėjova mudi tei kai vélnias su mutérkoms (su veržlėmis), niekas nebūt paviję. ZnŽ III 621 (Ssr). Kai paleido, tai ėjau kaip vélnias su mutérkėm. ZnŽ II 234 (Šk).
2. Lakstysiu aš čia mat kai vélnias su mutérka. ZnŽ III 621 (Jnk).
kaip vélnias su pečionè Jie kaip šoks lėkt su tuo laužu, kaip velniaĩ su pečiõnėm. Pn.
kaip vélnias su [negýva] pémpe Vargsta kaip vélnias su negýva pémpe. Šll. Vargsta kaip vélnias su pémpe. Krž.
kaip vélnias su pipìrais Lekia kaip velnias su pipirais. LTs V 131 (Vl).
kap vélnias su ragù Kap pjautas pjautuvu pėdas – kap tėvas su motka, o kap šienautas – kap vélnias su ragù. Mrs.
kaip vélnias su tabokà Eina kaip velnias su taboka. KrvP (Alvt).
kai vélnias su žarìjom Intūksėjo (greitai įlėkė) kai vélnias su žarìjom. Sld.
kaip vélnias šveñtą Antãną Gundo kaip velnias šventą Antaną. KrvP (Klm).
kaip vélnias, šveñtą Mõrkų pẽklon įsikviẽtęs Apsiriko kaip velnias, šventą Morkų peklon įsikvietęs. KrvP (Al).
kaip vélnias švéntinto (švę̃sto) vandeñs (vándenio) Bijo kaip velnias švęsto vandens. KrvP (Srv). Baidosi kaip velnias šventinto vandens. KrvP (Vlk, Rs). Bijau, Dievuliau mano, kaip vélnias švę̃sto vándenio jau vestuvių visokių, bolių visokių, subuvimų. Skp.
kaip vélnias, švęstù vándeniu àpšlėktas Vypt atsivėps kaip vélnias, švęstù vándeniu àpšlėktas. Grg.
kai vélnias tarbõj Cypia kai vélnias tarbõj. Zr.
kaip vélnias ùžpečkė Užstatė tą kuodą i sėda kaip vél[nia]s ùžpečkė[je] (užpečkyje). Trk.
kai vélnias var̃lę Tąso kai vélnias var̃lę. Trgn.
kaip vélnias, varpùs išgir̃dęs Eina kaip velnias, varpus išgirdęs (greitai). KrvP (An).
kaip vélnias ver̃šeną Velka kaip vélnias ver̃šeną (veršio kailį). Krž.
bi vélnias veršenõ Ko plusti bi vél[nia]s veršenõ[je] (veršelio odoje)?. Grg.
kaip vélnias Viceñtą Kočio[ja] (spaudžia prie darbo) kaip vélnias Viceñtą. End.
kap vélnias, žvìrblio kãriamas Rėkia kap vélnias, žvìrblio kãriamas. (iron). Mrj.
kaip Viceñto vélnias Susilenkė kaip Vicento velnias. VP 43.