rudeninis šilumos sugrįžimas

sausà vãsara tuščia (inde): Man rodos, kūmai, ir tavo bačkelėje jau sausa vasara. Všk.
vãsarai džiovìnti apie ilgai miegantį: Iš kur tau to ir miego imas, kiba vasarai džiovini?. Alv.
vãsarai pridžiovìnti apie ilgai miegantį: Miegok nemiegok, vasarai miego nepridžiovinsi. Alv.
bobų vasara žr boba
žiema vasara žr žiema
žiemą vasarą žr žiema
čia žiema čia vasara žr žiema
nei žiema nei vasara žr žiema

bóbų bìblija pletkai: Bet kad tas šventasis [Jurgis] būtų tą karalaitę apsipačiavęs, tai ir bobų biblija tyli. LTR.
šè táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Še tau boba Devintinės – atvažiavo neketinęs. Ut.
štaĩ táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Štai tau boba ir Devintinės!. Paukš.
bóbų diẽnos mėnesinės: Susirink ir kumelmėtrių, o ir jos yra reikalingos bobų dienas perleidžiant. Brs.
bóbų kalbà plepalai: Bobų kalba! – Na! na! kad tik neįvyktų. LzP.
bóbos ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tik tu pažiūrėk per langą: bobos kąsniais sniegti. Krok. Bobos kąsniais sninga, verčia. Ėr. Kokiais bobos kąsniais sniega!. Slnt.
bóbų ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Na ir sniegti bobų kąsniais!. Mrj. Krinta tokiais bobų kąsniais. Šk.
bóbos káulai sakoma apie mėnesienoje blizgantį sniegą: Ir dabar, kai žiemą mėnestis yr ant sniego, tai čia bobos kauleliai. Grv.
bóbų pãsakos melas: Nepasakok bobų pasakų!. Varn.
šè táu bóba pyrãgo sakoma stebintis: Še tau boba pyrago. O juk nesunku būtų ir pačiam susiprasti. Vaižg.
ot táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Spiritavičius susmuko ir kartojo sau vieną ir tą patį: „ot tau boba ragaišis... ot tau boba". Tilv.
šè táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Še tau boba ragaišis! Nebėra kunigėlio!. Žem.
bóbos raukaĩ LBŽ. rasakilė: Bobos raukai žydi smulkiais žaliai geltonais žiedeliais. Grg. O, tu bobos raukus perkandai!. Užv.
į bóbos sijõną įsikìbti aklai klausyti žmonos: Toks tai ne vyras, kuris yra įsikibęs į bobos sijoną. Skr.
bóbų vãsara
1.giedros ir šiltos rudens dienos: Užstojo ramios, šiltos bobų vasaros dienos. Myk-Put. Greit prasidės bobų vasara – kasim bulbes. Ėr. Praėjo bobų vasara. Bulves visi nusikasė. Bub. Bobų vasara ėjo per pusnuogius laukus. Avyž.
2.senatvė: Ką jūs čia! – užraudusi, tačiau patenkinta atsikalbinėdavo Monika, – jau man bobų vasara. Senė, ir gana. Cvir.
3.tokia gėlė: Bobų vasara yra žolynas – balti kvietkeliukai, ir darželiuos augina. Pls.
bóba klevìnė Trgn. karkvabalis:
peñkios bóbos ir Tamõšius apie prastą turgų: Et, koks jau ten kermošius – penkios bobos ir Tamošius. Smn.
bóba gãli jóti į Vìlnių apie atšipusį peilį: A gerai ima mano peilis? – Oo! Boba gali į Vilnių joti, niekas nepasidarytų. Šk.
bóbą gáuti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Tu bobą gausi. N.
bóba lìkti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau!. Gs.
bóba lópo štur̃mui kélnes sakoma audrai pritilus: Šturmas jau sugavo savo bobą. Dabar ji jam kelnes lopo, – sako Gaubys. Simon.
bóbą mùšti toks piemenų žaidimas: Išgenu, būdavo, ir duodi bobos mušti. Mžs.
bóba neturė́jo bėdõs sakoma įsigijus daiktą, keliantį rūpestį: Neturėjo boba bėdos, tai įsigijo paršiuką. Skr. Neturėjo boba bėdos, prasimanė paršiuką. Kt. Neturėjo boba bėdos, nusipirko kiaulaitę. Šk.
bóba nujótų į Rỹgą apie atšipusį peilį: Na, tavo peiliai, boba Rygon nujotų ir sėdynės neįsipjautų. Mžš.
bóba nujótų į Vìlnių apie atšipusį peilį: Neaštras peilis – boba Vilniun nujotų. Grv.
o mùdu bóba važiúokim sakoma nekreipiant dėmesio, nesidomint: Kas šaukė, tešaukia, o mudu boba važiuokim! Ant zlasties paišysiu, rašysiu, kiek beišgalėsiu. Žem.
rugių boba žr rugiai

gražumas, grožis: Gražumõs pi̇̀lnas [kùpinas]. Vaikùčiams tokià gražumà (fejerverkai) padãro neišdi̇̀ldomą į̇́spūdį. Akiniai̇̃ jõs kai̇̃p visadà – gražumà.

gražusis, gerasis laikas, amžius: Bóbų vãsara – pati̇̀ rudeñs gražumà. Džiaũkis, tàvo dabar̃ pati̇̀ gražumà. Pavãsario, kai̇̃p ir̃ jaunỹstės, gražumõs negali̇̀ nepastebė́ti.

graži vieta: Tokià gražumà apliñkui! Kai̇̃ kasdiẽn tą̃ grãžumą matai̇̃, nebeatkreipi̇̀ dė̃mesio.