Didelis krateris nematomoje iš Žemės Mėnulio pusėje (168° r. ilgumos, 15° p. platumos), skersmuo 150 km. Pavadintas Šveicarijos astronomo F. Cvikio (1898–1974) vardu.

Vieno paskutiniųjų evoliucijos etapų žvaigždės. Įvykus gravitaciniam kolapsui ir susijungus elektronams su protonais, tokios žvaigždės susideda beveik vien iš neutronų (išskyrus ~1 km storio paviršinį geležies branduolių sluoksnį). Ties centru neutronai gali būti suskilę į kvarkus. Skersmuo 10–15 km, medžiagos tankis ~10¹⁴ g/cm³, masė 1–2 M_S, temperatūra paviršiuje iki 10 mln. K, centre iki 1 mlrd. K, magnetinio srauto tankis 10⁷–10⁹ T. Labai greitai sukasi apie ašį – daugumos periodai yra nuo 0.1 iki 10 s. Trumpiausias žinomas apsisukimo periodas 0.00156 s (640 apsisukimų per sekundę). Spinduliuoja visų bangų ilgių elektromagn. bangas – nuo radijo iki gama spindulių. Lengviau-siai atrandamos pagal periodiškai pasikartojančius radijo bangų impulsus. Dažniausiai susidaro po supernovų sprogimų. Galaktikoje turėtų būti bent 100 mln. neutroninių žvaigždžių, kol kas atrasta daugiau nei 1000. Teoriškai neutronines žvaigždes numatė V. Badė ir F. Cvikis (JAV) 1930 m., atrado J. Bell ir A. Hjuvišas (Anglija) 1967 m.