Užtemdomasis rentgeno pulsaras. Matomasis narys yra O6,5 spektr. klasės milžinė, nematomasis narys – neutroninė žvaigždė, kuri skleidžia rentgeno spindulius. Orbitinis periodas 2,087 d, impulsinio rentgeno spinduliavimo periodas 4,84 s. Nuotolis nuo Saulės ~25 000 šm.

Glaudžiosios dvinarės žvaigždės, skleidžiančios rentgeno spindulius. Matomasis narys dažniausiai yra OB supermilžinė, nematomasis – baltoji nykštukė, neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Matomojo nario, kuris užpildo visą Rošo ertmę, medžiaga per vidinį Lagranžo tašką srūva link nematomojo nario ir sudaro aplink jį besisukantį plazmos diską. Iš disko plazma verpetu krinta į nematomąjį narį, įkaista iki kelių milijonų kelvinų t-ros ir skleidžia rentgeno spindulius. Jei nematomasis narys turi stiprų magn. lauką, plazma krinta į jį per magn. polių sritis. Tokiu atveju rentgeno spinduliavimas būna kryptingas ir, jei pataiko į stebėtoją, matomas kaip rentgeno pulsaras. Tokie pulsarai yra, pvz., Gulbės X1 (susideda iš B0 supermilžinės ir juodosios skylės), Centauro X3 (susideda iš O supermilžinės ir neutroninės žvaigždės). Kai kada nematomojo nario rentgeno spinduliai įkaitina matomojo nario atmosferą; tai sukelia šio nario (pvz., Heraklio HZ) ryškio ir spektr. klasės kitimą.

Pulsuojantis rentgeno spindulių šaltinis; įmagnetėjusi 10–15 km skersmens neutroninė žvaigždė, kuri su normalia žvaigžde sudaro glaudžią dvinarę sistemą. Normalios žvaigždės medžiaga srautu krinta į neutroninę žvaigždę išilgai magn. lauko jėgų linijų, pasiekia jos paviršių magn. polių srityse ~100 000 km/s greičiu ir sudaro ~1 km skersmens dvi karštas dėmes, spinduliuojančias rentgeno spindulius. Dėl greito neutroninės žvaigždės sukimosi apie ašį, kuri nesutampa su magn. ašimi, viena dėmių čia pasirodo, čia išnyksta; dėl to vyksta rentgeno spindulių pulsacijos. Pulsavimo periodas (nuo ~1 s iki keliolikos minučių) lygus žvaigždės apsisukimo apie ašį periodui. Žinomiausi rentgeno pulsarai: Heraklio X1, Centauro X3, Burių X1, Persėjo X. Kai kurie silpnesni rentgeno pulsarai (pvz., Krabo ūko) nėra dvinarių žvaigždžių nariai. Jų rentgeno spindulius skleidžia elektronai, judantys labai stipriame (~10⁸ T) magn. lauke (↗sinchrotroninis spinduliavimas).