Neleidžiama dalyba, kai daliklis lygus nuliui.

Neleistinas dalybos atvejis, kai daliklis lygus nuliui.
Kompiuteriuose ši neleistina situacija gali susidaryti ir tada, kai daliklis yra labai mažas realusis skaičius. Kai programa suapvalina tokį skaičių (kompiuteriuose visi realieji skaičiai vaizduojami diskretiškai, atmetant dalį skaitmenų), jis gali tapti lygus nuliui. Tuomet ir įvyksta dalybos iš nulio klaida.
Terminas dažniausiai vartojamas programų, atliekančių skaičiavimus, pranešimuose, pavyzdžiui,
    Dalyba iš nulio negalima!
    Įvyko klaida – bandoma dalyti iš nulio.

Išimtinė situacija, susidaranti, kai daliklis lygus nuliui.

Programos veikimo pristabdymas pagal signalą, gautą iš veikiančios programos su reikalavimu, kad procesorius atliktų kokį nors veiksmą, reikalingą programoje susidariusiai situacijai apdoroti.
Naudojantis pertrauktimis paprastai apdorojamos klaidos (pvz., perpildymas, dalyba iš nulio). Programos klaidas aptinka, tačiau programose dažniausiai nenumatomi konkretūs veiksmai, ką reikia daryti klaidos atveju.

Prasminė klaida programoje, padaryta nenusižengiant sintaksės taisyklėms. Visos klaidos, aptinkamos programos vykdymo metu (pvz.: perpildymas (1¹, 2²), dalyba iš nulio), laikomos semantinėmis.

Prasminė klaida programoje, padaryta nenusižengiant sintaksės taisyklėms.
Dalis semantikos klaidų aptinkama kompiliavimo metu. Pavyzdžiui, operandų duomenų tipai ne tokie, kokių reikia operacijai, panaudotas neaprašytas kintamasis. Praktiškai visų programavimo kalbų sintaksė aprašoma bekontekste gramatika (dažniausiai Bekaus ir Nauro forma), kurioje minėti dalykai neapibrėžiami. Todėl tokios klaidos laikomos semantikos klaidomis. Jeigu programavimo kalboms aprašyti būtų taikoma griežtesnė gramatika (pvz., kontekstinė), tai tada tokie dalykai būtų aprašomi ir persikeltų į sintaksės sferą. Dėl to tokio tipo klaidų priskyrimas prie semantikos klaidų laikytinas sąlyginiu.
Visos klaidos, aptinkamos programos vykdymo metu (pvz., perpildymas, dalyba iš nulio), laikomos semantinėmis.