Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (10)
dabintis
švýtr‖auti
dabi̇̀š‖ius
dabišnùs
Apibrėžtis
dabišnùs, -i̇̀ adj. (3b) NdŽ; L linkęs puoštis, dabintis.
dabišniai̇̃
dabišniai̇̃
šliukštýtis
Apibrėžtis
šliukštýtis, šliùkštosi, šliùkštėsi puoštis, dabintis.
įsišliukštýti; LTR(Mrc) išsipuošti: Tiej berniukai insišliùkštę, insipukštę kap koki ponaičiai (d.) Kb.
įsišliukštýti; LTR(Mrc) išsipuošti: Tiej berniukai insišliùkštę, insipukštę kap koki ponaičiai (d.) Kb.
išsipai̇̃vyti
Apibrėžtis
pai̇̃vytis, -ijasi, -ijosi per daug, be saiko puoštis, dabintis: Kaip jai ir kenčias teip pai̇̃vytis?! Všk. Pai̇̃vijas kaip miesto ponaitis Tršk.
apsipai̇̃vyti be saiko apsidabinti, apsipuošti: Apsipai̇̃vijęs kaip čigonė Tršk.
išsipai̇̃vyti per daug išsipuošti: Atėjo išsipai̇̃vijus, bernai ir apkėlė Všk.
apsipai̇̃vyti be saiko apsidabinti, apsipuošti: Apsipai̇̃vijęs kaip čigonė Tršk.
išsipai̇̃vyti per daug išsipuošti: Atėjo išsipai̇̃vijus, bernai ir apkėlė Všk.
preen
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kedentis; kedenti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - dabintis; gražintis
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - didžiuotis
dabi̇̀nti
Apibrėžtis
dabi̇̀nti (-ýti), -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
pridabi̇̀nti
Apibrėžtis
dabi̇̀nti (-ýti), -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
sudabi̇̀nti
Apibrėžtis
dabi̇̀nti (-ýti), -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabi̇̀no Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos rš. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas JD464. Saklyčią, grinčią dabi̇̀nti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis J. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų Ch1Mt23,29. Dabinu, mantumi darau SD120.
^ Jauną zūbai, o seną rūbai dabina Gs. Ir juodas darbas žmogų dabina PPr38. Geras giriamas, gražus dabinamas LTR(Ar).
| refl.: Svočia dabi̇̀nas eidama į veseliją J. Dabýkis greičiau, ir einam Vlkv.
^ Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą LTR(Šmk). Bepigu dabintis motulės rankom KrvP(Mrk). Augu dabinuosi, senstu mokinuosi Pkn.
2. taikyti, tinkinti: Dabi̇̀nk kopūstus smulkiau pjaustyt Ktk. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą Mrj. Tai ji dabi̇̀no lengvus darbelius, tai ji dabi̇̀no meilius žodelius Mrs.
| refl.: Jonas dabi̇̀nosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabi̇̀no pas mus ateiti Lp. Dabi̇̀nkis (saugokis), kad eidamas nenupultai Lš. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais (priet.) Lp.
^ Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa Švn.
3. refl. Lg varžytis, kuklintis: Mergos dabi̇̀nasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta Lkš. Nesidabi̇̀nk, valgyk Lkš.
apdabi̇̀nti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabi̇̀nk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš.
| refl.: Apsidabi̇̀nk, atvažiuos svetys tuo[j] J.
įdabi̇̀nti
1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabi̇̀nus – negali nė pažint Gs.
2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18.
3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp.
išdabi̇̀nti
1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabi̇̀nta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355.
| refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabi̇̀no savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabi̇̀no – jau eis kur Vlkv.
2. refl. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Lp. Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų Rdm.
nudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp).
| refl. tr.: Mergelė vainikėlį … nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo KrvD218.
ǁ nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma[n] batus Gs.
2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma[n] rodos, galima viską nudabint Lkš.
3. refl. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinai̇̃! – sarmatykis žmonių Lkš.
padabi̇̀nti
1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27.
| refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk BsPIII219.
2. tr. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabi̇̀na Lš.
| refl.: Nors ir slidu, bet pasidabi̇̀ndamas vis šiap tep nueisi Lp.
3. intr. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus Šmk.
4. intr. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis Skr.
pridabi̇̀nti
1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30.
| refl.: Kol tu prisidabi̇̀nsi, tai ir naktis užpuls Lp.
2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos Drsk.
sudabi̇̀nti tr.
1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai … sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti K.Donel.
| refl. tr.: Sau veidelį susdabi̇̀nus Švnč.
2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Rdm. Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs RBIz43,7.
3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti LTR(Pnd).
