Pasak jos, šiuo metu diskutuojama dėl konsoliduotos informacinių technologijų infrastruktūros kūrimo principų, reikalavimų, įgyvendinimo rizikos, valstybės vaidmens – kokias debesijos paslaugas ir kokiems informaciniams ištekliams turi teikti valstybės debesijos paslaugų teikėjai, kokias jų galima perleisti privačiam paslaugų teikėjui.

Debesija, arba vadinamasis „cloud‘as“ – tai virtualūs serveriai, kuriuose galima laikyti nuotraukas, vaizdo įrašus, kontaktinę informaciją, priminimus ar bet kokią kitą naudingą informaciją. Debesijos paslaugos leidžia tą pačią informaciją pasiekti iš skirtingų įrenginių, todėl norint pamatyti tą pačią nuotrauką telefone ir kompiuteryje nebereikia jų perkelti arba persiųsti – užtenka įkelti į, pavyzdžiui, „Dropbox“, „Microsoft OneDrive“ ar kitą.

Dokumentai, nuotraukos ir sistemos nustatymai, kuriuos vartotojai saugo kompiuteryje, gali būti automatiškai perkeliami į „SkyDrive“ debesijos talpyklą, todėl virtualią individualaus kompiuterio kopiją galima turėti bet kuriame „Windows 8“ įrenginyje.

Programinės įrangos gamintoja „Microsoft“ šią savaitę paskelbė, kad debesijos sprendimų kūrimui skirta platforma „Windows Azure“ jau prieinama ir Lietuvoje.

„Microsoft“ sukurtas biuro programų paketas „Office 365“ bus tiek programinė įranga, tiek ir debesų kompiuterijos, arba debesijos, paslauga. Žadama, jog jis galės darbą padaryti efektyvesnį – darbuotojai, žinoma, su darbdavio leidimu, galės visas funkcijas atlikti ir nesėdėdami biure, prieiti prie visų jam reikiamų duomenų per nuotolį.

Pirmąja verslui skirta „Microsoft“ debesijos paslauga „Office 365“ labiausiai turėtų susidomėti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo atstovai.

Lietuvos „išmanizacija“: dar skandinavų nepavijome, bet pagreitį įgavome [antraštė]

Išmanizacija ir išmanieji įrenginiai į mūsų gyvenimą atėjo tvirtai ir ilgam, šiandien išmanusis telefonas nėra jokia naujovė, juos turi vis daugiau gyventojų. Beveik kas antras mūsų parduodamas telefonas yra išmanus.

Švietimo ir mokslo ministerija pasišovė vis labiau didinti išmaniųjų technologijų skvarbą Lietuvos moksleivių gyvenimuose. Už 12 mln. litų ketinama įsigyti ir apdrausti per 10 tūkst. kompiuterių (kurių dauguma bus planšetiniai) ir juos išdalinti moksleiviams. [...]
Ar kompiuteriai iš tiesų padidins ne tik galimybes bet ir norą mokytis? Ar tai nebus tik dar vienas veiksnys, kuris atitrauks jaunosios kartos dėmesį nuo matematinių formulių ar lietuvių literatūros istorijos prie įvairiausių programų ir žaidimų (nepamirškime, jog į „išmanizacijos“ programą įtraukiami maždaug vienuolikamečiai mokinukai)?

[...] technologinis procesas prasidės svetainėje, bet, kaip ir minėjau, ilgainiui visa aplinka taps išmani. Ir tai yra, kaip aš vadinu, „išmanizacija“ (angl. smartification). Juk turime mikroprocesorius, kurie gali analizuoti duomenis, kalbėti su manimi arba tarpusavyje. Kai tik pasitelksime šią technologiją – mūsų gyvenimai taps paprastesni.

Tapti mobiliu ir savarankišku šių dienų kompiuteriui padėjo būtent debesų kompiuterija“, – tvirtina A. Šriupša. Pasak jo, visuotinė išmanizacija yra natūralus debesų kompiuterijos evoliucijos etapas. Turint interneto prieigą, nebesvarbu, iš kurios vietos darbuotojas dirba.

Nors išmaniųjų telefonų pardavimai augo kone dvigubai, rinkos analitikai teigia, kad „išmanizacija“ Lietuvoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o bendrame Europos kontekste mūsų šalis atrodo skurdžiai.