būti sunkiai priprašomam, atsikalbinėti, didžiuotis

bet kurià káina į nieką neatsižvelgiant, būtinai: Visa jo valia, visos mintys buvo sutelktos į vieną tašką: šliaužti, judėti, bet kuria kaina judėti į priekį. rš.
káinos nėrà labai vertingas, neįkainojamas: Už gera nėra kainos, – tęsė mintį Barvainis, rausdamasis fotografijų krūvoje. Avyž.
sàvo káiną kélti brangintis: Nesiprašydink, nekelk savo kainos. Varn.
sàvo káiną pakélti pasibranginti, imti didžiuotis: Kai pajuto, kad aplink jį sukasi visokių draugijų atstovai, viliodami į savo pramogas, jis tuojau pakėlė savo kainą. Cvir.

brangi̇̀nti (-ýti Skr), -i̇̀na, -i̇̀no tr. Grg, bránginti, -ina, -ino
1. SD392, R brangiai už ką nors prašyti, kelti kainą: Karas brangi̇̀na javus K. Kur čia įpirksi, labai brangi̇̀na Slnt. Kaipgi pirksi, kad labai brángini Slnt. Pas mus anošalinykai (anos pusės Nemuno gyventojai) tik ir brángina miškus Alv. Jūs nebránginkit, aš nepiginsiu, tai sutiksim Lp.
| refl.: Viską pasiūsiu ir nesibranginsiu M.Valanč. Ko čia brangini̇́esi – atiduok, kaip sakau! Pn. Boba, parduok gaidį, tik nesibrángink Asv.
2. vertinti, taupyti, saugoti: Kare prieš fašizmą sudėję didžiausias aukas, mes žinome taikos vertę, mes mokame ją branginti A.Vencl. Jis brangi̇̀na savo padarynę, nenorės skolyt šlajų Skr. Jie brángina mėsą, kasdien šeimynai neduoda Jnšk. Savęs nebranginau, ir sergu Šts. Žmonės brangino ąžuolus lyg kokią šventenybę A.Baran. Brángink akis, prisikneipęs nesiūk Dglš. Ką didžiaus sau brangint turime? DP11.
| refl.: Kiti … brangi̇̀nasi ir giriasi iž naudų, tūliemus sutvėrimamus ižveržtų SPI85.
3. refl. būti sunkiai priprašomam, atsikalbinėti: Ateis kaimynų bernas ir pagrajys, jis nesibrangi̇̀na Skr. Trečia užgauta buvo jaunoji, bet ta branginosi, nenorėjo atsidengti M.Valanč. Ko taip bránginies, sėsk už stalo ir valgyk Trgn. Kam reik taip brangintis – kad prašo, ir eik Pgr.
įbrangi̇̀nti tr. įvaryti kainą, brangiai įvertinti: Taip įbrangintas daiktas, kad niekas nebegali įpirkti Š.
| refl.: Šįmet ji labai įsibrangi̇̀no, tai nė nepasilikau (nebesamdžiau) Alk.
išbrangi̇̀nti tr. pakelti kainą: Iš pradžių žadėjo pigiai atvežti malkų, paskiau išbrangi̇̀no atvežimą Rm.
nubrangi̇̀nti tr. per brangiai už ką nors užprašyti: Nenubrángink bulvių, tai greit parduosi Ds.
| refl. tr.: Nusbránginau iš ryto rugius, ė paskui ir niekas nepaklausė Dglš.
pabrangi̇̀nti tr.
1. SD46, K, Kp pakelti kainą, per brangiai už ką nors paprašyti: Aš jai pabrangysiu pieną, matysiu, ką ji darys Jrb.
| refl.: Pasibránginau iš ryto, ė vėliau jau niekas kiaušinių ir nepaklausė Dglš.
2. refl. pasirodyti per brangu, išsigąsti brangumo: Turguj buvau vieną karvę sulygęs, ale pasibranginaũ ir nepirkau Jrb. Pasibránginau, o nujau – gailiuos nepirkęs Šts.
3. pasaugoti, pataupyti: Pabrangýk sveikatą, neik tokiam šalty į ežerą skalbt Skr.
prisibrangi̇̀nti gana brangintis, save vertinti: Prisibránginsi, be savęs (niekam neverta) būdama Dglš.
subrangi̇̀nti tr. pabranginti, pakelti kainą: Rygiečiai subrangi̇̀na turgų Pkr. Subrangi̇̀ntas laikraštis, buvo pigesnis Šts.

brangi̇̀nti (-ýti Skr), -i̇̀na, -i̇̀no tr. Grg, bránginti, -ina, -ino
1. SD392, R brangiai už ką nors prašyti, kelti kainą: Karas brangi̇̀na javus K. Kur čia įpirksi, labai brangi̇̀na Slnt. Kaipgi pirksi, kad labai brángini Slnt. Pas mus anošalinykai (anos pusės Nemuno gyventojai) tik ir brángina miškus Alv. Jūs nebránginkit, aš nepiginsiu, tai sutiksim Lp.
| refl.: Viską pasiūsiu ir nesibranginsiu M.Valanč. Ko čia brangini̇́esi – atiduok, kaip sakau! Pn. Boba, parduok gaidį, tik nesibrángink Asv.
2. vertinti, taupyti, saugoti: Kare prieš fašizmą sudėję didžiausias aukas, mes žinome taikos vertę, mes mokame ją branginti A.Vencl. Jis brangi̇̀na savo padarynę, nenorės skolyt šlajų Skr. Jie brángina mėsą, kasdien šeimynai neduoda Jnšk. Savęs nebranginau, ir sergu Šts. Žmonės brangino ąžuolus lyg kokią šventenybę A.Baran. Brángink akis, prisikneipęs nesiūk Dglš. Ką didžiaus sau brangint turime? DP11.
| refl.: Kiti … brangi̇̀nasi ir giriasi iž naudų, tūliemus sutvėrimamus ižveržtų SPI85.
3. refl. būti sunkiai priprašomam, atsikalbinėti: Ateis kaimynų bernas ir pagrajys, jis nesibrangi̇̀na Skr. Trečia užgauta buvo jaunoji, bet ta branginosi, nenorėjo atsidengti M.Valanč. Ko taip bránginies, sėsk už stalo ir valgyk Trgn. Kam reik taip brangintis – kad prašo, ir eik Pgr.
įbrangi̇̀nti tr. įvaryti kainą, brangiai įvertinti: Taip įbrangintas daiktas, kad niekas nebegali įpirkti Š.
| refl.: Šįmet ji labai įsibrangi̇̀no, tai nė nepasilikau (nebesamdžiau) Alk.
išbrangi̇̀nti tr. pakelti kainą: Iš pradžių žadėjo pigiai atvežti malkų, paskiau išbrangi̇̀no atvežimą Rm.
nubrangi̇̀nti tr. per brangiai už ką nors užprašyti: Nenubrángink bulvių, tai greit parduosi Ds.
| refl. tr.: Nusbránginau iš ryto rugius, ė paskui ir niekas nepaklausė Dglš.
pabrangi̇̀nti tr.
1. SD46, K, Kp pakelti kainą, per brangiai už ką nors paprašyti: Aš jai pabrangysiu pieną, matysiu, ką ji darys Jrb.
| refl.: Pasibránginau iš ryto, ė vėliau jau niekas kiaušinių ir nepaklausė Dglš.
2. refl. pasirodyti per brangu, išsigąsti brangumo: Turguj buvau vieną karvę sulygęs, ale pasibranginaũ ir nepirkau Jrb. Pasibránginau, o nujau – gailiuos nepirkęs Šts.
3. pasaugoti, pataupyti: Pabrangýk sveikatą, neik tokiam šalty į ežerą skalbt Skr.
prisibrangi̇̀nti gana brangintis, save vertinti: Prisibránginsi, be savęs (niekam neverta) būdama Dglš.
subrangi̇̀nti tr. pabranginti, pakelti kainą: Rygiečiai subrangi̇̀na turgų Pkr. Subrangi̇̀ntas laikraštis, buvo pigesnis Šts.

brangi̇̀nti (-ýti Skr), -i̇̀na, -i̇̀no tr. Grg, bránginti, -ina, -ino
1. SD392, R brangiai už ką nors prašyti, kelti kainą: Karas brangi̇̀na javus K. Kur čia įpirksi, labai brangi̇̀na Slnt. Kaipgi pirksi, kad labai brángini Slnt. Pas mus anošalinykai (anos pusės Nemuno gyventojai) tik ir brángina miškus Alv. Jūs nebránginkit, aš nepiginsiu, tai sutiksim Lp.
| refl.: Viską pasiūsiu ir nesibranginsiu M.Valanč. Ko čia brangini̇́esi – atiduok, kaip sakau! Pn. Boba, parduok gaidį, tik nesibrángink Asv.
2. vertinti, taupyti, saugoti: Kare prieš fašizmą sudėję didžiausias aukas, mes žinome taikos vertę, mes mokame ją branginti A.Vencl. Jis brangi̇̀na savo padarynę, nenorės skolyt šlajų Skr. Jie brángina mėsą, kasdien šeimynai neduoda Jnšk. Savęs nebranginau, ir sergu Šts. Žmonės brangino ąžuolus lyg kokią šventenybę A.Baran. Brángink akis, prisikneipęs nesiūk Dglš. Ką didžiaus sau brangint turime? DP11.
| refl.: Kiti … brangi̇̀nasi ir giriasi iž naudų, tūliemus sutvėrimamus ižveržtų SPI85.
3. refl. būti sunkiai priprašomam, atsikalbinėti: Ateis kaimynų bernas ir pagrajys, jis nesibrangi̇̀na Skr. Trečia užgauta buvo jaunoji, bet ta branginosi, nenorėjo atsidengti M.Valanč. Ko taip bránginies, sėsk už stalo ir valgyk Trgn. Kam reik taip brangintis – kad prašo, ir eik Pgr.
įbrangi̇̀nti tr. įvaryti kainą, brangiai įvertinti: Taip įbrangintas daiktas, kad niekas nebegali įpirkti Š.
| refl.: Šįmet ji labai įsibrangi̇̀no, tai nė nepasilikau (nebesamdžiau) Alk.
išbrangi̇̀nti tr. pakelti kainą: Iš pradžių žadėjo pigiai atvežti malkų, paskiau išbrangi̇̀no atvežimą Rm.
nubrangi̇̀nti tr. per brangiai už ką nors užprašyti: Nenubrángink bulvių, tai greit parduosi Ds.
| refl. tr.: Nusbránginau iš ryto rugius, ė paskui ir niekas nepaklausė Dglš.
pabrangi̇̀nti tr.
1. SD46, K, Kp pakelti kainą, per brangiai už ką nors paprašyti: Aš jai pabrangysiu pieną, matysiu, ką ji darys Jrb.
| refl.: Pasibránginau iš ryto, ė vėliau jau niekas kiaušinių ir nepaklausė Dglš.
2. refl. pasirodyti per brangu, išsigąsti brangumo: Turguj buvau vieną karvę sulygęs, ale pasibranginaũ ir nepirkau Jrb. Pasibránginau, o nujau – gailiuos nepirkęs Šts.
3. pasaugoti, pataupyti: Pabrangýk sveikatą, neik tokiam šalty į ežerą skalbt Skr.
prisibrangi̇̀nti gana brangintis, save vertinti: Prisibránginsi, be savęs (niekam neverta) būdama Dglš.
subrangi̇̀nti tr. pabranginti, pakelti kainą: Rygiečiai subrangi̇̀na turgų Pkr. Subrangi̇̀ntas laikraštis, buvo pigesnis Šts.